Administracinė byla Nr. I-43-583/2007 m.
Procesinio sprendimo kategorija 4; 12.3; 15; 61 (S)
Administracinės bylos kategorija 1.2; 1.8; 1.10
KLAIPĖDOS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. rugsėjo 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjo V. Š. atstovams: atstovei pagal įgaliojimą G. E. Š., advokatams Sauliui Tamošaičiui ir Osvaldui Martinkui, atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Būdvyčiui, atsakovo Valstybės atstovo Klaipėdos viršininko administracijos atstovui Tadui Būdvyčiui, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo atstovui Egidijui Šakaliui, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G., jo atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G. ir R. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, sprendimų ir įrašų viešajame registre panaikinimo, neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. Š. skundu ir patikslintais skundais (I tomas, b.l. 4-6, 43-46, 141-145; II tomas, b.l. 47-52) kreipėsi į teismą, prašydamas:
- įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nagrinėti pareiškėjo 2006-03-20 skundą, kuriuo jis prašė - suderinti jo sklypo kadastrinius matavimus; atlikti sklypo naujus kadastrinius matavimus; derinti su pareiškėju žemės sklypų ribų žymėjimą ir žymėjimo aktą; pateikti duomenis, kokiu pagrindu 6 m pločio su jo sklypu besiribojanti valstybinės žemės dalis atiteko S. G.;
- įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją informuoti pareiškėją apie ribos tarp jo ir S. G. žemės sklypų pažymėjimo ir suderinimo procedūros laiką ir vietą;
- įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pašalinti padarytą pažeidimą -paženklinti iš naujo V. Š. priklausantį žemės sklypą Nr.430 kad./Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. J. priklausantį žemės sklypą kad./Nr. (duomenys neskelbtini) skiriančią ribą, atkeliant ją nuo pareiškėjo gyvenamojo namo atgal į R.J.sklypo pusę tiek, kad bendras pareiškėjo žemės sklypo plotas atitiktų nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose nurodytą žemės sklypo 1,48 ha plotą ir būtų išlaikyti įstatymuose numatyti privalomi atstumai nuo gyvenamojo namo ir jo priklausinių iki R. J. žemės sklypo ribos;
- pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmus, žymint jo žemės sklypo ribas, sumažinant jo sklypo plotą, neteisėtais ir priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;
- panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-05 įsakymą Nr.13.6-2701 “Dėl S. G. žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Rimkų kaime, padalinimo”;
- panaikinti žemės sklypo kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo V. Š. skundas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Rimkų kaime, Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, ribos buvo patikslintos Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-24 įsakymu Nr. 2329 “Dėl V. Š. žemės sklypo ribų koregavimo”, tačiau gretimo žemės sklypo savininkas S. G, nesutikdamas su tokiu ribų patikslinimu, kreipėsi į teismą dėl šio įsakymo panaikinimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2004-12-03 sprendimu panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-24 įsakymą Nr. 2329 “Dėl V. Š. žemės sklypo ribų koregavimo” ir įpareigojo apskrities viršininko administraciją paženklinti natūroje ribą tarp S. G. ir jo sklypų pagal S. G. 2000-06-29 nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. Nesulaukęs kada bus atliekamas žemės sklypo ribų ženklinimas, 2006-02-20 skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, kuri 2006-03-24 raštu Nr. 9S-183-(3.3-3.6) atsakė, jog S. G. sklypo Nr.16-4 kadastrinių matavimų derinimo procedūra atliekama. Tačiau iš Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-04-04 rašto sužinojo, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-03 sprendimo dalis įvykdyta ir S. G. sklypo kadastriniai matavimai 2006-03-06 suderinti, ir teigiama, kad 2005-08-18 buvo kviečiamas apžiūrėti žemės sklypų ribos paženklinimą bei dalyvauti ribos suderinimo procedūroje, tačiau jam neatvykus suderinimas atliktas jam nedalyvaujant. Pareiškėjas mano, kad atsakovė jo 2006-02-20 skundą nagrinėjo atmestinai, formaliai, paruoštas atsakymas - 2006-03-24 raštas Nr. 9S-183-(3.3-3.6) neišsamus, todėl buvo pažeisti teisės aktais įtvirtinti pagarbos ir tarnavimo žmogui, įstatymo viršenybės ir objektyvumo, teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, informacijos išsamumo bei tikslumo principai.
