Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-1763-426-2012].doc
Bylos nr.: Ik-1763-426/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Adm

Administracinė byla Nr. I-1763-426/2012

                                      Proceso Nr. 3-61-3-02879-2011-3                        Procesinio sprendimo kategorija 38, 74

(S)

 

        

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 7 d.

Vilnius

             

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. B., atsakovės atstovei Renatai Barkovskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „RZS“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

 

                                                              n u s t a t ė :

 

Pareiškėja UAB „RZS“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2011-10-20 sprendimą Nr. (4.65)-333-2076 (b. l. 1–3). Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus Bendrovė paaiškino, kad skundžiamu Inspekcijos 2010-10-20 sprendimu ji buvo išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojų registro, kadangi atsakovės turimais duomenimis pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Nurodo, kad su šiuo sprendimu, nesutinka, nes jis prieštarauja galiojantiems teisės aktams, pažeidžia pareiškėjos teises.

Juridinių ir fizinių asmenų, taip pat juridinio asmens statuso neturinčio Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto, kurio veiklos forma yra investicinis fondas, įregistravimo į PVM mokėtojų registrą ir išregistravimo iš PVM mokėtojų registro tvarką nustato Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002-06-26 įsakymu Nr. 178.

Nurodo, kad apie priimtą sprendimą pareiškėja atsitiktinai sužinojo tik 2011-11-25 per EDS pateikusi deklaraciją FR0600 ir gavusi pranešimą, kad yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Nei apie ketinimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro, nei apie priimtą sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro, pareiškėja nebuvo informuota. Tuo tarpu Taisyklių 48.3. p. nurodyta, kad PVM mokėtojai iš Registro išregistruojami Inspekcijos viršininko ar jo įgalioto asmens sprendimu (FR0518 forma), kuriame turi būti nurodytos faktinės išregistravimo priežastys. Šis sprendimas pildomas 2 egzemplioriais. Vienas jų ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo turi būti įteikiamas (asmeniškai arba registruotu laišku) iš registro išregistruotam PVM mokėtojui, o jeigu jo nėra – jo teisių perėmėjui, o antrasis įsegamas į to mokesčių mokėtojo bylą.

Nors atsakovo darbuotojai ir nurodė, jog sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjos buveinės adresu, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių jis pareiškėjai nebuvo įteiktas ir grąžintas atgal siuntėjui, t. y. atsakovui. Atsakovas, žinodamas, kad sprendimas nebuvo įteiktas, nesiėmė priemonių, kad realiai būtų įteiktas pareiškėjai, nors ir žinojo tiek atsakingo darbuotojo telefono numerį, tiek elektroninio pašto adresą, taip pat galėjo informuoti pareiškėją per EDS.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009-03-05 rašte                            Nr. (18.2-31-2)-R-2194) (Dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71, 74, 75 ir 76 str. apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimų) nurodyta, kad išvada, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) neįsigyja prekių iš ES valstybių narių turi būti pagrįsta surinktais tai pagrindžiančiais įrodymais, kurių pakankamumas yra vertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Tokiais atvejais turėtų būti nagrinėjama ir vertinama aplinkybių visuma (ar su PVM mokėtoju galima susiekti randamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose; ar teikiamos PVM deklaracijos, ar PVM mokėtojas turi samdomų darbuotojų, ar teikiamos pelno mokesčio deklaracijos ir t. t.). Taip pat pažymi, kad Taisyklių 471 p. nurodyta, jog apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva negali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kuriantys (statantys) ilgalaikį materialųjį turtą.

Pareiškėja nurodo, kad dar 2011-04-15, atsakydama į atsakovės prašymą pateikti informaciją apie vykdomą veiklą, pateikė atsakovui paaiškinimus apie kuriamą (statomą) ilgalaikį materialųjį turtą. Šią veiklą pareiškėja vykdo iki šiol: yra rengiamas pareiškėjai bendrosios nuosavybės teise priklausančio 2.6500 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., detalusis planas), sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, artimiausiu metu parengus minėto žemės sklypo detalųjį planą, gavus statybos leidimą, bus pradėti statybos darbai. Pareiškėja apie minėtų darbų eigą bei privalomai atliekamas pasiruošimo procedūras informavo atsakovę.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sprendimas išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro prieštarauja galiojantiems teisės aktams, pažeidžia pareiškėjos teises ir yra naikintinas.

Pareiškėja skundo reikalavimus pagrindė ir teismui pateiktuose paaiškinimuos (b. l. 114–124).

              Atsakovė atsiliepime į Bendrovės skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–26). Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad prieš priimant skundžiamą sprendimą buvo nustatytos esminės reikšmingos aplinkybės.

Mokesčio mokėtojo registre ir PVM deklaracijose nurodytu pareiškėjos adresu ((duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav.) 2011-09-13 registruotu laišku Inspekcija išsiuntė raštą                        Nr. (4.65)-46-35063, kuriame buvo prašoma pateikti informaciją apie vykdomą veiklą ir pranešama, kad, nepateikus informacijos, pareiškėja bus išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Raštas negrįžo, atsakymo iš pareiškėjos Inspekcija negavo. Įvertinus turimą informaciją, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja nevykdo veiklos, todėl buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro.

