Civilinė byla Nr. 2A-795-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00549-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.5.2; 3.5.20.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. D. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. D. ir R. D. ieškinį atsakovams antstoliui A. B. bei K. S. dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė bei Lloyd`s insurance Company S.A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. D. ir R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti antstolio A. B. 2021 m. spalio 21 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-21-87-32093 negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir grąžinti ieškovų nuosavybėn 17,60 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 173,58 kv. m gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), 149 kv. m ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), įpareigojant antstolį A. B. grąžinti atsakovui K. S. sumokėtą 68 400 Eur turto kainą.
2. Ieškovai nurodė, kad antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0087/17/02698, vykdydamas skolos išieškojimą iš skolininko D. D. išieškotojos „Swedbank“, akcinės bendrovės (toliau – AB) naudai, realizavo ieškovams bendrąja nuosavybe priklausantį Turtą. Turtas parduotas iš varžytinių Nr. 162931 už 68 400 Eur ir 2021 m. spalio 21 d. surašytu turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-21-87-32093 perleistas varžytinių laimėtojui atsakovui K. S. Ieškovų nuomone, antstolio vykdomojoje byloje atliktas Turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, Turtas parduotas už per mažą kainą, nustatytą nuo neteisingos, per mažos Turto rinkos vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovų D. D. ir R. D. ieškinį atsakovams antstoliui A. B. bei K. S. dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai. 2022 m. vasario 25 d. ieškovas D. D. pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, kurį motyvavo tuo, jog yra išvykęs į komandiruotę. Atsakovai prašė bylą nagrinėti ieškovams nedalyvaujant, nes ieškovai vilkina tiek bylos nagrinėjimą, tiek ginčo varžytinėse parduoto turto perdavimą pirkėjui.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas D. D. ne pirmą kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kliūtimi išnagrinėti bylą iš esmės įvardindamas tik savo užimtumą, o ieškovė R. D. duomenų, pateisinančių savo neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė. Teismas, akcentuodamas ieškovų pareigą veikti už greitą bylos išnagrinėjimą, nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nevilkinti bylos nagrinėjimo, sprendė, kad ieškovo D. D. nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis (komandiruotė) nepripažintina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atidėti teismo posėdį.
6. Teismas nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0087/17/02698, pradėta pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2017 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2533 dėl priverstinio 63 258,29 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko (ieškovo) D. D. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai. Antstolis 2018 m. sausio 8 d. patvarkymu Nr. S-19 dėl turto vertės nustatymo paskyrė ieškovams (skolininkui ir įkaito davėjai) priklausančio Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2018 m. birželio 20 d. Turto vertinimo ekspertizės akte Nr. K1806/04-81NT Turtas įkainotas 85 500 Eur suma. Antstolio 2018 m. birželio 21 d. pranešimas dėl nustatytos Turto vertės kartu su ekspertizės akto išvados kopija ieškovams įteikti 2018 m. birželio 23 d. Prieštaravimų dėl ekspertizės ir jos metu nustatytos Turto vertės nebuvo gauta. Antstolis 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė patvarkymą, kuriuo patvarkė paskelbti pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, nurodydamas pradinę Turto pardavimo iš varžytynių kainą. Internetiniame puslapyje www.evarzytynes.lt nuo 2018 m. lapkričio 15 d. 13.50 val. paskelbtos pirmosios įkeisto Turto varžytynės Nr. 162931 už pradinę turto pardavimo kainą – 68 400 Eur. Varžytynės baigėsi 2018 m. gruodžio 17 d. 13.55 val., paskelbtas jas laimėjęs dalyvis, nekilnojamasis turtas varžytynėse parduotas už 68 400 Eur. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10885-384/2018 ir 2019 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2194-384/2019 taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė antstoliui A. B. surašyti (pasirašyti) varžytynių Nr. 162931 Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi, kurią Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1619-343/2021, išnagrinėjęs skolininkės – ieškovės R. D. atskirąjį skundą, paliko nepakeistą, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10885-384/2018. 2021 m. spalio 21 d. antstolis surašė ieškovų prašomą pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-87-32093.
