Nuorašas

              Baudž. byla Nr.1-310-318/2012

              Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00281-2012-4

              Procesinio sprendimo kategorija:

              1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.;

              1.1.11.9.; 1.2.3.1.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Daivos Pranytės - Zalieckienės, Vladislavo Lenčiko,

sekretoriaujant Mariui Frejeriui,

dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,

kaltinamajai I. G.,

jos gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. G. K.,

ekspertui Rimantui Laurinavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimus 1958 m. balandžio 13 d., Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „Ukmergės duona“ krovėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

nustatė:

2012 m. balandžio 1 d. apie 19 00 val. kaltinamoji I. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia du kartus peiliu dūrė savo šeimos nariui - sugyventiniui A. M. į ranką bei krūtinę, padarydama pjautinę žaizdą dešiniame žaste, durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės kairėje su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu, širdiplėvės ertmės tamponada krauju, ir nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu kaltinamoji I. G. tyčia nužudė savo šeimos narį A. M..

Kaltinamoji I. G. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai. Ji paaiškino, kad su A. M. gyveno kartu kaip šeima apie trejus metus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose abu kartais išgerdavo, o po to konfliktuodavo. Tokių ginčų metu nukentėjusysis ne kartą I. G. buvo sumušęs.

Kaltinamoji tvirtino, kad 2012 m. balandžio 1 d. apie 18 00 val. būdami savo namuose kartu su A. M. gėrė aštuonių laipsnių stiprumo alų, kuris buvo dviejų litrų talpos butelyje. Baigdami gerti jie susipyko ir pradėjo dėl kažko ginčytis. Tuo metu I. G. buvo sugipsuota koja, sėdėjo ant sofos ir peiliu pjaustė lašinius. A. M. stovėjo šalia, priešais kaltinamąją. Ginčo metu pastarasis trenkė ranka  I. G. į dešinę veido pusę taip, kad net jos akiniai nukrito ant žemės. Po to jis ranka kaltinamąją stipriai sugriebė už smakro. I. G. tuo metu kairėje rankoje turėjo peilį, todėl, išsigandusi A. M., gindamasi jį nuo savęs atstūmė ir peiliu dūrė jam į krūtinės sritį. Po to peilį ji iškart numetė ant sofos, o nukentėjusysis tuo metu atsisėdo ant fotelio. Kalinamoji pamatė kraują jo krūtinės srityje, tačiau žaizda stipriai nekraujavo. Šiek tiek pasėdėjęs A. M. nugriuvo ant žemės. I. G. dėl to išsigando, todėl popieriniais rankšluosčiais bandė sustabdyti kraujavimą iš A. M. krūtinės. Tuo metu nukentėjusysis dar buvo gyvas, bet nekalbėjo. Kaltinamoji iškart iškvietė greitąją pagalbą. Po įvykio ji buvo labai pasimetusi, todėl atvykusiems medicinos darbuotojams pasakė, kad nukentėjusysis susižalojo pats. I. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisiamajame posėdyje perskaitytus savo parodymus (t. 1, b.l. 90-91; 100), kad A. M. dešine ranka jai trenkus vieną kartą į dešinę veido pusę, ji nukentėjusiajam pasakė „taigi, tu man parašei pasižadėjimą, kad manęs nebemuši ir vėl rankas kilnoji“. Po šių žodžių A. M. dešine ranka čiupo jai už žandų ir juos stipriai suspaudė. Jis tuo metu stovėjo šalia kaltinamosios, o ji visą laiką sėdėjo ant sofos, kairėje rankoje laikydama peiliuką, kuris buvo apie 15 cm ilgio, juodos spalvos plastmasiniu kotu, apie 1,5 cm pločio geležte, kuri į galą siaurėja. Kai A. M. ją puolė, kaltinamoji, pasakiusi „kaip tu puoli, aš gi rankoj peilį laikau“, abiem rankom nukentėjusįjį pastūmė. Tuo metu A. M. kažkiek susvirduliavo, tačiau užsimojo rankomis lyg vėl kažkur jai stverdamas už veido, tuomet ji gindamasi netyčia su kairėje rankoje turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę. Jo nužudyti kaltinamoji nenorėjo, tik siekė, kad pastarasis nuo jos pasitrauktų. I. G. paaiškino, kad nors į rankos sritį ji tyčia nedūrė, tačiau mano, jog ranką galėjo įpjauti nukentėjusįjį stumdama. Be to, kaltinamosios manymu, žaizda jo rankoje galėjo atsirasti tuo metu, kai A. M. iš jos norėjo atimti peilį. Nors įvykio metu A. M. jos nesužalojo,  kraujosruvų nebuvo, tačiau nuo į veidą suduoto smūgio jai skaudėjo skruostus. Prisipažįsta, kad savo sugyventinį nužudė ir dėl to labai gailisi.

