Civilinė byla Nr. 2-2536-635/2020
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01219-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5.2.1; 3.2.6.1
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 26 d.
Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,
sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,
Ieškovė prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui dydį ir nuo ieškinio teismui padavimo dienos priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. V. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nustatyta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus A. V. išlaikymui mokės po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau šiuo metu išlaikymui skirtos sumos nepakanka net būtiniausių sūnaus A. V. poreikių tenkinimui. Vaikui augant, pastarojo poreikiai vis didėja, todėl išlaikymo suma turėtų būti 200 Eur. Kasmet reikia vaiką aprūpinti mokyklinėmis prekėmis, pratybomis, mokėti jo draudimo įmokas. Berniukas lanko futbolą, reikia pirkti inventorių, nemažos išlaidos susidaro mokant už išvykas į varžybas. Būsto, kuriame gyvena kartu su vaiku, pirkimui yra paimta paskola, už kurią kas mėnesį mokama 100 Eur, komunaliniai patarnavimai už butą šildymo sezono metu siekia apie 140 Eur. Berniukas labai dažnai serga peršalimo ligomis, dėl savo aktyvaus būdo patiria traumas. Dėl jo plokščiapėdystės jam būtina pirkti specialią avalynę. Atsakovas su sūnumi nebendrauja.
Išvadą byloje teikianti institucija pateiktoje išvadoje (b. l. 14-15) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų geriausius vaiko interesus. Paaiškino, kad su atsakovu susisiekti nepavyko, o ieškovė patvirtino, kad priteistą išlaikymo sumą atsakovas moka kas mėnesį, tačiau geranoriškai jis nesutinka skirti didesnės sumos vaiko išlaikymui. Priteista išlaikymo suma yra labai maža ir neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į teismų praktiką, minimali mėnesinė alga gali būti orientacinis kriterijus reikalingas būtiniems / minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimui, bet ir turėtų apimti lėšas, reikalingas pilnavertei vaiko mitybai, aprangai, sveikatos priežiūros užtikrinimui, auklėjimui, mokymui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, laisvalaikiui ir pan. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Nustatant tėvų turtą turi būti vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gautos pajamos, bet ir tai, kokių jis priemonių ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių vaikams būtų teikiamas išlaikymas.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo V. V. sūnus (b. l. 7). Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1280-204/2015 šalių santuoka nutraukta, o iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 75 Eur, mokamas kiekvieną mėnesį (b. l. 5). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad būtent tokio dydžio išlaikymą vaikui atsakovas ir teikdavo iki ieškovės kreipimosi į teismą, su reikalavimu padidinti mokamo išlaikymo sumą iki 200 Eur. 2015-05-11 teismo sprendimu nutraukiant santuoką šalys pasidalino nekilnojamąjį turtą, nereikalaudamos viena iš kitos piniginės kompensacijos, patvirtino, kad patiems sutuoktiniams išlaikymas nereikalingas, ir, kad jokių kreditorių tuo metu neturėjo (b. l. 5). Šiuo metu ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, jos mėnesinis darbo užmokestis yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, atsikaičius mokesčius (b. l. 6). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu turi gyvenamojo būsto paskolą ir bankui sumoka apie 100 Eur mėnesinę įmoką, taip pat per mėnesį išleidžia nuo 100 iki 140 Eur buto komunaliniams mokesčiams. Atsakovas byloje pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, iš kurių matyti, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 200-06-07 (b. l. 102). Iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis (duomenys neskelbtini)Eur (b. l. 103). Iš Valstybinės įmonės „Registrų centras“ išrašo matyti, kad atsakovas asmenine nuosavybės teise priklauso 36/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 64/100 dalis šio namo priklausinių (b. l. 107-109).
Ieškovė nurodė, kad sūnus A. lanko valstybinę mokyklą, mokosi gerai, lanko futbolą būrelį (kuris kainuoja apie 30 Eur), jį būtina aprūpinti kasdieniais ir sportiniais rūbais (apie 80 Eur), vaistas, maistu, vitaminais. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui iš viso skiria 400 Eur sumą per mėnesį ir prašo padidinti išlaikymo dydį, nes sūnaus poreikiai pasikeitė iš esmės. Teismas sutinka su tokia ieškovės pozicija. Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr.3K-3-5/2004, 2004 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsakovas jokio nesutikimo su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaikui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl savo sveikatos ar kitų objektyvių aplinkybių, būdamas jauno amžiaus, neturi galimybių papildomai užsidirbti, gauti pajamas (CPK 12, 178 straipsnis). Tokiu atveju remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, ir tuo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai ir teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė prašomo ieškovės priteisti padidinto dydžio (CPK 185 straipsnis).
Įvertinus šalių turtinę padėtį, nustatytas aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko poreikių, teismas sprendžia, kad po 2015-05-11 teismo sprendimo, šalių nepilnamečio vaiko poreikiai tiek dėl jo amžiaus, tiek dėl ekonominės padėties, išaugo ir iš atsakovo priteistas 75 Eur išlaikymas, akivaizdžiai nepakankamas. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nustatytina, kad šalių nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 9 metai, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma, kuri yra proporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento CK nereglamentuojant, turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Atsižvelgiant į šią praktiką ir prioritetą teikiant vaiko interesams, didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas priteistinas nuo 2019-07-08, t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos.
Bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas
Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1280-204/2015 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2019-07-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 45 Eur žyminio mokesčio bei 6,68 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą ir 227,33 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, nurodytą 162,50 Eur sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėja Daiva Jazbutienė