7. Teismas nurodė, kad antstolis, pradėjęs vykdymo veiksmus 2017 m., 2018 m. sausio 8 d. įkainoti turtą paskyrė ekspertizę. Prieštaravimų dėl ekspertizės ir jos metu nustatytos turto vertės nebuvo gauta, turtas realizuotas 2018 m. lapkričio 15 d. įvykusių varžytinių metu, teismų procesiniais sprendimais taikius apribojimus antstoliui pasirašyti įvykusių varžytinių aktą, varžytinių aktą – nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą antstolis sudarė (pasirašė) 2021 m. spalio 21 d.
8. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Iš ekspertizės turto vertei nustatyti akto Nr. K1806/04-81NT matyti, kad nustatyta turto rinkos vertė apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą, remiamasi Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, nurodoma, kodėl netaikomi kiti metodai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ekspertizės akte pagrįstai atsakyta į iškeltus klausimus, išsamiai aprašyti atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovai ieškinyje neteikė argumentų dėl eksperto išvados pagrįstumo, neįrodinėjo, jog 2018 m. lapkričio 15 d. įvykusių varžytinių metu buvo pažeistos jų (skolininkų) teisės, t. y., kad turtas parduotas už kainą, mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta CPK reglamentuota tvarka. Byloje ieškovai kėlė klausimą, ar antstolis, pasirašydamas 2021 m. spalio 21 d. varžytinių, įvykusių 2018 m. lapkričio 15 d., aktą, privalėjo vertinti nekilnojamojo turto pokyčius. Turto varžytinės baigėsi 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau dėl ieškovo prašymu taikytų apribojimų, turto varžytinių aktas antstolio sudarytas (pasirašytas) tik 2021 m. spalio 21 d.
10. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog, pasirašydamas (sudarydamas) 2021 m. spalio 21 d. varžytinių, įvykusių 2018 m. lapkričio 15 d., aktą, antstolis privalėjo vertinti nekilnojamojo turto pokyčius. Turto pardavimas įvyko 2018 m. lapkričio 15 d., turto realizavimo dieną ginčas dėl skolininkams priklausančio turto vertės nekyla. Tik išimtinai nuo skolininkų priklausančių veiksmų atsiradus galimybei nuosavybės įsigijimo dokumentą (varžytinių aktą) pasirašyti 2021 m. spalio 21 d., t. y. užbaigus skolininkams priklausančio turto pardavimo procedūras, antstolis neprivalėjo vertinti realizuoto turto vertės kainos pokyčių. Priešingu atveju būtų pažeisti kito vykdymo proceso dalyvio – varžytinėse turtą įsigijusio asmens interesai, kuris dar 2018 m. įsigijęs gyvenamosios paskirties statinius dėl skolininkų keliamų ginčų iki šiol negali įsigytu turtu naudotis.
11. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė antstolio vykdymo procese atliktų veiksmų neteisėtumo, todėl konstatavo, jog antstolis, neperkainodamas turto, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, nėra pagrindo ginčo varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu ir spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovai D. D. ir R. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Ieškovai pateikė prašymą atidėti teismo posėdį ir be ieškovų bylos nenagrinėti, tačiau teismas be motyvų teismo posėdžio neatidėjo ir bylą išnagrinėjo ieškovams nedalyvaujant. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismo sprendimas turi būti panaikintas.
12.2. Antstolis A. B. Turto kainą nustatė 85 500 Eur arba 492,57 Eur / kv. m. Turtas iš varžytynių parduotas už 68 400 Eur arba 394,05 Eur / kv. m. Ieškovai su ieškiniu pateikė nekilnojamojo turto pardavimo internetinės svetainės www.aruodas.lt skelbimus, kuriuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mieste panašūs gyvenamieji namai parduodami žymiai didesnėmis kainomis nei antstolio nustatyta vertė: 137 kv. m gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), parduodamas už 82 500 Eur arba 602 Eur / kv. m; 182,46 kv. m gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), praduodamas už 238 000 Eur arba 1 304 Eur / kv. m. Turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai nustatyti turto vertę ir juos leidžia naudoti turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. Nr. įsakymu 1K-159. Metodikos 61 punkte nustatyta, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Turto rinkos vertė yra nuo 18 995 Eur iki 140 848 Eur arba nuo 22 procentų iki 164 procentų didesnė negu antstolio nustatyta Turto rinkos vertė.
12.3. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas yra pripažįstamas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 procentų mažesnė negu bylose nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).
