Baudžiamoji byla Nr. N1-395-1095/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48170-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,

sekretoriaujant Raimundai Šateikienei ir Vitalijai Kliukienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,

kaltinamajam A. S.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

kaltinamojo atstovei pagal įstatymą J. B.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms I.T ir D.R,

nukentėjusiajai V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. S. 2020 m. gruodžio 9 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis suėmęs už nukentėjusiosios V. Š. kaklo jį spaudė, po to laiptinėje, prie buto durų, nukentėjusiai kairės rankos kumščiu sudavė į dešinę akį, taip nukentėjusiai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. kažkada iki pietų A. grįžo iš kiemo piktas, agresyvus, jis ryte dar turėjo konfliktą su socialine darbuotoja I., bet nežino, dėl ko jis buvo įvykęs. Kaltinamasis pamatė jas abi sėdinčias virtuvėje, metė į I. F. savo kepurę. A. S. joms sakė, ko jos žiūri pro langą, vadino „sukomis“, grasino užmušti. Ji atsistojo. Po to A. supykęs griebė jai už kaklo ir jį stipriai spaudė, o ji viena ranka jį atstūmė, liepė laikytis atstumo. Viskas vyko jai būnant tarp virtuvės ir koridoriaus. A. priėjo prie sandėliuko ir supykęs pradėjo tampyti jo duris. A. svetainėje kojomis spardė kompiuterį, vazas, šventinius vainikus, ji su socialine darbuotoja prašė liautis, socialinė darbuotoja dar bandė užrakinti duris ir kvietė policiją. A. išbėgo į laiptinę be batų, čiupo batus. Penktame aukšte laiptinės aikštelėje stovėjo dviratis. Sakė, kad viską išdaužys, nulėkė, pasiėmė dviratį, o ji stovėjo buto tarpduryje, jis užsimojo mesti dviratį, ji ištiesė rankas, dviratis išslydo jam iš rankų, tada A. užsimojo ranka (lyg ir kaire) ir pataikė jai į dešinę akį. Tą dieną akis buvo skausminga, matėsi paraudimas. A. pabėgo, vėliau grįžo su broliu, bet į namus užėjo tik brolis ir klausė, kas įvyko, vėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė Arną. Kelis kartus bandė prisiskambinti teismo medicinos ekspertams, bet nepavyko. Fizinį skausmą jautė keletą dienų, gydėsi savarankiškai naudodama tepalus. Konflikto metu namuose dar buvo dvi nepilnametės mergaitės, bet jos išgirdusios konfliktą, kaip A. necenzūriniais žodžiais kalbėjo, užsidarė savo kambaryje. Nei iki šio įvykio, nei po jo daugiau konfliktų su Arnu nebuvo, nuo 2020 m. lapkričio kasdien bendrauja su juo ir jis su ja elgiasi mandagiai. Nepastebėjo, kad įvykio metu A. būtų apsvaigęs, bet buvo labai agresyvus, atrodė, kad pats nesuvokia, ką daro. Arnui toks elgesys būdingas. Ar lankosi A. pas specialistus, negali pasakyti, tai turėtų žinoti socialinė darbuotoja. Jai žinoma, kad praeityje A. vartojo psichotropines medžiagas, mano, kad parūko „žolės“, alkoholio kvapo nuo jo nesklinda. Po įvykio A. neatsiprašė, apie įvykį pokalbio su juo nebuvo.

