Civilinė byla Nr. e2A-8-889/2022

                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00333-2021-1

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;

                                                                       2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 2.6.20.1; 3.3.1.18.2;

                   3.3.1.20

                   (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinės ūkinės bendrijos „Aiva Sistema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ priešieškinį ieškovei R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinei ūkinei bendrijai „Aiva Sistema“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinė ūkinė bendrija „Aiva Sistema“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ 9 518,97 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė su atsakove sutartį Nr. 1609P00238-1 dėl programos „AIVA 9001“ pateikimo ir jos įdiegimo darbų atlikimo. Vykdydama sutarties 2.2 punkto sąlygas, atsakovė 2016 m. spalio 4 d. sumokėjo ieškovei 5 567, 96 Eur avanso, o ieškovė pradėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei. Ieškovei atlikus dalį sutarties objektą sudarančių darbų: pirmojo etapo ir antrojo etapo įdiegimo darbus (darbas komercijos ir tiekimo skyriuose), atsakovė 2017 m. gruodžio 15 d. papildomai sumokėjo ieškovei 3 771,60 Eur.

1.2.       2020 m. sausio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją. Nesutikdama su pretenzija ir vadovaudamasi sutarties 5.3. punktu, ieškovė 2020 m. vasario 7 d. pateikė atsakovei sutarties objektą sudarančių ir ieškovės atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu raštu nenurodė ieškovei pagrįstų priežasčių, dėl kurių nepasirašo akto, ieškovė, vadovaudamasi sutartimi, nusprendė, kad darbai, nurodyti akte, yra atlikti, ieškovė juos atliko tinkamai, atsakovė užsakovės atliktus darbus priėmė, todėl turi sutartinę pareigą ieškovei už juos sumokėti. 2021 m. vasario 4 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21094, tą pačią dieną buvo gautas atsakovės elektroninis laiškas, kuriame atsakovė nurodė, kad atsisako apmokėti jai pateiktą sąskaitą.

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ 9 518,97 Eur skolos ir 107 Eur žyminio mokesčio.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė teismo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

4.       Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovės 10 817,99 Eur skolos, 690,10 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai priešieškinio argumentai:

4.1.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė nuo pat sutarties sudarymo pradžios nesilaikė sutarties priede Nr. 1 numatytų programos diegimo terminų, ieškovei nei sutartyje numatytais terminais, nei vėliau nepavyko visiškai įdiegti programos, atsakovė neturėjo galimybių savo veikloje programa naudotis be trukdžių ir spragų, programa savarankiškai neveikė. 2018 m. spalio 4 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, iš kurios matyti, kad dar 2018 m. spalio 4 d. ieškovė sutartyje numatytų įsipareigojimų įdiegti programą nebuvo įvykdžiusi. Ieškovė, atsakydama į pretenziją, paprašė papildomo laiko ir įsipareigojo sutarties 1.1 punkte numatytus darbus atlikti iki 2018 m. gruodžio 23 d., tačiau nei iki 2018 m. gruodžio 23 d., nei per visus 2019 metus numatytų darbų neatliko. 2020 m. sausio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, iš kurios aiškiai matyti, jog atsakovė neturėjo galimybių savo veikloje be trukdžių ir spragų naudotis diegiama programa. Ieškovė, 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku atsakydama į pretenziją, pateikė sutarties darbų atlikimo aktą. Atsakovė 2020 m. kovo 10 d. pateikė ieškovei dar vieną pretenziją, joje informavo, kad sutartis yra nutraukta nuo 2020 m. sausio 14 d., ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 10 817,99 Eur sumą ir sumokėti 3 272,97 Eur delspinigių; taip pat informavo, kad atsisako priimti atsakovės pateiktą vienašališkai pasirašytą darbų atlikimo aktą, kurį laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Pretenzijoje buvo išsamiai išdėstyti esminiai sutarties pažeidimai. 2021 m. kovo 10 d. atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2021 m. balandžio 10 d. vienašališkai nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, ir pareikalavo iki 2021 m. balandžio 11 d. grąžinti sutarties pagrindu sumokėtą 10 817,99 Eur sumą, taip pat sumokėti 4 660,88 Eur delspinigių.

4.2.       Atsakovė pažymėjo, kad praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo tada, kai programa turėjo būti tinkamai įdiegta ir paruošta naudoti, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovei taip ir nepavyko programos įdiegti, programa nebuvo pradėta naudoti, nes tie programos funkcionalumai, dėl kurių įdiegimo buvo sutarta, arba nebuvo sukurti, arba tiesiog neveikė. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl sutarties nutraukimo, todėl nutraukimas yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis ir sukuriantis šalims teisines pasekmes – ieškovė privalo grąžinti atsakovei sutarties pagrindu sumokėtą 10 817,99 Eur sumą. Ieškovė taip pat privalo sumokėti atsakovei 690,10 Eur (19 169,50 Eur x 180 x 0,02 proc.) delspinigių ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino; priteisė ieškovei R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinei ūkinei bendrijai „Aiva Sistema“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ 9 518,97 Eur skolos ir 107 Eur žyminio mokesčio; atsakovės uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ priešieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

5.1.       Teismas nustatė, kad atsakovė sutarties pagrindu 2016 m. spalio 4 d. sumokėjo ieškovei 5 567, 96 Eur avanso, o 2017 m. gruodžio 15 d. papildomai sumokėjo ieškovei 3 771,60 Eur. Atsakovė, remdamasi sutarties nuostatomis, ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė, pagal Civilinio kodekso 6.209 straipsnį savo prievolių vykdymo nesustabdė ir nuostolių atlyginti nepareikalavo, todėl teismas įvertino, kad atsakovė ieškovės pagal sutartį atliktus pirmojo ir antrojo etapo darbus priėmė kaip atliktus tinkamai.