12.4. Nekilnojamojo turto rinkoje vyko spartus kainų augimas. Žiniasklaidoje apie tai kalba nekilnojamojo turto brokeriai, ekonomistai ir kiti nekilnojamojo turto rinkos specialistai. Statistikos duomenimis spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 m., būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento, per 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos Lietuvoje išaugo 3,9 procento. Vien tik pagal statistikos duomenis nekilnojamojo turto rinkos kainos, lyginant su 2019 m. pabaiga, yra išaugusios 25 procentais.
12.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 602, 681, 682 straipsnius, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Turtą tinkamai įvertino turto vertintojas ir antstolis pardavė jį už teisingą kainą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl apeliantų įrodinėjamo CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindo teismas plačiau pasisakys žemiau.
15. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl CPK 329 straipsnio 1 dalies 3 punkto
16. Apeliantai teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, numatytam CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
17. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).
19. Aptariamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. sausio 12 d. 13.30 val. 2022 m. sausio 11 d. prašyme buvo prašoma pakeisti R. D. procesinę padėtį į ieškovės ir teismo posėdį atidėti, nes R. D. serga. Abu ieškovai neatvyko į 2022 m. sausio 12 d. vykusį parengiamąjį posėdį. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. protokoline nutartimi kitas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2022 m. vasario 23 d. 9.30 val. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi 2022 m. vasario 23 d. paskirtas teismo posėdžio laikas iš 9.30 val. pakeistas į 13.30 val. Teismas apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką apeliantus informavo 2022 m. sausio 17 d. išsiųsdamas teismo šaukimus bei Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties kopiją ieškovų nurodytais adresais. Ieškovai 2022 m. vasario 22 d. prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodė, kad yra informuoti, jog 2022 m. vasario 23 d. 13.30 val. Kauno apygardos teisme yra paskirtas teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas D. D. paskirtame teismo posėdyje negalės dalyvauti, nes nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. kovo 21 d. yra darbovietės išsiųstas į komandiruotę Jungtinėje Karalystėje. Abu ieškovai į 2022 m. vasario 23 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.
20. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovams buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Dėl CPK nuostatų pažeidimų
21. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
22. Nors apeliantai teigia, kad apie parengiamąjį teismo posėdį nebuvo informuoti, kartu apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jų prašymus atidėti paskirtą teismo posėdį ir nemotyvavo sprendimo išnagrinėti bylą apeliantams nedalyvaujant.
23. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi prašyme atidėti teismo posėdį ne tik turi būti nurodytos priežastys ir pridėti įrodymai, tačiau prašymą atidėti bylos nagrinėjimą šalis turi pateikti iš anksto.
24. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Tai įpareigojimas teismui imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas byloje dalyvaujantiems asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
25. Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis).
26. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).
27. CPK 231 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015).
28. Aptariamu atveju nustatyta, kad apeliantė R. D. duomenų, pateisinančių savo neatvykimą į parengiamąjį (teismo) posėdį, nepateikė, o apelianto D. D. neatvykimo į parengiamąjį (teismo) posėdį priežastį (komandiruotę) teismas pripažino nesvarbia priežastimi, nesudarančia pagrindo atidėti parengiamąjį (teismo) posėdį. Teismas nurodė, jog atsakovai prašė bylą nagrinėti apeliantams (ieškovams) nedalyvaujant, nes jie vilkina tiek bylos nagrinėjimą, tiek ginčo varžytinėse parduoto turto perdavimą pirkėjui.
29. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas skundžiamame sprendime motyvavo teismo posėdžio neatidėjimą ir bylos nagrinėjimo tęsimą ieškovams nedalyvaujant (žr. sprendimo 7-9 punktus). Dar 2022 m. sausio 17 d. apeliantai (ieškovai) buvo informuoti apie 2022 m. vasario 23 d. paskirtą posėdį, todėl galėjo planuoti savo laiką, pasirūpinti atstovavimu, ar bent jau iš anksto prašyti teismo atidėti posėdį. Nagrinėjamu atveju ieškovas apie nedalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje informavo teismą tik 2022 m. vasario 23 d. (procesinio dokumento Nr. DOK-5079).
30. Aplinkybių, kurias būtų pagrindas vertinti kaip svarbias, apeliantai (ieškovai) taip pat neįrodė. Įstatyme nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2014).
31. Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų (ieškovų) elgesį procese, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliantams (ieškovams) nedalyvaujant, pažeidė proceso teisės normas. Kaip jau minėta, bylos šalis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikta teise prašyti teismo atidėti posėdį, tačiau teismas turi teisę spręsti, ar tenkinti tokį šalies ar jo atstovo prašymą, net jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą.
32. Be to, vertinant faktines aplinkybes, svarbu pažymėti, kad net ir CPK normų pažeidimas, išskyrus atvejus, kai jų pažeidimas reiškia absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys), galėtų lemti priimto procesinio sprendimo naikinimą tik tuo atveju, jei dėl procesinės teisės normų pažeidimo ar netinkamo jų pritaikymo, galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo ribų
33. Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. 0087/17/02698, pradėta pagal Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro 2017 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2533 dėl priverstinio 63 258,29 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko (ieškovo) D. D. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai.
34. Antstolis 2018 m. sausio 8 d. patvarkymu Nr. S-19 dėl turto vertės nustatymo paskyrė ieškovams nuosavybės teise priklausančio Turto (žemės sklypo, kurio bendras plotas 173,58 kv. m, pastato-gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 173,58 kv. m, pastato-ūkinio pastato, kurio užstatytas plotas 149 kv. m, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui K. J., pažymėdamas, kad ekspertizės metu nevertinama aplinkybė, jog Turtas bus parduodamas priverstine tvarka. Taip pat išaiškino vykdymo proceso šalims teisę ne vėliau kaip per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti nušalinimą ekspertui.
35. 2018 m. birželio 20 d. Turto vertinimo ekspertizės akte Nr. K1806/04-81NT Turtas įkainotas 85 500 Eur suma. Ekspertizės akte nurodyta, kad teismo ekspertas be Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašo, registro Nr. 44/100075, ištraukos iš kadastrinių duomenų bylos, turto vertei nustatyti naudojo sklypo planą kadastro žemėlapyje, eksperto sukauptą kompiuterinę duomenų bazę apie nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje, VĮ Registrų centro duomenų bazę, reklaminius ir informacinius pranešimus spaudoje bei internete, specialistų rekomendacijas, atliktus natūrinius stebėjimus ir foto dokumentaciją, teisinius, metodologinius šaltinius bei literatūrą (Ekspertizės akto 1.3. punktas). Apžiūrint objektą dalyvavo Turto savininkė R. D. (Ekspertizės akto 1.8. punktas, 2018 m. birželio 4 d. Apžiūros aktas Nr. 8INT).
36. 2018 m. birželio 21 d. antstolis A. B. pranešimu Nr. S-636 informavo išieškotoją ir apeliantus (ieškovus) apie atliktą ekspertizę, Turto įvertinimą 85 500 Eur, išaiškino apie galimybę pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašymus skirti pakartotinę ekspertizę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantams (ieškovams) antstolio 2018 m. birželio 21 d. pranešimas dėl nustatytos Turto vertės kartu su ekspertizės akto išvados kopija buvo įteiktas tinkamai ir Turto vertės iki jo pardavimo iš varžytynių apeliantai (ieškovai) neginčijo.
37. Antstolis 2018 m. lapkričio 15 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, nurodydamas pradinę Turto pardavimo iš varžytynių kainą. Internetiniame puslapyje www.evarzytynes.lt nuo 2018 m. lapkričio 15 d. 13.50 val. paskelbtos pirmosios įkeisto Turto varžytynės Nr. 162931 už pradinę turto pardavimo kainą – 68 400 Eur. Varžytynės baigėsi 2018 m. gruodžio 17 d. 13.55 val., paskelbtas jas laimėjęs dalyvis – K. S., Turto pardavimo varžytynėse kaina – 68 400 Eur.
38. 2021 m. spalio 21 d. (t. y. praėjus beveik trejiems metams po varžytynių pabaigos) antstolis surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-87-32093. 2021 m. spalio 27 d. antstolis surašė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-21-87-32463, kuriuo paskirstė išieškotas lėšas išieškotojai „Swedbank“, AB ir antstoliui.
