Civilinė byla Nr. e2A-1549-896/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17759-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. S. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-422-947/2020 pagal ieškovių B. S.-S. ir A. S. patikslintą ieškinį atsakovams J. S., V. K., G. J., B. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. S. B., K. P., Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės B. S.-S. ir A. S. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutą žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą, kuriuo ieškovėms suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamąjį namą 3A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovėms iš atsakovų J. S. ir V. K. visas bylinėjimosi išlaidas (2020 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 3 min. 49 sek. – 1 val. 4 min. 08 sek.; 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 41 min. 43 sek. – 42 min. 08 sek.).
2. Ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovėms B. S.-S. bei A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 3A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu ½ dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitai bendrasavininkei K. S. B. Ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-55810 priedas: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), ribojasi su žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai yra atsakovai J. S., V. K., G. J., B. P.. Tarp šių bendrasavininkų yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovėms priklausantis gyvenamasis namas 3A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ant žemės sklypų adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos. Ieškovėms priklausantį gyvenamąjį namą bei dalį ūkinio pastato būtina remontuoti, tvarkyti bei rekonstruoti. Šiems veiksmams atlikti prie statinių reikia prieiti iš visų pusių, tačiau tai padaryti galima tik patekus į dalį žemės sklypo adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Formuojant žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini), nebuvo atsižvelgta į tai, kad ant minėtų sklypų ribos stovi ieškovėms priklausantys pastatai, kurių eksploatacijai yra būtina naudotis žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) dalimi ir nebuvo nustatytas servitutas, skirtas pastatų priežiūrai bei remontui. Ieškovės 2011 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkus dėl servituto nustatymo, tačiau jie su servituto nustatymu nesutiko. Ieškovės 2016 m. rugpjūčio 5 d. taip pat kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos, tačiau buvo informuotos, kad žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), yra privati nuosavybė, todėl servitutas gali būti nustatomas susitarimu su žemės sklypo savininku arba teismo sprendimu. Ieškovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. dar kartą kreipėsi į žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) bendrasavininkus dėl servituto nustatymo, tačiau su ieškovėmis susisiekė tik B. P., kuri nurodė, jog ji ir G. J. neprieštarautų tokio servituto nustatymui, nes jis būtų nustatytas ne per joms tenkančias naudotis sklypo dalis. Atsakovai J. S. ir V. K. su servituto nustatymu nesutiko ir nepateikė jokių kitų situacijos sprendimo būdų, kurie jiems būtų priimtini. Ieškovės turi pareigą tinkamai prižiūrėti savo statinius, tačiau tai gali padaryti tik patekdamos į dalį žemės sklypo adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Nenustačius servituto, ieškovėms kiekvieną kartą norint remontuoti pastatus reikėtų gauti atsakovų sutikimą, tačiau dėl ne itin gerų šalių santykių tai padaryti būtų sudėtinga. Servitutas būtų vieno metro pločio, todėl tik minimaliai ribotų atsakovų nuosavybės teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė 1 metro pločio (viso 13 kv. m) servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą (koreguotą 2019 m. lapkričio 14 d. įrašu), kuriuo ieškovėms B. S.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamąjį namą 3A1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą 4I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune; priteisė iš ieškovių B. S.-S. ir A. S. atsakovei J. S. 400,00 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servitutą; priteisė ieškovėms B. S.-S. ir A. S. iš atsakovės J. S. 687,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovėms B. S.-S. ir A. S. iš atsakovo V. K. 687,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės J. S. 56,66 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą; priteisė valstybei iš atsakovo V. K. 56,66 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.
4. Teismas atsakovo V. K. argumentą, kad jo procesinė padėtis neteisingai nurodyta kaip atsakovo, nes jis nesinaudoja žemės sklypo dalimi, dėl kurios yra kilęs ginčas, laikė nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 0,1445 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovei G. J. (96/1445 dalys), atsakovei B. P. (82/289 dalys), atsakovui V. K. (313/1445 dalys) ir atsakovei J. S. (626/1445 dalys). Nekilnojamojo turto registre taip pat yra įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nustatyta tarp žemės sklypų dalių, priklausančių J. S. ir V. K. (2013 m. gruodžio 19 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2188-887/2013) (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas). Nesant tarp bendraturčių bendro sutarimo dėl servituto nustatymo ir įregistravimo, ieškovės įgijo teisę kreiptis į teismą dėl civilinių teisių gynimo ir atsakovais byloje įtraukti visus be išimties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkus. Jų procesinė padėtis negali būti pakeista vien tik dėl tos aplinkybės, kad pagal naudojimosi žemės sklypu tvarką būtent atsakovei J. S. tenka ta žemės sklypo dalis, kurioje ir prašoma nustatyti servitutą.
5. Iš Liteko duomenų teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2-944/2020 ieškovė J. S. ieškiniu prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių J. S. ir V. K.. Pagal į bylą pateiktą matininko H. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą ieškovė siekia nustatyti tokią tvarką, pagal kurią būtent atsakovui V. K. atitektų naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis (plane pažymėta „E“, 131 kv. m.), kurioje ieškovės A. S. ir B. S.-S. šioje byloje siekia nustatyti servitutą (atsakovės J. S. procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-86282 priedai: ieškinys, pateiktas byloje Nr. e2-2-944/2020, matininko H. B. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas). Teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad atsakovas V. K. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra tinkamai į bylą patrauktas atsakovu.
6. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad ieškovės įrodė abi servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), kad nenustačius servituto ieškovės neturi kitos galimybės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus (gyvenamąjį namą 3A1ž ir ūkinį pastatą 4I1m) tinkamai prižiūrėti.
7. Teismas nustatė, kad šalims dėl servituto (ar kito žemės naudojimo būdo) susitarti nepavyko nei iki ieškinio pateikimo, nei po bylos iškėlimo. Esminė nesutarimo priežastis – nesantaika tarp šalių (kaimynų) ir kardinaliai skirtingas požiūris į ginčo sprendimo būdus. Tai, kad tarp šalių yra kilęs gera valia ir bendru sutarimu neišspręstinas ginčas, patvirtino tiek byloje pateikti įrodymai, kad atsakovai neatsiliepė į ieškovių siūlymą bendru sutarimu notarine tvarka nustatyti servitutą, tiek bylos nagrinėjimo metu išdėstytos kardinaliai skirtingos šalių pozicijos ginčo klausimu (ieškovės B. S.-S. žodiniai paaiškinimai apie tai, kad bendru sutikimu be teismo sprendimo tarp šalių nėra jokios galimybės susitarti taikiai; 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 24 min. 30 sek. – 1 val. 25 min. 45 sek.).
8. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi tai, kad dar iki kreipimosi į teismą atsakovai nepateikė sutikimo dėl pačio dalyko – servituto nustatymo. O tai, kad vėliau prašomo nustatyti servituto turinys kito labai minimaliai ir, be to, dar labiau mažinant suvaržymus (vietoje 19 kv. m. ploto servituto, nustatyto 2018 m. gegužės 25 d. servituto nustatymo schemoje, buvo nuspręsta prašyti mažesnio, t. y. 13 kv. m. ploto servituto) nekeičia išvados pagrįstumo (ieškovių pateikto procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-109643 priedas: Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Servituto nustatymo schema, parengta 2018 m. gegužės 25 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“).