Inspekcijos 2011-10-20 sprendimas Nr. (4.65)-333-2076 buvo išsiųstas 2011-10-21 registruotu laišku (adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav.), tačiau 2011-11-04 paštas grąžino laišką Inspekcijai su atžyma „išvykęs“. 2011-12-22 atvykus į Inspekciją pareiškėjos buhalterei J. K., jai buvo įteiktas 2011-10-20 sprendimas Nr. (4.65)-333-2076 kartu su Inspekcijos 2011-10-21 raštu    Nr. (4.65)-46-39809. Informacija, kad pareiškėja buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, taip pat buvo patalpinta į internetiniame puslapyje www.vmi.lt.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 str. 4 d. numatyta, kad vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie mokesčių administratoriaus duomenimis nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Vykdydama PVM įstatymo nuostatas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos patvirtino Taisykles, kurių 47.1 p. numatyta, kad Inspekcijos iniciatyva (įvertinus atskiro PVM mokėtojo veiklos ypatybes) iš PVM mokėtojų registro gali būti išregistruojamas PVM mokėtojas, kuris mokesčių administratoriaus duomenimis nevykdo ekonominės veiklos ir/ar per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų ES valstybių narių.

Inspekcija išanalizavo Bendrovės teikiamas PVM deklaracijas per paskutinius 12 mėn. ir nustatė, kad pareiškėja ne mažiau kaip 12 iš eilės mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose nedeklaravo prekių tiekimų ar paslaugų tiekimų ar prekių įsigijimų iš ES valstybių narių ar nevykdo ilgalaikio turto įsigijimo (statybos) ar prekių (paslaugų) įsigijimo, todėl 2011-10-20 sprendime konstatavo, kad yra pagrindas išregistruoti ją iš PVM mokėtojų registro. Taigi, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie sprendimą išregistruoti iš PVM mokėtojų registro Inspekcijos 2011-10-21 raštu Nr. (4.65)-46-39809. Bendrovės teiginys, kad jos atžvilgiu turi būti taikomos Taisyklių 471 p. nuostatos, yra nepagrįstas, nes Inspekcija neturi duomenų, kad pareiškėja vykdo ekonominę veiklą, t. y. stato ilgalaikio materialaus turto objektus.

              Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skundo motyvus ir prašė skundą tenkinti.

              Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Inspekcijos 2011-10-20 sprendimu Nr. (4.65)-333-2076, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 str. 4 d. bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų Europos sąjungos valstybių, nuspręsta nuo 2011-10-20 UAB „RZS“  išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro ir bendrovė įpareigojama per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateiki Inspekcijai tinkamai užpildytą išregistruojamo asmens paskutinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą (b. l. 14).

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2011-10-20 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Bendrovės skundo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Inspekcijos 2011-10-20 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 str. 4 d. nustatyta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie mokesčio administratoriaus duomenimis nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Šią įstatyminę nuostatą detalizuoja Įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002-06-26 įsakymu Nr. 178, 47 p., kuriame nustatyta, kad vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva (įvertinus atskiro PVM mokėtojo veiklos ypatybes (sezoniškumą ir pan.) iš PVM mokėtojų registro gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie: mokesčių administratoriaus duomenimis nevykdo ekonominės veiklos ir/ar per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų ES valstybių narių (47.1 p.); pasibaigia dėl likvidavimo arba reorganizavimo (Lietuvos juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos) (47.2 p.); jeigu asmeniui, jį išregistravus iš registro, neatsiranda prievolės įsiregistruoti PVM mokėtoju pagal PVM įstatymo 71 ir (arba) 711 straipsnių nuostatas (Taisyklių 4, 8, ir 12 punktai) (47.3 p.). Taisyklių 471 p. sakoma, kad mokesčių administratoriaus iniciatyva negali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kuriantys (statantys) ilgalaikį materialųjį turtą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinat Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 str. 4 d. ir Taisyklių 47.1 p. nuostatas, ne kartą pažymėta, kad išregistravimui iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva yra svarbus pats ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo faktas, kuriam patvirtinti mokesčių administratorius ir privalo nustatyti atitinkamas aplinkybes. Nurodyti teisės norminiai aktai nenumato, jog, siekdamas išregistruoti PVM mokėtoją iš PVM mokėtojų registro dėl ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo, mokesčių administratorius privalo papildomai tirti ir ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo priežastis, taip pat nenustato jokių kriterijų tokioms priežastims ir jų juridinei reikšmei įvertinti. Būtent ekonominės veiklos (prekių teikimo ar paslaugų teikimo) vykdymas yra esminė įsiregistravimo ir buvimo PVM mokėtoju sąlyga, įtvirtinta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 1 d., todėl asmenys, kurie buvo įregistruoti PVM mokėtojais, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nebevykdo anksčiau pradėtos ekonominės veiklos (ją nutraukė, sustabdė ir pan.) pagrįstai gali būti išregistruojami iš PVM mokėtojų registro, jei tik nustatomos Taisyklių 47.1 p. išvardintos aplinkybės (2008-05-20 sprendimas adm. b. Nr. A438-823/2008; „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 5 (15), 2008 m.).

