Pranešėjas Valentinas Janonis                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-113/2012

Teisėjas Robertas Povilaitis                               Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00082-2011-9                   

                                                                         Procesinio sprendimo kategorija  1.2.26.2.1;1.2.4.6.8.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Stasio Valužio, Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant.Linai Andrijaitytei,

dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,

išteisintiesiems D. D., E. P., E. P.,

gynėjams advokatams Jovitai Usonytei, Tomui Leščinskui, Vitalijui Gunčiui,

nukentėjusiojo atstovei advokatei Irmai Grikšelienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymą apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendžio, kuriuo:

D. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

E. P. ir E. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

E. P. ir E. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutraukta, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

E. S. 10 000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir S. S. 170,13 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

D. D., E. P. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad 2011-02-17 apie 13 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, D. D., E. P. ir E. P., veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. D. D. smogė vieną kartą kumščiu į veidą E. S., kuriam išvengus šio smūgio ir rankomis pargriovus D. D. ant žemės bei jį laikant, E. P. spyrė vieną kartą keliu į veidą E. S., kurį pargriovė, tačiau pastarajam atsistojus ir rankomis užsidengus veidą E. P. smogė ne mažiau aštuonių kartų kumščiu į veidą E. S., o E. P. spyrė vieną kartą į nugarą E. S., taip bendrais veiksmais dėl suduotų smūgių į veidą ir nugarą padarė nukentėjusiajam E. S. veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimais kaktos vidurinėje dalyje, kaktos kairiojo gumburo srityje, kairėje smilkininėje srityje, dešiniame skruoste, žemiau dešinio skruostikaulio, lūpų minkštųjų audinių patinimą su kraujosruvomis, gleivinės įtrūkimais lūpų vidiniame paviršiuje, poodine kraujosruva kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl suduotų smūgių į rankas padarė nukentėjusiajam E. S. kairės plaštakos V piršto naginės falangos tiesiamųjų sausgyslių plyšimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-05-28 nuosprendžiu D. D. pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., išteisino jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. P. ir E. P. pagal BK 284 str. 1 d., išteisino jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. P. ir E. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalį pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nutraukė, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo E. S. atstovas pagal įstatymą, civilinis ieškovas S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo     D. D., E. P., E. P. būtų pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 2012-01-23 civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti pilnai bei patirtas turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš     D. D., E. P., E. P. solidariai. Apeliantas teigia, kad teismas, netinkamai vertindamas surinktus įrodymus, nepagrįstai išteisino visus tris kaltinamuosius pagal BK 284 str. 1 d. Nurodo, kad teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad kaltinamasis D. D. dėl pareikštų kaltinimų kaltu iš esmės neprisipažino, kadangi teismo posėdžio metu jis nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes E. S. smogė ne vieną, bet tris ar keturis kartus. Teismas neįvertino, kad liudytojos N. P. parodymai buvo prieštaringi, t. y. N. P., E. S. auklėtoja, E. S. teisme charakterizavo itin neigiamai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji E. S. apibūdino kaip gerą, nekonfliktišką, gerai sugyvenamą vaiką, todėl teismas šios liudytojos parodymus turėjo vertinti kritiškai. Teismas konstatavo, kad D. D. ir nukentėjusysis E. S. bandė išsiaiškinti tarpusavio santykius, todėl D. D. veikė iš asmeninių, o ne iš chuliganiškų paskatų, tačiau su šiuo teiginiu apeliantas nesutinka, ir nurodo, jog nuo pat konflikto pradžios D. D. veikė iš chuliganiškų paskatų, būtent jis, praeidamas mokyklos koridoriumi, tyčia pečiu smogė nukentėjusiajam į petį, kiek vėliau pasikvietė į lauką muštis ir pats pirmas smogė nukentėjusiajam bei iš anksto sau į pagalbą pasikvietė E. P. ir E. P. bei bendrais veiksmais sumušė nukentėjusįjį. Nors kaltinamieji E. P. ir E. P. teigė, kad savo elgesiu siekė apginti D. D., tačiau tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. K., A. F., R. J. patvirtino, kad pargriuvusiam D. D. nukentėjusysis tik ruošėsi smogti, tačiau tuo metu fizinį smurtą nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu panaudojo E. P.. Apeliantas teigia, jog tai, kad visi trys kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje įrodyta ne tik nukentėjusiojo, jo parodymais, bet liudytojų parodymais, ir pažymi, jog tam, kad būtų nustatyta, jog asmenys veikė bendrininkų grupėje, nebūtina, kad kaltinamieji būtų susitarę padaryti konkretų kūno sužalojimą, užtenka fakto, kad jie susitarė bendrais veiksmais sumušti nukentėjusįjį ir netgi nebūtinas žodinis susitarimas, susitarimas gali būti ir konkliudentiniai veiksmai.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji savo veiksmais prieš nukentėjusįjį būtų sutrikdę visuomenės rimtį ar tvarką,  nenustatyta, jog dėl kaltinamųjų veiksmų kilo kokių nors nepatogumų ar buvo sutrikdytas įprastas įvykį stebėjusių asmenų gyvenimo ritmą, kad nei vienam iš konfliktą stebėjusių muštynės pasipiktinimo nesukėlė, nes teismas nevertino aplinkybės, jog įvykis įvyko prie mokyklos, jį stebėjo nepilnamečiai, todėl kaltinamųjų įžūliu elgesiu viešoji tvarka tikrai buvo pažeista, įvykio metu tikrai buvo pažeisti ten buvusių mokinių teisėti lūkesčiai saugiai būti mokyklos teritorijoje.