9. Teismas nustatė, kad ieškovės iki bylos užvedimo teisme kreipėsi į kaimyninio žemės sklypo savininkus (atsakovus) dėl servituto nustatymo, tačiau atsakovai atsakymo ieškovėms nepateikė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų J. S. ir V. K. atstovės argumentus, kad ieškovės nepagrįstai nepasinaudojo ikiteismine tvarka, todėl byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama teisme, neišnaudojus visų galimybių išspręsti susidariusią situaciją iki teismo. Teismas sprendė, kad įstatymui nenumatant reikalavimo aktyviais veiksmais siekti susitarimo ir įrodyti, jog šalys padarė viską, kad toks sandoris įvyktų, o iš bylos proceso matant, kad šalims susitarti nepavyko, akivaizdu, kad ginčo atveju susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo sprendimu.
10. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo ieškovių prašomo servituto būtinumą. Nenustačius servituto objektyviai neįmanomas pastatų remontas ir priežiūra. Atsakovės J. S. ir jos atstovės argumentai, kad ieškovės gali pastatus remontuoti iš vidaus arba apskritai pastatus nugriauti (pastatų ardymo darbus atliekant iš vidaus) šios teismo išvados nepaneigia. Nagrinėjamu atveju ieškovių ir atsakovų sklypų riba sutampa su ieškovių pastatų sienomis, todėl ieškovės neturi galimybės prieiti prie dalies joms nuosavybės teise priklausančių pastatų sienų, nepatekus į kaimyninį sklypą. Patekti prie pastatų išorinių konstrukcijų būtina, atliekant pastatų priežiūrą ir remontą (rekonstrukciją).
11. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat betarpiškai įsitikino, kad gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurių priežiūrai ir remontui (rekonstrukcijai) prašoma nustatyti servitutą, yra labai blogos būklės, todėl nepagrįstais laikė argumentus, kad ieškovės neįrodė, jog servitutas yra objektyviai būtinas. Servituto objektyvų poreikį patvirtino ir kiti rašytiniai įrodymai – Nacionalinės žemės tarnybos raštai, nuotraukos.
12. Teismas nustatė, kad dalis ūkinio pastato, kuriam prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) būtinas servitutas, nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui K. S. B.. Šis asmuo buvo informuotas apie ieškovių reikalavimus, savarankiškų reikalavimų neteikė, prieštaravimų dėl ginčo dalyko taip pat neišdėstė. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens K. S. B. teisių ir turtinių interesų prašomas nustatyti servitutas niekaip nepažeidžia, nes šiam asmeniui nėra nustatoma pareiga atlyginti už servitutą. O tai, kad servitutas nustatomas ir dėl trečiajam asmeniui K. S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto (ūkinio pastato) priežiūros, nors tokio reikalavimo trečiasis asmuo nėra pateikęs, nepaneigia ieškovių teisės ginti savo interesus ir siekti teismo sprendimu nustatyti servitutą. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai išimtinai dėl vieno iš bendraturčių iniciatyvos nebuvimo (neturint poreikio, valios ar noro prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą) savo teisių negalėtų tinkamai įgyvendinti kitas bendraturtis, šiuo atveju ieškovės.
13. Teismas iš šalių paaiškinimų, pateiktų nuotraukų, žemės sklypo plano, pasiūlymo schemos, taip pat teismui įvertinus esamą situaciją dėl ginčo objektų išvažiuojamojo teismo posėdžio metu, padarė išvadą, kad ieškovių siūlomas servituto nustatymo būdas (1 m pločio ir 13 m ilgio sklypo dalis, esanti šalia gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sienų) yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis atsakovų interesus bei užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
14. Teismas sprendė, kad servitutas suponuotų minimalius tarnaujančiojo daikto savininkės suvaržymus. Šioje žemės sklypo dalyje atsakovė neužsiima veikla, kuri būtų sutrikdyta iš esmės. Atsakovės J. S. paaiškinimu teismui, toje žemės sklypo dalyje yra tik pieva, ji pati (duomenys neskelbtini), Kaune negyvena. Atsakovei priklausantis žemės sklypas ribojasi ir su kitais kaimyniniais sklypais, todėl argumentas dėl privatumo pažeidimo yra laikomas pagrįstu tik iš dalies. Privatumo apribojimas, atsižvelgus į servituto turinį, būtų itin nežymus. Nustatytinas pastatų priežiūros servitutas sudarytų ieškovėms teisę tik išimtiniu atveju, t. y. esant poreikiui pastatus prižiūrėti, remontuoti (rekonstruoti), patekti į atsakovei priklausantį naudotis žemės sklypą, nepažeidžiant servitutu nustatytų ribų (1 m plotis, 13 m ilgis, 13 kv. m. plotas). Į 13 kv. m. žemės sklypo dalį ieškovės patektų per įrengtus vartelius tiesiogiai iš savo sklypo, t. y. nebūtų reikalingumo patekti į servitutinį sklypo plotą per kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Byloje taip pat nėra duomenų, jog nustačius servitutą ieškovės įgytų materialinę naudą.
15. Dėl piniginės kompensacijos dydžio nustatymo teismas pažymėjo, kad: 1) servitutas nustatytinas tik nedidelei žemės sklypo daliai (iš valdomos 498 kv. m. žemės sklypo dalies servitutas būtų nustatytas tik 13 kv. m. ploto daliai); 2) į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė negalėtų naudoti servitutu atskirtos 13 kv. m. žemės sklypo dalies pagal tiesioginę jos paskirtį ar būtų kitaip apribota jos teisė valdyti ir disponuoti minėtu žemės sklypu; 3) dėl nustatyto servituto atsakovė nepraras minėtos žemės sklypo dalies naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių (epizodiškai bus apribota tik naudojimosi daiktu teisė); 4) objektyviuoju kriterijumi, lemiančiu nustatytinos vienkartinės kompensacijos dydį, teismas laikė ne masinio vertinimo metu atliktus nekilnojamųjų daiktų vertinimus, o į bylą atsakovės J. S. pateiktą rašytinį įrodymą 2020 m. balandžio 10 d. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. RE20-007 ir jame nurodytą atsakovės J. S. valdomos 498 kv. m. žemės sklypo dalies rinkos vertę (26 300,00 Eur). Teismas sprendė, kad ieškovių nurodytos 400,00 Eur vienkartinės piniginės kompensacijos priteisimas atsakovei J. S. yra visiškai pagrįstas, kadangi 13 kv. m žemės sklypo dalies vertė, įvertinus žemės sklypo rinkos vertę, įvertinus, kad ieškovės iš trijų daiktinių teisių įgytų tik teisę į vieną daiktinę teisę, sudarytų tik 226,38 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovė J. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį palikti nenagrinėtu arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš ieškovių atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
16.1. Teismas savo iniciatyva ne tik modifikavo ieškovių pareikštų reikalavimų apimtis, taisė klaidas, bet ir priimdamas ginčo sprendimą pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungtyniškumo principus. Atsakovė yra ne kartą posėdžio metu nurodžiusi, kad byloje yra bent trys tos pačios dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 25 d. A. Ž. parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) servituto nustatymo schemos (planai), tačiau jie visi yra skirtingi. Vienas planas be prierašų, pateiktas su pirminiu ieškiniu, antrasis planas su prierašais plane, t. y. rankiniu būdu užneštais pastatų indeksais, kurie vėliau dar kartą koreguoti pateikiant naują planą su jau naujomis korekcijomis. Nepaisant to, kad buvo daromos korekcijos pagrindiniame dokumente - plane (schemoje), tačiau ieškinio reikalavimas dėl atliktų pakeitimų/korekcijų nekito, kaip ir nekito plano rengimo data. Ginčo sprendimu teismui nusprendus, kad ieškinį tenkina visiškai, o reikalavimą modifikuoja bei nustato „1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą (koreguotą 2019 m. lapkričio 14 d. įrašu), buvo peržengti teismui suteikti įgaliojimai. Ginčo sprendimo 1.1. punkte nurodytas antrasis (2) materialusis teisinis reikalavimas, toks, kokį nurodo teismas, ieškovių niekada nebuvo pareikštas, o minėto materialinio teisinio reikalavimo pareiškimas žodžiu nėra galimas.
