Baudžiamoji byla Nr. 1-364-1036/2021

                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49168-2020-5

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6;

 (S)

      2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajai J. N., jos gynėjui advokatui Algiui Lukoševičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

J. N. 2020 m. gruodžio 17 d. 11.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas. Nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 1.68 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji J. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gruodžio 17 d., apie 11:40 val. važiavo namo iš dukros, nes kitą dieną į darbą reikėjo. Iš vakaro buvo išgėrusi, dar vartojo ir vaistus, ryte alkoholio nevartojo, dar jautėsi sunkiai, alkoholis buvo neišgaravęs Vairavo automobilį Audi A6, kuris priklauso jai ir vyrui. Automobilio savininkė yra ji, automobilis įgytas santuokoje, bet vyras daugiau su automobiliu važinėja. Automobilio vertė tokia, kokia nustatyta. Su nustatytomis 1.68 promilėmis sutinka. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal vyro laidavimą. Laidavimą supranta taip, kad daugiau nedarys pažeidimų. Šiemet bus 25 metai kaip jie su vyru gyvena santuokoje. Su sutuoktiniu sutaria labai gerai, gyvena draugiškai, sprendimus priima abu, tariasi. Vyras turi vairuotojo pažymėjimą. Tokioje situacijoje kaip ji, vyras nėra buvęs. Kai ją sustabdė policija, vyrui pirmam pranešė. Jis buvo nepatenkintas, pyko, vėliau apie įvykį kalbėjosi. Ji įsiklauso į sutuoktinio nuomonę. Supranta, kad jos poelgis kėlė grėsmę, buvo pavojingas. Gailisi dėl padaryto ir pažada ateityje to paties nekartoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai. 

Be kaltinamosios J. N. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

D. N. (D. N.) teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė ir jis sau prisiima atsakomybę už žmoną, kad ji nieko nepažeidinėtų. Kalbėjosi su žmona apie šį įvykį, tokį jos elgesį vertina blogai. Galės ateityje žmonai daryti teigiamą įtaką, kad ji taip daugiau nesielgtų. Vairuotojo pažymėjimą turi. Niekada nėra baustas dėl to, kad vairavo girtas. Automobiliu, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, daugiau naudojasi jis, nei žmona. Važiuoja su juo į darbą, esantį Geležinkelio Depo, važiuoja 25 km. už miesto, kur joks transportas nevažiuoja.

Liudytojas V. P. (V. P.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. apie 11.40 val. jis važiavo keliu iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiuojant nurodytu keliu, ties žiedine sankryža, esančia kelyje A14 (susikerta su keliai 108), pastebėjo važiuojantį automobilį AUDI A6, tamsios spalvos, kurio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis, įvažiuojant į nurodytą sankryžą, vingiavo per važiuojamąją eismo juostą, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, po ko, įvažiavus į nurodytą sankryžą, pamatė, kaip nurodytas automobilis atsitrenkė į kelio bordiūrą. Toks nurodyto automobilio manevravimas jam sukėlė įtarimų, kad automobilio AUDI A6 vairuotojas gali būti neblaivus. Jis aplenkė automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko, jam būnant priekyje, pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį. Jam iš paskos važiuojantis AUDI A6 automobilis taip pat sustojo. Jis išlipo iš savo automobilio, bei priėjo prie anksčiau minėto AUDI A6 automobilio. Priėjus prie nurodyto automobilio, atsidarė automobilio vairuotojo pusėje esančios priekinės durelės, bei iš vairuotojo sėdimos vietos išlipo moteris, apie 50 metų amžiaus. Jis nurodytai moteriai pasakė, kad ji niekur neišvažiuotų, kadangi kvies telefonu Policijos pareigūnus. Nurodyta moteris pradėjo prašyti jo, kad jis nekviestų Policijos pareigūnų, nurodė, kad ji yra medicinos darbuotoja, kad ji yra pavargusi. Nurodyta moteris kalbėjo nerišliai, išlipdama iš automobilio laikėsi už automobilio vairuotojo durelių. Jis tuo pačiu metu, nurodytos moters akivaizdoje, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 bei pranešė apie įvykį. Pokalbio metu, AUDI automobilio vairuotoja toliau tęsė prašyti jo nekviesti Policijos pareigūnų. Baigus pokalbį, pasakė moteriai, kad ji niekur neišvažiuotų ir lauktų Policijos pareigūnų, o pats, tuo pačiu momentu įsėdo į savo automobilį. Jam sėdint savo automobilyje, maždaug po 15 minučių pamatė per kairėje pusėje esantį veidrodėlį, kaip anksčiau nurodytas automobilis AUDI A6 išvažiuoja iš nurodytos vietos, ir važiuoja link Maišiagalos miestelio. Iš karto, antrą kartą susisiekė bendruoju pagalbos numeriu, bei nuo to laiko buvo ant ryšio su Policijos pareigūnais, bei važiavo iš paskos nurodytam automobiliui. Po tam tikro laiko, AUDI A6 automobilis, nusukus į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) antrą kartą sustojo. Jis tuo pačiu metu liko savo automobilyje. Iš AUDI A6 automobilio išlipo anksčiau nurodyta moteris, kuri beldėsi į jo automobilio vairuotojo pusėje esantį šoninį langą, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Po tam tikro laiko į vietą atvyko Policijos pareigūnų ekipažas, kuris alkotesterio pagalba nustatė, kad moteris, vairavusi automobilį AUDI A6 yra neblaivi. Policijos pareigūnai sulaikė nurodytą moterį, po ko jis Policijos pareigūnams pateikė ranką parašytą paaiškinimą dėl nurodyto įvykio (b. l. 14).