Apeliantas teigia, kad D. D. išteisintas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nepagrįstai, nes jis veikė bendrininkų grupėje, pats buvo viso įvykio iniciatorius, pats sukvietė abu kaltinamuosius, kad šie padėtų jam sumušti E. S.. Teismas, netinkamai vertindamas surinktus įrodymus, nepagrįstai E. P. ir E. P. atžvilgiu baudžiamosios bylos dalį pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nutraukė, esant jų veiksmuose baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. E. P. ir E. P. veiksmai nebuvo būtinoji gintis – siekis apginti D. D., kadangi pats nukentėjusysis nurodė, kad jam bandant smogti D. D., E. P. keliu spyrė į dešinį skruostą, po ko jis pakilo, susiėmė rankomis už veido ir tuomet E. P. sugriebė jam už kaklo ir kumščiu ar koja sudavė apie 6 smūgius į veidą. Apeliantas teigia, jog byloje įrodyta, kad tiek E. P., tiek E. P. sudavė E. S. smūgius tuo metu, kai jis jau buvo atsistojęs ir susiėmęs rankomis už veido, nieko ginti nereikėjo, todėl šie kaltinamieji turėtų būti pripažinti kaltais ne tik pagal BK 284 str. 1 d., bet ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkė teismo 2012-05-28 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti 20 parų areštą, pagal BK 138 str. 8 p. ir skirti laisvės atėmimą 2 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvė atėmimą 2 m. Vadovaujantis BK 92 str. 87 str., laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m., įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo, per 6 mėn. atlyginti turtinę žalą, tęsti mokslą ir 1 metus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

E. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti 45 paras arešto, pagal 138 str. 2 d. 8 p. skirti laisvė atėmimą 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 63 str., 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausme paskirtas už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausmes apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvė atėmimą 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m., įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo, tęsti mokslą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

E. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir skirti 15 parų arešto, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. skirti laivės atėmimą 2 m. Vadovaujanti BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes paskirtas už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 m. Vadovaujantis BK 92 str. 87 str., laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m., įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiojo, per 6 mėn. atlyginti turtinę žalą, tęsti mokslą ir 1 metus būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Civilinius ieškinius prašo tenkinti pilnai.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis E. S. buvo sumuštas prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos dienos metu, tai stebėjo neapibrėžtas skaičius žmonių, todėl nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. Byloje nustatyta, kad nuteistieji D. D., E. P. ir E. P. naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir tokie veiksmai kaip fizinio smurto panaudojimas, pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Nuo konflikto pradžios D. D. veikė chuliganiškai ir būtent jis, praeidamas, tyčia smogė nukentėjusiajam į petį, o vėliau pasikvietė į lauką muštis ir pirmas smogė nukentėjusiajam. D. D. savo elgesiu siekdamas pademonstruoti nukentėjusiojo ir aplinkinių negerbimą, pasikvietė E. P. bei E. P., bendrais veiksmais sumušė nukentėjusįjį. Apeliantas teigia, jog D. D., E. P. ir E. P. padaryta veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes jie viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės tvarką.

