Baudžiamoji byla Nr. 1S-509-634/2018

                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00703-2010-6

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                      2.5.14.; 2.5.19

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. Ž. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (penkios veikos) ir nuteistas galutine 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmės pradžia – 2017 m. sausio 30 d., pabaiga – 2020 m. sausio 28 d.).
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatę įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
4. Nuteistojo R. Ž. skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta vadovaujantis vien tik prielaidomis, joje išdėstyti argumentai nėra pagrindas atsisakyti taikyti bausmę atliekančiam asmeniui lygtinį paleidimą. Teismas akcentavo, kad jis nedirba, tačiau dirbti jis negali dėl objektyvių priežasčių, kurias patvirtina medicininė pažyma, kurioje aiškiai nurodyta, kad dėl anksčiau patirtos traumos dirbti jis negali. Nuteistasis taip pat pažymi, kad atlyginti civiliniu ieškiniu priteistų sumų jis nevengia, jas atlygina iš artimųjų atsiųstų pinigų, kurie net nėra pakankami jo asmeninėms išlaidoms pataisos įstaigoje. Teismas neįvertino, kad paleistas lygtinai jis galėtų laisvėje dirbti darbą, kuris nekenktų jo sveikatai, tuomet turėtų galimybę greičiau atlyginti iš jo priteistas sumas. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jam anksčiau yra taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau neįvertino aplinkybės, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu jis nebuvo nusikaltęs. R. Ž. nuomone, teismas taip pat visiškai nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad jis du kartus nesilaikė įstaigoje numatytos tvarkos, nors jokios drausminės nuobaudos jam nebuvo skirtos ir jo atžvilgiu surašyti tarnybiniai pranešimai buvo pripažinti nepagrįstais. Nuteistasis taip pat kritiškai vertina teismo argumentus dėl padarytų nusikaltimų sunkumo, likusios bausmės dalies, nes šios aplinkybės nėra svarbios sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Visa tai rodo, kad teismas turėjo išankstinį nusistatymą nuteistojo R. Ž. atžvilgiu, priimtas sprendimas yra formalus ir nepagrįstas.
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
6. Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. Ž. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (51 balai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo 2017 m. spalio 2 d. atlikto paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 17 balų, tačiau su kuo siejamas toks rizikos vertinimo mažėjimas nenurodoma.
9. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant apie R. Ž. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į šiuo atveju nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
10. Apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog R. Ž., bausmės atlikimo metu vykdydamas socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones ir dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose, iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis vis dar išlieka aktualūs jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai. Išvadą, kad nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažindamas šių kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, patvirtina duomenys apie tai, kad jis ir bausmės atlikimo metu nesistengia nepriekaištingai elgtis. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad R. Ž. po to, kai 2017 m. lapkričio 2 d. Komisija nusprendė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, iš kurių viena – nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, ir neturėti galiojančių nuobaudų, jis 2018 m. sausio 5 d. pažeidė pataisos režimo reikalavimus ir nors drausminė nuobauda jam nebuvo skirta (apsiribota svarstymu drausminėje nuobaudoje), tai neigiamai charakterizuoja jo požiūrį į priežiūrą. Be to, pataisos įstaigoje nustatytą tvarką jis yra pažeidęs ir anksčiau – 2017 m. gegužės 17 d.
11. Apylinkės teismas, vertindamas R. Ž. pataisos procesą, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad jis tik atvykęs į pataisos įstaigą raštiškai atsisakė darbo ir per visą bausmės laiką nedirbo. Sutiktina su skundo argumentais, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negali dirbti tam tikrų darbų, susijusių su lankstymuisi per juosmenį ir svorio kilnojimu, tačiau nuteistojo nenoras dirbti apskritai jokio apmokamo darbo, atitinkančio jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, sudaro pagrindą abejoti jo darbine motyvacija ir išėjus į laisvę. Be to, teismo nuosprendžiu nuteistajam yra priteistas 7359,26 eurų civilinis ieškinys, tačiau pataisos įstaigoje atsisakydamas apmokamo darbo jis artimųjų lėšomis yra atlyginęs tik mažą jo dalį – 318 eurų. Vertinant nuteistojo nuostatų pokyčius be aptartos darbinės motyvacijos ir pastangų mažinti nusikaltimais padarytą žalą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. Ž. bausmę atlieka būryje, kuriame nuteistųjų bendrijos neformaliosios tradicijos yra svarbus elgesio kriterijus.
12. Teisėjų kolegija, įvertindama visus išdėstytus duomenis, taip pat R. Ž. nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius (galimybė įsidarbinti laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais) ir kitus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis (du kartus skatintas, mokosi), sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Taigi, nesant įstatyminio pagrindo R. Ž. taikyti BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 16 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo R. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Edita Dambrauskienė

              Giedrius Endriukaitis

              Jurgis Kiškis