5.2.       Išanalizavęs atsakovės pateiktus procesinius dokumentus ir jų priedus, apklausęs atsakovės pakviestus liudytojus, teismas nustatė, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko su paslaugų teikimu po galutinio darbų atlikimo termino pabaigos (2017 m. vasario 28 d.), nereikalavo ieškovės sumokėti delspinigius už termino pradelsimą. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovė įžvelgė ir savo kaltę dėl galutinio sutarties termino praleidimo, kuris buvo praleistas ir dėl nepakankamo atsakovės bendradarbiavimo, užimtumo, negalėjimo dėl gamybinio būtinumo ir COVID-19 pandemijos operatyviai priimti ieškovės atstovus, jau turimos įrangos (svarstyklių, vidinių tinklų konfigūracijos) nesuderinamumo su naujai diegiama sistema.

5.3.       Teismas, išsamiai išnagrinėjęs atsakovės pateiktą susirašinėjimo medžiagą ir pretenzijas dėl darbų trūkumų, padarė išvadą, kad atsakovė aiškiai nenurodė, kokie konkrečiai darbai nebuvo atlikti, buvo apsiribota tik abstrakčiomis frazėmis ir nurodymu, kad atsakovė negali naudoti sistemos. Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys savo įrodinėjamų aplinkybių realumą turi pagrįsti įrodymais, o tokių įrodymų atsakovė nepateikė, taip pat nenurodė, kurių konkrečiai sutarties priedų nuostatų ieškovė neįgyvendino ir kaip tai pasireiškė, nepateikė programos trūkumų sąrašo, specialistų išvadų ir pan.

5.4.       Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. pateikė atsakovei sutarties objektą sudarančių ir ieškovės atliktų darbų atlikimo aktą. Atsakovė per sutartyje nustatytą terminą ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepateikė, o vėliau pateiktuose dokumentuose nenurodomi konkretūs programos trūkumai, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir apklausti darbuotojai taip pat negalėjo nurodyti konkrečių darbų trūkumų, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė priešieškinyje nurodytų sutarties pažeidimų.

5.5.       Ieškovės darbai atlikti tinkamai, ir atsakovė turėjo už juos sumokėti pagal pateiktą 2021 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21094 (18 858,53 Eur su PVM). Teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 9 518,97 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti – priteisti atsakovei iš ieškovės 10 817,99 Eur skolos, 690,10 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priimti su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.       Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nesumokėjusi už paslaugas, pažeidė prievolę, yra visiškai nepagrįsta, padaryta remiantis prielaidomis, o ne objektyviu ir visapusišku byloje esančių įrodymų įvertinimu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės netinkamą sutarties vykdymą, t. y. ieškovė nepateikė ieškinio reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, yra visiškai nepagrįsta ir iš esmės nemotyvuota, vertintina kaip deklaratyvi, sprendime net nenurodoma, kokių rašytinių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą.

6.2.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent ieškovė nuo sutarties sudarymo pradžios nesilaikė sutarties priede Nr. 1 numatytų programos įdiegimo terminų, programa dėl jos trūkumų iš esmės nebuvo įdiegta nei per sutartyje numatytus terminus, nei vėliau. Pirmosios instancijos teismas šių esminę reikšmę turinčių aplinkybių net nenagrinėjo, t. y. nevertino, ar ieškovė tinkamai vykdė prievoles pagal sutartį. Atsakovė ieškovės diegta programa nesinaudoja dėl jos trūkumų ir nesuderinamumo. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip pat liko neįvertintos.

6.3.       Visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir diegiamos programos trūkumų atsakovė pretenzijas reiškė tiek elektroniniais laiškais, tiek tiesiogiai šalių atstovų susitikimų metu, tiek rašytinėmis pretenzijomis. Pirmosios instancijos teismas dėl šių rašytinių įrodymų nepasisakė, todėl buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

6.4.       Darbų atlikimo akto nepasirašymo priežastys ieškovei buvo gerai žinomos, be to, 2020 m. kovo 10 d. pretenzijoje ieškovė buvo aiškiai informuota, jog atsakovė atsisako priimti ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų atlikimo aktą, kuris yra nepagrįstas ir neteisėtas.

6.5.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutarties 2.3.2 punktą, kuriame numatyta, kad, pabaigusi kiekvieno etapo programavimo ir įdiegimo darbus, ieškovė pateikia darbų atlikimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė atsakovei pateikė tik vieną darbų atlikimo aktą, surašytą 2020 m. vasario 7 d.

6.6.       Bylos rašytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas net nevertino, akivaizdžiai patvirtina, kad per 2020 metus ieškovei nepavyko įdiegti programos, atsakovė neturėjo galimybių naudotis programa be trukdžių ir spragų, programa savarankiškai neveikė. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti garso įrašai.

6.7.       Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė ieškovės pagal sutartį atliktus pirmojo ir antrojo etapo darbus priėmė kaip atliktus tinkamai. Ši išvada padaryta nesant jokių ją pagrindžiančių įrodymų. Vien tai, jog atsakovė sumokėjo ieškovei 5 567,96 Eur avanso ir papildomai 3 771,60 Eur, savaime nereiškia pirmojo ir antrojo etapo darbų priėmimo. Byloje esantis 2017 m. lapkričio 14 d. ieškovės atstovo elektroninis laiškas atsakovės atstovui akivaizdžiai patvirtina, kad tuo metu antrojo etapo darbai buvo atlikti tik iš dalies. Kita vertus, ieškovė įsipareigojo darbus atlikti trimis etapais, todėl turėjo atlikti visus sutartyje numatytus darbus, nes tik visiškas programos adaptavimas atsakovės vykdomos veiklos specifikai būtų pagrindas laikyti, jog sutartis įvykdyta.