Kaltinamoji I. G. patvirtino savo parodymus, duotus parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 1, b.l. 105-108, 110-118)

Nukentėjusioji M. G. K. parodė, kad nužudytasis A. M. buvo jos sūnus, su kuriuo ji susitikdavo, dažnai bendraudavo telefonu. Paskutinį kartą buvo matęsi prieš kelis mėnesius iki įvykio. Paprastai vienas kitam tris – keturis kartus per savaitę pasiskambindavo, palaikydavo artimus ryšius. Sūnus nukentėjusiajai materialiai nepadėjo. Kartais su juo susipykdavo, nes ji A. M. priekaištaudavo, kad jis dažnai geria.  M. G. K. tvirtino, kad jos sūnus, gyvendamas su I. G., dažnai gerdavo, bardavosi ir net mušdavosi. Nukentėjusioji M. G. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisiamajame posėdyje perskaitytus savo parodymus, kad kaltinamoji, išgėrusi alkoholio, būdavo agresyvi, keikė jos sūnų necenzūriniais žodžiais. Kartą prieš Naujuosius metus ar po jų I. G. su buteliu buvo praskėlusi A. M. galvą. Sūnus jai yra sakęs, kad kaltinamoji savo tokiu elgesiu išveda jį iš pusiausvyros, ir jis tada ją muša. Nukentėjusioji iš A. M. žinojo, kad jis miegodavo atskirame kambaryje, kabliuku užsikabinęs duris, nes savo sugyventinės bijojo.

G. M. Kraujalienė paaiškino, jog apie sūnaus mirtį ji sužinojo 2012 balandžio 1 d. apie 20 30 val. iš I. G., kuri jai paskambino  ir pasakė, kad „Artūrėlio nebėra“, nes „jis pats sau į širdį peilį susivarė“ (t. 1, b.l. 64-65).

Sūnų ji palaidojo pati ir turėjo 4 730 Lt su tuo susijusių išlaidų. Iš valstybės gavo vienkartinę 1 030 litų pašalpą, kurią panaudojo sūnaus laidotuvėms. Visos jos asmeniškai turėtos laidojimo išlaidos sudaro 3 700 litų, todėl prašo šią sumą priteisti.

Be to nukentėjusioji nurodė, kad labai išgyveno dėl sūnaus smurtinės mirties. Sutriko jos sveikata, nes yra senyvo amžiaus. Sūnaus mirtį sunkiai išgyveno psichologiškai. Nežiūrint į tai, M. G. K. paaiškino, jog, suprasdama, kad sūnaus neprikelsi, atleidžia kaltinamajai, nes ji jos atsipašė, gailisi, todėl pareikštą 80 000 Lt sumai savo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti mažina iki 20 000 Lt ir prašo šią sumą iš kaltinamosios I. G. priteisti.

Liudytoja J. K. parodė, jog ji dirba Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, medicinos darbuotoja. Kas vyko 2012 m. balandžio 1 d., liudytoja tiksliai neprisiminė, kadangi iškvietimų per šį laikotarpį turėjo gan daug.