16.2. Teismas konstatavo ieškovių prašomo servituto būtinumą, tačiau su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovėms priklausančiam nekilnojamajam turtui yra kilusi grėsmė ar jam yra reikalingas remontas arba yra išduotas leidimas nekilnojamojo turto rekonstrukcijai.
16.3. Teismas nevertino ir netyrė servituto poreikio ir būtinybės nustatyti būtent 13 kv. m. servituto, o ne mažesnio ploto servituto. Dalis ūkinio pastato, kuriam prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) būtinas servitutas, nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui K. S. B.. Bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma išsiaiškinti ar tarp trečiojo asmens K. S. B. ir ieškovių yra nustatyta naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu, kuriam prižiūrėti (rekonstruoti) siekiama nustatyti servitutą. Ši aplinkybė yra svarbi dėl to, kad nuo nustatytos naudojimosi tvarkos priklauso servituto dydžio nustatymas. Tuo atveju, jeigu trečiajam asmeniui K. S. B. būtų nustatytas naudojimasis ½ ūkinio pastato dalimi, kuris ribojasi su atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, tokiu atveju servituto poreikis sumažėtų daugiau nei per pus. Trečiajam asmeniui K. S. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis ūkinio pastato, pažymėto 4I1m indeksu, kurio sienos ilgis besiribojančios su atsakovų žeme yra 7,57 m. Tuo tarpu pastatas - gyvenamasis namas, priklausantis ieškovėms, pažymėtas indeksu 3A1ž, ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu 4,45 m, plius 1 m. praėjimas tarp posūkio taškų 9 ir 30 (pagal ieškovių pateikto matininko A. Ž. servituto nustatymo schemą).
16.4. Ieškovėms prašant neatlygintino servituto, o teismui nustačius atlygintiną, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinį tenkina visiškai. Ieškinys turėjo būti patenkintas iš dalies bei atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
16.5. Žemės sklypo dalimi, kurioje yra prašoma nustatyti servitutą, naudojasi atsakovė, tačiau žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra valdomas dalinės nuosavybės teise, dėl ko servitutas nustatytinas visam žemės sklypui, o ne konkrečių nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu.
16.6. Atsakovei priteistina ne vienkartinė 400 Eur suma, o periodinė kompensacija, kuri realiai atitiktų nustatytų suvaržymų apimtį ir neterminuotumą. Atsakovė prašė teismo priteisti iš ieškovių periodinę kompensaciją mokant po 57,00 Eur kiekvieną mėnesį, įvertinus tai, kad servitutas yra nustatomas neterminuotai ir atsakovei teisė kreiptis dėl servituto panaikinimo atsiras tik tuo atveju, jei ieškovės nesinaudos nustatytu servitutu 10 metų, kas yra mažai tikėtina. Servituto nustatymas bet kokiu atveju sumažina žemės sklypo vertę, be to, yra apribojamas ir suvaržomas atsakovės privatus gyvenimas, nes laisva valia negalima disponuoti priklausančiu turtu. Periodinės kompensacijos mokėjimas skatintų ieškoves kuo greičiau pasirūpinti pastatais ir ateityje kuo skubiau spręsti klausimą dėl servituto panaikinimo.
16.7. Civilinė byla turėtų būti sustabdyta. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-713/2020, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune naudojimosi tvarkos žemės sklypu pakeitimo. Išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-2-713/2020, atsakovui V. K. galimai atiteks žemės sklypo dalis, kurioje ieškovės siekia nustatyti servitutą ir jis įgis teisę į atlyginimą už servituto nustatymą, todėl civilinėje byloje Nr. e2-2-713/2020 priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos ir teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą šioje civilinėje byloje Nr. e2-422-947/2020.
16.8. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovais byloje buvo ne tik atsakovė ir atsakovas V. K., tačiau ir kiti asmenys, kurie byloje taip pat nėra davę sutikimo. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tik iš atsakovės ir V. K. nebuvo suformuluotas raštu, kaip to reikalauja CPK 141 straipsnio nuostatos. Šalių procesinis statusas keistas ieškovių iniciatyva ir rizika. Ieškinys tenkintinas ne visiškai, o iš dalies, nes nustatytas atlygintinas servitutas. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi atsakovės pateiktu ekspertizės aktu, kurio ieškovės prašė nevertinti, tačiau už kurio parengimą bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytos. Teismas nevertino aplinkybių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, o jos susidarė būtent dėl ieškovių veiksmų, t. y. trečiųjų asmenų procesinės padėties keitimo, nuosavybės dokumentų nesusitvarkymo iki kreipimosi į teismą, proceso atnaujinimo neįtraukus Nacionalinės žemės tarnybos, kuri yra ieškovių ir trečiojo asmens K. S. B. bendraturtė, t. y. bylinėjimosi išlaidos išaugo dėl ieškovių klaidų taisymo bylos nagrinėjimo metu, todėl ši našta neturėjo būti perkelta ant atsakovų pečių. Teismas, priimdamas ginčo sprendimą, rėmėsi atsakovės pateiktu 2020 m. balandžio 10 d. žemės sklypo rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu Nr. RE20-007 nustatydamas mokėtinos kompensacijos dydį už nustatytą servitutą, todėl už ekspertizės aktą patirtos išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovių.
17. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atsakovui V. K. atmesti arba palikti ieškinį nenagrinėtu, išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
17.1. Ginčas kilo dėl servituto nustatymo žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams - V. K., B. P., G. J. ir J. S.. Kadangi žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune yra nustatyta naudojimosi tvarka, kuri registruota Nekilnojamojo turto registre, ir ieškovių prašomas nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutas nepatenka į atsakovui V. K. kaip ir kitiems bendraturčiams B. P. bei G. J. priskirtą naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį, atsakovas V. K. laikėsi pozicijos, kad byloje neteisingai nustatyta jo procesinė padėtis. Faktiškai materialinis ginčas susiklostė tarp ieškovių ir atsakovės J. S.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, vertino ne ieškinio dalyką ir ieškinio faktinį pagrindą, o atsakovo V. K. aktyvumą bylos nagrinėjimo metu.
17.2. V. K. tiek procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, procesiniuose prašymuose), tiek ir teikiant paaiškinimus bylos nagrinėjimo žodine tvarka metu nurodyti argumentai buvo tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo metu padarytomis procesinėmis klaidomis, galėjusiomis lemti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą ir kurias tiek ieškovės, tiek ir pirmosios instancijos teismas atsakovui V. K. reiškiant prašymus raštu iš(si)taisė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (pvz.: dėl mirusio asmens (A. P. S., miręs (duomenys neskelbtini)) teisių perėmimo, dėl neįtrauktų į bylą asmenų (žemės sklypo bendraturčio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) įtraukimo į bylą, ieškovių daiktines teises pagrindžiančių dokumentų išreikalavimu, bylos dalyvių procesinės padėties nustatymu ir pan.). Būtent tuo pagrindu, kad atsakovas V. K. aktyviai ir sąžiningai naudojosi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nepiktnaudžiaudamas teise siekė, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai, objektyviai ir teisingai, būtų nustatyta tiesa ir teisingai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog V. K. turi procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra tinkamai į bylą patrauktas atsakovu.