6.8.       Tai, kad ir 2020 metų pabaigoje atsakovė savarankiškai be trukdžių negalėjo naudotis ieškovo diegiama programa, patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikti papildomi įrodymai. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, kai pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad atsakovė neįrodė programos trūkumų. Siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, atsakovė prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

6.9.       Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino reikšmingos bylai aplinkybės, kad sutartis 2021 m. balandžio 10 d. nutraukta dėl esminio jos pažeidimo Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino sutarties nutraukimo priežasčių ir to, jog ieškovė jokių pretenzijų dėl sutarties nutraukimo nereiškė, todėl sutarties nutraukimas yra teisėtas, galiojantis ir sukuriantis šalims atitinkamas teisines pasekmes. Sutarties šalys privalo grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal šią sutartį: ieškovė privalo grąžinti atsakovei sutarties pagrindu sumokėtą 10 817,99 Eur sumą, taip pat sumokėti delspinigius.

6.10.       Išdėstyti argumentai pagrindžia akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, taip pat, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 9 518,97 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl rašytinių įrodymų, atsakovės pateiktų su prieštaravimais, priešieškiniu, 2021 m. birželio 29 d. prašymu, šalių pokalbių garso įrašų. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.

7.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1.       Ieškovė nurodo, jog atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartį. Ieškovė įrodė, kad atsakovė, sutartyje nustatyta tvarka priėmusi iš ieškovės atliktus darbus, neįvykdė pagal sutartį jai tenkančios pareigos – sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus.

7.2.       Ieškovė, vadovaudamasi sutartimi, atliko ir sutartyje nustatyta tvarka perdavė atsakovei atliktus darbus. Atsakovė sutartyje nustatytais terminais nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, todėl ieškovė pagrįstai nusprendė, kad atlikti darbai yra priimti kaip atlikti tinkamai. Atsakovė pretenzijų dėl perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų ieškovei nepareiškė, todėl ieškovė pagal sutarties nuostatas įteikė atsakovei vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą ir galutinę PVM sąskaitą faktūrą.

7.3.       Siekdama įrodyti, kad ieškovė neįvykdė sutarties ir neperdavė ieškovei tinkamai atliktų sutarties objektą sudarančių darbų, atsakovė daug dėmesio skiria sutarties vykdymo aplinkybėms, kurios nėra susijusios su ginčo dalyku.

7.4.       Atsakovė apeliaciniame skunde patvirtino, kad pretenziją ieškovei dėl galutinio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pateikė tik 2020 m. kovo 10 d. Kadangi pretenzija buvo pateikta pažeidus sutartyje nurodytas sąlygas, ji nesukelia ir negali sukelti atsakovei jokių pozityvių pasekmių.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopijas, 2021 m. rugpjūčio 19 d. specialisto ataskaitą. Prašo priimti naujai pateiktus įrodymus, nurodo, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, nes pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarė visiškai nepagrįstas išvadas, kad atsakovė neįrodė programos trūkumų. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, įrodinėjimo pareigos šioje byloje turinį, siekdamas visapusiško, teisingo bylos išnagrinėjimo ir išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus.

11.       Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 1609P00238-1 dėl programos „AIVA 9001“ pateikimo ir jos įdiegimo darbų atlikimo. Sutarties 1.1 punkte ieškovė įsipareigojo: pateikti programą „AIVA 9001“, kurios funkcijos išvardytos projekto sąmatoje priede Nr. 1, programos vartojimo instrukcijas ir licenciją jos naudojimui neribotame darbo vietų skaičiuje; programos funkcijų veikimas atitinka užsakovei pateiktos programos demonstracinės versijos atitinkamų funkcijų veikimą, komercinį pasiūlymą ir veikimo aprašymą priede Nr. 2; apmokyti užsakovės darbuotojus darbo vietose ar internetu; kartu su užsakove atlikti programos įdiegimo darbus, numatytus priede Nr. 3; po programos įdiegimo ir galutinio priėmimo–perdavo akto pasirašymo atlikti programos autorinę priežiūrą pagal sąlygas, pateiktas priede Nr. 4 (sutarties 1.1.1–1.1.4 punktai).

12.       Sutartyje numatyta bendra sutarties kaina – 19 169,50 Eur. Pagal sutarties 2.2 punktą, sutarties kainą užsakovė įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 30 procentų – 5 567,96 Eur – avansu per penkias dienas po šios sutarties pasirašymo; 20 procentų – 3 771,60 Eur – po pirmojo ir antrojo etapo įdiegimo – darbas komercijos ir tiekimo skyriuose; likusią – 9 518,97 Eur – sumą per penkias darbo dienas nuo galutinio įdiegimo darbų priėmimo akto pasirašymo.

13.       Sutarties 2.3 punkte ieškovė įsipareigojo atlikti darbus ir atsiskaityti su atsakove trimis etapais sutarties priede Nr. 1 nurodytais terminais, t. y. I etapas – 2016 m. lapkričio 30 d., II etapas – 2016 m. gruodžio 31 d., III etapas – 2017 m. vasario 28 d., ir tvarka: užsakovei suteikus priėjimą prie serverio, vykdytoja, atidariusi programos duomenų bazę, paruošia ir perduoda programos instaliaciją, pateikia darbo instrukciją ir programos naudojimo licenciją; pabaigusi pirmąjį diegimo etapą, pateikia užsakovei programos perdavimo ir pirmojo etapo įdiegimo darbų atlikimo aktą; pabaigusi kiekvieno programavimo ir įdiegimo etapo darbus, vykdytoja pateikia darbų atlikimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus.