Liudytojas N. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. dirbo pamainoje nuo 06.00 val. iki 18.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu A. Ž. (Ž.). Patruliuojant nustatytame maršrute apie 11.50 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, radijo ryši gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas sustabdė neblaivią vairuotoją, kuri važiavo automobiliu Audi, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad vairuotoja pakeliui apdaužė kelio bortelius, yra galimai neblaivi. Atvykus nurodytu adresu, į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad nurodytu adresu nieko nėra, todėl telefonu susisiekė su pranešėju, kuris jiems nurodė, kad moteris automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo ir jam ją pavyko sustabdyti (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu nuvyko nurodytu adresu. Atvykus į vietą juos pasitiko pranešėjas V. P., kuris paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 11 val. 40 min., važiuodamas link (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), žiedinės sankryžos pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo sankryžoje važiavo borteliais, vingiavo po kelią. (duomenys neskelbtini), pranešėjui pavyko sustabdyti minėtą automobilį. Priėjęs prie automobilio pranešėjas pastebėjo jog vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, pranešėjo teigimu, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jis pasakė, kad iškvietė policiją ir kad ji niekur nevažiuotų ir lauktų policijos pareigūnų. Praėjus maždaug 10 min., automobilio „Audi“ vairuotoja įjungė variklį ir dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Tuo metu pranešėjas buvo savo automobilyje, todėl pranešėjas automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju) nuvažiavo paskui Audi vairuotoją. Visą tą laiką „Audi“ vairuotoja važiavo dideliu greičiu ir sustojo tik (duomenys neskelbtini), matydama, kad pranešėjas toliau važiuoja paskui ją. Dėl šio įvykio V. P. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad galės patvirtinti „Audi“ vairuotojos vairavimo faktą. Kartu su kolega priėjo prie Audi vairuotojas, jai prisistatė, paprašė jos pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Taip pat, paklausė pas ją, kur ji važiavo. Moteris nurodė, kad važiuoja į namus. Bendraujant su vairuotoja, matėsi, kad pastaroji akivaizdžiai neblaivi, jos kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Moteriai pateikus vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai J. N.. Paklausė pas moterį, ar ji sutinka pasitikrinti blaivumą, moteris sutiko. Taip pat, paklausė pas moterį, kada ji paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, moteris atsakė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš maždaug 6 valandas. Alkotesteriu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1359998, pirmu tikrinimu 12.19 val. J. N. nustatytas 1,68 promilių, neblaivumas, antru pūtimu 12.35 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Nustačius moteriai daugiau nei 1,5 promilės, ji 12.35 val. buvo sulaikyta ir tolimesniam aiškinimuisi pristatyta į Vilniaus aps. VPK OVS. Moters vairuojamas automobilis Audi, valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomų automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 128 (b. l. 9).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinus alkotesteriu J. N. 2020 m. gruodžio 17 d. nustatytas 12.19 val. pirmu patikrinimu 1,68 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 12.35 val. nustatytas 2,08 promilės etilo alkoholio (b. l. 17).

Iš 2020 m. gruodžio 17 d. 12.19 val. alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad J. N. nustatytas 1,68 promilių girtumas (b. l. 18).

