Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-1720-265-2009].doc
Bylos nr.: 2-1720-265/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                              Civilinė byla Nr. 2-1720-265/2009

                                                                                              (Proceso Nr. 2-57-3-00508-2009-1)

          Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                              35.6.1. (S)

                                                                                               

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. spalio 13 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Kristinai Vitkienei, Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės BUAB „Selkos statyba“ administratoriaus UAB Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotam asmeniui Donatui Lotužiui, atsakovės UAB „Larstata“ atstovams D. L. ir advokatui Laimonui Straukai, atsakovės                      UAB „Alnida“ atstovei advokato padėjėjai Renatai Letkauskaitei, trečiajam asmeniui V. T., pagal ieškovės BUAB „Selkos statyba“ ieškinį atsakovėms UAB „Larstata“ ir UAB „Alnida“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo V. T.,

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „Selkos statyba“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

BUAB ,Selkos statyba“ administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotas asmuo pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2008-03-19 ir 2008-07-16 trišalius tarpusavio užskaitymo aktus ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo bei priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Larstata“,                       UAB „Selkos statyba“ ir UAB „Alnida“ sudarė ginčijamus trišalius tarpusavio aktus (toliau – užskaitymo aktus), kuriais šalys užskaitė viena kitos įsiskolinimus 6 856,87 Lt ir 1 281,70 Lt sumai. Pagal 2008-03-19 užskaitymo aktą  UAB „Selkos statyba“ skola kreditoriui UAB „Larstata“ sudarė 10 863,60 Lt. Po šio akto pasirašymo UAB „Selkos statyba“ sumažino savo skolą kreditorei             UAB „Larstata“ iki 4 006,73 Lt, o debitorės UAB „Alnida“ skola UAB „Selkos statyba“ sumažėjo iki 14 709,70 Lt. Pagal 2008-07-16 užskaitymų aktą UAB „Selkos statyba“ skola UAB „Larstata“ sudarė 21 933,29 Lt, o debitorės UAB „Alnida“ skola UAB „Selkos statyba“ – 1 281,70 Lt. Po užskaitymo akto pasirašymo UAB „Selkos statyba“ debitorinis įsiskolinimas UAB „Larstata“ sumažėjo iki 20 651,59 Lt, o UAB „Alnida“ visiškai padengė įsiskolinimą UAB „Selkos statyba“. Nurodo, kad ieškovei nebuvo pareigos sudaryti ginčijamus sandorius, be to, juos sudarydama įmonė buvo nemoki ir suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių. Pagal 2008-06-30 UAB „Selkos statyba“ balansą įmonės skola kreditoriams buvo 3 737 160 Lt, o turtas – 1 877 811 Lt.

Atsakovė UAB „Larstata“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad bankroto administratorius turi teisę pareikšti ieškinius teisme  dėl sandorių, priešingų įmonės tikslams arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, tačiau tokių pagrindų nenustatyta. Priešingai, ieškovė ginčijamais sandoriais sumažino savo skolas. Ginčijamų sandorių suma yra 8 138,57 Lt, todėl jie negalėjo turėti įtakos ieškovės mokumui ir kitų kreditorių teisių pažeisti negalėjo. Taikyti actio Pauliana institutą, pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant visam Cvilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytam sąlygų visetui. Be to, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka netaikytina iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo.

Atsakovė UAB „Alnida“ atsiliepime  į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijami sandoriai yra priešingi įmonės interesams ar turėjo įtakos įmonės nemokumui. Skolininko nemokumas, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės sąžiningumą. Nenustačius nors vienos iš esminių actio Pauliana sąlygų, ieškinys negali būti tenkinamas.

Tretysis asmuo V. T. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje ieškovės BUAB ,Selkos statyba“ administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotas asmuo Donatas Lotužis ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės „Larstata“ atstovai D. L. ir advokatas Laimonas Strauka, atsakovės UAB „Alnida“ atstovė advokato padėjėja Renata Letkauskaitė bei tretysis asmuo V. T. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė motyvus, išdėstytus atsiliepimuose į ieškinį.