14.       Sutarties 4.1.6 punkte numatyta, kad po to, kai programa yra pristatyta ir įdiegta ir darbuotojai apmokyti, užsakovė per 10 darbo dienų po to, kai vykdytoja tiesiogiai ar faksu perdavė programos ir darbų perdavimo–priėmimo aktą, įsipareigoja priimti programą ir atliktus darbus, pasirašydama darbų ir programinės įrangos priėmimo aktą. Užsakovė, pasirašydama įrangos priėmimo aktą, patvirtina, kad programa yra kokybiška, atitinka visus reikalavimus ir yra tinkamai įdiegta, todėl užsakovė vykdytojai jokių pretenzijų neturi. Jei užsakovė priėmimo–perdavimo akto nepasirašo, raštu nenurodydama pagristų priežasčių per 10 darbo dienų po to, kai vykdytoja jį perdavė, tai laikoma, kad visi darbai atlikti. Tačiau programos ir darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymas nepanaikina vykdytojos garantinių įsipareigojimų ir neatleidžia vykdytojos nuo pareigos pašalinti trūkumus, jeigu jie išryškės programos eksploatavimo metu.

15.       Ieškovė sutarties pagrindu pradėjo vykdyti sutartyje numatytus darbus. Atsakovė 2018 m. spalio 4 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodyta, kad sutartyje numatytas programos įdiegimo terminas buvo pradelstas. Ieškovė 2018 m. spalio 12 d. pateiktame atsakyme į pretenziją nurodė, kad vykdytoja yra pasiruošusi įdiegti programą, vienintelė kliūtis – duomenų paėmimas iš svarstyklių, pažymėta, kad šiuo klausimu jau yra užsakyti iš subrangovų techniniai sprendimai, kuriuos pažadėta pateikti per dvi savaites; numatyta darbus atlikti iki 2018 m. gruodžio 23 d. Atsakovė 2020 m. sausio 14 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodyta, jog, kadangi jau daugiau nei metus laiko vėluojama paleisti be spragų ir trukdžių veikiančią sistemą, atsakovė nori nutraukti sutartį dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir visų protingų terminų pradelsimo, pretenzijoje prašoma grąžinti pagal sutartį sumokėtus pinigus – 10 817,99 Eur ir apskaičiuotus delspinigius. Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku pateikė atsakymą į 2020 m. sausio 14 d. pretenziją, su ja taip pat pateiktas sutarties darbų atlikimo aktas. Ieškovė taip pat 2020 m. vasario 27 d. pranešimu pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą darbų pagal sutartį atlikimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIVA 201867 už 18 8585,53 Eur. Atsakovė 2020 m. kovo 10 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, informavo, kad sutartis dėl jos pažeidimo nutraukta nuo 2020 m. sausio 14 d., pareikalavo grąžinti sumokėtus 10 817,99 Eur ir sumokėti delspinigius – 3 272,97 Eur; taip pat informavo, kad atsisako priimti atsakovės pateiktą vienašališkai pasirašytą darbų atlikimo aktą, kurį laiko nepagrįstu ir neteisėtu. Pranešime išsamiai pasisakyta apie esminius sutarties pažeidimus.

16.       Nors atsakovė pranešimu informavo apie sutarties nutraukimą, tačiau šalys toliau tęsė bendravimą ir bendradarbiavimą dėl sutarties įsipareigojimų įvykdymo. 2021 m. vasario 4 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą dėl sutarties, kuriame nurodė, jog, ieškovei nustatytu terminu nenurodžius priežasčių, kodėl nepasirašo 2020 m. vasario 7 d. pateikto akto, laiko, kad akte nurodyti darbai atlikti tinkamai ir užsakovė de facto (faktiškai) juos priėmė. Taip pat pateikė 2021 m. vasario 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. AIVA21094 už 18 858,53 Eur. Atsakovė 2021 m. kovo 10 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2021 m. balandžio 10 d. vienašališkai nutraukia sutartį Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio pagrindu dėl esminio sutarties pažeidimo – netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties termino praleidimo ir pareikalavo iki 2021 m. balandžio 11 d. grąžinti sutarties pagrindu sumokėtą 10 817,99 Eur sumą, taip pat sumokėti 4 660,88 Eur delspinigių.

17.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už faktiškai atliktus darbus. Atsakovė pateikė priešieškinį, jame prašė priteisti iš ieškovės sutarties pagrindu sumokėtą pinigų sumą ir delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį ir atmesdamas atsakovės priešieškinį, nurodė, jog ieškovė 2020 m. vasario 7 d. pateikė atsakovei sutarties objektą sudarančių ir ieškovės atliktų darbų atlikimo aktą. Atsakovė per sutartyje nustatytą terminą ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepateikė, o vėliau pateiktuose dokumentuose nenurodomi konkretūs programos trūkumai, teismo posėdžio metu apklausti atsakovės atstovas ir darbuotojai taip pat negalėjo nurodyti konkrečių darbų trūkumų, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė priešieškinyje nurodytų ieškovės sutarties pažeidimų, ieškovės darbai atlikti tinkamai ir atsakovė turėjo už juos sumokėti pagal pateiktą 2021 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21094. Be to, teismas nurodė, jog atsakovė sutarties pagrindu 2016 m. spalio 4 d. sumokėjo ieškovei 5 567, 96 Eur avanso, o 2017 m. gruodžio 15 d. papildomai sumokėjo ieškovei 3 771,60 Eur sumą; atsakovė, remdamasi sutarties nuostatomis, ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė, pagal CK 6.209 straipsnį savo prievolių vykdymo nesustabdė ir nuostolių atlyginti nepareikalavo, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovės pagal sutartį atliktus pirmojo ir antrojo etapo darbus priėmė kaip atliktus tinkamai. Atsakovė viso bylos proceso metu laikosi pozicijos, jog sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, programos ji savo veikloje naudoti negali ir ja nesinaudoja, todėl turėjo teisę nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir pareikalauti grąžinti pagal sutartį sumokėtas sumas.

