Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1977-173-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1977-173/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1977-173/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:122.3;99.1.2;110.1;

Proceso Nr.2-05-3-07273-2010-2;

Pirmosios instancijos teismo teisėja: O.Valentukevičiūtė

(S)

  

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 28  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų A. K. ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovams I. K., A. K., E. K., V. K., D. K. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

    ieškovė I. K. patikslintu ieškiniu parašo solidariai priteisti iš atsakovų I. K., A. K., E. K., V. K., D. K. 100 000 Lt nuostolių už prarastą galimybę, kurią ieškovė prarado negalėdama  disponuoti nekilnojamuoju  turtu. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, atidėjo ieškovei Z. M. 2000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės Z. M. ieškinio reikalavimų užtikrinimui  areštavo atsakovų pinigines lėšas 100 000 Lt sumai, leidžiant atsakovams  iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, o piniginių lėšų nesant  ar jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kad viso areštuoto turto vertė neviršytų 100 000 Lt, uždraudžiant atsakovams areštuoti turtu disponuoti.

  Atsakovė I. K. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo panaikinti ir išsprendus klausimą iš esmės, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, įpareigoti sumokėti Z. M. likusią dalį žyminio mokesčio.

   Nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo  ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama  ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio , tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo  už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas.

   Ieškovė nepateikė įrodymų, kad neturi turto, kurį galėtų parduoti ar iš kurio galėtų gauti pajamas, nepateikė savo asmeninių sąskaitų išrašų , iš kurių būtų galima matyti apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir pinigų likučius. Byloje nėra pateikta ieškovės turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai, atsižvelgus į tai, teismas negalėjo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

  Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tam, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Ši sąlyga yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovei žalą nenurodant atsakovų neteisėtų veiksmų, jų kaltės, jų padarytos žalos ir ryšio tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo(atsakovų) veiksmų ir žalos. Šiame kontekste laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka jokios realios teisių ir teisėtų interesų apsaugos funkcijos ir negali būti taikomos esant tokio pobūdžio ieškovės reikalavimams.

   Ieškovė Z. M. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

   Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, nevertina pateiktų įrodymų pakankamumo, ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus  teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos ieškinys, kadangi didelė ieškinio kaimą gali padidinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. 100000 Lt yra pakankamai didelė suma.

  Atsakovė I. K. negali skųsti 2010 m. gegužės 14 d. nutarties dalyje, kuria ieškovei atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, kadangi skundžiama nutartie nepažeidžia atsakovės subjektinių teisių.

  A. E. K., A. K., V. K. ir D. K. atskirieji skundai negauti.

 Atskirasis skundas tenkintinas dalinai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Dėl įvairių priežasčių, atsiradusių prieš įsiteisėjant teismo sprendimui, gali būti nebeįmanoma arba subunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodoma, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės bei kokiu būdų turėtų būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus pareikšto ieškinio pobūdį  bei ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovai gali savo turtą perleisti kitiems asmenims, tai apsunkins arba neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Tokią išvadą teismas padarė neturėdamas jokių įrodymų, jog atsakovai gali siekti savo turtą paslėpti ar perleisti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra naikintina.

Teismo nutartys, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą. Dėl teismo nutarčių žyminį mokestį sumokėti ar mokėjimą atidėti atskirąjį skundą gali paduoti  tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos(CPK 100 straipsnio 2 dalis). Tai reikia, kad atsakovė I. K. negali paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria ieškovei Z. M. atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacija šioje dalyje nutraukiama.

 Iš ieškovės Z. M. ir atsakovės I. K. valstybei išieškotina po 11, 72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 88, 93 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

     atskirąjį skundą tenkinti dalinai. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį dalyje, kuria A. I. K. turto atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šioje dalyje prašymą atmesti.

  Apeliaciją nutraukti dalyje, kuria priimtas atsakovės I. K. atskirasis skundas dėl Z. M. žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.

  Išieškoti iš ieškovės Z. M. ir atsakovės I. K. valstybės naudai( surenkamoji sąskaita LT 2473000101 12394300, įmokos kodas 5660) po 11, 72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

  Likusioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d, nutartį palikti nepakeistą.

 

         Kolegijos pirmininkas                                                                                    Leonas Jachimavičius

 

          Kolegijos teisėjai                                                                           Algimantas Kukalis

 

 

                                                                                                                   Arvydas Žibas