17.3. Visiškai nepagrįsta, išeinanti už ieškinio reikalavimo ribų, teisiškai ydinga ir itin nekorektiška yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir yra tinkamai į bylą patrauktas atsakovu tuo pagrindu, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-944/2020, kurioje ieškovė J. S. yra pareiškusi ieškinį V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir, kad pagal į šią bylą J. S. pateiktą H. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą ieškovė siekia nustatyti tokią tvarką, pagal kurią V. K. atitektų ta sklypo dalis, kurioje ieškovės A. S. ir B. S.-S. nagrinėjamoje byloje siekia nustatyti servitutą. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-944/2020 nėra baigta, procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2-944/2020 yra pareikštas ne tik ieškovės J. S. ieškinys, bet ir V. K. priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos ir į bylą matininko V. L. parengtas žemės sklypo dalių projektas. Bylą nagrinėjęs teismas tokia išvada peržengė pirmosios instancijos teismui priskirtas kompetencijos ribas, pažeidė Teismų įstatymo ir Teisėjų etikos kodekso nuostatas, nes nesant tam jokio teisinio pagrindo išreiškė nuomonę dėl Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2-944/2020 baigties ir įrodymų vertinimo.
17.4. Priimdamas skundžiamą sprendimą, Kauno apylinkės teismas buvo tendencingai nenuoseklus ir sprendime padarė dvi prieštaringas išvadas - pirma, teigdamas, kad V. K. yra tinkamas atsakovas ir turi pareigą atsakyti pagal ieškinį, teismas visgi laikė, kad atsakovas V. K. neturi teisės į atlyginimą už nustatytą servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune ir tuo pagrindu jokio atlyginimo jam (kaip ir kitiems bendraturčiams/atsakovams B. P. ir G. J.) nepriteisė. Pirmosios instancijos teismui nenustačius atsakovui V. K. (ir kitiems bendraturčiams) atlyginimo už teismo sprendimu nustatytą servitutą, teismas neturėjo jo tada laikyti asmeniu, kuris turi pareigą atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti tuo pagrindu, kad V. K. nėra tinkamas atsakovas byloje. Ir atvirkščiai, jei teismas būtų pripažinęs, kad visi atsakovai ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturčiai yra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginiai subjektai, tai būtų lėmę atitinkamas teismo išvadas, kad visi bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovas V. K., įgyja teisę ir į atlyginimą už servitutą.
17.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik iš V. K. ir J. S. lygiomis dalimis priteisė ieškovėms visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai tuo tarpu kitų atsakovų (B. P., G. J.) atžvilgiu bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Teismui priėmus sprendimą priteisti J. S. kompensaciją už servituto nustatymą, reiškia, jog ieškovių ieškinio reikalavimas nustatyti neatlygintiną servitutą buvo atmestas. Motyvų ir teisinių argumentų, kuriais buvo grindžiamas toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, todėl pažeidė CPK 93, 270 str. 4 d. 4 p., 5 d. 3 p., asmens lygybės įstatymui ir teismui (CPK 6 str.), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17), teisės į teisingą teismą principus.
17.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrame įrodinėjimo procese nevertino esminės faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovių ir atsakovo V. K. nėra nesutarimo dėl servituto nustatymo, nes būtent ši aplinkybė ir šiuo pagrindu eliminuoja atsakovo V. K. pareigą atsakyti pagal ieškinį. Taigi dėl šios faktinės aplinkybės buvo netinkamai taikytos CK 4.126 str., CPK 182 str. 5 p., 187 str. teisės normos, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta viena iš CK 4.126 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų - nebuvo pagrindo (įrodymų) konstatuoti savininkų nesutarimą. Todėl ieškovių faktų pripažinimas, kad tarp ieškovių ir atsakovo V. K. nėra nesutarimo dėl servituto nustatymo iš esmės turėjo lemti bylos baigtį, t. y. sprendimą ieškinį atsakovo V. K. atžvilgiu atmesti arba keisti šalies procesinę padėtį CPK 45 str. pagrindu.
17.7. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaimynus - ieškoves ir atsakovą V. K. - būtų saisčiusi nesantaika, kokie nors nesutarimai, ar kardinaliai skirtingas požiūris į ginčo sprendimo būdus. Atvirkščiai, ieškovės posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad jokio ginčo ar nesutarimo su V. K. nėra ir niekada nebuvo. Žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas V. K. paaiškino, kad jis neprieštarauja servituto nustatymui notarine tvarka.
17.8. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad atsakovai neatsiliepė į ieškovių siūlymą bendru sutarimu nustatyti servitutą, taip pat laikė pagrindu išvadai, kad tariamai egzistuoja privaloma CK 4.126 str. sąlyga - savininkų nesutarimas, kuriai esant servitutas nustatomas teismo sprendimu. Tai, kad V. K. neatsiliepė į ieškovių 2018 m. rugpjūčio 1 d. siūlymą notarine tvarka nustatyti servitutą, nagrinėjamu atveju neturi jokios juridinės ir įrodomosios reikšmės, nes šiuo laišku bendraturčiams J. S., V. K., B. P. ir G. J. buvo siunčiama UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. gegužės 25 d. parengta 19 kv. m ploto servituto nustatymo schema, tuo tarpu į teismą su 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškiniu ieškovės kreipėsi visai kitu pagrindu - teismo prašė nustatyti pagal A. Ž. individualios veiklos 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtą planą 13 kv. m ploto servitutą, su kuriuo nei V. K., nei kiti žemės sklypo bendraturčiai net nebuvo supažindinti, bendraturčių nuomonės dėl (ne)sutikimo net nebuvo atsiklausta. Ieškovės į bylą pateikė 4 skirtingus servituto nustatymo projektinius sprendinius/planus, todėl bylos nagrinėjimo metu buvo itin sudėtinga, nes trūko aiškumo ir apibrėžtumo.
18. Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovės B. S.-S. ir A. S., atstovaujamos advokatės K. R., prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų ieškovių naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodomi sekantys argumentai:
18.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas modifikavo ieškovių pareikštą reikalavimą, išėjo už pareikšto ieškinio ribų. Ieškovės ieškiniu prašė nustatyti 1 metro pločio (viso 13 kv. m) servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą, kuriuo ieškovėms suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti (rekonstruoti) pastatus – gyvenamąjį namą 3A1ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą 4I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį ieškinio reikalavimą ieškovės visada palaikė. Tokį reikalavimą tenkino ir teismas. Ieškovės ieškinį pareiškė remiantis A. Ž. parengtu 2018 m. rugsėjo 25 d. planu, kuriame buvo aiškiai nurodyta prašomo nustatyti servituto vieta, jo koordinatės, plotas. Atsakovėms teismo posėdžio metu nurodžius, kad joms minėtas planas yra neaiškus, kadangi plane nėra nurodyti pastatų, kurių aptarnavimui yra prašomas nustatyti servitutas, indeksai, 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovės pateikė teismui tą patį 2018 m. rugsėjo 25 d. A. Ž. planą su ta pačia servituto vieta, plotu, tačiau su papildomai atliktu 2019 m. lapkričio 14 d. matininko įrašu dėl pastatų indeksų pažymėjimo. Ieškovės pagrįstai netikslino ieškinio reikalavimo, kadangi jis nesikeitė, kadangi 2019 m. lapkričio 14 d. servituto nustatymo schemoje buvo tik įrašyti pastatų indeksai, tačiau nebuvo keista servituto nustatymo vieta nei plotas.