18.       Sutartyje šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – pateikti programą „AIVA 009“, kurios funkcijos išvardytos priede Nr. 1, programos vartojimo instrukcijas ir licenciją naudojimui neribotame darbo vietų skaičiuje, užsakovui pateikta programa turi atitikti demonstracinės versijos atitinkamas funkcijas, komercinį pasiūlymą, veikimo aprašymą priede Nr. 2; apmokyti užsakovės darbuotojus dirbti su šia programa, atlikti šios programos įdiegimo darbus, numatytus priede Nr. 3; po programos įdiegimo ir perdavimo atlikti jos autorinę priežiūrą. Vadinasi, ši sutartis yra mišri, nes turi autorinės, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 39 straipsnio 1 dalis, CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

19.       Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą kompiuterinės programos (nagrinėjamos bylos atveju kompiuterinė programa „AIVA 009“) apibrėžiamos kaip autorių teisių objektai, taigi joms, kaip ir kitiems kūriniams, taikoma šiuo įstatymu reglamentuojama autorių teisių apsauga. Autorinės sutarties vykdymas nėra nuodugniai reglamentuotas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme. Kasacinis teismas, pasisakydamas autorinės sutarties vykdymo klausimu, yra nurodęs, kad CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti  Civiliniame kodekse nenurodytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Kitose šio straipsnio normose išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios tokias šalių sudarytas sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), t. y. šalys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Įstatymo analogijos atveju teismas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taiko panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus. Tokių įstatymų nesant, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

20.       Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

21.       Nagrinėjamu atveju vykdytoja sutartimi taip pat įsipareigojo apmokyti užsakovės darbuotojus dirbti su programa, o po programos įdiegimo teikti jos priežiūros paslaugas – tai jau būdinga paslaugos teisiniams santykiams, nes pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikro rezultato, numatant galimybę susitarti ir dėl tam tikro rezultato pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Pažymėtina, kad šalių santykiams, kylantiems iš paslaugų teikimo, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, mutatis mutandis taip pat taikytinos bendrosios rangos sutarčių nuostatos.

22.       Sutartimi ieškovė įsipareigojo pateikti ir įdiegti konkretų kūrinį – programą „AIVA 009“, t. y. šalių sudarytos sutarties dalykas taip pat yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys aptarė sutarties vykdymą: išskyrė darbų vykdymo etapus, numatė, kad darbai po kiekvieno etapo bus perduodami pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, tai taip pat reglamentuojama bendrosiomis rangos teisės normomis.

23.       Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šalys tinkamai vykdė ginčo sutartį, ar buvo priimti ieškovės atlikti darbai, ar atsakovė turėjo pagrindą nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, ieškovė laikosi pozicijos, jog darbus, sudarančius sutarties objektą, atliko ir padarė tai tinkamai, o atsakovė laiku nereiškė jokių pretenzijų, taigi juos priėmė, atsakovė teigia, jog darbai atlikti netinkamai, ji negali naudoti programos savo veikloje, dėl to ji buvo pareiškusi ieškovei pretenzijų, neigia priėmusi atliktus darbus.

24.       Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2021 m. kovo 10 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2021 m. balandžio 10 d. vienašališkai nutraukia sutartį Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu dėl esminio sutarties pažeidimo – netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties termino praleidimo, ir pareiškė reikalavimą grąžinti pagal sutartį sumokėtas sumas ir sumokėti delspinigius. Pažymėtina, jog pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovė pateikė ieškovei ir 2020 m. kovo 10 d., informuodama, kad sutartis nutraukta nuo 2020 m. sausio 14 d., taip pat, kad atsisako priimti atsakovės pateiktą vienašališkai pasirašytą darbų atlikimo aktą, kurį laiko nepagrįstu ir neteisėtu. 2020 m. sausio 14 d. atsakovė buvo pateikusi ieškovei pretenziją, kurioje nurodyta, jog, kadangi jau daugiau nei metus laiko vėluojama paleisti be spragų ir trukdžių veikiančią sistemą, atsakovė nori nutraukti sutartį dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir visų protingų terminų pradelsimo, pretenzijoje prašoma grąžinti pagal sutartį sumokėtus pinigus – 10 817,99 Eur – ir apskaičiuotus delspinigius. Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku pateikė atsakymą į 2020 m. sausio 14 d. pretenziją, su ja taip pat pateiktas sutarties darbų atlikimo aktas. Atsakovė atsisakė pasirašyti 2020 m. vasario 7 d. darbų atlikimo aktą. Ieškovė 2020 m. vasario 27 d. pranešimu pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą darbų pagal sutartį atlikimo aktą ir 2020 m. vasario 27 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIVA 201867 už 18 858,53 Eur. Kolegija pažymi, jog byloje pateiktas tik vienas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kurį atsakovė pasirašyti atsisakė, jis atsakovei pateiktas po to, kai ji 2020 m. sausio 14 d. surašė pretenziją ir informavo norinti nutraukti sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartyje buvo numatyta, kad perdavimo–priėmimo aktas bus surašomas pabaigus kiekvieno etapo darbus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė, 2017 m. gruodžio 15 d. papildomai sumokėdama ieškovei 3 771,60 Eur sumą, nereikšdama jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, pagal CK 6.209 straipsnį nesustabdydama savo prievolių vykdymo, pagal sutartį atliktus pirmojo ir antrojo etapo darbus priėmė kaip atliktus tinkamai. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovei po kiekvieno etapo nebuvo pateiktas darbų perdavimo–priėmimo aktas, kaip tai numatyta sutartyje, šalių tarpusavio santykių dinamiką ir pobūdį, tai, jog sutarties vykdymo metu buvo nuolat bendraujama ne tik elektroniniais laiškais, atsakovė nuolat išsakydavo ieškovei pastabas dėl klaidų programoje ir jos spragų, tai, jog ieškovė dar 2018 m. spalio 4 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl sutarties vykdymo, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais, sumokėdama ieškovei papildomą pinigų sumą ir neva nereikšdama pretenzijų dėl darbų kokybės, priėmė pirmojo ir antrojo etapo darbus kaip atliktus tinkamai. Kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminio jos pažeidimo, esminę reikšmę turi faktas, ar ieškovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Be to, svarbu įvertinti, ar atsakovė gavo tai, ką tikėjosi gauti iš sutarties.