Liudytojas Justas Pivoras (policijos pareigūnas) teismo posėdyje parodė, kad prisimena, jog gavo iškvietimą, kad auklėtinis agresyvus ir smurtauja prieš darbuotoją. Tai galėjo būti 2020 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus pačio asmens, kuris buvo agresyvus, nebebuvo, jis buvo pasišalinęs. Juos pasitiko lyg ir dvi darbuotojos. Viena iš jų pasakė, kad kaltinamasis jai trenkė į veido sritį, bet dabar neprisimena, iš kurios rankos ir kaip. Nepasakys, ar dar pasakojo apie kitokį smurtą. Nepamena, ar darbuotoja pasakojo, dėl ko įvyko konfliktas. Nepamena, ar matėsi kokie tai sužalojimai ant nukentėjusiosios, ar ji sakė, kad jautė skausmą. Neatsimena, kokia buvo nukentėjusiosios savijauta. Kadangi to vaiko nebuvo, darbuotojai paaiškino, kad lauktų kitų pareigūnų, o jie su kolega išvažiavo ieškoti to vaiko, bet jo nerado. Po kiek laiko darbuotoja paskambino ir pasakė, kad tas vaikas grįžo, ir tada jį sulaikė, kad nuvežtų pas tyrėjus. Kol važiavo iki Senamiesčio gatvės, teko bendrauti su vaiku, jis lyg sakė, kad nieko nedarė. Jis ar kolega rašė tarnybinį pranešimą dėl šio įvykio.

Teisme buvo perskaityti liudytojo Justas Pivoras ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. gruodžio 9 d. dirbo ekipaže ,,1704“ kartu su kolega G. Š.. Apie 12 val. 51 min. iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), globos namų socialinė darbuotoja pranešė, jog 16 metų paauglys elgiasi agresyviai, daužo daiktus, puola darbuotojus. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja V. Š., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) globotinis A. S. grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), elgėsi neadekvačiai, šūkavo, namuose kėlė triukšmą, sumaištį, taip pat į svetainėje stovėjusį stacionarų kompiuterį savo koja spyrė. Ji nurodė, kad globotinis buvo labai įsiaudrinęs. Pranešėja nurodė, kad A. S. jai savo rankomis suėmė už kaklo ir jį spaudė. Pranešėja buvo susijaudinusi, teigė, kad jautė fizinį skausmą. Po to minėjo, kad laiptinėje A. S. trenkė jai kairės rankos kumščiu į dešinės pusės akį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Bendraujant su pranešėja matėsi patinimas jos dešinėje akyje ir po ja. Moteris buvo išsigandusi, susijaudinusi. A. S. nebuvo įvykio adresu, jis buvo pasišalinęs. Asmens buvo ieškota (duomenys neskelbtini), kaimyninius namų kiemus, suradus A. S. jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. A. S. nieko nesakė apie įvykusį įvykį, aplinkybių jokių nepasakojo, nebendravo nei su juo, nei su kolega (1 t., b. l. 98–101).

Po parodymų perskaitymo liudytojas Justas Pivoras patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad tuo metu prisiminė geriau viską, negu dabar, praėjus tiek laiko.

Liudytoja E. D. parodė, kad jai 12 metų. Datos nepamena, galėjo būti 2020 metų gruodį, tarp auklėtojos V. ir A. įvyko konfliktas. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo metu bute buvo ji, Viltė, A., auklėtojos I. ir V.. A. I. neleido A. eiti į kiemą ir bendrauti su vaiku, kuris yra saviizoliacijoje. A. išėjo į lauką, kai grįžo, pradėjo kabinėtis prie auklėtojos. Jis pasakė, kad „žiūrėsi, kada norėsiu“, metė į auklėtoją kepurę. Po to jis nubėgo į svetainę. Kadangi jos kambarys yra prie pat svetainės, girdėjo, kaip jis spyrė į kompiuterį, dužo vaza, buvo triukšmas. K. A. metė kepurę, kad dužo vaza, kad spyrė į monitorių, suprato iš triukšmo, bet to nematė. Po to A. išbėgo į koridorių. Tada išėjo iš savo kambario, norėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Stovėjo prie savo kambario durų ir matė, kas vyko koridoriuje, auklėtoja I. stovėjo koridoriuje, tarpduryje prie buto durų, o auklėtoja V. buvo išėjusi į laiptinę, stovėjo ant laiptų. A. irgi buvo laiptinėje, turėjo dviratį. Jis norėjo tą dviratį kaip ir mesti į V., bet ji ranka atstūmė dviratį. T. A. susinervinęs užsimojo trenkti ranka V.. V. pakėlė kitą ranką ir užsidengė veidą. Matė, kaip A. ruošėsi (užsimojo) trenkti V., kuri tuo metu stovėjo laiptinėje, prie laiptų, o ji stovėjo prie savo kambario durų, kurios yra apie 2 metrus nuo lauko durų. Tada ji apsisuko ir nuėjo į savo kambarį, todėl momento, kaip jis trenkė V., nematė.