39. Kaip matyti pagal bylos medžiagą, Turto iš varžytynių aktas negalėjo būti surašytas iš karto pasibaigus varžytynėms, nes 2018 m. gruodžio 19 d. skolininkas D. D. pateikė antstoliui A. B. skundą, prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos varžytynės. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10885-384/2018 tenkino skolininko D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė antstoliui A. B. surašyti (pasirašyti) varžytynėse Nr. 162931 parduoto Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4441-384/2021, patenkinus „Swedbank“, AB prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kurią Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1619-343/2021 paliko nepakeistą.
40. Laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas antstoliui A. B. surašyti / pasirašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą – taip pat buvo taikytos Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5778-384/2019 (2-2194-384/2020) pagal D. D. ieškinį atsakovei „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo vykdyti sutartį, netesybų mažinimo. Šioje byloje Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu už akių atmetus D. D. ieškinį, taip pat panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakyta tenkinti D. D. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1390-343/2020 netenkintas D. D. atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti D. D. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
41. Byloje sprendžiamas ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
42. Apeliantai (ieškovai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu
43. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad į apeliacinį skundą beveik pažodžiui yra perkeltas ieškinio turinys, apeliacinį skundą papildant keliais teiginiais dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir netinkamo CPK 602, 681 ir 682 straipsnių taikymo.
44. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (lot. revisio prioris instantiae) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). Ribotos apeliacijos modelis įtvirtina apeliaciją, kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmą, bet ne kaip pakartotinį tos pačios bylos išnagrinėjimą, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Apeliacinės instancijos teismas ne iš naujo nagrinėja šalių ginčą, bet, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus faktinius bei teisinius argumentus, kuriais tuo pačiu apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (CPK 320 straipsnis), patikrina (įsitikina), ar byloje pakako įrodymų būtent tokioms išvadoms padaryti, su kuriomis nesutinka apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas), t. y. ar pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantai konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių motyvų, objektyviai leidžiančių abejoti skundžiamo teismo sprendimo teisingumu, teisėtumu ir pagrįstumu, nenurodo, apsiribodami vien subjektyviais pasvarstymais įvardindami proceso teisės normų pažeidimą.
45. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, neturi pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų faktų bei padaryti kitokios, nei pirmosios instancijos teisme padaryta, išvados, kad Turtas parduotas už tinkamai nustatytą kainą.
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis, todėl toks aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
47. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų, o antrosiose varžytynėse – 60 procentų CPK 681 straipsnyje įtvirtinta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu dėl per mažos pardavimo kainos, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turi aiškinti ir taikyti kartu su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-827-464/2020).
48. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
49. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju areštuojamą turtą jis turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 27 punktas). CPK 681 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis A. B. 2018 m. sausio 8 d. patvarkymu paskyrė ginčo Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui K. J. Antstolis, remdamasis 2018 m. birželio 20 d. Turto vertinimo ekspertizės aktu, 2018 m. birželio 21 d. pranešimu dėl nustatytos Turto vertės informavo apeliantus, kad Turtas įvertintas 85 500 Eur. Taip pat antstolis šiuo pranešimu išaiškino, kad per tris dienas galima pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašyti antstolio skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (ekspertizės išlaidas apmokant ekspertizę skirti prašančiai šaliai). Taigi antstolis areštuoto Turto vertę nustatė įstatyme nustatytu būdu ir areštuoto Turto verte laikė teismo eksperto, turinčio atitinkamų žinių ir kompetencijų, nustatytą Turto vertę (CPK 681 straipsnio 1 ir 4 dalys). Iš Turto vertinimo ekspertizės akto turinio matyti, kad Turto vidutinė rinkos kaina nustatyta, neatsižvelgiant į tai, jog turtas bus parduodamas priverstine tvarka. Vykdymo proceso metu dėl Turto vertės nustatymo prieštaravimų neteikė nei apeliantai, nei išieškotoja „Swedbank“, AB. Apeliantai taip pat nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, leidžiančių suabejoti ekspertizės metu gautais rezultatais (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros ir pan.).
51. Pirmosios varžytynės paskelbtos 2018 m. lapkričio 15 d. (turto vertinimas atliktas prieš penkis mėnesius iki pirmųjų varžytynių paskelbimo dienos), o parduodamo ginčo Turto kaina nustatyta 68 400 Eur (80 procentų nuo nustatytos Turto rinkos vertės – 68 400 Eur x 100 / 85 500 Eur). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis teisingai nustatė varžytynėse parduodamo ginčo Turto kainą (CPK 718 straipsnis). Varžytynės baigėsi 2018 m. gruodžio 17 d., paskelbus jas laimėjusį dalyvį, įsigijusį Turtą už 68 400 Eur.
52. Aptariamu atveju apeliantai beveik trejus metus bylinėjosi – skundė antstolio veiksmus, prašydami panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos varžytynės; reiškė ieškinį kreditorei „Swedbank“, AB dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, kredito sutarties dalių pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo vykdyti sutartį, netesybų mažinimo, o tuo metu iki 2021 m. spalio 5 d. galiojo teismų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas antstoliui surašyti / pasirašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą (žr. šios nutarties 39-40 punktą). Antstolis 2021 m. spalio 21 d. surašė šioje byloje ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą.
53. Apeliantai teigia, kad antstolis, remdamasis CPK 681 straipsnio 2 dalimi, surašydamas Turto paradavimo iš varžytynių aktą, privalėjo vertinti Turto kainos pokyčius per trejus metus ir iš naujo nustatyti jo vertę.
54. Sprendžiant dėl turto rinkos vertės, reikia atsižvelgti į tai, kad turto realizavimas priverstinio vykdymo procese neretai yra tęstinis veiksmas ir jo metu turto rinkos kaina gali kisti. Jeigu atsiranda aplinkybių, dėl kurių galima spręsti dėl turto rinkos kainos pasikeitimo, tai gali būti pagrindas iš naujo nustatyti turto vertę pagal CPK 681 straipsnį. Pažymėtina, kad reikšmingų aplinkybių visuma (varžytynėse pasiūlyta kaina, praėjęs laiko tarpas nuo turto vertės nustatymo, rinkos pokyčiai) lemia, kad antstolis turi būti aktyvus ir spręsti dėl naujos turto kainos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021 58 punktas).
55. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Paminėtame straipsnyje įtvirtintas turto perkainojimo instituto tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei – turi būti derinamas su vykdymo proceso šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.
56. Kasacinis teismas, be kita ko, ir apeliaciniame skunde cituojamose nutartyse taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).
57. Aptariamos situacijos aspektu pažymėtina, kad: pirma, kaip jau minėta, turto vertinimas turto vertintojo atliktas 2018 m. birželio 20 d. Antra, Turto pardavimo iš varžytynių, vykusių nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., metu Turto kaina nustatyta pagal įstatymą. Trečia, pagal CPK 724 straipsnio 1 dalį, antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Aptariamu atveju 2021 m. spalio 21 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto surašymas užtruko beveik trejus metus išimtinai tik dėl apeliantų (ieškovų) veiksmų – teikiamų skundų, ieškinių bei tuo pagrindu teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo antstoliui surašyti / pasirašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą, nors tiek pats turto vertinimas, tiek pačios varžytinės įvyko dar 2018 metais. Ketvirta, antstoliui pervertinant turtą apeliantų (ieškovų) naudai, kai varžytynės įvykusios, o ribojimą surašyti varžytinių aktą lėmė pačių ieškovų veiksmai, būtų nepagrįstai pažeisti varžytinėse turtą įsigijusio asmens interesai, kuris dėl apeliantų (ieškovų) keliamų ginčių nuo 2018 m. negali nupirktu Turtu naudotis, ir sudarytos prielaidos apeliantams (ieškovams) nepagrįstai vilkinti procesą. Nurodytų motyvų pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų (ieškovų) argumentas, kad antstolis, surašydamas Turto pardavimo iš varžytynių aktą (nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą), t. y. tęsdamas Turto realizavimo veiksmus, turėjo vertinti Turto kainos pokyčius per trejus metus ir iš naujo nustatyti jo vertę.
58. Varžytynių specifika pasižymi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Todėl varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
59. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantų (ieškovų) ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Atsižvelgiant į procesinį teismo sprendimą dėl ginčo baigties, į tai, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje ieškovams (apeliantams) buvo atidėtas 1 668 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, netenkinus jų apeliacinio skundo, iš ieškovų valstybei priteisiama lygiomis dalimis (po 834 Eur) atidėto žyminio už apeliacinį skundą suma – 1 668 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 834 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus) iš kiekvieno žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.
Išaiškinti, kad žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Aldona Tilindienė