26.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį ieškovė įsipareigojo pritaikyti atsakovės reikmėms programą, jai kilo prievolė pasiekti tam tikrą rezultatą, ši sutarties dalis kvalifikuotina kaip rangos sutartis, o ginčas yra kilęs dėl šios sutarties dalies įvykdymo.

27.       Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis).

28.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

29.       2016 m. rugsėjo 30 d. sutartimi šalys aiškiai susitarė, jog vykdytoja pateiks užsakovei programą „AIVA 9001“, jos funkcijos išvardytos priede Nr. 1, funkcijos turi atitikti demonstracinės versijos funkcijas, komercinį pasiūlymą, veikimo aprašymą, pateiktą priede Nr. 2, bus atlikti programos įdiegimo darbai, darbuotojai apmokyti dirbti su programa. Taigi užsakovė turėjo lūkestį gauti ir naudoti savo veikloje programą, atitinkančią sutartyje nurodytas jos funkcijas. Programos moduliai: katalogas, komercijos valdymas, gamybos valdymas, tiekimo valdymas, finansų valdymas; šių modulių veikimas atskirai detalizuotas, aptariant kiekvieno modulio funkcijas, veikimo pobūdį. Sutartį numatyta įvykdyti tokiais etapais: 1 etapas – bazinės versijos paruošimas, instaliavimas, žinynų ir gaminių katalogo paruošimas, programos įdiegimas komercijoje – iki 2016 m. lapkričio 30 d.; programos įdiegimas medžiagų tiekimo valdymui – iki 2016 m. gruodžio 31 d.; programos įdiegimas gamyboje – iki 2017 m. vasario 28 d. Pagal sutarties 7.2 punktą, sutartis laikoma įvykdyta, kai programa įdiegta darbo vietose, numatytose darbo vietose apmokyti užsakovės darbuotojai, programa adaptuota užsakovės darbo specifikai – visas programos veikimas patikrintas pagal užsakovės pateiktus duomenis. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė netinkamai įvykdė sutartį, nes atsakovė programos negali naudoti ir nenaudoja savo veikloje. Savo reikalavimams pagrįsti atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 19 d. specialisto surašytą išvadą, kurioje nurodyta, jog „sistema visiškai nepritaikyta darbui, daugelis modulių teisingai bei pilnai nefunkcionuoja. Visiškai nėra galimybės sverti bei priimti žaliavas, jas tinkamai užpajamuoti, perduoti gamybai, žymėti. Nėra ryšio su programa, nėra galimybės naudojamų žaliavų nurašymo pagal užduotas receptūras gamyboje, nėra sistemos apskaitos pagamintos produkcijos bei ryšio su programa gamyboje, interfeisas nepritaikytas darbui gamybai, nėra atliekų apskaitos bei pajamavimo galimybės, nėra komplektacijos pagamintos produkcijos ir svėrimo. Nėra sistemos paruošimo bei nurašymo gaminių pardavimui. Visas softas dirba netikslingai su daug klaidų, kurios yra kritinės optimizavimo laiko atžvilgiu ir teisingai pateikiamos komercinės informacijos, susijusios su tinkamu savikainos skaičiavimu, kainos skaičiavimu bei atitikimas užduotiems parametrams. Dalinai veikiančios funkcijos (arba veikiančios neteisingai) sudaro riziką pateikimo klientams, gamybai, tiekėjams neteisingos informacijos, dokumentai kurie paruošti siuntimui neturi visos reikiamos informacijos (netgi skirtingos kalbos viename dokumente, dokumentai ne iki galo išversti) Naudojant šią programą visiškai neįmanoma teisingai, efektyviai bei patogiai valdyti gamybos proceso. Netgi palyginus su dabar naudojama UAB „Polivektris“ programa, ši sistema negali pilnavertiškai vykdyti elementarių funkcijų kompleksiniam sistemos veikimui. Sistema UAB „Polivektris“ nenaudojama, nes ji pilnavertiškai nefunkcionuoja ir nėra pritaikyta UAB „Polivektris“ vykdomos veiklos specifikai, kadangi daugelis anksčiau minėtų funkcijų / modulių neveikia, daugelis funkcijų veikia neteisingai bei sudaro daug klaidų neleidžiant teisingai skaičiuoti, pajamuoti, pateikti pasiūlymus, nurašyti, analizuoti bei atlikti kitus veiksmus, kurie privalo būti tokio tipo sistemose“. Išvadoje taip pat nurodyti programos trūkumai atskiruose moduliuose: pirkimo, pajamavimo į sandėlį, rezervavimo, gamybos, svėrimo, pardavimo, taip pat kiti trūkumai. Palyginus išvadoje nurodytus, pavyzdžiui, gamybos modulio trūkumus (klientams priskirtos charakteristikos neatsispindi užsakymuose, gamyba neturi galimybės daryti rezervacijų, sužiūrėti likučių, gamybos planavimo grafikas neveikia, grafike nurodomų atostogų dienų, darbo dienų, grafiko po įvedimo grafike nesimato, planuose rodomos vienos datos, grafike – kitos, pagamintos produkcijos apskaitos ir markiravimo modulis neveikia, sunaudotų žaliavų skenavimo funkcija neveikia, produkcijos paruošimo pardavimo modulis su skenavimu ir pakavimo lapo paruošimu neveikia, neformuojami dokumentai su produktų aprašais, išsiųstos produkcijos nurašymo funkcija neveikia ir kt.) su šio modulio aprašymu sutarties priede Nr. 1 matyti, jog kai kurios šio modulio funkcijos, numatytos sutartyje, neįgyvendintos.