Liudytoja J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisiamajame posėdyje perskaitytus savo parodymus (t.1, b.l. 75), kad 2012 m. balandžio 1 d. apie 19 08 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), savo namuose vyras susižalojo peiliu. Atvykusi ji kambaryje ant grindų rado be sąmonės gulintį vyrą. Šalia jo ant sofos sėdėjo moteris sugipsuota koja, ji garsiai klykė. Vyriškis gulėjo ant grindų prie lovos tarp spintelės ir stalo, su treninginėmis kelnėmis, be marškinių. Apžiūrėjusi vyriškį ji pamatė krūtinėje, širdies srityje apie 1,5 cm dydžio žaizdą. Žaizda nekraujavo. Ant krūtinės buvo kraujo likučiai, matėsi, kad kūnas buvo kažkuo valytas. Apžiūros metu vyriškis silpnai kvėpavo, širdis plakė. Buvo nuspręsta nukentėjusįjį vežti į ligoninę. Liudytoja moters klausė, kada vyriškis susižalojo, ši atsakė, kad prieš pusvalandį vyriškis pats save sužalojo peiliu. Netrukus nukentėjusysis mirė.

Liudytojas E. I. parodė, jog gyvena pas močiutę O. I. name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Antrame aukšte gyveno jo motina I. G. su savo sugyventiniu A. M., kurį jis šiek tiek pažinojo. Liudytojas tvirtino, kad jo motina ir A. M. dažnai gerdavo, kartais susimušdavo.

2012 m. balandžio 1 d. apie 19.00 val. liudytojas žiūrėjo televizorių, kai sužinojo, kad jo motinos sugyventinis sužeistas. Liudytojas atsisakė A. M. vežti į ligoninę, nes pastarasis buvo girtas, o girtą vežti jis nenorėjo, todėl liepė išsikviesti greitąją pagalbą. Kad A. M. labai sunkios būklės, E. I. sužinojo, kai neštuvais padėjo A. M. įkelti į greitosios pagalbos automobilį.

2012 m. balandžio 1 d Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu namo antrame aukšte, kambaryje, ant spintelės rasti du gabaliukai lašinių, kurie supakuoti į popierinį voką Nr. 4. Kambaryje ant kiliminės dangos priešais lovą, buvo šlapia dėmė, arčiau lovos maždaug 20x20 cm plote, matėsi dėmės, panašios į kraują. Šalia gulėjo trys popierinės servetėlės su dėmėmis, panašiomis į kraują, kurios supakuotos į popierinį voką Nr. 1. Nuo dėmių, esančių ant kiliminės dangos, paimtos nuoplovos, kurios supakuotos į popierinius vokus Nr. 2, Nr. 3. Kambaryje ant dvigulės lovos rastas telefonas „Nokia“. Ant tos pačios lovos, arčiau lango, gulėjo peilis juoda rankena, kuris paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 5. Šalia peilio rastas kitas telefonas „ NOKIA“. Abu mobiliojo ryšio telefonai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 0135372. Arčiau durų, ant grindų rasti vyriški dryžuoti marškiniai su dėmėmis, panašiomis į kraują. Marškinėlių krūtinės srityje matoma apie 1,5 cm dydžio skylė, šalia jos - kelių milimetrų antra skylutė. Ties apykakle marškiniai yra įplėšti. Dryžuoti marškinėliai įdėti į popierinį paketą Nr. 2. Kambaryje po stalu, šalia sekcijos, rasti ir paimti du plastikiniai buteliai nuo alaus : vienas -2 l talpos, antras 1 l talpos. Abu buteliai supakuoti į kartoninę dėžę. Apžiūrėjus kitą kambarį, prie lango buvusio mažo staliuko rastas kitas peilis juoda rankena. Šis peilis paimtas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 6. Virtuvėje ant spintelės rasti ir paimti dar du peiliai. (t. 1, b.l. 5-13)