18.2. Teismas išsamiai išnagrinėjo servituto nustatymo būtinumo aplinkybes. Iš esmės teismo sprendimo išvadų apeliantė neginčija, dėl jų nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, tik konstatuoja, kad jai iš ieškinio yra sudėtinga įvertinti, ar servituto nustatymas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, remiantis pateiktų įrodymų visuma, atlikęs vietos apžiūrą, nustatė, kad ieškovės negali tinkamai prižiūrėti ir remontuoti joms priklausančių statinių nenustačius servituto.
18.3. Ieškovės prašė nustatyti servitutą dviejų pastatų aptarnavimui, t. y. joms priklausančio gyvenamojo namo 3A1ž, kuris nuosavybės teise priklauso tik ieškovėms, bei ūkinio pastato 4I1m, kurio bendraturtė yra K. S. B.. K. S. B. realiai nesinaudoja jai priklausančia nuosavybe, kadangi gyvena užsienio valstybėje, ji jos neprižiūri ir ja nesirūpina. Šiai dienai naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka nėra nustatyta, todėl kiekvienas iš bendraturčių turi teisę naudotis visu ūkiniu pastatu bendrai kartu su kitu bendraturčiu. Tačiau faktiškai būtent ieškovės naudojasi ta ūkinio pastato dalimi, kuri ribojasi su atsakovų žemės sklypu. Naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka neturi jokios teisinės reikšmės servituto nustatymui, ar jo plotui.
18.4. Kasacinis teismas 2014 m. spalio 7 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 yra nurodęs, kad servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, todėl ginčą sprendžiantis teismas turi išspręsti ne tik servituto, bet ir jo rūšies nustatymo klausimą, atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį. Kadangi ieškovės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai sutiko, kad būtų nustatomas atlygintinis servitutas, nustatant vienkartinę 400 Eur kompensaciją už jį, teismas priėjo pagrįstos išvados, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
18.5. Apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovės nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Įstatymas nenustato jokios privalomos išankstinės bylos nagrinėjimo tvarkos nustatant servitutą, todėl nebuvo ir jokio CPK 296 straipsnyje įtvirtinto atvejo palikti ieškinį nenagrinėtu.
18.6. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su servituto nustatymu, dėl ko jos apeliacinio skundo argumentai, kad tarp savininkų nėra įrodymais pagrįsto nesutarimo dėl servituto nustatymo, yra absoliučiai nepagrįsti.
18.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kompensacija už servitutą neturi būti lygi sklypo dalies rinkos vertei, kadangi atsakovė patirs tik laikinus nepatogumus dėl ieškovių naudojimosi jai priklausančia sklypo dalimi, ir servituto nustatymu bus tik iš dalies suvaržyta atsakovės galimybė naudotis jai priklausančia sklypo dalimi. Servitutas nustatytas tik statinių priežiūrai/remontui, todėl atsakovės nuosavybės teisės suvaržymai bus tik laikino pobūdžio, teismas išsamiai išnagrinėjo visas kasacinio teismo praktikoje nurodytas aplinkybes nustatant atlyginimą už servitutą bei pagrįstai nurodė, kad ieškovės nustatytu servitutu galės naudotis tik pastatų priežiūrai ir remontui (rekonstrukcijai), dėl ko pagrįstai atmetė atsakovės argumentus apie nepertraukiamą pastatų priežiūros pobūdį ir su tuo susijusį galimą ieškovių piktnaudžiavimą teise.
18.8. Apeliantė teigia, kad teismas turėjo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-2-713/2020, kadangi bylos dėl naudojimosi tvarkos išsprendimas turi įtakos nustatant asmenį, kuriam už servituto nustatymą turi būti priteisiama kompensacija, nes galimai sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas atiteks V. K. ir jis įgis teisę į atlyginimą už servituto nustatymą. Apeliantė nėra įgaliota ginti V. K. teisių. V. K. savo apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies, kuria kompensacija priteista ne jam, o J. S., priešingai, jis įrodinėja neturintis jokio materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
18.9. Apeliacinio skundo teiginiai, kad bylinėjimosi išlaidos išaugo dėl ieškovių klaidų yra deklaratyvūs, nes jokių klaidų ieškovės nepadarė, o ir apeliantė nenurodo jokių argumentų, kokios išlaidos konkrečiai išaugo dėl menamų ieškovių klaidų. Apeliantė teigia, kad teismas nepaskirstė išlaidų už ekspertizės aktą, kuriuo rėmėsi. Vien tai, kad teismas rėmėsi ekspertizės aktu, t. y. atsakovių pateiktu įrodymu, nesudaro pagrindo atskirai už šio įrodymo parengimą paskirstyti išlaidas kitaip, nei tai nurodyta CPK 93 ir 98 straipsnyje. Ieškovės patikslintame ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas būtent iš J. S. ir V. K.. Tokį savo prašymą motyvavo tuo, kad iki ieškinio pateikimo nusiuntus visiems atsakovams pasiūlymus dėl servituto nustatymo, su ieškovėmis susisiekė tik atsakovė B. P., kuri ir jos dukra G. J. sprendė servituto nustatymo klausimą geranoriškai. Servitutas iki teismo galėjo būti nustatytas sandoriu, kuriam yra privaloma notarinė forma, ir kuriam tvirtinti buvo būtina visų žemės sklypo bendraturčių valia. Valią išreiškė tik du bendraturčiai, o V. K. ir J. S. tokios valios neišreiškė, todėl sandoris negalėjo būti patvirtintas notariškai ir ieškovės buvo priverstos kreiptis į teismą.
18.10. Atsakovo V. K. procesinė padėtis byloje buvo nurodyta tinkamai. Kadangi tarnaujantis daiktas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, yra visas žemės sklypas, tai visi to tarnaujančio daikto bendraturčiai yra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas subjektai, nes servitutas nustatomas visam daiktui. Tai, kad daugiausia neigiamos įtakos servituto nustatymas daro asmeniui, kuris naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje konkrečiai nustatomas servitutas, buvo pagrindu tam asmeniui priteisti kompensaciją, tačiau nespręsti, kad kiti bendraturčiai nėra teisinio santykio subjektais ir neturi būti atsakovais byloje.
18.11. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas išreiškė nuomonę dėl bylos Nr. e2-2-944/2020 baigties, tuo pažeisdamas teismų įstatymo nuostatas ir Teisėjų etikos kodekso nuostatas, yra nepagrįsti, nes teismas tik sprendime konstatavo faktinę padėtį, kad tarp atsakovų V. K. ir J. S. yra kilęs ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (pakeitimo) žemės sklypo dalyje, kurioje prašoma nustatyti servitutą. Teismas nevertino nei šios bylos baigties, nei joje pateiktų įrodymų.
18.12. Teismas pagrįstai vertino V. K. procesinį elgesį, kadangi jis atsiliepimu nesutiko nei su servituto nustatymu, nei su jo neatlygintinumu, tuo išreikšdamas savo suinteresuotumą dėl ginčo dalyko. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad V. K., išreikšdamas teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, siekė, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovės neva nesilaikė išankstinės tvarkos nustatant servitutą.