Kaip minėta, Inspekcijos 2011-10-20 sprendime nurodoma, kad Bendrovė išregistruojama iš PVM mokėtojų registro vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 str. 4 d. pagrindu, t. y. atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos ir/ar nevykdo įsigijimų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Taigi, atsakovė pareiškėją iš PVM mokėtojų registro išregistravo atsižvelgdama į konkrečią faktinę aplinkybę – ekonominės veiklos nevykdymas ir/ar nevykdymas įsigijimų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių – ir ši aplinkybė šiuo atveju yra pagrindinis ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo faktinis pagrindas. Todėl, nagrinėjamu atveju, atsakovės nurodytas pareiškėjos išregistravimo iš PVM registro pagrindas turėtų būti vertintinas byloje pateiktų įrodymų kontekste.

Bendrovės mokesčių administratoriui teiktos PVM deklaracijos liudija, kad pareiškėja daugiau kaip 12 mėnesių iš eilės nedeklaravo prekių (paslaugų) tiekimų ar prekių įsigijimų iš ES valstybių narių, ilgalaikio turto įsigijimo (b. l. 40-51). Taigi, byloje iš esmės nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus Bendrovė prekių (paslaugių) neteikė ir neįsigijo.

Iš Bendrovės teismui pateiktame skunde ir paaiškinimuose išdėstytos pozicijos matyti, kad savo reikalavimų pagrįstumą pareiškėja sieja su galimybe nagrinėjamu atveju taikyti Taisyklių 471 p. nuostatas, nustatančias, kad mokesčių administratoriaus iniciatyva negali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kuriantys (statantys) ilgalaikį materialųjį turtą. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik ta aplinkybė, kad PVM mokėtojas valdo žemės sklypą, kuriam yra ruošiami teritorijų planavimo dokumentai, nelaikytina pakankama sąlyga šiuos veiksmus vertinti kaip ekonominės veiklos vykdymą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 str. 4 d. taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-29 nutartis adm. b. Nr. A502-3119/2011, 2011-05-16 nutartis adm. b. Nr. A575–876/2011 ir kt.).

Be to, byloje esantys įrodymai liudija, kad tarp UAB „RZS“ ir Vilniaus rajono savivaldybės sutartis dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kuria pareiškėjai yra perduodamos 2,65 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, buvo sudaryta 2011-11-05 (b. l. 74–76). Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė 2012-01-11 (b. l. 82). Pareiškėja 2010 m. spalio mėnesio patikslintą PVM deklaraciją, kurioje  deklaravo  15 120 Lt pardavimo ir atskaitomo PVM, pateikė 2011-11-28 (b. l. 37).

Taigi, aplinkybės, kuriomis Bendrovė grindžia ekonominės veiklos vykdymą, o taip pat ir skundo reikalavimus, atsirado jau po Inspekcijos 2011-10-20 sprendimo priėmimo, todėl jomis negali būti paneigtas šio sprendimo pagrįstumas. Teismo vertinimu, dėl tos pačios priežasties nėra reikšminga ir ta aplinkybė, kad Inspekcijos 2011-09-13 raštas, kuriuo Bendrovė prašoma informuoti atsakovę apie vykdomą veiklą, pareiškėjai nebuvo tinkamai įteiktas (b. l. 128), nes, pareiškėja pateikė jokių įrodymų, kurie skundžiamo Inspekcijos sprendimo priėmimo metu nebuvo įvertinti ir kuriais galėjo būti grindžiama pareiškėjos vykdoma ekonominė veikla. Minėtos aplinkybės (ruošiami teritoriniai planavimo dokumentai pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui) galėtų būti vertinamos pareiškėjai kreipiantis į Inspekciją su prašymu pakartotinai įregistruoti ją į PVM mokėtojų registrą. Sprendžiant klausimą dėl PVM mokėtojo išregistravimo iš PVM mokesčio mokėtojo registro, Inspekcija privalo surinkti įrodymus, patvirtinančius Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 str. nurodytas aplinkybes, tačiau teisės aktai nenumato mokesčių administratoriui pareigos prieš priimant sprendimą apie tai pranešti PVM mokesčio mokėtojui.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad mokesčių administratoriui tinkamai neįteikus 2011-09-13 rašto, pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą, nėra teisiškai reikšmingi.

              Išnagrinėjusi bei įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcija 2011-10-20 sprendimu išregistruodama pareiškėja iš PVM mokesčių mokėtojų registro faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Bendrovės skundo reikalavimas atmestinas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

 

nusprendė:

 

Pareiškėjos UAB „RZS“ skundą atmesti.

 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                                   Arūnas Kaminskas                                         

                                                                                       Rūta Miliuvienė

 

                                                                      Nijolė Žalnieriūnienė