Įvykio metu E. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl D. D., E. P. ir     E. P. turi atsakyti ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Pagal nustatytas aplinkybes galima konstatuoti, kad E. P. ir E. P. veiksmai nepasireiškė būtinąja gintimi siekiant apginti D. D., nes nukentėjusiajam ketinant smogti D. D., E. P. keliu spyrė į skruostą, po ko E. S. susiėmus rankomis už veido,                  E. P., sugriebęs už kaklo, kumščiu ar koja sudavė apie 6 smūgius į veidą, o E. P. spyrė E. S. į nugarą. Tokiu būdu vertintina, kad E. P. ir E. P. sudavė E. S. smūgius tada, kai nukentėjusysis būdamas atsistoję ir susiėmę rankomis už veido, jokio pavojingo kėsinimosi neketino atlikti, todėl ir nebuvo būtinybės nieko ginti ir kaltinamieji turėtų būti pripažinti kaltais pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis, jo atstovė advokatė prašo tenkinti apeliacinius skundus, išteisintieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus atmesti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Prokuroro ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymą apeliaciniai skundai atmestini.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tai reiškia, jog BK 284 str. 1 d. numato atsakomybę už nusikalstamą veiką, kuria siekiama pažeisti viešąją tvarką, kuri yra esminis šio nusikaltimo objektas. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Todėl siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo minėtais būdais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

            Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuosprendyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, jog konfliktas tarp D. D., ir E. S. kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl priešiškai susiklosčiusių tarpusavio santykių. Teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama prokuroro bei nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymą apeliaciniuose skunduose, neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir netinkamai įvertino kaltinamųjų veiksmus nepripažindamas viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas nepatvirtina kaltinamajame akte pateiktų kaltinimų kaltinamiesiems D. D., E. P. ir E. P. pagrįstumo. Teismas nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad D. D. ir E. S. mokyklos kieme bandė išsiaiškinti asmeninius nesutarimus, kurie prasidėjo jau anksčiau mokyklos koridoriuje ir vienas kito atžvilgiu veikė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų. Teismų praktikoje ir asmeninio pobūdžio konfliktai, jei jie sprendžiami viešoje vietoje ir tokiu būdu sutrikdo visuomenės rimtį bei tvarką, pripažįstami viešosios tvarkos pažeidimais, tačiau tai yra tada, kai sprendžiant tarpusavio konfliktus, nėra smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas pažeisti viešėją tvarką panaudojama mažareikšmė dingstis. Šiuo atveju, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo veiksmai išėjus iš mokyklos pastato į lauką, buvo nukreipti ne siekimui pažeisti viešąją tvarką, o tarpusavio nesutarimams išspręsti. Priešingu atveju, kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo turėtų būti pareiškiamas ir nukentėjusiajam E. S., nes jis į mokyklos kiemą išėjo pasiruošęs muštynėms – ant dantų užsidėjęs boksininkų naudojamą „kapą“. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad D. D. ir E. S. tarpusavio nesutarimų aiškinimasis sutrikdė konfliktą stebėjusiųjų rimtį ar sukėlė jų pasipiktinimą. Byloje nustatyta, kad E. P. į įvykio vietą pasikvietė D. D. tikėdamasis jo pagalbos susiklėsčius muštynėse jam nepalankiai situacijai. Iš liudytojų R. J., R. D., A. F., E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jiems buvo žinoma apie D. D. ir E. S. asmeninio pobūdžio konfliktinę situaciją, kilusia mokyklos koridoriuje, o  į mokyklos kiemą jie ir kiti mokiniai  išėjo skatinami noro pamatyti kuo baigsis D. D. ir E. S. konfliktas. Nei vienas iš muštynes stebėjusių moksleivių nenurodė, kad muštynėse dalyvavusių asmenų veiksmai sukėlė jiems neigiamas emocijas ar kaip nors sutrikdė jų rimtį, todėl apylinkės teismo padaryta išvada, kad kaltinamųjų veiksmai nebuvo nukreipti viešosios tvarkos pažeidimui yra pagrįsta.  