Pareiškėjas mano, kad riba tarp S. G. ir jo sklypų paženklinta ir sklypo kadastriniai matavimai suderinti neteisėtai, nes jis nedalyvavo nei paženklinant nei suderinant sklypų ribą, tokiu būdu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktas, kuris numato, kad ribos paženklinamos dalyvaujant gretimų sklypų savininkams ar naudotojams.
Nurodo, kad dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėtų veiksmų – neišsamiai išnagrinėjus jo 2006-02-20 skundą, nepakvietus dalyvauti paženklinant žemės sklypų ribą vietovėje, paženklinus ribą tokiu būdu, kad sumažėjo jo žemės sklypo dydis, atsirado nepasitikėjimas valstybės institucijomis, patyrė didelį dvasinį skausmą ir išgyvenimus, todėl prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, 50 000 litų neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.
Taip pat nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-05 įsakymu Nr.13.6-2701 “Dėl S. G. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Rimkų kaime, padalinimo” padalintas S. G. priklausantis žemės sklypas Nr.16-4 į du sklypus, iš kurių vienas ribojasi ties ginčo riba su jo žemės sklypu, ir patvirtinti žemės sklypo kadastriniai duomenys. 2006-12-28 mainų sutarties Nr. LP-10909 pagrindu S. G. priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su jo, pareiškėjo, žemės sklypu, dalies savininku tapo R. J.. V. Š. mano, kad įsakymas neteisėtas, nes atsakovė negalėjo tvirtinti žemės sklypo kadastrinių duomenų įteisindama neteisingai pažymėtą žemės sklypų ginčo ribą, bei šie duomenys negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad apie skundžiamą atsakovės 2006-06-05 įsakymą Nr.13.6-2701 sužinojo 2007-04-02 teismo posėdį Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą, todėl reikalavimą pareiškė nepraleidęs įstatymo nustatytų terminų kreipimuisi į teismą.
Pareiškėjo atstovė G. E. Š., atstovai advokatai Saulius Tamošaitis ir Osvaldas Martinkus skundo ir patikslintų skundų reikalavimus, remiantis juose išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas T. B. prašo pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus, atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais (I t., b.l. 35-38, 122-124, 157-162; II t. b.l. 77-82). Nurodo, kad įsiteisėjus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-03 sprendimui, kuriuo administracija įpareigota paženklinti natūroje ribą tarp V. Š. ir S. G. priklausančių žemės sklypų pagal S. G. 2000-06-29 nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. Teismo sprendimas buvo įvykdytas 2005-06-04 ir apie tai surašytas protokolas, kurį pasirašė visi dalyvavusieji asmenys, išskyrus G. E. Š., nors ji dalyvavo paženklinant ribą. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.2 ir 32.1.1.3 punktais, pareiškėjui V. Š. apie savo nedalyvavimą laiku neinformavus planavimo rengėjo, bei nustačius, jog žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus, buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo nederinti S. G pateiktų kadastrinių matavimų. Nurodo, kad 2006-06-05 priimant Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą, kuriuo patvirtintas S. G. priklausančio žemės sklypo padalinimas į du sklypus pareiškėjas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl žemės sklypų ženklinimo procedūros, reikalavimas pateiktas tik 2006-06-14 pareiškėjo patikslintame skunde.
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas Egidijus Šakalys prašo pareiškėjo reikalavimą dėl panaikinimo žemės sklypo kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą, atmesti atsiliepime nurodytais motyvais (II t. b.l. 69-70). Nurodo, kad pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-05 įsakymą Nr. 13.6-2701 iš S. G. priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuoti du nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypai, kurių vienas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymų ir sprendimų pagrindu nuosavybės teise įregistruotas S. G., kitas 2006-12-28 mainų sutarties Nr. LP-10909 pagrindu įregistruotas R. J. Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį pareiškėjas V. Š. nepagrįstai reikalauja panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-05 įsakymą Nr. 13.6-2701 ir panaikinti žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), nes neginčija mainų sutarties 2006-12-28 Nr. LP-10909, kuri yra R. J. daiktinių teisių į žemės sklypą įregistravimo pagrindas, nes daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas.