30.       Įvertinus teismui pateikto atsakovės ir ieškovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais nuo pat 2016 metų pabaigos turinį, darytina išvada, kad ieškovei buvo žinomi atsakovės poreikiai, susiję su programa, atsakovė teikdavo ieškovei pasiūlymus dėl tam tikrų programos funkcijų įgyvendinimo, programos spragų šalinimo. Be to, kolegija pažymi, jog iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio matyti, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove, teikė jai reikalingą informaciją, pasiūlymus dėl programos trūkumų pašalinimo, patobulinimo, bendravimas buvo reguliarus.

31.       Kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė sutartį dėl esminio jos pažeidimo nutraukė ne tik dėl to, jog buvo praleistas jos įvykdymo terminas, bet ir dėl to, jog nebuvo įdiegta tinkamai veikianti programa. Atsakovė pirmą kartą oficialią pretenziją dėl to, jog praleistas sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas (darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2017 m. vasario 28 d.), pateikė 2018 m. spalio 4 d. Ieškovė 2018 m. spalio 12 d. pateiktame atsakyme į pretenziją nurodė, kad yra pasiruošusi įdiegti programą, vienintelė kliūtis – duomenų paėmimas iš svarstyklių, pažymėta, kad šiuo klausimu jau yra užsakyti iš subrangovų techniniai sprendimai, kuriuos pažadėta pateikti per dvi savaites; numatyta darbus atlikti iki 2018 m. gruodžio 23 d. Po to šalys toliau tęsė bendradarbiavimą, kuris galutinai nutrūko 2021 m. kovo 10 d., kai atsakovė pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2021 m. balandžio 10 d. vienašališkai nutraukia sutartį Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu dėl esminio sutarties pažeidimo – netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties termino praleidimo. Per laikotarpį iki nurodytos datos atsakovė 2020 m. sausio 14 d. buvo pateikusi ieškovei pretenziją, jog nori nutraukti sutartį dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir visų protingų terminų pradelsimo, atsakydama į kurią ieškovė pateikė sutarties darbų atlikimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. AIVA 201867 už 18 858,53 Eur. Atsakovė 2020 m. kovo 10 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, informavo, kad sutartis dėl jos pažeidimo nutraukta nuo 2020 m. sausio 14 d., pranešime išsamiai pasisakyta apie esminius sutarties pažeidimus, tačiau šalys ir po šio pranešimo tęsė bendravimą iki tol, kol ieškovė 2021 m. vasario 4 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl sutarties ir sąskaitą faktūrą, o atsakovė galutinai nutraukė sutartį. Įvertinus šalių bendravimo iki galutinio sutarties nutraukimo termino turinį, matyti, jog jis jau buvo pakankamai įtemptas. Galutinio sutarties nutraukimo momentu sutartyje numatytas jos įvykdymo terminas jau buvo praleistas daugiau nei ketverius metus. Sutarties 4.1 punkte buvo įvardytos užsakovės pareigos sutarties vykdymo metu: paskirti darbuotojus, kurie dirbs su programa, nurodant, kokias funkcijas jie turės įsisavinti ir kokiais terminais atlikti žinynų paruošimo darbus, numatytus priede Nr. 3; po apmokymo savarankiškai įvesti į duomenų bazes reikalingą informaciją, paskirti atsakingą darbuotoją, su kuriuo bus derinami programos pritaikymo sprendimai; konsultuoti vykdytoją programos įdiegimo metu, išbandžius programą, jei bus pastebėtos klaidos ir neatitikimai sutarties reikalavimams, raštu ar elektroniniu paštu pranešti apie jas vykdytojai; sujungimui su turima buhalterine programa užsakyti, kad buhalterinę programą aptarnaujanti įmonė suprogramuotų buhalterinių dokumentų importą iš „AIVA 009“ programos (sutarties 4.1.1–4.1.4 papunkčiai). Ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą ir sutartyje numatytas jai tenkančias pareigas ar neatliko veiksmų, kurie būtini tinkamam sutarties įgyvendinimui, ir dėl to ieškovė negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties. Pavyzdžiui, iš 2020 m. sausio 14 d. vykusio susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio matyti, jog ieškovė pati pripažįsta, kad atsakingas asmuo, su kuriuo bus derinami pritaikymo sprendimai, buvo paskirtas – buvo bendraujama su M. S., kuri reguliariai siųsdavo ieškovei laiškus apie programos trūkumus, klaidas. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. sausio 7 d. M. S., kaip apmokymuose dalyvavusio asmens, pasirašytas darbo su programa apmokymų aktas, kuriame įvardyti apmokymų metu nustatyti programos trūkumai.

32.       Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, atsakovės pateiktą specialisto 2021 m. rugpjūčio 19 d. išvadą, darytina išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ji sutartinius įsipareigojimus pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. sutartį įvykdė tinkamai. Atsakovė iš esmės negavo tai, ko tikėjosi. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, programa gerai nefunkcionuoja, nėra pritaikyta UAB „Polivektris“ vykdomos veiklos specifikai, daugelis funkcijų / modulių neveikia, veikia neteisingai, programa daro daug klaidų.

