Administracinio nusižengimo byla

Nr. A18.-1057-1123/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00851-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 19.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam N. S., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį. 

Teismas

n u s t a t ė:

N. S. 2020 m. vasario 14 d. apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), atvykusiems policijos pareigūnams pagal iškvietimą dėl neblaivaus Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo ir nustačius požymius, jog iš po automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubto sklido šiluma, taip pat aiškinantis įvykio aplinkybes, apie 17.20 val. N. S., būdama neblaivi (nustatytas 0,47 prom. girtumas), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir garsiai žodžiu įžeidinėjo policijos pareigūnus, o būtent: N. S. neleido policijos pareigūnei I. K. prieiti prie kolegų ir jiems padėti sulaikyti asmenį, į garsiai, raiškiai ir mažiausiai 3 kartus išreikštą reikalavimą atsitraukti N. S. nereagavo ir abiem rankomis pastūmė policijos pareigūnę I. K., bandė sugriebti už plaukų, trenkė iš rankos į rankas bei trenkė rankomis į pilvą (tačiau dėl to fizinio skausmo I. K. nepatyrė). Taip pat N. S., būdama tarnybiniame automobilyje, policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius (necituotini). Tokiais savo veiksmais N. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje. 

N. S. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Administracinėn atsakomybėn traukiama N. S. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai buvo pranešta teismo šaukimu, kuris jai buvo įteiktas asmeniškai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą teismo posėdžio datą negauta. Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad N. S. neprašė paskirti kitą teismo posėdžio datą, teismas sprendžia, kad N. S. sąmoningai atsisakė dalyvauti procese ir administracinio nusižengimo byla, kurioje iš esmės visos aplinkybės yra aiškios, gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo 2020 m. vasario 27 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 13-ANR_P-746-2020 užfiksuotos esminės N. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokole esančiame N. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji su administraciniu nusižengimu nesutinka (b. l. 3).