Tretysis suinteresuotas asmuo S. G. prašo pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus, atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais (I t., b.l. 28-29, 108-109, 165-169; II t. b.l. 67). Nurodo, kad pareiškėjas reikalavimu - paženklinti iš naujo ribą tarp S. G. ir V. Š. sklypų, į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą skundo padavimo teismui terminą, nes ginčijama sklypų ribos ženklinimo procedūra atlikta 2005-06-04, o atliktų veiksmų teisėtumas teisme ginčijamas 2006-06-16 pateiktu patikslintu skundu. Teigia, kad procedūroje dalyvavo G. E. Š., Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-03 sprendimo įvykdymo protokolas, kuriuo užfiksuota sklypų ribos ženklinimo procedūra, pateiktas 2005-07-07 civilinėje byloje kartu su jo atsiliepimu į V. Š. kasacinį skundą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006-02-09 raštu pareiškėjui išaiškino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-03 sprendimo įvykdymo aplinkybes, V. Š. 2006 m. vasario mėnesį kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl netinkamai įvykdyto teismo sprendimo. Tai patvirtina, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą, neprašo atnaujinti praleistą terminą, todėl administracinė byla nutrauktina pagal minėto įstatymo 101 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nedalyvavo žemės sklypų ribą paženklinant vietovėje, nes procedūroje dalyvavo jo atstovė G.E. Š. Pažymi, jog žemės sklypų riba atkurta vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, remiantis jo nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentais, todėl V. Š. dalyvavimas procedūros rezultatams įtakos neturi. Mano, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-03 sprendimas įvykdytas tinkamai, todėl reikalavimas paženklinti iš naujo V. Š. ir šiuo metu jau R. J. priklausančių žemės sklypus skiriančią ribą neteisėtas ir nepagrįstas. Reikalavimas priteisti iš atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstas, nes pareiškėjas nepatogumus patiria dėl savo paties neteisėtų veiksmų. Teigia, kad jam priklausančio sklypo riba paženklinta vykdant teismo sprendimą, teisingai užfiksuoti kadastriniai duomenys, todėl padalinus jam priklausantį žemės sklypą naujai suformuotų dviejų sklypų kadastriniai duomenys teisingi, o ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-05 įsakymas Nr.3.6-2701 “Dėl S. G. žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Rimkų kaime, padalinimo” pareiškėjo interesų nepažeidžia.
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė advokatė L.Gončiarovienė nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad jis turėjo būti pakviestas ženklinant sklypų ribas nepagrįstas. Sklypo ribos buvo atkurtos teismo sprendimu, o ne naujai žymimos, be to tokiu būdu įvykdytas teismo sprendimas. Nesuprantami pareiškėjo teiginiai apie jo sutikimo gavimą vykdant teismo sprendimą atkurti ankstesnes sklypų ribas, nes skolininko sutikimas vykdant teismo sprendimus nėra reikalingas.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. J. prašo pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus, atmesti, nes nėra ginčijama pati mainų sutartis, be to žemės sklypai padalinti į atskirus sklypus laikantis nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimai netenkintini.
Pareiškėjas V. Š. skundu ir patikslintais skundais prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pašalinti padarytą pažeidimą - paženklinti iš naujo V. Š. priklausantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. J. priklausantį žemės sklypą kad./Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą, atkeliant ją nuo pareiškėjo gyvenamojo namo atgal į R. J. sklypo pusę tiek, kad bendras pareiškėjo žemės sklypo plotas atitiktų nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose nurodytą žemės sklypo 1,48 ha plotą ir būtų išlaikyti įstatymuose numatyti privalomi atstumai nuo gyvenamojo namo ir jo priklausinių iki R. J. žemės sklypo ribos. Pareiškėjas reikalavimą grindžia tuo, kad žemės sklypo riba vietovėje pažymėta jam, kaip gretimo sklypo savininkui, nedalyvaujant, sumažėjo jam nuosavybės teise atkurto sklypo dydis, o taip pat kitais aukščiau nutarties aprašomojoje dalyje paminėtais argumentais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktu nustatyta, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų “Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” 25 ir 26 punkte taip pat įtvirtinta bendra nuostata, jog žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams ir naudotojams; kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.
Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjęs ginčą dėl V. Š. ir S. G. priklausančių žemės sklypų faktinės ribos, skiriančios tuos sklypus, ir jos žymėjimo teritorijų planavimo dokumentuose, nustatė (civ.b.Nr.2-7-01/2004 4 t. b.l. 76-83), kad Klaipėdos rajono Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo paruoštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998-04-25 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika ir kitais teisės aktais. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998-12-28 įsakymu Nr. 2723 buvo patvirtintas minėtas žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuoti pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. ekvivalentine natūra nuosavybėn grąžinami žemės sklypai. V. Š. ir S. G. su nustatytų žemės sklypų plotais ir tarp šių žemės sklypų nustatyta riba sutiko ir raštiškų prieštaravimų rajono žemėtvarkos skyriui nepareiškė. Apskrities viršininko 2000-06-29 ir 2000-07-10 sprendimais pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemėtvarkos projekte suformuotus žemės sklypus, prieš tai vietoje pažymėjus pareiškėjo V. Š. sklypo ribas, surašius žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą (civ.b.Nr.2-7-01/2004 1 t., b.l. 177-178). Remiantis šiais dokumentais buvo paruoštas atsakovo žemės sklypo Nr. 430 planas (civ.b.Nr.2-7-01/2004 1 t., b.l. 177). V. Š. su žemės sklypo ribomis, vietoje paženklintomis riboženkliais, ir nustatytu plotu sutiko ir tą plane patvirtino savo parašu. Konstatuota, jog 2001-05-31 atlikus sklypų ribas žyminčių riboženklių perkėlimą į S. G. sklypo pusę, tokiu būdu padidinant pareiškėjo žemės sklypą, ši žemės dalis V. Š. nuosavybe netapo, nes riboženkliai buvo perkelti nesant jokio teisinio pagrindo ir nenuginčijus S. G. nuosavybės teisės į žemę. Panaikindamas Klaipėdos apskrities viršininkės 2001-09-24 įsakymą Nr. 2329, kuriuo nurodyta patikslinti V. Š. žemės sklypo Nr. 430 ribas pagal Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, teismas konstatavo, kad šis įsakymas nepagrįstas, nes pareiškėjo sklypo ribos iki 2001-05-31 įvykdyto riboženklių perkėlimo atitiko minėtą žemėtvarkos projektą. Teismas nustatęs, kad ginčo metu S. G. sklypo Nr.16-4 riba, pažymėta natūroje riboženkliais, neatitinka ribos, nustatytos jo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose, kurie nėra nuginčyti ir galioja, teismas sprendė, kad natūroje būtina paženklinti tokią sklypo ribą, kuri atitiktų S. G. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, o atstačius trečiojo suinteresuoto asmens sklypo ribą, ši riba taip pat atitiktų ir dokumentus, kuriais 2000-07-10 atkurtos nuosavybės teisės į žemę pareiškėjui V. Š. Nei Klaipėdos apskrities viršininko 2000-07-10 sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei 2000-02-17 žemės sklypo plano, kuris yra neatskiriama sprendimo dalis, V. Š. neapskundė, vadinasi jis sutiko su jo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose nustatytomis sklypo ribomis, plotu, gretimybėmis ir kitais duomenimis (civ.b.Nr.2-7-01/2004 4 t., b.l.76-83). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2004-12-03 sprendimu inter alia 1) panaikino Klaipėdos apskrities viršininkės 2001-09-24 įsakymą Nr. 2329 “Dėl V. Š. žemės sklypo ribų koregavimo” ir 2) įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją paženklinti natūroje ribą tarp S. G. ir V. Š. sklypų pagal S. G. 2000 m. birželio 29 d. nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus.