Ieškinys atmestinas.

Pagal įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius gali pareikšti įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių interesus, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš šios teisės normos turinio aišku, kad gindamas kreditorių interesus administratorius gali reikšti ieškinius, tačiau ĮBĮ nėra reglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, o tik nurodomi ginčijamų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės nemokumui. Iš to seka, kad bankrutuojančios įmonės administratorius ankščiau šios įmonės sudarytus sandorius gali ginčyti CK nustatytais atitinkamais sandorių negaliojimo pagrindais. Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina įrodyti, kad tretysis asmuo (šio ginčo atveju atsakovai UAB „Larstata“ ir UAB „Alnida“) buvo nesąžiningi,            t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia ieškovės UAB „Selkos statyba“ kreditorių teises.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., byla Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., byla Nr. 3K-3-424/2003). Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti AB „Rimeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., byla Nr. 3K-3-17/2006).

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) tretysis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti           UAB „ Multiimpex“ v. UAB „ Eneka“, UAB „ Bendida“, byla Nr. 3K-3-587/2008).

Bylos duomenimis, ieškovė ginčijamų 2008-03-19 ir 2008-07-16 sandorių sudarymo metu buvo nemoki – 2008-06-30 UAB „Selkos statyba“ balanso duomenimis, įmonės skola kreditoriams sudarė 3 737 160 Lt, o turtas – 1 877 811 Lt. Tarpusavio skolų užskaitymo aktus sudaryti nebuvo būtinybės. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į ginčijamų sandorių vertę, skolų užskaitymo proporcijas ir atsakovų sąžiningumą.

2008-03-19 ir 2008-07-16 UAB „Larstata“, UAB Selkos statyba“ ir UAB „Alnida“ ginčijamais trišaliais tarpusavio aktais užskaitė viena kitos įsiskolinimus 6 856,87 Lt ir                     1 281,70 Lt sumai. Dėl ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Selkos statyba“ turtinė padėtis nepablogėjo, nes nurodytomis sumomis sumažindama UAB „Alnida“ debitorinį įsiskolinimą, tuo pačiu proporcingai sumažino įmonės skolą kreditorei UAB „Larstata“. Tokios vertės sandorių sudarymas negalėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „ Rameksta“ v.V. J. K., bylos Nr. 3K-3-573/2005).

Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdu įtvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir tretysis asmens atžvilgiu. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai tretysis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas,               t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kad civilinėje byloje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 4.26 straipsnio 3 dalis), kuris reiškia, kad kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti nesąžiningumo, jeigu įstatyme nepreziumuojamas konkretaus subjekto nesąžiningumas. Tokia nesąžiningumo prezumpcija actio Pauliana atveju yra CK 6.67 straipsnyje nustatytais atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje jie nenustatyti. Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai yra nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. su J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų žinojusios, jog ieškovė UAB „Selkos statyba“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki. Pareiga nuginčyti atsakovių sąžiningumą tenka ieškovei, bet ji šios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nepaneigė.

Esant išvardintoms aplinkybėms darytina išvada, kad nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos sąlygos taikyti Actio Pauliana kreditoriaus interesų gynimo būdą ir pripažinti ieškovės nurodytus sandorius negaliojančiais bei taikyti restituciją – ieškinys yra atmestinas (CK 6.66 straipsnis). Atsakovei UAB „Alnida“ priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė už atsiliepimo į ieškinį parengimą pavedimu sumokėtų 1 600 į atstovės advokato padėjėjos sąskaitą kopiją, bei advokato padėjėjos išrašytą sąskaitą 400 Lt  už tą patį procesinį veiksmą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės atstovė dalyvavo viename valandos trukmės bylos, kuri nėra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties, posėdyje, priteistinos išlaidos jos teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 8 00 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Alnida“ 800 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės bankrutuojančios UAB „Selkos statyba“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

 

Teisėjas                                                                                                                  Alvydas Žerlauskas