Specialisto išvada Nr. M 47/12 (14) patvirtina, kad A. M. mirė nuo durtinės -pjautinės žaizdos krūtinės kairėje su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir širdiplėvės ertmės tamponada krauju. A. M. mirė prieš 12-19 val. iki jo lavono tyrimo 2012-04-02 9.30 val., tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu. A. M. lavone nustatyti šie sužalojimai: durtinė – pjautinė žaizda krūtinės kairėje su širdies sužalojimu; pjautinė žaizda dešiniame žaste; įdrėskimas viršugalvyje; nubrozdinimai kairiame petyje ir dešinėje blauzdoje; kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje. Durtinė - pjautinė žaizda krūtinės kairėje padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu. Pjautinė žaizda dešiniame žaste padaryta pjaunančiu daiktu. Įdrėskimas viršugalvyje padarytas kietu buku, mažą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu. Kraujosruva kairės šlaunies viduriniame trečdalyje padaryta kietu, buku, ribotą, panašų į kvadratą, paviršių turinčiu daiktu. Kitos kraujosruvos ir nubrozdinimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių detalesnių savybių nurodyti nėra galimybės, sužalojimuose neužsifiksavus specifiniams požymiams. Durtinė – pjautinė krūtinės žaizda su širdies sužalojimu padaryta prieš pat mirtį. Pjautinė žaizda dešiniame žaste ir kvadrato formos kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta trijų valandų laikotarpyje iki mirties. Nubrozdinimas kairiame petyje ir kraujosruva dešinės plaštakos V delnakaulio projekcijoje padaryta vienos paros laikotarpyje iki mirties. Kraujosruvos dešinės plaštakos III delninio piršto sąnario projekcijoje ir II-III delnakaulių projekcijoje, kraujosruvos kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje padarytos prieš 3-5 paras iki mirties. Nubrozdinimas dešinėje blauzdoje padarytas prieš 5-15 parų iki mirties. Įdrėskimas viršugalvyje padarytas prieš 1-3 savaites iki mirties.

Durtinė-pjautinė žaizda su širdies sužalojimu gyviems asmenims būtų sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai gyviems asmenims būtų sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai dešimties trauminių poveikių rezultate. A. M. mirė nuo durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės kairėje su širdies sužalojimu. Sužalojimai padaryti duriančiu – pjaunančiu ir kietais bukais daiktais.

Durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės kairėje kanalo ilgis – mažiausiai 6 cm; kanalo kryptis iš priekio į užpakalį, iš kairės į dešinę 45° kampu ir iš viršaus į apačią 45° kampu. Po durtinės – pjautinės žaizdos padarymo A. M. keletos minučių laikotarpyje galėjo atlikti savarankiškus veiksmus; kiti sužalojimai neturėjo įtakos galimybei atlikti savarankiškus veiksmus. Po durtinės – pjautinės krūtinės žaizdos padarymo A. M. galėjo būti gyvas nuo keletos iki keliolikos minučių laikotarpį. A. M. kraujyje rasta 3,69 promilių etilo alkoholio, kas gyviems asmenims atitinka sunkų neblaivumo laipsnį, šlapime rasta 3,84 promilių etilo alkoholio. (t. 1, b.l. 36-44)

Papildoma specialisto išvada Nr. M 47/12 (14) P patvirtina, kad pjautinė žaizda dešiniame žaste padaryta traumuojant dešinįjį žastą pjaunančiu daiktu, t.y. įpjaunant šios srities odą. Kadangi durtinės – pjautinės krūtinės žaizdos ir pjautinės žaizdos dešiniojo žasto žaizdos negalima susieti su bendra traumavusio daikto judėjimo trajektorija, todėl vienu traumuojančiu poveikiu jų abiejų padaryti negalima. Kadangi pjautinės dešiniojo žasto žaizdos lokalizacija yra pasiekiama sava ranka, todėl negalima paneigti galimybės, jog šią žaizdą galėjo padaryti pats A. M.. Pjautinės žaizdos galai nukreipti į 10 ir 4 valandas pagal laikrodžio ciferblatą. Durtinė –pjautinė žaizda krūtinėje ir pjautinė žaizda dešiniame žaste galėjo būti padarytos apytikriai vienu metu. Visi kiti sužalojimai, t.y. įdrėskimas, nubrozdinimai ir kraujosruvos, galėtų būti padaryti tiek kito asmens, tiek atsitrenkiant į bukus daiktus (t. 1, b.l. 47-48).

