Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-502-958/2020
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00129-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
6.1.; 21.9.10.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2020 m. spalio 14 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,
sekretoriaujant Ramunei Bukerienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. M.,
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio apskrities VMI) atstovui nedalyvaujant,
išnagrinėjusi A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedirbančios, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
nustatė:
A. M. sudarė sąlygas ir leido nuo (duomenys neskelbtini) su pertraukomis iki (duomenys neskelbtini) A. Ž. dirbti – (duomenys neskelbtini) A. M. naudai (duomenys neskelbtini), nesudariusi su A. Ž. rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
A. M.
kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu nurodė, kad A. Ž. leido dirbti nesudarius darbo sutarties, už dieną mokėjo po 40 eurų. Nemanė, jog reikalinga sudaryti darbo sutartį, kadangi A. Ž. turėjo individualios veiklos pažymėjimą. A. M. paaiškinime nurodė, kad 2016 m., 2019-06-15 ir 2020-04-30 įsigijo (duomenys neskelbtini), 2016 m. baigė Nacionalinės Šaltininkų asociacijos 1 sav. trukmės kursus (duomenys neskelbtini), gavo kursų pažymėjimą, buvo išsiėmusi verslo liudijimą transporto priemonių remontui nuo 2016 m. iki 2020-06-31. Pagalbinio darbuotojo paieškom buvo paskelbusi internete, į šį skelbimą atsiliepė A. Ž., ir jie kartu pildydavo (duomenys neskelbtini), taip pat laisvomis dienomis 2020 m. gegužės mėn. – 2020-06-31 (duomenys neskelbtini). Aikštelių subnuomos sutartis buvo sudariusi visose trijose darbo vietose savo vardu. (duomenys neskelbtini) vietose stovėjo palapinės su jos asmeniniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Prieš kiekvieną darbo sezoną (duomenys neskelbtini) atlieka techninės priežiūros procedūras. Reikalingas dujas įsigydavo (duomenys neskelbtini). Dėl susiklosčiusių nepalankių šeimyninių aplinkybių neturėjo galimybės būti darbo vietoje nuo 2020-06-31, jos pagalbinis darbuotojas (duomenys neskelbtini) palankiomis dienomis dažniausiai vienas prie (duomenys neskelbtini) ir kitomis dienomis (duomenys neskelbtini). Kuriomis dienomis bei valandomis, ir kurioje vietoje dirbti pasakydavo ji pagal telefonu pateiktus kliento pageidavimus. Kai dirbdavo kartu pasiimdavo, o po 2020-06-31 kai pradėjo dirbti vienas, ji atvažiuodavo pinigų karta ar du per savaitę. Už A. Ž. darbo dieną mokėdavo 35 – 40 eurų darbo užmokesčio (b. l. 8-9).
A. M. kaltė, be pačios prisipažinimo, taip pat įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
2019-08-07 Panevėžio apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (42.59) FR1042-3190 nurodyta, kad surinkti duomenys rodo, kad A. Ž. savarankiškai nedirba, A. Ž. nėra savarankiškai vykdantis veiklą, o santykiai, susiklostę tarp A. Ž. ir A. M., vertintini kaip darbiniai ir turi darbo sutarties požymių. A. M. sudarė sąlygas ir leido nuo (duomenys neskelbtini) su pertraukomis iki (duomenys neskelbtini) A. Ž. dirbti – (duomenys neskelbtini) A. M. naudai (duomenys neskelbtini), nesudariusi su A. Ž. rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies reikalavimai (6- 7 b. l.).
A. Ž. paaiškinime nurodė, kad nuo 2017 m. vasario mėn. pagal individualios veiklos pažymą vykdė (duomenys neskelbtini). Prieš pradėdamas vykdyti šią veiklą 2017 m. rado skelbimą soc. tinkluose apie darbą (duomenys neskelbtini). Susisiekus skelbime nurodytu numeriu su A. M., pasiūlė jam įsiregistruoti individualią veiklą, vėliau vyko kelių dienų apmokymai Molėtų r. Nuo mokymų su pertraukomis veiklą vykdo iki šiol. Įranga, palapinė, generatorius priklauso A. M.. Įrangos nuomos sutartis nesudaryta, asmeniškai pinigų už įrangą, vietą niekam nemoka, savo pinigais moka A. M.. Apie darbo dienas informuoja A. M., nepriklausomai nuo aptarnautų transporto priemonių jam A. M. moka 40 eurų už darbo dieną, pinigus gauna grynais, ant jokio dokumento nepasirašo, atlygį gauna pristatant veiklai reikalingas prekes, dažniausiai sekmadieniais (b. l. 13).
Panevėžio apskrities VMI 2020-08-14 faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad dalyvaujant Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos ir Utenos transporto saugos administracijos pareigūnams buvo tikrinta A. Ž. vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla adresu (duomenys neskelbtini) (b. l.14-16)
Iš 2020-04-07 Automobilių stovėjimo aikštelės dalies nuomos sutarties matyti, jog A. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį, kuria nuomotojas perduoda, o nuomininkas perima laikinai valdyti ir naudoti 9 m2 plotą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), aikštelės nuomos trukmė nuo 2020-04-27 iki 2020-08-07 (b. l. 17-18).
Iš Nacionalinės šaltininkų asociacijos pažymėjimo G Nr. 150277 matyti, kad A. M. 2016 m. baigė 1 sav. Trukmės (duomenys neskelbtini) mokymo programą (b. l. 19).
2020-08-17 UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog A. M. turimas (duomenys neskelbtini) prižiūri ir techninę priežiūrą atlieka UAB (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros specialistai (b. l. 20).
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos
Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. M. leido dirbti A. Ž. teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarties ir tinkamai nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą. Jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalies sudėtį.
A. M.
atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į A. M. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteista (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nedirba. Įvertinus A. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, nusižengimo pobūdį, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad anksčiau nėra bausta už analogiško pobūdžio nusižengimus, jai skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali bauda.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas nėra pagrindo, kadangi A. M. leido dirbti asmeniui nelegaliai, nelegalus darbas truko kelis mėnesius.
Vadovaujantis ANK 675 str. 3 d., A. M. skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas dėl sunkios turtinės padėties (nedirba, augina du mažamečius vaikus).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. M. pripažinti kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1000 EUR baudą, kurią ji per dvejus metus nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, įmokos kodas 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, jog nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ANK 676 straipsnyje nustatyta priverstine tvarka išieškant ir vykdymo išlaidas.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Latožienė