2020 m. vasario 27 d. apklausiama tyrimo metu N. S. parodė, kad 2020 m. vasario 14 d. buvo jos (duomenys neskelbtini) ir ji, apie 17.00 val. sulaukusi iš darbo grįžusio savo sūnaus D. S., kuris buvo blaivus, ir kartu su vyru V. S. vakarieniavo ir išgėrė vyno bei degtinės. Tuo metu laukė, kad vakarieniauti ateis jos dukra D. K., ir paliko atidarytas namų duris (lauko). Jiems belaukiant be jokio skambučio ir pabeldimo į virtuvę atėjo policijos pareigūnas, kuris neprisistatė. Ji paklausė, kokiu tikslu jis atėjo, o jis jos paklausė, ar jos sūnus vartoja alkoholį. Kadangi ji suprato klausimą ar jis tai daro nuolat, todėl policijos pareigūnui atsakė, kad jos sūnus negeria, turėjo omenyje, kad tai daro ne nuolat. Tada policijos pareigūnas jos sūnui pasakė, kad gavo pranešimą, kad sūnus vairavo automobilį neblaivus. Tada ji policijos pareigūnui pasakė, kad tai neteisybė ir paprašė išeiti iš jos namo. Tada policijos pareigūnai reikalavo, kad sūnus išeitų į lauką, tačiau kodėl, nepaaiškino. Ji vis kartojo, kad policininkas išeitų. Tuomet iš kažkur atėjo dar trys policijos pareigūnai, kurie užėjo į virtuvę ir uždėjo sūnui antrankius bei norėjo išvesti į lauką. Tuo metu prie jos stovėjo policijos pareigūnė ir neleido jai prieiti prie sūnaus ir sutrukdyti, kad jo neišvestų į lauką. Ji (N. S.) ją (policijos pareigūnę) pastūmė, dar tuo metu pamatė, kad policijos pareigūnai pastūmė jos vyrą, kuris nukrito ant grindų (jis turi problemų su sąnariais ir netvirtai stovi ant kojų), tada ji pradėjo garsiai šaukti ir jai prasidėjo isterija. Tada policijos pareigūnė ją ištempė į lauką, be striukės ir beeidama ji pametė vieną šlepetę. Ji policijos pareigūnams šaukė, kad jie tiek ją, tiek sūnų paleistų. Tada jai uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį. Jai labai skaudėjo rankas, ji automobilyje beldė ir prašė, kad nuimtų antrankius ir duotų antrą šlepetę, tačiau į jos prašymą nereagavo ir ją išvežė į komisariatą (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio Vyriausiojo patrulio A. A. 2020 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. vasario 14 d., apie 17.15 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu A. G., buvo gautas pranešimas, kad link (duomenys neskelbtini) ruošiasi važiuoti neblaivus vairuotojas su automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pranešėju, kuris paskambino dėl galimai girto Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojo, paaiškino, kad matė, kaip automobilio vairuotojas, kuris atrodė, kad yra neblaivus, sėdėjo už automobilio vairo ir pradėjo važiuoti, nurodė, kad vairuotojas važiuos į (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini), kur gyvena automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, pastabėjo kieme stovintį minėtą automobilį, kuriame asmenų nebuvo. Priėjus prie automobilio, jautėsi šiluma, sklindanti iš po variklio gaubto. Į kiemą taip pat atvažiavo automobilis Volvo, iš kurio išlipo, kaip vėliau paaiškėjo, J. K., šalia namo stovėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, D. K.. Abiejų asmenų paklausė, kas galėjo vairuoti automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. atsakė, kad galėjo vairuoti jo „švogeris“, kuris gyvena čia. Paprašius J. K. nuvesti ir parodyti, kur gyvena Volvo savininkas, J. K. nuvedė juos į namo vidų ir nurodė asmenį, kuris yra automobilio Volvo savininkas. A. G. priėjus prie automobilio savininko ir prisistačius, jis (A. A.) pastebėjo, kad asmens judesiai nekoordinuoti. A. G. paklausus, ar jis yra automobilio Volvo savininkas, asmuo atsakė, kad jis yra savininkas. A. G. pasiteiravo, kas vairavo automobilį, asmuo pasimetė ir atsakė, kad jo tėtis. A. G. paklausus, kur šiuo metu yra jo tėtis, atsakė, kad yra virtuvėje ir nuėjo į virtuvę. Jie ėjo asmeniui ši paskos. Asmuo tik užėjęs į virtuvę, priėjo prie virtuvės stalo sėdinčio tėčio, kaip vėliau paaiškėjo, V. S., ir pasakė „Tėti, sakyk, kad tu vairavai“. A. G. paaiškinus automobilio savininkui, kad jie (pareigūnai) girdėjo, ką jis pasakė tėčiui, asmuo iškart pasimetė ir nieko nesakė. Virtuvėje taip pat buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, V. S. žmona. A. G. paprašius žmonos išeiti iš virtuvės ir pabendrauti, moteris maloniai išėjo ir uždarė virtuvės duris. Jis liko taip pat koridoriuje kartu su A. G. ir girdėjo, kaip V. S. žmona teigė, jog jos sūnus vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir grįžęs namo alkoholio nevartojo. Namuose alkoholinių gėrimų nesimatė. Grįžus atgal į virtuvę, A. G. paprašė automobilio vairuotojo apsirengti ir prieiti prie jų tarnybinio automobilio, kad išsiaiškintų visas įvykio aplinkybes, asmuo atsisakė. V. S. žmona, apie tai išgirdusi, suagresyvėjo ir pradėjo šaukti, kad jie be leidimo įėjo į jos namą ir turi išeiti, ir kad niekas niekur su jais neis. Jie išsikvietė į pagalbą ekipažą V1727. Laukiant, kol pagalba atvyks, jie garsiai ir aiškiai pareikalavo automobilio savininko prisistatyti arba pateikti asmens dokumentą, tačiau asmuo atsisakė. Pareiškus dar kelis kartus aiškius ir garsius teisėtus reikalavimus