33.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, tarp kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustačius, kad atsakovei nebuvo perduota tinkamos kokybės programa ir kad ieškovė neįrodė, jog sutartis tinkamai neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, kartu konstatuotinas ir esminis sutarties pažeidimas, kaip pagrindas nutraukti sutartį. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

34.       Kolegija pažymi, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus (sutarties išsaugojimo) principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Vis dėlto šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus (sutarties išsaugojimo) principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog nagrinėjamu atveju sutarties įvykdymo terminas iki jos nutraukimo buvo praleistas daugiau nei ketverius metus, tai, jog atsakovė dar 2018 m. pretenzijoje nurodė norinti nutraukti sutartį, tačiau toliau bendradarbiavo su ieškove, ir sutartis toliau buvo vykdoma, tai, jog paskutiniais metais šalių bendravimas tapo įtemptas, daro išvadą, jog atsakovė išnaudojo visas galimybes siekti išsaugoti sutartį, tačiau tai dėl įtemptų šalių tarpusavio santykių tapo nebeįmanoma, todėl atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidė sutarties išsaugojimo principo.

35.       Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė priešieškinyje nurodytų ieškovės sutarties pažeidimų, jog ieškovės darbai atlikti tinkamai, ir atsakovė turėjo už juos sumokėti pagal pateiktą 2021 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 21094 (18 858,53 Eur su PVM).

36.       Pripažinus faktą, kad atsakovė negavo produkto, kurį turėjo įgyti pagal 2016 m. rugsėjo 30 d. sutartį, jai grąžintinos sutarties pagrindu sumokėtos sumos. Byloje nustatyta, jog atsakovė 2016 m. spalio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. sutarties pagrindu sumokėjo ieškovei atitinkamai 5 567,96 Eur avanso ir 3 771,60 Eur. Nurodytos sumos atsakovei priteistinos iš ieškovės.

37.       Taip pat atsakovė nurodo, jog tinkamam programos veikimui pirko įrangą (skenerį ir bateriją), kurie programai neveikiant jai yra nereikalingi, taigi papildomai sutarties pagrindu sumokėjo ieškovei 1 478,43 Eur sumą pagal ieškovės pateiktą 2018 m. vasario 1 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 1802S0010936.

38.       Pagal Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Jeigu sutartimi nustatyta iki tam tikro laiko sukurti ir perduoti daiktą, tai šios prievolės neįvykdymas yra pagrindas atsirasti sutartinei civilinei atsakomybei. Sutartį nutraukus dėl vienos iš šalių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios formos – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

39.       Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

40.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė pagal iš ieškovės išrašytą 2018 m. vasario 1 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 1802S0010936 už duomenų kaupiklį ir papildomą bateriją 2018 m. vasario 7 d. sumokėjo ieškovei 1 478,43 Eur. Konstatavus, jog ieškovė tinkamai neįvykdė sutarties, ir atsakovė negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį, šią atsakovės už įrangą, reikalingą tinkamam programos įdiegimui, sumokėtą sumą kolegija laiko atsakovės patirta žala, kuri priteistina iš ieškovės, kaip sutartį pažeidusios šalies.

41.       Ieškovė, kaip sutartį pažeidusi šalis, privalo sumokėti atsakovei netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 5.1 šalys punkte numatė, jog, nepateikus programos ar neatlikus darbų sutartyje nustatytais terminais, vykdytoja privalo mokėti užsakovei mokėti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, prašo priteisti iš ieškovės 690,10 Eur delspinigių (19 169,50 Eur (sutarties suma) x 180 x 0,02 proc.). Delspinigiai apskaičiuoti taikant sutartyje numatytą jų normą, taip pat pritaikius sutrumpintą senaties terminą, todėl, ieškovei neatlikus darbų sutartyje numatytais terminais, atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas.

42.       Atsakovei iš ieškovės taip pat priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos – 2021 m. gegužės 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

43.       Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas – atsakovei UAB „Polivektris“ iš ieškovės R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinės ūkinės bendrijos „Aiva Sistema“ priteistina 10 817,99 Eur skolos, 690,10 Eur delspinigių ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 11 508,09 Eur sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų, partirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

44.       Panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas, o ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

45.       Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 5 308,87 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 297 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus atliktų suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma, taip pat už priešieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, partirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

46.       Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, jai iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 473 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 4 537,5 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2021 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas). Pagal Rekomendacijų nuostatas, maksimali už apeliacinį skundą mokėtina suma sudarytų 2 579,58 Eur (1 517,4 Eur x 1,7 (Rekomendacijų 8.10 punktas), taigi nurodytos išlaidos viršija maksimalų Rekomendacijoje numatytą dydį. Kolegija, įvertinusi bylos pobūdį, sudėtingumą, apeliacinio skundo turinį, daro išvadą, jog būtų protinga, teisinga ir sąžininga iš ieškovės priteistinų teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje sumą sumažinti iki Rekomendacijoje numatytos maksimalios sumos, mokėtinos už tokio pobūdžio paslaugas, – 2 580 Eur, taip pat atsakovei iš ieškovės priteistina už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų

kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinės ūkinės bendrijos „Aiva Sistema“ ieškinį atmesti, o atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Polivektris“ priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinės ūkinės bendrijos „Aiva Sistema“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 817,99 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus septyniolika eurų 99 ct) skolos, 690,10 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų 10 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 11 508,09 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuonių eurų 9 ct) sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos – 2021 m. gegužės 25 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 308,87 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus aštuonis eurus 87 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ir 297 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Polivektris“ iš ieškovės R. Š. automatizuotų informacinių sistemų komanditinės ūkinės bendrijos „Aiva Sistema“ 473 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 2 580 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai                                                                                                             Aurimas Brazdeikis                                                                  

                                                                                                                           Marius Dobrovolskis

                                                                                                                           Milda Skersienė