Vadinasi, 2005-06-04 natūroje paženklinant ribą tarp sklypų ir surašant protokolą buvo vykdomas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-12-03 sprendimas. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis). Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju teisės normos reglamentuojančios gretimo sklypo savininko privalomą dalyvavimą riboženkliais paženklinant žemės sklypus skiriančią ribą netaikytinos, kadangi buvo vykdomas bendrosios kompetencijos teismo sprendimas pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir atkuriama riboženkliais buvusi paženklinta sklypus skirianti riba, su kuria pareiškėjas sutiko 2000-07-10 sprendimu atkuriant jam nuosavybės teises, bei 2000-02-17 žemės sklypo Nr. 430 planu, kuris sudėtinė sprendimo dalis. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija, jog natūroje sklypus skirianti riba paženklinta pagal S. G. 2000-06-29 nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus ir tokiu būdu atitinka jo 2000-07-10 nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2005-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2005 (civilinės bylos Nr. 2-7-01/2004 m. 4 tomas, b.l.135-204), išnagrinėjęs V.Š. kasacinį skundą nurodė, kad visos procedūros dėl sklypo ribų derinimo yra atliktos rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, derinant sklypų ribas, rengiant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Taigi bendrosios instancijos teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atkuriama ta teisinė padėtis, kuri buvo atkūrus nuosavybės teises V.Š. pagal 2000-07-10 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. 55/5976 (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 03-08-5544-105, civilinės bylos priedas), bei atkūrus nuosavybės teises S.G. Klaipėdos apskrities viršininko 200-06-29 sprendimais Nr. 55/5962 ir 55/5964, bei 2000-06-29 įsakymu Nr. 1550 (nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 03-08-5544-94, civilinės bylos priedas), todėl joks papildomas derinimas ir administracinės procedūros dėl sklypo ribų ar jų paženklinimo neturėjo būti atliekamos, bei vykdomos kitos administracinės procedūros, susijusios su sklypo ribų ženklinimu. Taigi akivaizdu, kad 2005-06-04 įvykdžius teismo sprendimą ir apie tai surašius protokolą, atsakovas Klaipėdos AVA neprivalo paženklinti iš naujo sklypo ribų, o juo labiau perkelti sklypo ribas.
Taipogi pažymėtina, kad naudojantis Lietuvos Respublikos teismų informacine sistema “LITEKO“ nustatyta, jog V. Š. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kurio prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą iš valstybės. Skundas grindžiamas tuo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001-09-24 įsakymas Nr. 2329 “Dėl V. Š. žemės sklypo ribų koregavimo”, buvo pripažintas neteisėtu, o būtent jo pagrindu perkėlus sklypo ribą jis toje sklypo dalyje įrengė infrastruktūros įrenginius, o pripažinus įsakymą neteisėtu buvo privestas demontuoti juos ir dėl to atsirado turtinė žala. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo reikalavimą 2007-02-02 sprendimu iš dalies patenkino. Iš to seka, kad pareiškėjas atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją realizavo savo teisę kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo, savo skundą grindė būtent aukščiau aptartais bendrosios kompetencijos teismų priimtais procesiniais sprendimais, kad atsakovas negalėjo priimti 2001-09-21 įsakymo Nr. 2329 dėl sklypo ribų koregavimo, o priėmęs tokį įsakymą, kuris vėliau buvo panaikintas, pareiškėjui padarė turtinę žalą. Iš to seka, kad pareiškėjas nežiūrint to, kad anksčiau paminėtais bendrosios kompetencijos teismo procesiniais sprendimais yra išspręstas klausimas dėl sklypo ribų nustatymo, būtent dėl šių aplinkybių teisinio vertinimo pasisakyta ir 2007-02-02 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-41-162/2007 patenkinus iš dalies pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, vėlgi kvestionuoja minimą situaciją, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo atlikti naują sklypo ribų ženklinimą ir sklypo ribą perkelti tokiu būdu, koks jau yra pripažintas prieštaraujančiu teisiniam reguliavimui, dėl tokio perkėlimo priteistas turtinės žalos atlyginimas. Todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Dėl 2006-06-05 Klaipėdos AVA įsakymo Nr. 13.6-2701 panaikinimo.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-06-05 įsakymą Nr.13.6-2701 dėl S. G. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Rimkų kaime, padalinimo, kadangi nebuvo informuotas apie žemės sklypų matavimo ir derinimo procedūras. Nustatyta, jog skundžiamu įsakymu patikslinti S. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 16-4 duomenys, pagal atliktus kadastrinius matavimus ir patvirtintas žemės sklypo Nr.16-4 padalinimas į du sklypus pagal R.K. gamybinės komercinės įmonės parengtą sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Kadangi pareiškėjas nurodo, kad pažeistos sklypo padalinimo ir kadastrinių matavimo procedūros, analizuotini teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, kadastro duomenų surinkimą ir tikslinimą.