pateikti asmens dokumentą arba prisistatyti, asmuo atsisakė. Jis (A. A.) išėjo į lauką pasitikti ekipažo V1727. Sulaukus ekipažo V1727, jie nurodė asmenį (automobilio savininką), kad asmuo nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pateikti asmens dokumentą arba prisistatyti, bei galimai čia yra asmuo, kuris vairavo transporto priemonę, kartu su pareigūnais A. G. ir L. M. ėjo sulaikyti automobilio savininko. Priėjus prie asmens, jis pradėjo skėsčioti rankomis, stangrino kūno raumenis ir bandė išvengti sulaikymo, į teisėtus policijos pareigūno reikalavimus dėti rankas už nugaros nereagavo. Suėmus asmeniui už rankų jis dar labiau sustangrino kūno raumenis ir pradėjo muistytis, su rankomis atstūminėjo pareigūnus nuo savęs. Į teisėtus policijos pareigūno reikalavimus nusiraminti ir dėti rankas už nugaros nereagavo, reikalavimai buvo išreikšti garsiai ir aiškiai. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmeniui buvo uždėta spec. priemonė antrankiai. Kol jie sulaikinėjo asmenį, V. S. žmona pradėjo jiems trukdyti atlikti pareigą, pradėjo bandyti juos bandyti atitraukti nuo automobilio savininko, puolė pareigūnę I. K.. L. M., pastebėjęs, kad I. K. reikalinga pagalba, pribėgo prie jos, o jie toliau sulaikinėjo automobilio savininką, panaudojus spec. priemonę – antrankius, pasodino jį į tarnybinį automobilį. Automobilio savininkas ir V. S. žmona buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus OVS. Įvykis filmuotas body kamera Nr. 1719 (b. l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio Vyriausiosios patrulės I. K. 2020 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. vasario 14 d., apie 17.20 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu L. M., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) ruošiasi važiuoti neblaivus vairuotojas automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis nepastebėtas. V1720 ekipažas pranešė, kad važiuos į transporto priemonės savininko gyvenamąją vietą, t.y. (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių V1720 pranešė, jog vairuotojas parvažiavo namo. Vėliau radijo ryšiu V1720 pranešė, jog reikalinga pagalba adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu ir užėjus į vidų, jie pastebėjo, jog viduje didelius triukšmas, dvi moterys ir trys vyrai. V1720 nurodė asmenį, kuris galimai vairavo transporto priemonę neblaivus ir pasakė, jog šį reikia sulaikyti. Pasakius asmeniui, jog jis bus sulaikytas, šio motina (kaip vėliau paaiškėjo – N. S., gim. (duomenys neskelbtini)) pasakė, jog dingtų iš jos buto ir pastūmė I. K. abiem rankomis pro virtuvės duris į koridorių. Tuo metu ji (I. K.) matė, kaip jos kolegos L. M., A. G., A. A. sulaikinėjo galimai neblaivų vairavusį asmenį, šis priešinosi aktyviais veiksmais, mosikavo rankomis, o jos kolegos bandė šiam uždėti spec. priemonę – antrankius. N. S. neleido jam prieiti prie kolegų ir jiems padėti sulaikyti asmenį, ši nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų atsitraukti, reikalavimus ji (I. K.) išreiškė aiškiai ir garsiai, pakartojo mažiausiai tris kartus. N. S. stumdė ją rankomis, bandė sugriebti už plaukų, trenkė iš rankos jai į rankas (fizinio skausmo nepatyrė) bei trukdė jos kolegoms dirbti savo darbą juos stumdydama. Jos kolegoms sulaikius galimai neblaivų vairuotoją, visi išėjo į lauką. N. S. toliau trukdė dirbti, priėjusi pastūmė ją (I. K.) rankomis į pilvą (fizinio skausmo nepajuto), nevykdė teisėtų reikalavimų duoti rankas, kadangi jie norėjo uždėti spec. priemonę antrankius, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikoma, buvo įspėta, jog pareigūnai naudos fizinę prievartą, tačiau tik panaudojus fizinę prievartą ji su kolega A. G. uždėjo N. S. antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį V1727, kuriame N. S. vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu (necituotini, nurodyti tarnybiniame pranešime), tokiais savo veiksmais įžeisdama policijos pareigūno garbę ir orumą (b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio Vyriausiojo patrulio L. M. 2020 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir pareigūnės I. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2020 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime, taip pat nurodyta, kad pareigūnams sulaikius automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką ir pasodinus jį į tarnybinį automobilį, jam priėjus prie I. K., sulaikė agresyvią, aktyviais veiksmais besipriešinančią moterį, kuri nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų prisistatyti bei dėti rankas už nugaros. Panaudoję spec. priemonę antrankius V. S. žmoną sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį (b. l. 15.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 14 d., 17.15 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) ruošiasi važiuoti neblaivus vairuotojas su automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).  Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurios nurodytos ir pareigūnų A. G. ir A. A. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 11).