Iš 2020 m. gruodžio 17 d. 12.35 val. alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad J. N. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 18).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas J. N. (b. l. 49).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio Audi A6 2.5TDI, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 1995, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje 909 eurai, su PVM 1 100  eurų (b. l. 24).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. N. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdama neblaiv, kad jos iškvėptame ore nustatyta 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. N. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. N. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018,  Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sutuoktinio D. N. laidavimą. J. N. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą. J. N. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad J. N. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas tik vieną kartą, t. y. 2018 m. žodine pastaba už mažai pavojingą veiką, KET pažeidimų nėra padariusi (b. l. 53), nebausta už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra bausta ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.  Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba (b. l. 51), kas patvirtina tamprius kaltinamosios darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamosios nusikalstamo elgesio. Neigiamai J. N. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl būtų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamosios atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai J. N. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviai vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip J. N. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti J. N. pasitikėjimą.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad D. N. yra tinkamas būti laiduotoju. D. N. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek prašyme dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją, prisiimti jam teksiančią atsakomybę bei nurodė, kad jo sutuoktinė pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką. D. N. praeityje neteistas (b. l. 94), administracine tvarka nors ir baustas, tačiau paskutinį kartą 2016 m., viskas paskirtas nuobaudas sumokėjęs ir galiojančių nuobaudų neturintis (b. l. 90–93), darbovietėje dirbantis nuo 1991 m. ir darbe charakterizuojama tik teigiamai, atsakingai atliekantis jam pavestas funkcijas (b. l. 95). Tiek kaltinamoji, tiek D. N. parodė, kad jie kaip sutuoktiniai palaiko labai artimus gerus ryšius. Visas iškilusias problemas sprendžia, sprendimus priima bendrai, palaiko vienas kitą, jie pakankamai ilgai kartu veda bendra šeimos ūkį, puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad D. N. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad J. N. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl D. N. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sutuoktinės elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju D. N. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti J. N. elgesį, nei tiesiog palaikydamas nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. N. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, D. N. rūpi jo sutuoktinės ateitis ir už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie D. N. asmenybę, tiek jo bei J. N. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad D. N. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką J. N., tai daro ir darys, jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojo D. N. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, J. N. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo D. N. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė J. N.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį J. N. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus J. N. ir D. N. asmenybes, šeimynines aplinkybes ir bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, J. N. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojo ir kaltinamosios sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad J. N. padarydama nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus J. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai J. N. įvertina, kad ji nusikalstamą veiką padarė, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo baudžiamąją atsakomybę užtraukiantį girtumo laipsnį. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais J. N. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika ypatingai sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių J. N. veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, pašaliniam asmeniui laiku pastebėjus pavojingai manevruojantį automobilį ir pranešus policijos pareigūnams. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju J. N. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydama nusikalstamą veiką ji negalvojo apie galimai dėl jos veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog J. N., sėsdama už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d. (b. l. 45–46). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. N. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso pačiai kaltinamajai (b. l. 49). Teisiamojo posėdžio metu J. N. paaiškino, kad minėtas automobilis įgytas santuokoje, automobiliu daugiausiai naudojasi jos vyras D. N., ką apklausiamas patvirtino ir jis pats, kartu nurodydamas, kad su automobiliu Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važinėja į darbą, esantį už 25 km. nuo miesto, kur nevažinėja joks viešasis transportas. Todėl nagrinėjamu atveju konfiskuojant automobilį nukentėtų ne tik kaltinamoji, bet ir jos šeimos nariai, t. y. sutuoktinis.

Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Taip pat bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Jau buvo minėta, kad kaltinamoji J. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiškai atsitiktinis ir vienkartinis reiškinys jos gyvenime, kuris sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, todėl darytina išvada, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Kartu atsižvelgtina ir į padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, kurie leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Todėl įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas, kadangi tų pačių tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, galima pasiekti J. N. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 1 100 eurų su PVM (b. l. 24). Pažymėtina, kad tokią poziciją palaikė ir valstybinis kaltintojas nurodydamas, kad tikslinga konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). 

Procesiniai klausimai  

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 45), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas J. N. priklausančiai ir jos vardu registruotai transporto priemonei Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ė :

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, J. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo D. N. (D. N.) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojo D. N. (D. N.) laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis J. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas J. N. priklausančiai ir jos vardu registruotai transporto priemonei Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. N. ir laiduotojui D. N. (D. N.) kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                  Mindaugas Povilanskas