2002-12-30 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kurių 1 punktas numatė, jog Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - taisyklės) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Pagal šių taisyklių 11 punktą kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą ir pagal Taisyklių 14 punkte įvardintą medžiagą. Pagal šių Taisyklių 16 punktą žemės sklypo planas turi būti suderintas su:
16.1. užsakovu;
16.2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jei sklypas yra pasienio zonoje;
16.3. institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas;
16.4.(Neteko galios 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-168
16.5. apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi.
Taisyklių 25 punktas numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Taisyklių 26 punktas numato ir išimtį, kad suinteresuoti asmenys nekviečiami kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, tada suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R.K. nurodė, kad 2005-06-14 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktai Nr.3 ir Nr. 1 (b.l. 2 t. 108,114) surašyti nustačius žemės sklypų ribas pagal riboženklius, pagal anksčiau fiksuotas išorines sklypo ribas. Pranešimai pareiškėjui išsiųsti tik todėl, kad tokius reikalavimus kelia žemėtvarkos skyrius, nors jie ir nepagrįsti teisiniu reguliavimu. Kaip matyti iš 2005-06-04 protokolo, kuriuo buvo įvykdytas 2004-12-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas (b.l.31), dar 2005-06-04 nužymėta ir atstatyta riba tarp V.Š. ir S.G. sklypų ir įtvirtinti riboženkliai. Kaip jau minėta teismo sprendime ir konstatuota bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais, V.Š. ir S.G. sklypų ribos suderintos, sklypai suformuoti ir duomenys įregistruoti pagal nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, jiems atkuriant nuosavybės teises. Taigi ginčijamu įsakymu nebuvo koreguojamos ar keičiamos sklypo ribos, nustatytos atkuriant nuosavybės teises, t.y. sklypo išorinės ribos, besiribojančios su pareiškėjo sklypu, nekito ir sutapo su koordinuoto žemės sklypo riba, riboženkliais, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K., pareiškėjo prašymu parengęs žemės sklypo planą (civilinės bylos 5 tomas, b.l.96). A.K. teismo posėdžio metu nurodė, kad matuojant V.Š. sklypą natūroje, sklypo riba, nustatyta su S.G. sklypo 16-4 riba atitiko riboženkliais apibrėžtas ribas, sklypas išmatuotas pagal koordinačių sistemą. Tarp sklypų laisvos valstybinės žemės nėra, tokios žemės nėra numatyta ir žemėtvarkos projekte.
Todėl iš aukščiau aptartojo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad pareiškėjas ir neprivalėjo būti kviečiams atliekant kadastrinius matavimus ir pažymint žemės sklypo, priklausančio S.G., ribas, rengiant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nustačius, jog S. G. žemės sklypo Nr.16-4 formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas laikantis nustatyto teisinio reguliavimo ir nenustačius, jog trečiojo suinteresuoto asmens sklypo padalinimas nekeičiant išorinių sklypo ribų pažeidžia V. Š. interesų, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo viešajame registre.