Alkotesterio kvitu nustatyta, kad 2020 m. vasario 14 d. 18.31 val. N. S. buvo nustatytas 0,47 promilės girtumas (b. l. 8).

Į bylą pateiktame CD diske (b. l. 19 užfiksuoti vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų „Body“ kamerų.

Pirmame vaizdo įraše pavadinimu 2020_0214_174047_002.MP4 matyti, kad vaizdo įrašas darytas 2020 m. vasario 14 d., prasideda 17.40.45 val. Įraše matyti, kaip policijos pareigūnai, atvykę prie gyvenamojo namo, aiškinasi, kas vairavo šalia namo stovintį pilką „Volvo“ automobilį. Šalia namo stovi du asmenys, vyras ir moteris, policijos pareigūnų pasiteiravus, kas vairavo minėtą automobilį, vyras atsako, kad automobilį galimai vairavo jo švogeris, kuris gyvena šiame name. Vyras klausia, kas atsitiko, pareigūnas paaiškina, kad buvo gautas pranešimas ir jie aiškinasi įvykio aplinkybes. Paprašius vyro parodyti, kur yra įėjimas į jo švogerio gyvenamąją vietą, vyras užeina į namą pro lauko duris, policijos pareigūnai įeina iš paskos. Asmuo pakviečia kitą vyrą, kuris nurodo, jog automobilis „Volvo“ priklauso jam. Paklausus asmens, kas vairavo automobilį, šis nurodo, kad vairavo tėvas, Paklausus, kur yra tėvas, asmuo įeina pro duris į gretimą kambarį, kažką pasako už stalo sėdinčiam tėvui, policijos pareigūnas sako, kad viską girdėjo. Prieina kambaryje buvusi moteris, kuri nurodo, kad yra automobilio savininko mama (kaip paaiškėjo iš kitų bylos duomenų, N. S.). Policijos pareigūnas jos paprašo pasikalbėti už kambario, moteris sutinka ir išeina į koridorių. Moteris patvirtina, kad jos sūnus atvažiavo su automobiliu prieš maždaug 20 minučių. Pareigūnui paklausus, ar sūnus vartojo alkoholį, moteris atsako, kad ne. Tuomet pareigūnai bando pakviesti sūnų (kaip paaiškėjo iš kitų bylos duomenų, D. S.), nurodo, kad jam paaiškins aplinkybes ir kol kas pasodins į pareigūnų automobilį. N. S. sako, kad sūnus sako, jog dabar išgėrė alaus. Pareigūnai paaiškina, kad buvo gautas pranešimas, jog asmuo vairuoja neblaivus automobilį. N. S. sako, kad pareigūnai neturi teisės ateiti į namus ir tikrinti. Moteris sako, kad taip negalima. Pareigūnas sako, kad D. S. prašo apsirengti ir praeiti iki jų automobilio pasiaiškinti. N. S. sako, kad jis jau išgėrė alaus. Pareigūnas klausia, ar ji meluoja, nes pirmai sakė, kad sūnus alkoholio nevartojo. N. S. klausia, kodėl ji turi meluoti. Pareigūnai sako, kad išsiaiškins. Vaizdo įrašas baigiasi.