18.13. Apelianto argumentai, kad jo aktyvumas pasireiškė siekiant pašalinti procesines klaidas, galėjusias lemti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, yra visiškai nepagrįsti, nes jokių procesinių pažeidimų byloje nebuvo padaryta, ar kaip teigia apeliantas, pašalinta jo dėka. Apeliantas teigia, kad neva jo nurodytus pažeidimus ieškovės ir teismas išsitaisė bylos eigoje bei tarp šių nurodomų pažeidimų įvardina trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos įtraukimą, ieškovių paveldėjimo dokumentų sutvarkymą, ieškovų daiktines teises patvirtinančių dokumentų išreikalavimą ir bylos dalyvių procesinės padėties nustatymą. Nei Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimas, nei ieškovių žemės sklypo, kuris nebuvo viešpataujančiu daiktu, paveldėjimo dokumentų sutvarkymas iš viso nebuvo reikšmingi šiai bylai, dėl ko kalbėti apie procesinius pažeidimus, kurie būtų lėmę absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nėra pagrindo teigti. Procesinė dalyvių padėtis buvo nustatyta ieškovių, o ne V. K. iniciatyva.
19. Atsiliepime į atsakovo V. K. apeliacinį skundą atsakovė J. S. prašo apelianto V. K. apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
19.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra valdomas dalinės nuosavybės teise, dėl ko servitutas nustatytinas visam žemės sklypui, o ne konkrečių nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu. Dėl šios priežasties atsakovas formaliai yra materialinio teisinio santykio subjektas. Teismas ginčijamu sprendimu nusprendė, kad šalies aktyvumas, o ne ieškinio dalykas ir pagrindas, yra pagrindu vertinti šalies suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovės nuomone, tai, jog atsakovas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis ir įgyvendino nustatytas prievoles, nepaneigia fakto, kad ne nuo atsakovo priklausė jo procesinis statusas. Atsakovo statusas V. K. ieškovių iniciatyva suteiktas tam, kad nebūtų sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas.
19.2. Nebuvo pagrindo (įrodymų) konstatuoti savininkų nesutarimą. Teismas selektyviai ir tik ieškovėms palankių duomenų kontekste vertino bei tyrė įrodymus, taikė teisminę praktiką, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė bei nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
19.3. Laikytini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
20. Atsiliepime į atsakovės J. S. apeliacinį skundą atsakovas V. K. palaiko atsakovės (apeliantės) J. S. poziciją. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
20.1. Ieškovės savo patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti tokį servitutą, koks buvo numatytas A. Ž. individualios veiklos parengtame 2018 m. rugsėjo 25 d. plane (nėra visiškai aišku kokios redakcijos, nes ta pačia data yra parengti ir į bylą skirtingu laiku teikti keli skirtingo turinio planai). Bylos eigoje minėtas planas buvo keičiamas, t. y. atsirado jo patikslinimai, papildymai, tiesiogiai susiję su ieškovių prašomo servituto nustatymu (ieškiniu teikiamu reikalavimu). Vadovaujantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, ieškovės, palaikydamos pasikeitusią savo poziciją ir ją grįsdamos koreguotais dokumentais, privalėjo teismui teikti ir rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, tačiau to nepadarė. Nesant raštu pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo, teismas neturėjo pagrindo vienašališkai, savo valia keisti patikslinto ieškinio reikalavimo (išeiti už ieškinio ribų) bei sprendimu nustatyti “1 metro pločio (viso 13 kv. m.) servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą (koreguotą 2019 m. lapkričio 14 d. įrašu)“. Tokia teismo išvada iš esmės pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalį, pažeidė šalių (atsakovų) teisę į lygiateisiškumą, rungtyniškumą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
20.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti aplinkybę, ar trečiajam asmeniui K. S. B. yra nustatytas naudojimasis ½ ūkinio pastato dalimi, kuris ribojasi su atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Nustačius, kad ši aplinkybė pasitvirtina, ieškovės būtų turėjusios pagrindą prašyti nustatyti mažesnės apimties servitutą, nei nurodoma ieškinyje ir nustatyta skundžiamu teismo sprendimu, o teismas, ieškovėms to nepadarius, sprendimu tenkinti reikalavimą iš dalies, t. y. nustatyti servitutą mažesniam atsakovės valdomam sklypo plotui.
20.3. Atsakovas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės ieškinyje turėjo nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškovėms to nepadarius, laikytina, kad jos prašė teismo nustatyti neatlygintiną servitutą. Juolab, kad tokia pozicija, kad yra prašoma nustatyti neatlygintiną ir neterminuotą servitutą buvo pareikšta žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tinkamai neįforminta procesiniu dokumentu. Teismui nusprendus, kad už servituto nustatymą iš ieškovių apeliantės naudai yra priteistina 400,00 Eur vienkartinė piniginė kompensacija (kurios ieškovės ieškiniu nustatyti neprašė), yra laikytina, kad ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies - reikalavimas nustatyti neatlygintiną servitutą atmestas, ko pasėkoje turėjo būti atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, jų dydį nustatant atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
20.4. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis teismas būtų turėjęs pagrindą konstatuoti, kad kaimynus - ieškoves ir atsakovą V. K., būtų saisčiusi nesantaika, kokie nors nesutarimai, ar kardinaliai skirtingas požiūris į ginčo sprendimo būdus dėl servituto pagal A. Ž. individualios veiklos parengtą 2018 m. rugsėjo 25 d. planą, koreguotą 2019 m. lapkričio 14 d. įrašu. Atvirkščiai, ieškovės posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad jokio ginčo ar nesutarimo dėl servituto nustatymo su V. K. nėra ir niekada nebuvo. Žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas V. K. paaiškino, kad jis neprieštarauja servituto nustatymui notarine tvarka. Nesant jokios nesantaikos tarp kaimynų ir esant V. K. aiškiai išreikštam neprieštaravimui dėl servituto nustatymo, teismo išvada prasilenkia su objektyvia tikrove, akivaizdžiai prieštarauja tiek pačių ieškovių, tiek ir atsakovo V. K. išsakytai pozicijai bei aiškiai išreikštai valiai, todėl yra nepagrįsta įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų kontekste. Teismas konstatavo įrodyta aplinkybę dėl savininkų nesutarimo, kai bylos medžiaga ir pačios šalys pripažįsta egzistuojant priešingai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
22. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl V. K. procesinės padėties
23. Tarp šalių kilo ginčas dėl V. K. procesinės padėties.
24. Nustatyta, kad 0,1445 ha žemės sklypas, t. y. žemės sklypas, kurį prašoma nustatyti tarnaujančiuoju daiktu, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovei G. J. (96/1445 dalys), atsakovei B. P. (82/289 dalys), atsakovui V. K. (313/1445 dalys) ir atsakovei J. S. (626/1445 dalys). Nekilnojamojo turto registre taip pat yra įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nustatyta tarp žemės sklypų dalių, priklausančių J. S. ir V. K. (2013 m. gruodžio 19 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2188-887/2013) (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas).
25. V. K., kuris yra atsakovas šioje byloje, nurodo, kad neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje, byloje, nes prašoma nustatyti servitutą toje dalyje, kuria jis nesinaudoja. Todėl, jo vertinimu, jo procesinė padėtis turėtų būti trečiasis asmuo.
26. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str.). Civiliniame procese šalys yra ieškovas ir atsakovas. Tretieji asmenys yra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 str. 2 d.). Asmens, kaip dalyvaujančio procese trečiuoju asmeniu, procesinę padėtį lemia jo suinteresuotumas byla (CPK 46-47 str.). Tuo tarpu šalis (ieškovas) reiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti. Reikalavimas reiškiamas kitai šaliai (atsakovui). Todėl tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas galį priimti sprendimą, sukeliantį tam asmeniui teisines pasekmes. Kol asmuo nėra atsakovas, dėl tokio asmens teismas negali priimti jo teises ir pareigas nustatančio sprendimo.