L. V. Š. parodė, kad jai 15 metų. Buvo užsidariusi savo kambaryje, ne viską girdėjo. A. iš kažkur grįžęs susipyko su auklėtoja, girdėjo, kad buvo ginčai, A. „koliojosi“, negražiais žodžiais išvadino auklėtojas. Tuo metu namuose dar buvo E. ir dvi auklėtojos: I. ir V.. Ji pati kambaryje buvo su E.. Ji pati kambaryje buvo visą laiką, nebuvo iš kambario išėjusi, o ar E. buvo išėjusi, nežino. Vėliau auklėtojai V. prie akies buvo paraudimas. Apie tai, kas atsitiko, nekalbėjo su auklėtojomis.

Liudytoja I. F. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. 8 val. pradėjo darbą (duomenys neskelbtini). Ryte gavo informaciją, kad A. bando kontaktuoti su gretimame name laikinai izoliuotu nepilnamečiu. Jau ryte A. apie tai buvo informuotas ir pradėjo elgtis neadekvačiai, pykti, po to nusiramino, išėjo į lauką, grįžo, vėl išėjo. Su kolege sėdėjo virtuvėje, pastebėjo pro langą, kad A. sėdi lauke ant suolelio prieš tą butą, kur izoliuojasi tas vaikas. A. vis dairėsi į jų namą. Pastebėjo, kad jos mato. Matėsi, kad to kito namo balkone yra tas kitas vaikinas. G. A. norėjo jam kažką perduoti ar kažką pasiimti. S. A. atlėkė į butą, įbėgęs pradėjo rėkti „ką čia žiūrit, koks jūsų reikalas ką aš čia darau“, nubėgo į savo kambarį, pačiupo kažkokį daiktą ir metė į jas, bet ji spėjo pasilenkti. Tai lyg ir kepurė buvo. P. A. išbėgo, vėl atbėgo. V. atsistojo, paprašė jo nusiraminti. Pati jam nieko nesakė, jo neprovokavo. Dabar nežino tikslios įvykių sekos, ar prieš tai, kai A. svetainėje išmėtė kalėdinius papuošimus ir spyrė į kompiuterį, ar po to, A. čiupo virtuvėje buvusiai V. už sprando (kaklo), bet V. jį atstūmė. Tai truko neilgai ir jai atrodo, kad tada A. lėkė į svetainę. Tuo metu ji kvietė policiją. Po to ant V. kaklo nesimatė jokių žymių. Ar V. po to skaudėjo, nežino. A. išbėgo į koridorių be tapkių, su kojinėmis, jos kvietė jį grįžti į vidų, bet jis nėjo. Penkto aukšto balkone A. brolis laiko dviratį. Pačiupęs tą dviratį A. leidosi link V.. V. buvo prispausta prie kaimynų durų. V. atstūmė tą dviratį, dviratis nukrito. A. užsimojo, V. užsidengė ranka, pasilenkė ir ėjo link jos. Ji greitai įtraukė V. į vidų, nes jei nebūtų įtraukusi, tai tikrai A. būtų ją nustūmęs ir nuo laiptų. Viskas ten labai greitai vyko, visą tą laiką buto durys buvo atidarytos. Kai įtraukė V. į butą, V. paklausė, ar ją užgavo, ar jai pataikė, nes matė, kad jos dešinė akis buvo paraudusi. Kolegė patvirtino, kad jai pataikė, ji buvo šoke, davė jai ledo. Kaip tas sužalojimas prie akies buvo padarytas, nematė, nes nors tuo metu buvo prie durų, bet kalbėjo telefonu su policijos pareigūnais. Tada jos užsirakino ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Vėliau ji išvyko su kita mergaite. Po kurio laiko gavo žinutę iš kolegės, kuri buvo susijaudinusi, pasakė, kad grįžo A. ir kad ji bijo būti bute. Ji buvo susisiekusi su pareigūnais ir pareigūnai jai liepė užsirakinti. A. vaikščiojo ir jai pasakė „palauk, tu dirbsi naktį viena“. Kai antrą kartą atvyko policijos pareigūnai, tai A. buvo grįžęs namo. Atvykus pareigūnams A. sėdėjo galvą nuleidęs, prašė, kad ji liktų