Antrame vaizdo įraše pavadinimu 2020_0214_174547_003.MP4 tęsiamas filmavimas nuo pirmojo pabaigos. N. S. aiškina, kad pareigūnai neturi teisės ateiti į namus ir kviesti žmogaus, ir kad ji nežinojo, jog sūnus gėrė alų, nes ji buvo pas dukrą viršuje. Pareigūnas radijo ryšiu kviečia kitą ekipažą į pagalbą ir nurodo, kad D. S. reikia apsirengti ir praeiti iki policijos pareigūnų automobilio išsiaiškinti aplinkybes. Toliau tarp pareigūno ir N. S. kyla ginčas dėl to, ką pareigūnai turi ir ko neturi teisės daryti. Pareigūnas nurodo, kad jį įleido giminaitis, kuris gyvena šiame bute, N. S. nurodo, kad jis čia negyvena. N. S. reikalauja pareigūno išeiti. Pareigūnas kelis kartus reikalauja D. S. pateikti asmens dokumentą ir prisistatyti, N. S. pradeda šaukti ant pareigūno, pareigūnas sako patylėti, bando paaiškinti, bet toliau vyksta ginčas. N. S. toliau sako, kad pareigūnas neturi teisės užeiti į namus ir garsiai reikalauja išeiti. Policijos pareigūnas reikalauja jo nestumdyti, perspėja, kad N. S. bus sulaikyta už trukdymą policijos pareigūnui atlikti pareigas, dar kartą reikalauja jo nestumdyti ir atsitraukti nuo pareigūno. Kambaryje esantys asmenys toliau šaukia ant policijos pareigūno, pareigūnas bendrauja su atvykusiu kitu ekipažu, nurodo automobilį vairavusį asmenį. Pareigūnas pareikalauja N. S. pasitraukti ir praeina pro ją link D. S., pradeda jo sulaikymo veiksmus, tuo tarpu vaizdo įraše matosi, kaip N. S. šaukdama puola link kambaryje esančios policijos pareigūnės ir ją pastumia. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Trečiame vaizdo įraše pavadinimu 2020_0214_175046_004.MP4 tęsiamas filmavimas nuo antrojo pabaigos. Matosi, kaip pareigūnai prievarta sulaiko ir uždeda antrankius D. S., kuris muistosi ir šaukia. Fone taip pat girdisi N. S. riksmai, tačiau nesimato, kas vyksta. Toliau matyti, kaip išvedamas D. S. ir pasodinamas į policijos tarnybinio automobilio galą. Pareigūnas klausia šalia stovinčios policijos pareigūnės „ką jinai darė tau“, pareigūnė atsako, kad stumdėsi, draskėsi. Tada policijos pareigūnas prievarta sulaiko N. S., kuri bando nueiti, priešinasi, matyti, kaip pareigūnai N. S. prievarta pasodina į kitą tarnybinį automobilį N. S.. Toliau vaizdo įraše pareigūnai aiškinasi su kitais asmenimis.

Ketvirtame vaizdo įraše pavadinimu 2020_0214_175545_005.MP4 matosi, kaip pareigūnai toliau aiškinasi aplinkybes su kitais įvykio vietoje buvusiais asmenimis. Asmenys prašo N. S. paleisti iš policijos automobilio, tačiau pareigūnai paaiškina, kad moteris yra sulaikyta dėl to, kad puolė policijos pareigūnę, todėl jos nepaleis. Pareigūnai asmenims siūlo atnešti N. S. batus ir striukę, taip pat D. S..