27. Teismo pareiga yra teisiškai kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį pagal materialinius teisinius santykius. Teismui sprendžiant klausimą, kokia konkretaus asmens procesinė padėtis, – kaip atsakovo ar kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje – byloje yra tinkama, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui, tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti jį dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnio 2 dalis).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės yra daikto, kurį prašoma nustatyti viešpataujančiuoju daiktu, bendrasavininkės. Atsakovai yra daikto, kurį prašoma nustatyti tarnaujančiuoju, bendrasavininkiai. Atsakovas V. K. remiasi naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, nustatyta tarp žemės sklypų dalių, priklausančių J. S. ir V. K. (2013 m. gruodžio 19 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-2188-887/2013) (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas), iš kurios matyti, kad žemės sklypo dalimi, kurioje prašoma nustatyti servitutą, pagal nustatytą naudojimosi tvarką naudojasi atsakovė J. S..
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visus daikto, kurį prašoma nustatyti tarnaujančiuoju, bendrasavininkius įtraukė byloje atsakovais, nes jų visų bendras valios trūkumas susitarti dėl servituto nustatymo su ieškovėmis lėmė ieškinio pateikimą ir civilinės bylos iškėlimą teisme.
30. Servitutas žemės sklypui gali būti nustatytas tik esant visų tarnaujančiojo daikto bendrasavininkių bendrai valiai, todėl, nepriklausomai nuo kiekvieno iš tarnaujančiojo daikto bendrasavininkių pozicijos dėl servituto nustatymo, jie visi įtrauktini byloje atsakovais.
31. Be to, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Taigi, žemės sklypo bendraturčiai turi teisę bet kuriuo metu pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo metu ir vyksta – teisme civilinėje byloje Nr. e2-2-713/2020 sprendžiamas ginčas tarp J. S. ir V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo. Tai suponuoja išvadą, kad servituto nustatymas bet kurioje žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalyje, tiesiogiai susijęs su visų žemės sklypo bendrasavininkių teisėmis ir pareigomis ir jie visi turi atsakyti pagal teikiamą ieškinį dėl servituto nustatymo.
Dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla
32. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2-713/2020, kurioje ieškovė J. S. ieškiniu prašo teismą pakeisti 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-2188-887/2013 priimto sprendimo 3 ir 7 punktus, nustatant žemės sklypo, pažymėto unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimosi tvarką pagal matininko H. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, o atsakovas V. K. priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal V. L. 2020 m. vasario 24 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą.
33. Atsakovė J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti šios bylos, kol neįsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2-713/2020.
34. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovės J. S. argumentais. Kaip jau minėta, žemės sklypo bendraturčiai turi teisę bet kuriuo metu pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Todėl ta aplinkybė, kad šiuo metu vyksta ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nereiškia, kad įsiteisėjus sprendimui bendraturčių teisė iš naujo keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką išnyks. Taigi, tokiai teisei esant nuolatine, ir gretimo sklypo savininkams siekiant nustatyti servitutą, susidarytų daikto, kurį norima nustatyti tarnaujančiuoju, bendrasavininkių piktnaudžiavimo galimybė, nes jie visuomet galėtų teigti, jog sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ir kol jis neišspręstas, negalima spręsti klausimo dėl servituto nustatymo. Todėl spręstina, kad tokia situacija pažeistų daikto, kurį prašo nustatyti viešpataujančiuoju, savininko teisę į servituto nustatymą.
35. Be to, atsižvelgdama į tai, kad nustatytas servitutas yra atlygintinas, teisėjų kolegija pažymi, jog tarnaujančiojo daikto bendrasavininkiai, įgyvendindami savo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, savarankiškai gali išspręsti tarpusavio kompensacijų dėl servituto klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje.
Dėl servituto nustatymo pagrindų
36. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas; 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.
37. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės įrodė abi servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
38. Atsakovas V. K. nurodo, kad ieškovės neįrodė, kad tarp daiktų, kuriuos prašoma nustatyti tarnaujančiu ir viešpataujančiu, savininkų, kilo nesutarimas. Jo teigimu, jis niekuomet neprieštaravo, kad ieškovių prašomas servitutas būtų nustatytas.
39. Paprastai servitutas nustatomas viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų susitarimu. Kai egzistuoja būtinumas nustatyti servitutą tam, kad viešpataujantį daiktą jo savininkas galėtų naudoti pagal tiesioginę daikto paskirtį, tačiau tarp viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų kyla nesutarimas ir (arba) ginčas dėl servituto nustatymo, jo turinio ir (ar) atlygintinumo, su servitutu susijusius klausimus (servitutą, jo turinį, atlyginimo dydį ir pan. nustato) sprendžia teismas. Sąlyga teismui spręsti šiuos klausimus yra suinteresuoto asmens, t. y. viešpataujančio arba tarnaujančio daikto savininko, kreipimasis į teismą su atitinkamu reikalavimu reiškiant ieškinį įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 3 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).
40. Nustatyta, kad ieškovės A. S. ir B. S. 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu (registruotu laišku) (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas) kreipėsi į atsakovus V. K., J. K. (dabar – S.) ir B. P. su siūlymu ne ginčo tvarka pasirašyti sutartį dėl žemės sklypo (1 metro pločio pagal pastato sieną) servituto. Šiame rašte ieškovės nurodė, kad nesant teisinio pagrindo (nustatyto servituto) nėra galimybės faktiškai užtikrinti tinkamą pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, priežiūrą. Ieškovės A. S. ir B. S.-S. 2018 m. rugpjūčio 1 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovams G. J., B. P., V. K. ir J. S. (ieškinio Reg. Nr. CBP-23161 priedas) raštą, kuriame prašė susipažinti su UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengta servituto nustatymo schema, pagal kurią būtų nustatytas servitutas (dydis – 19 kv. m. ploto, 1 metro pločio nuo pastatų sienos). Šiame pranešime ieškovės informavo, kad servituto klausimas tebėra aktualus, nes ieškovės neturi galimybės tinkamai prižiūrėti ir remontuoti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriamosios ribos esančių pastatų. Pranešime buvo nurodyta, per kokį terminą turi būti pateiktas atsakymas dėl siūlymo notarine tvarka sudaryti sutartį.
41. Atsakovas V. K. į ieškovių siųstus pranešimus neatsakė. Atsakovo vertinimu, į jį nepagrįstai dėl servituto poreikio nebuvo kreiptasi iki teismo žodžiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks atsakovo argumentas nepagrįstas. Atsakovui du kartus buvo siųsti rašytiniai pranešimai. Taigi, atsakovas matė, kad ieškovės siekia klausimą dėl servituto nustatymo spręsti oficialiu būdu, t. y. siųsdamos rašytinius pranešimus, todėl turėjo pareigą adekvačiai reaguoti į tokius pranešimus, ir servituto siekiančius asmenis apie savo valią informuoti raštu. Atsakovui to nepadarius, ieškovės pagrįstai kreipėsi į teismą, nes, priešingu atveju, neturėdamos aiškiai išreikštos daikto, kurį prašoma pripažinti tarnaujančiu, savininkų valios, negalėjo įgyvendinti savo teisės į servitutą.
