Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-348/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56605-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,

asmeniui, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š., jos gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei,

nukentėjusiajai civilinei ieškovei Z. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios civilinės ieškovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo J. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla Ž. Š. atžvilgiu nutraukta.

Iš civilinio atsakovo draudimo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajai Z. S. 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, 150 eurų turtinei žalai (transporto išlaidos) atlyginti.

Iš Ž. Š. priteista nukentėjusiai Z. S. 700 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista už tai, kad  nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 20 d., 17.52 val., (duomenys neskelbtini0 vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama Pramonės pr. kryptimi ir, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino automobilio važiavimo greičio, nesustojo prieš ją, kad praleistų per perėją iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją Z. S., dėl to ją partrenkė ir jai padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, įvertinęs tai, kad yra visos BK 40 straipsnyje, numatytos sąlygos Ž. Š. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat teismas įvertinęs nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą, specialistės paaiškinimus nukentėjusiosios civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies. 
3. Nukentėjusioji civilinė ieškovė Z. S. skundžia minėtą nuosprendį ir apeliaciniame skunde prašo: paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, pateikiant ekspertams klausimą, kokio sunkumo buvo jai padaryti autoavarijoje sužalojimai, įvertinant iki šiol užsitęsusio ir besitęsiančio gydymo padarinius, panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl laidavimo taikymo ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ne tik pripažinti Ž. Š. kalta, bei jos nuo bausmės neatleisti ir nubausti bei visiškai patenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos.
1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai taikė BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalis ir atleido Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės. Šis straipsnis negalėjo būti taikomas, nes kaltinamosios elgesys neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes kaltinamoji po įvykio neatsiprašė, nesuteikė iki šiol jokios materialinės paramos. Vietoj to, ji aktyviai bylinėjosi, ginčijo turėtas išlaidas dėl siųstų vaistų iš JAV, taksi išlaidų. Tai, kad turtinę ir neturtinę žalą iš dalies atlygino draudėjas, yra ne Ž. Š. nuopelnas. Ji dėl žalos atlyginimo visiškai nesirūpino. Tai rodo, kad ji dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili, o tai atima teismui teisę taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys apie tai, kad ji dėl eismo įvykio metu padaryto sužalojimo gydosi iki šiol. Dėl to, būtina nustatyti, kokio sunkumo sužalojimas jai buvo padarytas.
3. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą priteisti išlaidas už iš užsienio jai atsiųstus vaistus bei visą neturtinę žalą, nes ji ilgai gydėsi ir tebesigydo, patyrė skausmus ir didelius nepatogumus, nes gyvendama viena negalėjo vaikščioti ir apsitarnauti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji civilinė ieškovė Z. S. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nukentėjusiosios civilinės ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir padidinti priteistą neturtinę žalą. Atleista nuo atsakomybės pagal laidavimą Ž. Š. ir jos gynėja advokatė Sonata Žukauskienė prašė nukentėjusiosios civilinės ieškovės Z. S. apeliacinį skundą atmesti.
5. Nukentėjusiosios civilinės ieškovės Z. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl pakartotinės teismo medicinos ekspertizės paskyrimo

6. Nukentėjusioji Z. S. tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų gydosi iki šiol, lankosi pas gydytojus dėl jai konstatuotų susirgimų, todėl siekiant nustatyti tikrąjį eismo įvykio metu padarytą sužalojimų mastą turi būti atlikti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas siekdamas išsamiai išnagrinėti nukentėjusiosios Z. S. apeliacinį skundą, atlikto byloje įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas į teismo posėdį iškvietė specialistę Z. Makšimaitę, kuri susipažinusi su nukentėjusiosios Z. S. pateiktais medicininiais dokumentais paaiškino, kad nukentėjusiosios pateikti medicininiai dokumentai sužalojimo masto nekeičia. Didžioji dalis susirgimu nieko bendro neturi su eismo įvykio metu patirtu sužalojimu, o apatinio žandikaulio potrauminė deformacija, nekeičia nustatyto sužalojimo masto. Byloje esanti specialisto išvada ir tuo pačiu konstatuotas nesunkus sveikatos sužalojimas, buvo atlikti įvertinus visus medicininius dokumentus gautus iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus ir Kauno Dainavos poliklinikos. Pastaruosiuose medicininiuose dokumentuose nebuvo duomenų apie apatinio žandikaulio šakos lūžimą, tai galėjo būti ir iki eismo įvykio ir po jo. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo medicinos specialisto išvados kolegijai abejonių nekelia, todėl tenkinti nukentėjusiosios Z. S. prašymą skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

7. Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su Ž. Š. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes mano, jog nebuvo visumos sąlygų atleisti Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nėra sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje.

1. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų matyti, kad priešingai nei nurodė apeliantė, visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos byloje yra: Ž. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, buvo gautas J. Š., kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti Ž. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Ž. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jos atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad Ž. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Atkreipiamas apeliantės dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti. Todėl vien tai, kad padarytą žalą atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalį patirtos žalos Z. S. atlygino draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dar iki bylos skundžiamo nuosprendžio priėmimo ( t.1, b. l. 68–78). Atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu ne iš Ž. Š., o iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 2500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti bei 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas reikalavimas laikytinas įgyvendintu, nes Ž. Š. šiuo atveju nekilo pareigos atlyginti daugiau žalos, nei buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Iš Ž. Š. teismas nuosprendžiu priteisė 700 eur, kuriuos Ž. Š. sutinka atlyginti. Apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad iki šiol to padaryti negalėjo, nes nukentėjusioji nedavė savo sąskaitos numerio. Tik prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį, ji iš nukentėjusiosios gavo sąskaitos numerį.
1. Įvertinus tai, kad yra visuma BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų ir pagrindai taikyti laidavimą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė Ž. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų ir pagrįstai iš civilinio atsakovo nepriteisė 137 Eur už vaistus iš JAV. Iš prie apeliacinio skundo pridėtos nuotraukos bei nuotraukų pateiktų apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra aišku kokie tai medikamentai ar maisto papildai. Taip pat nėra duomenų, kad tokius preparatus nukentėjusiajai būtų paskyrę medikai. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl turtinės žalos priteisimo Z. S..
10. Nukentėjusioji civilinė ieškovė Z. S. apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji Z. S. atsižvelgus į draudimo bendrovės atlygintą neturtinės žalos dalį, prašė priteisti 17 000 Eur neturtinės žalos.
1. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
2. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji Z. S. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį ir jos patirtą neturtinę žalą įvertino per mažai, todėl prašo jos naudai priteisti visą prašytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, nukentėjusiai priteistas neturtinės žalos atlyginimas - 2500 Eur, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu tiek lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, formuojamą teismų praktiką, tiek ir kitus įstatyme nustatytus tokios žalos nustatymo kriterijus.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusios prašoma priteisti bendra neturtinės žalos dydžio suma (17 000 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajai Z. S. nustatytos neturtinės žalos dydis 2 500 Eur atitinka suformuotą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų Ž. Š. ar jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose.
4. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajai Z. S. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką. Taigi, didinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiajai Z. S. nėra pagrindo.
11. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nukentėjusiosios Z. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės Z. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Svetlana Jurgaitienė

                                                                      Viktoras Preikšas

                                                                      Valdas Vitunskas