Pareiškėjas prašo panaikinti žemės sklypo kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone nuosavybės teise įregistruotas R. J. nuosavybe. Įregistravimo pagrindas 2006-12-28 mainų sutartis Nr. LP-10909 (1 t., b.l. 170-172, 2 t., b.l.73-74). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys - duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentas inter alia yra rašytiniai sandoriai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Vadinasi, tik teismui priėmus sprendimą pripažinti negaliojančiais dokumentus, kurie yra nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindas, būtų atliekamas Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimas. Pareiškėjas V. Š. neginčija 2006-12-28 mainų sutarties Nr. LP-10909, kuri yra R. J. daiktinių teisių į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindas. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavus, jog R. J. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nekilnojamojo turto registre įregistruotas teisėtai ir pagrįstai rašytinio sandorio pagrindu, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti žemės sklypo kadastrinio Nr. (duomenys neskelbtini) registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
V. Š. teismo prašo pripažinus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmus, žymint jo žemės sklypo ribas, sumažinant sklypo plotą, neteisėtais, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Neturtinė žala - tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Ji atlyginama įstatymų nustatytais atvejais, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus ir būdus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis). Lietuvos Respublikos ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.271 straipsnis numato, kad atlyginama neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, vadinasi valdžios institucijų atsakomybė už žalą kildinama iš viešojo administravimo. Vadinasi, neturtinė žala, padaryta dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus, priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Todėl nustatant, ar teisiniai santykiai tarp subjektų susiklostė viešojo administravimo srityje, nustatytinas materialinio teisinio santykio turinys.
Teismui nustačius, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija paženklinusi natūroje ribą tarp S. G. ir V. Š. sklypų pagal S. G. 2000-06-29 nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus vykdydama įsiteisėjusį 2004-12-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, ginčijamu įsakymu patvirtinusi sklypų padalinimą į du sklypus teisinio reguliavimo nepažeidė, pareiškėjo V. Š. teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas.
Dėl įpareigojimo Klaipėdos AVA išnagrinėti pareiškėjo 2006-03-20 skundą ir pateikti informaciją
Pareiškėjas V. Š. skundu taip pat yra pareiškęs reikalavimus, kuriais prašo:
- įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nagrinėti 2006-03-20 skundą, kuriuo jis prašė - suderinti jo sklypo kadastrinius matavimus; atlikti S. G. sklypo naujus kadastrinius matavimus; derinti su pareiškėju žemės sklypų ribų žymėjimą ir žymėjimo aktą; pateikti duomenis, kokiu pagrindu 6m pločio su jo sklypu besiribojanti valstybinės žemės dalis atiteko S. G.,
- įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją informuoti pareiškėją apie ribas tarp jo ir S. G. žemės sklypų pažymėjimo ir suderinimo procedūros laiką ir vietą.
Nors pareiškėjas prašo įpareigoti išnagrinėti 2006-03-20 skundą pateiktą Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas prašo nagrinėti 2006-02-20 skundą (1 t., b.l. 12). Nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006-03-24 raštu Nr. GS-183-(3.3-3.6) atsakė pareiškėjui į skundą ir nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b.l. 13), tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir neskundžia atsakovo pateikto atsakymo dėl skundo nagrinėjimo, o prašo įpareigoti nagrinėti 2006-02-20 skundą iš naujo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi skundo administraciniam teismui objektu gali būti administracinis aktas, kuris pareiškėjui sukuria konkrečias teises ir pareigas, arba veiksmas ar neveikimas, kurias pažeidžiamos pareiškėjo subjektinės teisės. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai – įpareigoti nagrinėti skundą ir pateikti informaciją, nėra susiję nei su administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu), todėl šie pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-10-25 nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-06-27 nutarties, taip pat konstatavo, jog aukščiau minėti pareiškėjo reikalavimai administracinio teismo nenagrinėtini (I t., b.l. 81-84). Todėl., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu administracinė byla dalyje dėl šių pareiškėjo reikalavimų nutrauktina.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
nutraukti administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo V. Š. skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją nagrinėti pareiškėjo 2006-02-20 skundą ir informuoti pareiškėją apie ribų tarp jo ir S. G. žemės sklypų pažymėjimo ir suderinimo, procedūros atlikimo laiką ir vietą.
Pareiškėjo V. Š. skundą kitoje dalyje, kaip nepagrįstą, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Remigijus Arminas
Dalia Gumuliauskienė
Alona Romanovienė