kartu su juo. Pareigūnai Arną išsivežė, vėliau paskambino ir ji nuvažiavo A. pasiimti. Pareigūnai V. pasakė, kad jai teks važiuoti pas med. ekspertus, bet ji negalėjo ten prisiskambinti. Kitą dieną po įvykio dirbo kartu su V., tai kolegės akis buvo paraudusi, ji skundėsi galvos skausmu. Kitą dieną po įvykio A. nebuvo agresyvus, apie tai, kas įvyko, nekalbėjo. Psichologinį terorą, žodinius gąsdinimus patiria nuolat, bet fizinis smurtas nebūdavo naudojamas. Po įvykio A. buvo registruotas psichiatro konsultacijai, bet ten nenuvyko. Taip pat buvo registruotas į Kauno nepriklausomybės ligų centrą, bet dėl karantino jų nepriėmė. Šiuo metu jis taip pat yra registruotas psichiatro konsultacijai priklausomybės ligų centre, į kurį vyks birželio mėnesį. Į priklausomybės ligų centrą jis registruotas dėl to, kad jis buvo tirtas ir buvo rasta pas jį „marihuana“. Jis nuolat yra stebimas psichiatrų, kažkurį laikotarpį gėrė vaistus, bet dabar jie nėra paskirti. Įvykio dieną alkoholio A. nevartojo. Ar buvo pavartojęs psichotropinių medžiagų, negalėtų pasakyti, nes jis dėl to nebuvo vežamas tirti. A. S. pažįsta nuo 2019 metų liepos mėnesio. Jo elgesys nėra pastovus. Atvykus jam buvo sunku adaptuotis, po to vienu metu juo džiaugėsi. Kai jis nepiktas, neagresyvus, yra geras vaikas, bet kartais jam užeina. Toje situacijoje buvo V., bet lygiai taip pat galėjo būti ji ar bet kuri kita darbuotoja, nes A. pyktis nebūna nukreiptas į kažkokį konkretų darbuotoją, tiesiog kliūna tam, kas pasitaiko tą dieną. Ji yra jo kontaktinė socialinė darbuotoja, tai teko kalbėtis su A. apie tą įvykį. Pasak jo, čia nieko nebuvo, auklėtojos viską išsigalvoja, čia visi meluoja, čia policija atvažiavo „iš oro“ ir pan., t. y. jis tą įvykį neigia ir atsiprašyti auklėtojos nenori. A. tą dieną ją irgi buvo suėmęs už sprando savo kambaryje, gal norėjo ją pastumti, kad eitų iš jo kambario, bet kitokių tiesioginių fizinių kontaktų tarp jų nebuvo, o žodinis konfliktas nuolat vyksta. Šiuo metu A. mokosi (duomenys neskelbtini)  A. laiku grįžta į įstaigą, jei vėluoja, parašo žinutę, paklausia, ar gali grįžti vėliau. Taip agresyviai A. daugiau nebesielgė.

2020 m. gruodžio 9 d. J. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. dirbant ekipaže ,,1704“ kartu su vyr. patruliu G. Š. apie 12 val. 51 min. iš budėtojų gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), globos namų socialinė darbuotoja praneša, jog paaugliui 16 metų ir jam sutriko psichika ir yra agresyvus, daužo daiktus, puola darbuotojus, sudaužė kompiuterį. Nuvykus juos pasitiko V. Š., kuri paaiškino, kad grįžęs namo jos prižiūrimas A. S., gim. 2004 m., elgėsi neadekvačiai, šūkavo, daužė daiktus, iš kojos spyrė į stacionaraus kompiuterio ekraną ir taip jį apgadino, taip pat išmetė kalėdines dekoracijas. Socialinė darbuotoja nurodė, kad A. S. suėmęs už kaklo jį spaudė. Taip pat nurodė, kad jis, norėdamas išeiti iš namų, laiptinėje V. Š. trenkė kairės rankos kumščiu į dešinę akį. Dėl tokio A. S. elgesio V. Š. iškvietė policijos pareigūnus. Įvykio vietoje A. S. nebuvo, jis buvo pasišalinęs (1 t., b. l. 114).