42. Kartu pažymėtina, kad atsakovo teismo procese nurodyta pozicija, kad jis neprieštarauja servituto nustatymui, niekaip nesusijusi su ieškovių teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo, nes joms tokia teisė atsirado atsakovui per pranešime nustatytą terminą neišreiškus savo valios.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. siūlyme notarine tvarka nustatyti servitutą pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. gegužės 25 d. parengtą 19 kv. m ploto servituto nustatymo schemą, o į teismą kreipėsi prašydamos nustatyti servitutą pagal A. Ž. individualios veiklos 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtą planą 13 kv. m ploto servitutą, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas V. K. viso proceso metu (tame tarpe ir apeliaciniame skunde) neteigė, jog nebūtų sutikęs su servitutu pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. gegužės 25 d. parengtą 19 kv. m ploto servituto nustatymo schemą, tačiau būtų tinkamai išreiškęs savo valią, jei būtų gavęs pranešimą dėl pagal A. Ž. individualios veiklos 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtą planą 13 kv. m ploto servituto. Atsakovas tiesiog nurodė, kad neatsakė į pranešimą, nes manė, kad tai neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms.
44. Be to, pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog A. Ž. individualios veiklos 2018 m. rugsėjo 25 d. parengtame plane 2019 m. spalio 28 d. bei 2019 m. lapkričio 14 d. matininko buvo atlikti rankraštiniai įrašai, niekaip neįtakoja nei prašomo nustatyti servituto masto, nei turinio, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad techninės matininko klaidos taisymas nekeičia ginčo esmės ir nesukuria papildomų atsakovų teisių ribojimų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad toks pataisymas apribojo atsakovų teisę tinkamai gintis nuo ieškinio.
45. Atsakovė J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovių pateiktame ieškinyje yra prieštaravimų, dėl kurių atsakovei yra sudėtinga įvertinti ar servitutą nustatyti prašoma siekiant rekonstruoti, prižiūrėti ar remontuoti ieškovėms priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. ar servituto nustatymas yra teisiškai pagrįstas.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Teisės aktai nustato savininkų pareigas tinkamai prižiūrėti statinį (LR Statybos įstatymo 4, 49 str.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, paskyrė išvažiuojamąjį posėdį, jo metu apžiūrėjo pastatą, kurio priežiūrai atlikti ieškovės prašo nustatyti servitutą, ir argumentus dėl servituto būtinumo nurodė teismo sprendime, konstatuodamas, kad pastatas yra labai blogos būklės ir reikalingas priežiūros. Todėl darytina išvada, jog pastato priežiūrai servitutas yra būtinas, o atsakovės argumentai, kad neaišku, ar pastatą siekiama rekonstruoti, prižiūrėti ar remontuoti, teisiškai nereikšmingi.
Dėl servituto atlygintinumo
47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs servituto atlygintinumo klausimą, nusprendė atsakovei J. S. priteisti 400 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją už servitutą.
48. Atsakovė J. S. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti periodinę adekvačią kompensaciją.
49. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Vykdydamas tokią pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar toks kompensavimas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).
50. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nustatyta teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, 31).
51. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą, visus šiuos kriterijus įvertino. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kuriais pagrįstų, kuo kompensacija yra neadekvati.
52. Taip pat įvertintina, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog servituto nustatymas turi įtakos sklypo vertei, tačiau turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Teismų praktika. 2009, 31). Atsakovė neįrodinėjo turto nuvertėjimo fakto ir dydžio.
53. Spręsdama dėl kompensacijos formos (vienkartinė piniginė kompensacija ar kompensacija periodinėmis išmokomis) teisėjų kolegija pažymi, kad pats kompensacijos dydis lemia jos formą ir daro išvadą, kad periodinė kompensacija, atsižvelgiant į jos dydį, būtų nepatogi ir neekonomiška. Todėl spręstina, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
54. Nustatyta, kad ieškovėms B. S.-S. bei A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 3A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu ½ dalis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis ūkinio pastato 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitai bendrasavininkei K. S. B., kuri byloje yra trečiuoju asmeniu.
55. Atsakovė J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, ar tarp trečiojo asmens K. S. B. ir ieškovių yra nustatyta naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka, nes nuo šios aplinkybės priklauso servituto apimtis.
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą yra pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad ½ dalis ūkinio pastato, kurį nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, nuosavybės teise priklauso K. S. B. Išrašo 7 p. Juridiniai faktai žymos, kad šiam ūkiniam pastatui nustatyta naudojimosi tarp daikto bendrasavininkių tvarka, nėra. Kitų duomenų, paneigiančių tokius registro duomenis, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad naudojimo ūkiniu pastatu 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarka nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
57. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino, kad ieškinys patenkintas visiškai, nes, skirtingai nuo ieškinio reikalavimo, buvo nustatytas atlygintinas servitutas.
58. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinių skundų argumentais. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Kai ieškovas nurodo kompensacijos dydį, o atsakovas į ieškinį atsikerta nurodydamas, kad nesutinka su servituto nustatymu, bet nepasisako dėl siūlomos kompensacijos dydžio, teismas jam suteikta nuožiūros teise gali nustatyti kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).
59. Taigi, ta aplinkybė, kad ieškovės ieškinyje neprašė nustatyti atlygintinio servituto, nereiškia, kad teismas tokį ieškinio reikalavimą turėjo vertinti kaip prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės turėjo teisę patikslinti ieškinio reikalavimą, pateikdamos patikslintą ieškinį, tačiau teismas, turėdamas pareigą spręsti dėl servituto atlygintinumo, ieškovių poziciją dėl servituto atlygintinumo išsiaiškino teismo posėdžio metu ir iš ieškovių priteisė jų siūlomą kompensaciją. Todėl darytina išvada, kad teismas veikė vadovaudamasis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, o atsakovams nebuvo užkirstas kelias tiek reikšti savo poziciją dėl atlygintino servituto kompensacijos dydžio bei formos, tiek reikšti argumentus dėl ieškovių nurodytos kompensacijos netinkamumo. Be to, įvertintina ir tai, kad teismas kompensaciją nustatė tokią, kokią siūlė ieškovės. Todėl darytina išvada, kad ieškinys yra patenkintas visiškai.
60. Atsakovų argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti padalintos visiems atsakovams, atmestini. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas kilo tik tarp ieškovių bei atsakovų J. S. ir V. K.. Ieškovės nurodė, kad ginčo dėl servituto tarp jų ir atsakovių G. J. bei B. P. nėra. Kadangi nustatyta, jog V. K. pagrįstai byloje yra įtrauktas atsakovu, teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas šalys patiria ne tik dėl atsakovų pozicijos pagrindinio reikalavimo atžvilgiu, tačiau ir dėl jo pozicijos procesiniais klausimais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. K. reiškė argumentus dėl savo procesinės padėties, servituto įtakos jo teisėms ir pareigoms, išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, servituto atlygintinumo, civilinės bylos sustabdymo. Visi šie klausimai buvo nagrinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir visi atsakovo V. K. argumentai buvo atmesti. Ta aplinkybė, kad kompensacija už atlygintino servituto nustatymą priteista tik atsakovės J. S. naudai, nereiškia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, atsakovai turi galimybę tarpusavyje išspręsti klausimą ir dėl kompensacijų dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų J. S. ir V. K..
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
61. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliaciniai skundai atmetami, iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės B. S. – S. patirtos 800 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-99323) apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 400 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas B. S.-S., a.k. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Nijolia Indreikienė
Virginija Lozoraitytė
Tomas Romeika