Ekspertas Rimantas Laurinavičius teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo išvadą, kad A. M. mirtis įvyko nuo durtinio – pjautinio kūno sužalojimo karėje krūtinės pusėje su širdies sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu ir šidiplėvės ertmės tamponada krauju. Šis sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, duriančių pjaunančiu savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu įvykio metu 2012 m .balandžio 1 d. apie 19.00 val. iš karto prieš mirtį.

Ekspertizės metu nustatytas pjautinis sužalojimas nukentėjusiojo A. M. rankos žasto nugariniame paviršiuje buvo padarytas atskiru trauminiu poveikiu, taip pat duriančių – pjaunančių savybių turinčiu  įrankiu, galimai peiliu. Šie sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku, įvykio metu.

Ekspertas patvirtino, kad sužaloti rankos žastą, kaip aiškino kaltinamoji, stovint vienas priešais kitą, negalima, tačiau, jei asmuo gynėsi ir bandė ta ranka užsidengti nuo peilio toks sužalojimas įmanomas. Ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtina du poveikius, tai yra, pirmas poveikis – pjautinė žaizda rankoje, antras poveikis – durtinė žaizda krūtinės kairėje pusėje.

Iš nužudytojo A. M. (marškinėlių) maikutės apžiūros protokolo matyti, kad marškinėliai yra dryžuoti juodais – baltais dryžiais. Priekyje matyti rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Didžiausia dėmė matoma ties viduriu, nuo kairės šoninės siūlės apie 15,5 cm atstumu, nuo dešinės – apie 30 cm atstumu, nuo apykaklės apie 17 cm atstumu. Dėmė yra apie 12 cm ilgio, nuo jos matoma nubėganti siaura dėmės juosta, kuri yra apie 0,5 cm pločio, apie 19 cm ilgio. Pati dėmė plačiausioje vietoje yra apie 8 cm pločio. Šioje dėmėje, apie 18 cm atstumu nuo kairės rankovės siūlės, apie 29 cm atstumu nuo dešinės rankovės siūlės, apie 18 cm nuo apykaklės atstumu, juodoje juostoje matoma nelygių kraštų skylė, kuri yra apie 1,3 cm ilgio. Nuo šios skylės, žemiau apie 0,5 cm atstumu, matoma antra skylutė, kuri yra 0,5 cm ilgio. Nugaroje prie pat kairės rankovės siūlės, o nuo dešinės rankovės siūlės apie 23 cm atstumu, matoma rusva dėmė, panaši į kraują. Dėmė yra apie 26 cm pločio plačiausioje vietoje, apie 16 cm ilgio, ilgiausioje vietoje (t.1, b.l. 17-19).

Iš peilių apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis bendro 28 cm ilgio, juodos spalvos plastmasine rankena. Peilio geležtė apie 15 cm ilgio. Plačiausioje peilio vietoje geležtė yra apie 3 cm pločio. Į galą peilio geležtė siaurėja, geležtės smaigalys yra apie 1 cm pločio. Peilio geležtė su ašmenimis iš vienos pusės. Antras apžiūrėtas peilis yra bendro 24 cm ilgio, žalios spalvos plastmasine rankena. Peilio geležtė yra apie 13 cm ilgio. Plačiausioje geležtės vietoje ji yra apie 1,9 cm pločio. Geležtės smaigalyje, geležtė yra apie 0,5 cm pločio. Peilio geležtė su ašmenimis iš vienos pusės. Trečias peilis bendro 19 cm ilgio, juodos spalvos plastmasine rankena. Peilio geležtės ilgis yra apie 9,3 cm ilgio. Geležtė plačiausioje vietoje, prie kaklelio yra apie 1,5 cm pločio. Peilio geležtė su ašmenimis iš vienos pusės. Ketvirtas apžiūrėtas peilis yra bendro 19,5 cm ilgio. Peilio geležtė yra apie 8,5 cm ilgio. Prie kaklelio geležtė yra plačiausia, ji čia apie 2 cm pločio. Peilio rankena su trimis balto metalo kniedėmis. Peilio geležtėje, prie kaklelio matomas užrašas „STAINLESS CHINA“. Peilio geležtė su ašmenimis iš vienos pusės (t. 1, b.l. 20-22).