2021 m. sausio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausomi 3 garso įrašai, kuriuose socialinė darbuotoja I. F. skambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, jog bendruomeniniuose globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), agresyvus 16 metų paauglys viską tranko, puola darbuotojas, sudaužė kompiuterį (1 t. b. l. 105–110).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

N. V. Š., liudytojų E. D., V. Š., I. F. parodymų, skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą ir J. P. tarnybinio pranešimo turinys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 9 d. apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini), vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir socialinės darbuotojos padėjėjos V. Š. bei socialinės darbuotojos I. F.. Nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, ji paaiškino, kad kai kaltinamasis grįžo iš kiemo į butą, pradėjo žodžiu konfliktuoti su virtuvėje buvusiomis ja ir I. F., po to metė į kolegę kepurę, nuėjo prie užrakinto sandėliuko, jai atsistojus suėmė už kaklo ir spaudė jį, nubėgęs į svetainę spyrė į kompiuterį, mėtė kitus daiktus ir „koliojosi“, po to išbėgo iš buto, pasiėmė brolio dviratį ir norėjo jį mesti į jas, bet ji rankomis atstūmė dviratį ir jis jam iškrito iš rankų, tada būdamas prie durų vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinę akį ir pasišalino. Viso šio konflikto metu įvykio vietoje buvo liudytoja I. F., kuri taip pat nuosekliai ir detaliai papasakojo, kaip viskas vyko, nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis bute buvo sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo, o laiptinėje užsimojo trenkti. Nors ši liudytoja paties smūgio sudavimo momento nurodė nemačiusi, paaiškino, kad iš karto po to matė ant nukentėjusiosios veido paraudimą ir nukentėjusioji jai patvirtino, kad A. S. jai pataikė. Būtent liudytoja I. F. dar tebevykstant konfliktui iškvietė policiją, nurodydama, kad agresyvus 16 metų paauglys viską tranko, puola darbuotojas, sudaužė kompiuterį.

Nukentėjusioji pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kad A. S. elgėsi neadekvačiai, šūkavo, daužė daiktus, suėmęs jai už kaklo jį spaudė, o laiptinėje trenkė kairės rankos kumščiu į dešinę akį. Tai užfiksuota policijos pareigūno J. P. 2020 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime. Iš liudytojo J. P. parodymų matyti, kad nukentėjusioji teigė, jog jautė fizinį skausmą, kad bendraujant su ja matėsi patinimas jos dešinėje akyje ir po ja, kad moteris buvo išsigandusi, susijaudinusi. Šio konflikto metu namuose buvo ir nepilnametės liudytojos E. D. ir V. Š.. Liudytoja V. Š. tik girdėjo konfliktą būdama savo kambaryje, o liudytoja E. D. parodė, kad iš pradžių girdėjo konfliktą, o po to, kai A. jau buvo laiptinėje, buvo išėjusi iš kambario pasižiūrėti, kas vyksta, ir matė, kad A. turėjo dviratį, kurį kaip ir norėjo mesti į V., bet ji ranka atstūmė dviratį, o tada A. užsimojo trenkti ranka V..

Nukentėjusioji nurodė kelias dienas jautusi fizinį skausmą dėl kaltinamojo prieš ją atliktų veiksmų, tačiau pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, kadangi jiems neprisiskambino, o kreiptis į gydymo įstaigą nebuvo poreikio, nes gydėsi savarankiškai. Liudytojos I. F. parodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodytą nenuvykimo pas teismo medicinos ekspertus priežastį, be to, ji ir iš karto po įvykio, ir kitą dieną dirbdama kartu matė nukentėjusiosios veide sužalojimą, paraudimą. Tai, kad ant nukentėjusiosios veido matėsi sužalojimas, patvirtina ir liudytojo J. P. parodymai.