            Iš byloje nustatytų duomenų akivaizdu, kad muštynėse dalyvavo D. D. ir E. S.. Nei E. P., nei tuo labiau išteisintasis E. P. neatliko jokių veiksmų paridėjus muštynėms tarp D. D. ir E. S.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginį, kad D. D., E. P. bei E. P. veikė bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nuosprendyje nepasisakė, tačiau iš paties nukentėjusiojo, kaltinamojo D. D., liudytojų parodymų matyti, kad muštynės prasidėjo tik  tarp sprendžiančių tarpusavio nesutarimą D. D. ir E. S.. Kaltinimo teiginį, kad      D. D. kumščiu smogė vieną kartą į veidą, paneigia nustatytos faktinės aplinkybės, nes toks smūgis E. S. nebuvo suduotos. Ir D. D., ir E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme leidžia teigti, kad į mokyklos kiemą jie išėjo būdami priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu ir tarpusavio nesutarimą siekdami išspręsti muštynėmis, t.y. nusiteikę vienas kito atžvilgiu vartoti smurtą. Nukentėjusiuoju pripažintas E. S. patvirtina tą aplinkybę, kad prasidėjus muštynėms, jis išvengė D. D. smūgio ir sugriebęs jį už liemens parvertė ant žemės, bandė jam smogti į veidą, tačiau to nespėjo padaryti, nes patyrė E. P. smūgius į veidą, po to E. P. smūgį į nugarą. Kaltinamųjų, jau minėtų liudytojų parodymai iš esmės atitinka E. S. nurodytą įvykių seką muštynių pradžioje, tačiau jie yra prieštaringi nurodant tolimesnes įvykio aplinkybes. Kaltinamasis E. P., aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodo, kad E. S. sudavė tik tada, kai E. S. nereagavo į jo prašymą baigti muštynes ir  apžergęs gulintį ant nugaros D. D., toliau smūgiavo jam į veidą, paneigdamas nukentėjusiojo teiginį, kad jis D. D. smūgių į veidą nesudavė. Medicininių dokumentų išrašai (b.l. 39-41 t.2) patvirtina, kad D. D. 2011 02 18 kreipėsi į Šilutės polikliniką dėl patirtos traumos, jam buvo atlikti tyrimai. Šie duomenys leidžia teigti, kad muštynių metu, priešingai nei teigia E. S., D. D. patyrė smūgius. Be to, analizuojant nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jie nėra vienodi ir nuoseklūs, fragmentiškai grindžiami jo paties subjektyviu manymu. Tai leidžia teigti, jog nukentėjusiojo atstovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas privalėjo vadovautis ne, kaip teigiama skunde, kaltinamųjų, kurie siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais yra nepagristi, nes kaip jau minėta pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino ir padarė atitinkančią išvadą, atsižvelgdamas į įrodymų visetą.

              Teigti, kad teismas nepagrįstai vadovavosi BK 28 str. nuostatomis taip pat nėra pagrindo.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti. Byloje nustatytos aplinkybės, leidžia teigti kad E. S., pargriaudamas D. D. ant žemės ir jį apžergęs, smūgiuodamas į veidą, akivaizdžiai jau darė realią žalą ir jos grėsmė yra visiškai aiški ir tai sudaro situaciją, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šiuo konkrečiu atveju E. S. veiksmai – smūgių sudavimas pagriautam ant žemės  D. D., laikytinas akivaizdžiu pavojingu kėsinimusi į D. D.. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. P. smūgius E. S. sudavė ne siekdamas jį kaip nors sužaloti, o gindamas D. D. nuo E. S. pradėto ir akivaizdžiai gręsiančio kėsinimosi į  D. D. sveikatą.  Išteisintasis E. P. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė  savo dalyvavimą prasidėjusiame E. S. ir D. D. konflikte, teigdamas, kad į įvykio vietą pateko eidamas pro šalį, atsitiktinai.  Priėjęs prie besimušančių ir pamatęs ant žemės suplėšytu megztiniu gulintį D. D. ir jį apžergusį E. S., negalėjo kitaip pasielgi, todėl, siekdamas nutraukti muštynes, nustūmė  E. S. nuo D. D.. Daugiau jokių veiksmų neatliko, E. S., kaip teigiama kaltinamajame akte, į nugarą nespyrė. Šios E. P. nurodytos aplinkybės byloje yra nepaneigtos. Jokie kiti duomenys nepatvirtina E. P. bendrininkavimo su D. D. ir E. P. pažeidžiant viešąją tvarką ar susitarimo padaryti sužalojimus E. S..  Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. D. sužalojimų E. S. nepadarė, o E. P. ir E. P. veiksmai tik formaliai atitinka BK 138 straipsnyje numatytos veikos požymius, tačiau neperžengus būtinosios ginties ribų baudžiamoji atsakomybė neiškyla.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymą apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Naikinti teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymą apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                    Valentinas Janonis                                                                                                                                                                                                                                                        

Teisėjai                                                                                                           Eduardas Maškevičius

                                                                                                            Stasys Valužis