Penktame vaizdo įraše pavadinimu 2020_0214_180044_006.MP4 matyti, kad policijos pareigūnai toliau aiškinasi aplinkybes. Asmenys prašo nuimti N. S. antrankius, nes jai skauda ranką. Pareigūnai tai padaryti atsisako, motyvuodami tuo, kad moteris yra agresyvi, neprognozuojama daužo tarnybinį automobilį ir gali vėl imti priešintis, dėl ko tektų vėl vartoti prievartą. Asmenys atsisako N. S. paimti drabužius, kadangi nežino, kokius drabužius paimti, todėl pareigūnai pasiūlo šiuos daiktus atvežti į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai išvyksta ir išjungia kamerą (laikas 18.03.30).   

Taip pat į bylą pateiktame CD diske (b. l. 18) užfiksuoti vaizdo įrašai, padaryti policijos tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto numeris V1727, filmavimo kamerų, esančių automobilio salone. Juose matyti, kaip policijos pareigūnai į automobilio galinę keleivio vietą pasodina N. S., kurios rankos surakintos už nugaros. Moteris ramiai nesėdi, blaškosi po automobilį, bando koja pastumti automobilio dureles, paskui pradeda jas spardyti koja, tai daro daug kartų, garsiai šaukia rusiškai, verkia, toliau daužo dureles. Matyti, kaip į automobilį įsėda policijos pareigūnai, pradeda važiuoti automobiliu, N. S. toliau šaukia, sako pareigūnams „ką jūs darot, išprotėję jaunimas“, taip pat pavadina pareigūnus necenzūriniu žodžiu (kurio teismas šiame nutarime necituoja). Automobilį vairuojantis pareigūnas perspėja N. S., kad neįžeidinėtų jų, tačiau moteris toliau rusiškai įžeidinėja pareigūnus, vairuotojo vietoje sėdintis pareigūnas išverčia, kokius necenzūrinius žodžius moteris sakė (jų teismas šiame nutarime necituoja, jie nurodyti pareigūnės I. K. tarnybiniame pranešime).

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. ANK 508 straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje esančiais duomenimis – administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, BIRT ataskaitų žiūrykle bei vaizdo įrašais, nustatyta kad 2020 m. vasario 14 d., apie 17.15 val. policijos pareigūnai A. G. ir A. A. gavo pranešimą dėl galimai girto automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, nuvyko į automobilio savininko gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur rado minėtą automobilį stovintį. Nustatę, kad iš po automobilio variklio gaubto sklido šiluma, pareigūnai toliau aiškinosi įvykio aplinkybes. Įvykio vietoje buvęs J. K. pareigūnams nurodė, kad automobilį galėjo vairuoti name gyvenantis jo „švogeris“ ir pravedė pareigūnus pro namo duris į vidų, kur pareigūnams nurodė asmenį, kuris yra minėto automobilio savininkas (D. S.). Pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes su minėtu asmeniu, įtariamu vairavus minėtą automobilį neblaiviam, buvo priimtas sprendimas minėtą asmenį sulaikyti, kadangi jis nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ar pateikti savo asmens dokumentą bei praeiti iki jų tarnybinio automobilio įvykio aplinkybėms išsiaiškinti. N. S. šioje byloje traukiam administracinėn atsakomybėn už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir trukdymą atlikti jiems pavestas pareigas, kas, remiantis policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei vaizdo įrašais, pasireiškė tuo, kad, pareigūnams sulaikant D. S., jo motina N. S. neleido policijos pareigūnei I. K. prieiti prie kolegų ir jiems padėti sulaikyti asmenį, į pareigūno išreikštą reikalavimą atsitraukti N. S. nereagavo ir abiem rankomis pastūmė policijos pareigūnę I. K., bandė sugriebti už plaukų, trenkė iš rankos į rankas bei trenkė rankomis į pilvą (tačiau dėl to fizinio skausmo I. K. nepatyrė).