Taigi detalius ir nuoseklius nukentėjusiosios parodymus apie paties įvykio, fizinio smurto prieš ją panaudojimo aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų E. D., V. Š., išsamūs I. F. parodymai, skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą ir J. P. tarnybinio pranešimo turinys. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ar nurodytų liudytojų parodymų patikimumu, jų suinteresuotumas duoti kaltinamajam nepalankius parodymus nenustatytas. Tarp byloje surinktų įrodymų nėra jokių prieštaravimų, priešingai, jie patvirtina ir papildo vieni kitus. Dėl to nėra pagrindo netikėti V. Š. parodymais, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kad kurį laiką buvo patinimas ir paraudimas po akimi, į kurią buvo suduota. Kadangi BK 140 straipsnio 1 dalyje pasekmės įtvirtintos alternatyviai (sukeltas fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar susargdinimas trumpam), sukelto fizinio skausmo nustatymas yra pakankamas tam, kad smurtavusiam asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė, nors jo smūgis ir nebuvo toks stiprus, kad atsirastų kraujosruvos ar kiti konkretūs sužalojimai. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės (nukentėjusiosios kaklo spaudimas suėmus jį rankomis, smūgio kumščiu sudavimas į veido sritį) neabejotinai patvirtina, kad smurtauta buvo tyčia, o ne kaip nors neatsargiai. Taigi teismas, įvertinęs visus įrodymus, sprendžia, kad A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas tyčia smurtaujant prieš kitą asmenį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis A. S. yra nepilnametis, neteistas, 2019 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už pasikėsinimą įvykdyti kvalifikuotą vagystę, administracine tvarka 2020–2021 m. nebaustas, 2018–2019 m. administracinio nusižengimo teisenos nebūdavo pradedamos, nes jam dar nebuvo 16 metų. A. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė ir baigta. Kaltinamasis yra registruotas VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d., jam diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (1 t., b. l. 180), gyvena (duomenys neskelbtini), nes tėvams teismo sprendimu neterminuotai apribota valdžia ir nuo 2019 m. liepos 4 d. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).

Nepilnamečio kaltinamojo individualaus vertinimo pažymoje nurodyta, kad A. S. 2018 m. septynis kartus registruotas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą konsultacijai, tačiau neatvyko. 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. spalio 17 d. kaltinamasis buvo atvežtas į Panevėžio ligoninę, kur jam pirmą kartą diagnozuotas apsinuodijimas nepatikslintais psichodisleptikais, o antrą kartą kraujyje rasta psichotropinių medžiagų. A. S. buvo gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno psichiatrijos skyriuje. Šeimynoje, kurioje auga ir kaltinamasis, gyvena 6 vaikai, kuriems yra sudarytos geros gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, tinkamai užtikrinti vaiko poreikiai, interesai, saugumas, vystymasis, ugdymasis. Socialinės darbuotojos teigimu, kai A. S. būna geros nuotaikos, jis yra tvarkingas, paklusnus, bet supykęs gali būti grubus, konfliktiškas. Pagrindiniai sunkumai yra susiję su nepilnamečio emocijų svyravimais, mokyklos nelankymu, nes A. S. prastai lanko pamokas, kuriose žaidžia telefonu, valgo, į mokytojų pastabas nereaguoja, o nuotoliniame mokymosi procese dalyvauja nenuosekliai, nesijungia prie nuotolinio mokymosi.

Įvertinęs visas nustatytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, jo elgesiu, gyvenimo sąlygomis, sveikatos būkle, branda, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo dar kartą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti jam švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, šios bausmės dydį parenkant mažesnį už jos vidurkį – 6 mėnesius. Kaltinamasis įpareigotinas visą laisvės apribojimo laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 9–11) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                          Neringa Girnytė