Kaltinamoji I. G. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu, iš jai pateiktų 4 peilių, atpažino peilį Nr.1, kuriuo ji dūrė A. M. (t. 1, b.l. 120-122).

Specialisto išvada Nr. G 123/12 (14) patvirtina, kad I. G. nustatytos kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke ir kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Kraujosruva kairiame dilbyje padaryta prieš 2-6 paras iki apžiūros, kitos kraujosruvos – prieš 1-2 savaites iki apžiūros, įvykusios 2012-04-03 10.40 val.. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. I. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 82-83).

Teismo medicinos ekspertas Rimantas Laurinavičius paaiškino, kad apžiūros metu I. G. buvo nustatyta kraujosruva kairės akies srityje ir dilbyje. Sužalojimas kairės akies srityje buvo padarytas dvi – trys savaitės iki apžiūros. Sužalojimas dilbyje galėjo būti padarytas dvi – šešios dienos iki apžiūros. Nors apžiūra buvo atlikta 2012 m. balandžio 3 d., tačiau vertinant objektyviuosius sužalojimo dilbyje požymius, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas įvykio metu 2012 m. balandžio 1 d. apie 19 00 val., labiau tikėtina, kad šis sužalojimas buvo padarytas anksčiau, tai yra 2 – 6 dienų laikotarpyje iki apžiūros. Be to ekspertas patvirtino, jog, apžiūrėjęs kaltinamąją, jis nenustatė jokių sužalojimų jos dešiniame skruoste ar smakro srityje.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, tai yra, kaltinamosios I. G. aiškinimą, liudytojų parodymus apie įvykio laiką, vietą, nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, nusikaltimo įrankį, specialistų išvadas apie A. M. kūne rastų sužalojimų pobūdį, jų padarymo mechanizmą, šių sužalojimų sunkumo laipsnį, ir kitus bylos faktinius duomenis, daro išvadą, jog visi jie vieni kitus papildo ir patvirtina, kad kaltinamoji I. G. asmeninio konflikto metu, tyčia du kartus peiliu dūrė savo šeimos nariui – sugyventiniui A. M. į ranką bei krūtinę, padarydama jam pjautinę žaizdą dešiniame žaste, durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės kairėje su širdies sužalojimu, nuo kurio A. M. mirė. Taigi tarp I. G. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

A. M. žalojimui kaltinamoji pasirinko pavojingą įrankį – peilį. Juo smūgiavo du kartus, vieną kartą į gyvybei svarbų centrą – širdį. Nukentėjusiojo A. M. krūtinės srityje nustatytas durtinės – pjautinės žaizdos kanalo 6 cm ilgis rodo, jog kaltinamoji sudavė pakankamai stiprų smūgį. Tai rodo, jog mirtinoms pasekmėms kilti buvo reali galimybė. I. G., taip veikdama, turėjo suprasti ir suprato, kad gali sukelti mirtinas pasekmes. Taigi ji veikė tyčia.

Kaip matyti iš kaltinamosios parodymų, ji pamačiusi, kad A. M. po jos smūgio, suduoto į krūtinės sritį, nukrito ant žemės, išsigando ir iš karto iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, o pati, popieriniais rankšluosčiais spausdama žaizdą, siekė sustabdyti kraujavimą. Jos parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta 19 07 val., patvirtina kvietimo kortelė (t.1, b.l. 55). Teismo medicinos ekspertas parodė, jog po sužalojimo širdies srityje nukentėjusysis galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių, o iš medicinos darbuotojos liudytojos J. K. parodymų matyti, jog iš tiesų nukentėjusysis, jai atvykus pagal iškvietimą, dar buvo gyvas. Apžiūrėjusi nukentėjusįjį, ji pastebėjo, kad pastarojo žaizda krūtinės srityje buvo valyta.

Visi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad kaltinamoji peiliu durdama į krūtinės sritį, nukentėjusiojo mirties nesiekė. Ji suprato, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti A. M. mirtį, numatė, kad tokioms pasekmėms kilti yra reali galimybė, nors to ir nesiekė, tačiau buvo abejinga, bet kokioms pasekmėms, tame tarpe ir mitrinų pasekmių atsiradimui ir sąmoningai leido joms kilti. Taigi kaltinamoji įvykio metu veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamosios I. G., nukentėjusiosios M. G. K., liudytojo E. I. parodymai patvirtina, kad A. M. buvo kaltinamosios sugyventinis. Jie gyveno apie 3 metus kartu, vedė bendrą ūkį, tai yra, buvo faktinėje santuokoje. Taigi I. G. tyčia nužudė savo šeimos narį. Tai jos nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė. Todėl I. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p..

I. G. tvirtina, kad ji dūrė peiliu A. M. į jo krūtinės sritį, gindamasi nuo jo užpuolimo.

Iš kaltinamosios I. G. paaiškinimų matyti, jog tarpusavyje įvykusio konflikto metu A. M., priėjęs prie pastarosios, ranka sudavė jai į dešinę veido pusę. Po to sugriebė ją už smakro. Nukentėjusioji pajuto skausmą ir A. M. pasakė „taigi, tu man parašei pasižadėjimą, kad manęs nebemuši ir vėl rankas kilnoji“ „kaip tu puoli, aš gi rankoj peilį laikau“ ir, pastarąjį atstūmus nuo savęs, smogė nukentėjusiajam peiliu į širdies sritį. Iš specialisto išvados Nr. G 123/12 (14) matyti, jog I. G. sužalojimai dešinėje veido pusėje ir smakre nenustatyti. Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog kaltinamosios kūne nebuvo nustatyta sužalojimų, padarytų įvykio metu. Iš karto po įvykio I. G. visiems aiškino, kad nukentėjusysis susižalojo pats, ir niekam net neužsiminė, kad ji buvo užpulta. Be to, kaip matyti iš M. G. K., liudytojo E. I. parodymų, kaltinamoji su savo sugyventiniu dažnai vartojo alkoholį, abu vienas kito atžvilgiu smurtaudavo. Tai leidžia teigti, kad tarp jų įvykęs konfliktas nebuvo atsitiktinis netikėtas, juolab, kad alkotesterio duomenys patvirtina, kad I. G. organizme įvykio metu buvo rastos 1.92 promilės alkoholio, o A. M. organizme 3.6 promilės alkoholio. Remiantis I. G. parodymais nustatyti nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu kaltinamosios atžvilgiu, vertinant sugyventinių tarpusavio santykius, jų gyvenimo būdą, esant paminėtų faktinių duomenų visetui, nebuvo tokie, kurie realiai būtų kėlę grėsmę I. G. sveikatai ar gyvybei. Kaltinamoji tokiam manymui taip pat neturėjo pagrindo. Taigi būtinosios ginties situacija Lietuvos Respublikos BK 28 str. prasme įvykio metu susiklosčiusi nebuvo, todėl gintis peiliu I. G. nebuvo jokio pagrindo. A. M. kaltinamoji tyčia smogė peiliu eilinio tarpusavyje kilusio buitinio konflikto metu, jos atžvilgiu nesant pavojingo tiesiogiai gresiančio realaus kėsinimosi.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji inkriminuotu laiku buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Alkotesterio duomenys patvirtina, jog jos organizme 2012 m. balandžio 1 d. 20 14 val. buvo rastos 1.92 promilės alkoholio (t.1, b.l. 85).

Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, I. G. smurtinių veiksmų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamų veiksmų padarymui. Todėl apsvaigimą nuo alkoholio kolegija pripažįsta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

I. G. nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos veiksmai po įvykio rodo, kad pastaroji apgailestauja dėl savo veiksmų ir nuoširdžiai gailisi. Todėl kolegija jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas I. G. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę ir dėl jos veiksmų atsiradusias pasekmes.

Kaltinamosios padarytą nusikaltimą įstatymas (Lietuvos Respublikos BK 11 str.) priskiria prie labai sunkių nusikaltimų. Dėl kaltinamosios I. G. nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės – A. M. neteko gyvybės. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, iki sulaikymo dirbo.

Esant šioms aplinkybėms, jai skirtina baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydama šios bausmės trukmę kolegija įvertina tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Nusikaltimą I. G. padarė, veikdama netiesiogine tyčia, anksčiau neteista. Iki sulaikymo dirbo krovėja UAB „Ukmergės duona“, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, yra jau brandaus amžiaus. Be to I. G. nuoširdžiai atsiprašė nužudytojo motinos, kuri kaltinamajai atleido. Nors nukentėjusiojo elgesys kaltinamosios atžvilgiu neįtakojo pastarosios veiksmų, tačiau jų abiejų pasirinktas gyvenimo būdas turėjo reikšmės I. G. nusikalstamų veiksmų padarymui.

Esant šioms aplinkybėms, I. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė nuo vidurkio mažintina, skiriant ją lygią baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytai šios bausmės minimaliai ribai.

Nukentėjusiosios M. G. K. civilinis ieškinys, pareikštas 3 700 Lt sumai turtinei žalai atlyginti, susijęs su nužudytojo laidojimo išlaidomis, yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t. 1, b.l. 67-70), todėl tenkintinas pilnai.

M. G. K. – A. M. motina prašo jai dėl sūnaus nužūdymo priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo. Ją byloje dėl konkretaus nukentėjusiojo įvertina teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

I. G. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios, neatstatomos pasekmės – A. M. neteko gyvybės. Nužudytasis buvo nukentėjusiosios sūnus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad nors jos sūnus gyveno atskirai, tačiau jie artimai bendravo, susitikdavo, per savaitę pasiskambindavo vienas kitam tris – keturis kartus. Nors A. M. materialiai nepadėjo, tačiau rūpinosi nukentėjusiąją, o ji – savo sūnumi, siekdama nutraukti jo žalingus įpročius. Taigi po sūnaus mirties ji labai išgyveno, dėl to pablogėjo ir sveikata. Todėl staigi sūnaus netektis neabejotinai sukėlė M. G. K. dvasinius išgyvenimus.

Kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais konstatuoja, jog M. G. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, priteisiant jos naudai 20 000 Lt..

Prie baudžiamosios bylos esančių daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK  94 str. nuostatomis.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 dalimi, 308 str.,

n u s p r e n d ė:

I. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-01 iki 2012-11-05. Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena, t.y. 2012-11-05.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Iš I. G. M. G. K. naudai priteisti 3070 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

popierinę servetėlę, raudonų dėmių nuopjovas, du tuščius plastmasinius butelius, I. G. rankų nuopjovas, jos rankų nukirptus nagus bei panagių turinį, A. M. marškinėlius atiduotus saugoti į Vilniaus apskrities Ukmergės rajono policijos komisariato saugyklą (1 t., b.l. 23-24), kaltinamosios kelnes, megztinį, džemperį, keturis peilius, saugomus Vilniaus apskrities Ukmergės rajono policijos komisariato saugykloje (1 t., b.l. 60-61), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio jai įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė               (parašas)                            Regina Pocienė

Teisėjai                             (parašas)                            Daiva Pranytė - Zalieckienė

                                          (parašas)                                          Vladislavas Lenkikas

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                         Regina Pocienė