VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliantų (atsakovų) – UAB „Deirita“, E. D., I. L., R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Deirita“ (toliau – UAB „Deirita“), E. D., I. L., R. L. dėl pažeistų teisių gynimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus: i) įpareigoti atsakovus E. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. L. ((duomenys neskelbtini)) ir R. L. ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkus pašalinti tarnaujančio kelio servituto (servituto kodas 215, servituto plotas 344 m2) kliūtis: tvorą (nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), smėlio dėžę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), žvyro sąvartą (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir iškastą duobę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis Ieškovui; ii) įpareigoti atsakovę UAB „Deirita“ (juridinio asmens kodas 304097028) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas žemės sklypui nesuteiktas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkę pašalinti tarnaujančio kelio servituto (servituto plotas 181 m2) kliūtį – kelio užkardą (koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis Ieškovui bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: i) įpareigoti atsakovus E. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. L. ((duomenys neskelbtini)) ir R. L. ((duomenys neskelbtini)), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkus pašalinti tarnaujančio kelio servituto (servituto kodas 215, servituto plotas 344 m2) kliūtis: tvorą (nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), smėlio dėžę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), žvyro sąvartą (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir iškastą duobę (koordinatės (duomenys neskelbtini)), ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis Ieškovui; ii) įpareigoti atsakovę UAB „Deirita“ (juridinio asmens kodas 304097028) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas žemės sklypui nesuteiktas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro ir kadastro vietovės pavadinimas Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkę pašalinti tarnaujančio kelio servituto (servituto plotas 181 m2) kliūtį – kelio užkardą (koordinatės nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis Ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. 

4.       Teismas konstatavo, ieškovas yra pareiškęs negatorinio pobūdžio reikalavimą – įpareigoti atsakovus pašalinti tarnaujančio kelio servituto kliūtis (tvorą, smėlio dėžę, žvyro sąvartą, iškastą duobę ir kt.) ir netrukdyti šiuo servitutu naudotis ieškovui. Nurodė, kad pagal esamą faktinę situaciją yra pagrindas daryti išvadą, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su šioje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais ir turėtų įtakos šioje byloje priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Ieškovas nurodo, kad su potencialiais žemės sklypo pirkėjais veda intensyvias derybas, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų žemės sklypo pardavimas tapo beveik neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

5.       UAB „Deirita“, E. D., I. L., R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.       Yra išnykęs tarnaujančio daikto servituto būtinumas ir į savo valdomus žemės sklypus p. K. M. patenka kitu oficialiai įregistruotu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve.

5.2.       Argumentai apie žemės sklypo kainos kritimą, esant puikiam privažiavimui iki jo (duomenys neskelbtini) gatve, yra niekiniai, kaip ir niekiniai yra argumentai, jog ieškovas turi mokėti žemės mokestį.

5.3.       Neturėdamas, kaip kad teigia, jokios galimybės pateikti į savo žemės sklypą, negalėdamas vykdyti statybų, ieškovas žemės sklype iškirto medžius, juos išvežė, išlygino žemės sklypą, atliko kitus sambiagabaričius žemės sklypo tvarkymo/ ruošimo/ lyginimo darbus

5.4.       Teismas, pritaikydamas esamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės jau dabar tenkina ieškovo reikalavimą ir įpareigoja netrukdyti naudotis servitutu, dėl kurio būtinybės šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl kurio negatoriniu ieškiniu ieškovas ir kreipėsi į teismą.

5.5.       Skundžiama nutartimi priimtas įpareigojimas neišlaiko nei proporcingumo, nei ekonomiškumo principo, Skundžiama nutartimi yra iš esmės išspręsta civilinė byla, o nutarties priėmimas iš esmės pažeidžia atsakovų ir susijusių asmenų teises ir teisėtus interesus.

6.       Ieškovas K. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1.       Kelio servituto būtinybės išnykimo klausimas nėra šios bylos dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl Atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais jie savavališkai sumontavo kelio užkardas, kuriomis atimama bet kokia galimybė naudotis teisėtai nustatytu kelio servitutu. Nėra jokių duomenų, kad Atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka būtų kreipėsi dėl kelio servituto panaikinimo.

6.2.       Atsakovai neneigia, kad nepaisydami teisėtai nustatyto kelio servituto, savavališkai sumontavo kelio kliūtis ir Ieškovui bei kitiems asmenims draudžia naudotis nustatytu kelio servitutu.

6.3.       Be kelio servituto, kuris teisėtai nustatytas per Atsakovams ir kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, jokio kito kelio iki Žemės sklypo faktiškai nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. sausio 14 d. antstolės N. Š.-S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 33-20-02.

6.4.       Dėl neteisėtų Atsakovų veiksmų Ieškovo, kaip Žemės sklypo savininko, subjektinės teisės yra pažeidžiamos - nepagrįstai apsunkinamas naudojimąsi Žemės sklypu pagal paskirtį, mažinama jo vertė.

6.5.       Teismui teikiamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštą „Dėl kelio užtvaro“, kuris įrodo, jog Atsakovai kelio užkardą sumontavo neteisėtai (Priedas Nr. 2). Šiuo raštu Vilniaus rajono savivaldybės administracija Atsakovams pasiūlė iki 2020 m. sausio 31 d. nuo servitutinio kelio patraukti pakeliamą kelio užtvarą ir užtikrinti, kad Ieškovas galėtų laisvai ir nevaržomai patekti į jam nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

9.       CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

10.       Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).

11.       Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas be preliminaraus priešieškinio vertinimo, turi įvertinti ir būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, jog negalėdamas naudotis kelio servitutu negali pradėti vykdyti numatyto gyvenamojo namo statybų. Tačiau ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog yra grėsmė galimai jam palankaus sprendimo įvykdymui, o teismas prašymą tenkino motyvuodamas tuo, kad yra pareikšti negatorinio pobūdžio reikalavimai, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su šioje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais ir turėtų įtakos šioje byloje priimto galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo vykdymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar tenkinus ieškovo reikalavimus – panaikinti kliūtis patekti ieškovui į žemės sklypą, kartu įpareigojant pašalinti esamas kliūtis, tokiam reikalavimui įgyvendinti kyla grėsmė, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar taps neįmanomu tokio reikalavimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie po teismo sprendimo priėmimo galinčias kilti kliūtis dėl kurių atsakovai negalėtų pašalinti kliūtis ieškovui patekti į sklypą servituto keliu.

13.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės šioje byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovo prašomos taikyti ir pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo bei ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl pripažintina, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.

15.       Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

        Apeliantų (atsakovų) – UAB „Deirita“, E. D., I. L., R. L. atskirąjį skundą patenkinti.        

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas                                                            Alvydas Barkauskas