Pažymėtina, kad N. S., nors ir administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad su nusižengimu nesutinka, tačiau apklausiama tyrimo metu, iš dalies pripažino administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, nurodydama, kad policijos pareigūnams mėginant uždėti jos sūnui antrankius išvesti jį į lauką, tuo metu prie jos stovėjusi policijos pareigūnė jai neleido prieiti prie sūnaus ir sutrukdyti, kad jo neišvestų į lauką, todėl ji policijos pareigūnę pastūmė. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai rodo, jog ji suvokė, kad asmenys, su kuriais ji bendrauja, yra policijos pareigūnai, tačiau sąmoningai mėgino trukdyti jiems atlikti jų pareigas ir nevykdė jų reikalavimų, kadangi, jos nuomone, policijos pareigūnų veiksmai nebuvo teisėti.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Taip pat pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, be kita ko, įtardamas, kad yra padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusių asmenų, dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Be to, pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, policijos pareigūnas, be kita ko, siekdamas sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. 

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal pranešimą dėl galimai neblaivaus automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jau rado stovintį namo kieme, vairuotojo. Besiaiškinant įvykio aplinkybes, pareigūnai nustatė, kad automobilį galimai vairavo D. S., todėl pareigūnai turėjo pagrindą jį įtarti galimai padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnyje (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), arba nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje padarymu (kur numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas). Tiksliam veikos kvalifikavimui nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti asmens, galimai vairavusio automobilį, neblaivumą, dėl ko pareigūnai, atlikdami jiems nustatytas funkcijas, turėjo teisę reikalauti iš minėto asmens praeiti su jais iki tarnybinio automobilio tolesniam aplinkybių aiškinimuisi, o, šiam priešinantis, panaudoti prievartą. Taip pat pažymėtina, kad nors pareigūnai į gyvenamąją patalpą buvo įleisti J. K., tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareigūnai galėjo sulaikomą asmenį įtarti ir galimu nusikalstamos veikos padarymu, Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikė jiems teisę būti gyvenamojoje patalpoje ir be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareigūnų reikalavimai N. S. atsitraukti ir netrukdyti jiems sulaikyti jos sūnų, pripažintini atitinkančiais Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas, atitinkamai šie reikalavimai pripažintini teisėtais. Kadangi N. S. šių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė bei aktyviais veiksmais kliudė policijos pareigūnei I. K. atlikti savo tarnybines pareigas, tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

Be to, policijos pareigūnams sulaikius N. S. už pasipriešinimą jiems ir jų reikalavimų nevykdymą bei jai būnant tarnybiniame automobilyje, N. S. įžeidinėjo automobilyje buvusius policijos pareigūnus I. K. ir L. M., juos vadindama necenzūriniais žodžiais, kurių teismas šiam nutarime necituoja (jie yra nurodyti pareigūnės I. K. tarnybiniame pranešime, taip pat gali būti girdimi byloje esančiame vaizdo įraše). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Akivaizdu, jog N. S. išsakyti žodžiai įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, tokiu būdu ji padarė ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog N. S. veiksmai, kuomet ji policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, yra kvalifikuoti pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad ANK 508 straipsnis dalių neturi, todėl N. S. veiksmai kvalifikuojami ne pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, o pagal ANK 508 straipsnį.

        Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du nusižengimai, susiję su viešąja ir valdymo tvarka), į tai, kad nenustatyta N. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinius nusižengimus padarė neblaivi ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – dirbanti, anksčiau administracine tvarka nebausta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad N. S. pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti N. S. skiriant administracines nuobaudas – baudas, numatytas ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio sankcijose, kurių dydis nustatytinas minimalus. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

N. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

N. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir N. S. paskirti galutinę 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110809231.

        Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė