Baudžiamoji byla Nr. 1-969-522/2018
Proceso Nr. 1-01-1-52549-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.18.1.1.; 2.10.1.4.

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
Teismo baudžiamasis įsakymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 3 d.
Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis užsienyje per įdarbinimo agentūrą baldų surinkėju, teistas:
1) 2013-10-17 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
2) 2013-11-26 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams. Bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2013-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams;
3 ) 2014-04-11 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir subendrinus su 2013-11-26 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 metams;
4) 2015-01-19 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnį ir subendrinus su 2014-04-11 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtos neatliktos bausmės dalį iš dalies sudėjus, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
5 ) 2015-07-02 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį .- laisvės apribojimu 4 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
2016-01-26 Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Bausmė baigta atlikti 2017-08-11, teistumai neišnykę;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. Ž. įgijo vieną netikrą 2002 m. pavyzdžio 500 eurų nominalo banknotą Nr. X09633876041, ir 2017 m. rugsėjo 12 d. 11.12 val. D. G. personalinei įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes pateikė jį pardavėjai, tai yra tokiu būdu jis realizavo netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus - 500 eurų nominalo banknotą Nr. X09633876041.
Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. jis grįžo iš įkalinimo įstaigos. Apie savaitę pabuvo Lietuvoje ir išvyko porai savaičių į Vokietiją užsidirbti pinigų. Kai buvo Vokietijoje, vienas iš matymo pažįstamas asmuo, jam davė 500 eurų kupiūrą (banknotą) kaip suvenyrą. Jis žinojo, kad tai yra netikras, padirbtas pinigas, todėl jo Vokietijoje į apyvartą ir neleido, jo neiškeitinėjo. Atgal į Lietuvą sugrįžo rugsėjo pradžioje, gal buvo 6 ar 7 diena. Grįžęs iš Vokietijos, tarp savo daiktų jis rado ir šitą netikrą 500 eurų banknotą. Lietuvoje pagalvojo šiuo banknotu atsiskaityti, tikėjosi, kad parduotuvėje nepastebės, jog tai yra netikras pinigas. Minėtas banknotas atrodė labai tikroviškai, galima buvo pagalvoti, kad jis yra tikras, nepadirbtas. 2017 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, bet gali būti, kad buvo 12 d., prieš pat pietus, gali būti, kad 11.12 val., jis nuėjo Širvintų mieste į D. G. parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę atėjo vienas. Tuo metu parduotuvėje dirbo pati savininkė D. G.. Parduotuvėje jis nupirko šampano, degtinės, cigarečių ir dar kažko. Jo prekės kainavo apie 40 eurų. Jis D. G. padavė tą netikrą iš Vokietijos atsivežtą 500 eurų kupiūrą. D. G. kupiūros nepatikrino jam matant. Dar ji jo paklausė, iš kur tokios didelės vertės pinigas. Jis pasakė, kad užsidirbo Vokietijoje. D. G. paėmė iš jo šią kupiūrą, atidavė grąžą ir jis išėjo iš parduotuvės. Jis, atsiskaitydamas už prekes netikru padirbtu pinigu, tai yra šiuo 500 eurų banknotu, suprato, kad paleidžia į apyvartą netikrą pinigą ir tuo daro nusikaltimą, tačiau tikėjosi, kad niekas nepastebės, jog tai yra netikras padirbtas pinigas. Po to apie 17 val. jis stovėjo prie D. G. parduotuvės. D. G. tuo metu važiavo į namus ir pasakė jam, kad šis jai davė atsiskaitydamas už prekes padirbtą 500 eurų kupiūrą. Ji pareikalavo, kad jis grąžintų jai pinigus ir pažadėjo, kad tuomet jam neturės jokių pretenzijų. Jis pasakė, kad visus pinigus jai grąžins. Dar tą pačią dieną jis D. G. mobiliojo ryšio telefonu nusiuntė SMS žinutę ir pažadėjo jai po poros dienų atnešti pinigus, tačiau iki šiol jai tų pinigų neatidavė, nes neturėjo. Dabar dirba užsienyje, uždirbs ir D. G. pinigus grąžins. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 110-111).
Nukentėjusioji D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 11-12 val. ji dirbo savo parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę atėjo apsipirkti A. Ž.. Jis pirko prekių maždaug už 38 eurus. Kiek ji prisimena, jis pirko 1 l talpos butelį degtinės, šampano „Verdi“ 4 butelius, cigarečių „Kent“ pakelį, maišelį prekėms ir kažkokį gaivų gėrimą. Už minėtas prekes jis atsiskaitė 500 eurų kupiūra. Ji A. Ž. paklausė, iš kur pas jį tokia kupiūra. Šis atsakė, kad iš bankomato, nes ruošiasi vykti dirbti į užsienį. Ji šią kupiūrą patikrino parduotuvėje turimu pinigų tikrinimo aparatu, šis apšvietė vandens ženklus. Tuo metu A. Ž. patikino, kad kupiūra yra tikra. Ji A. Ž. atidavė grąžą ir šis išėjo. Po pietų apie 15 val. į parduotuvę atvyko AB „Volfas Engelmanas“ vadybininkas T. N., kuriam parduotuvė turėjo atsiskaityti už prekes pagal sąskaitą faktūrą. Pinigus iš kasos aparato davė jam pardavėja A. L.. Tarp minėtų pinigų buvo ir 500 eurų kupiūra, kurią D. G. buvo gavusi iš A. Ž., tačiau ši kupiūra T. N. sukėlė įtarimą ir jis kupiūrą patikrino specialiu pieštuku. Tada pardavėja paskambino D. G. ir ši atėjo į parduotuvę. D. G. iškvietė policiją. Po apklausos policijoje apie 17 val. D. G. grįžo atgal į parduotuvę. Prie parduotuvės pamatė stovintį A. Ž.. Priėjo prie jo ir liepė grąžinti pinigus. Jis pasakė, kad dabar pinigų neturi ir vėliau atiduos. Po to įvykio daugiau A. Ž. ji nematė, tiktai jis atsiuntė žinutę į telefoną. Žinute jis žadėjo pinigus surasti ir juos grąžinti (b.l. 37-38, 39-40).
Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba D. G. personalinės įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2017 m. rugsėjo 12 d. iš ryto ji dirbo parduotuvėje. Paskui, maždaug apie 10 val., ji išėjo į polikliniką ir parduotuvėje vietoj jos pasiliko dirbti D. G.. Ji grįžo apie pietus. D. G. jai parodė 500 eurų kupiūrą ir sakė, kad šia kupiūra atsiskaitė parduotuvėje apsipirkdamas A. Ž.. Danutė sakė, kad ji abejoja, ar šis banknotas yra tikras. Parduotuvėje yra pinigų tikrinimo aparatas, tačiau jis yra senas ir, kaip paaiškėjo, jau netinkamas tikrinimui. Ji dar su D. G. šiuo aparatu patikrino kupiūrą - atrodė, kad viskas gerai. Po pietų į parduotuvę atvyko AB „Volfas Engelmanas“ prekybos atstovas T. N.. Jam A. L. už prekes atsiskaitė 500 eurų kupiūra, kurią prieš pietus tą dieną į parduotuvę atnešė ir D. G. padavė A. Ž.. Tai yra būtent ta pati kupiūra, nes daugiau 500 eurų nominalo kupiūrų parduotuvėje neturėjo. T. N. specialiu pieštuku perbraukė per tą kupiūrą ir pasakė, kad tai netikras pinigas. Ji iš karto iškvietė D. G., o ši - policiją (b.l. 56-57).
Liudytojas T. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba AB „Volfas Engelmanas“ prekybos atstovu. Jų bendrovė aptarnauja ir Širvintų mieste esančias parduotuves, tame tarpe D. G. personalinei įmonei priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 15 val. jis atvyko į šią parduotuvę, turėjo paimti pinigus pagal sąskaitą faktūrą už pateiktas prekes. Parduotuvėje dirbo pardavėja A. L.. Ji iš kasos aparato stalčiaus jam padavė 500 eurų banknotą (vieną kupiūrą). Jis visus priimamus pinigus tikrina specialiu pieštuku. Pieštuku patikrinus 500 eurų banknotą, tai yra pieštuku perbraukus ant banknoto brūkšnį, šis brūkšnys neišnyko, o tai rodė, kad banknotas galimai yra netikras. Jis atsisakė šį banknotą priimti. Tuomet pardavėja iškvietė D. G., o šioji paskambino policijai (b.l.52-53).
2017 m. spalio 3 d. Lietuvos Banko Grynųjų pinigų departamento specialisto išvadoje Nr. 918-17 nurodyta, kad vienas 2002 m. pavyzdžio 500 eurų nominalo banknotas Nr. X09633876041 neatitinka eurų banknotų spausdinimo reikalavimų ir yra netikras. Banknotas Nr. X09633876041 yra pagamintas plokščiosios spaudos būdu (b.l. 25).
2017 m. lapkričio 21 d. nukentėjusioji D. G. savanoriškai pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d. 11.12 val. kvitą. Atlikta kvito apžiūra (b.l. 26-27, 31-34).
A. Ž. pateikė susitarimą su D. G. dėl likusio 260 eurų dydžio žalos atlyginimo iki 2018 m. liepos 1 d. (b.l. 182).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, pirkimo- pardavimo kvitu, tai yra įrodyta, kad A. Ž. įgijo ir realizavo netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus.
Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis A. Ž. padarė apysunkį nusikaltimą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Ž. yra 5 kartus teistas (b.l. 124-169), turi teistumą, administracine tvarka baustas trylika kartų, paskutinį kartą 2015 m. gruodžio 15 d. pagal ATPK 181 (3) straipsnio 1 dalį (b.l. 172-173), psichiatrijos kabineto ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b.l. 176-177), Lietuvoje nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b.l. 179-180).
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis nukentėjusiajai D. G. padarė turtinę 260 Eur žalą. Iš į bylą pateikto 2018 m. balandžio 30 d. susitarimo matyti, kad kaltinamasis susitarė su nukentėjusiąja dėl padarytos žalos atlyginimo iki 2018 m. liepos 30 d., todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajam A. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir su siūloma bausme (b.l. 183-185).
Nukentėjusioji D. G. vadovaujantis BPK 418 straipsnio 4 dalimi, apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b.l. 189).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino, remiantis BK 641 straipsniu bausmė jam sumažinama trečdaliu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio bauda.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, bausmė mažinama trečdaliu ir galutinė bausmė A. Ž. skiriama 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.
Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
A. Ž. taikytas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Dokumentą - asmens grįžimo pažymėjimą Nr. LT 114804 baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti A. Ž..
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Irina Serafin