Civilinė byla Nr. e2A-526-259/2019

 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06198-2018-5

 Procesinio sprendimo kategorijos: 

 3.1.7.6.;2.6.10.2.1;2.6.10.2.2;2.6.10.2.3;

 2.6.10.2.4.2;3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. – S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. S. ieškinį atsakovams A. D., A. G.-Š., S. L., J. D., R. D., I. D.-S. dėl pažeistų teisių gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama: pripažinti atsakovų draudimą ieškovei nuo (duomenys neskelbtini) elektros stulpo Nr. KAS-1658 prisijungti žemo galingumo elektros kabelį (3 KW) prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato dalies, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kaip tyčinę, ilgalaikę grupės žmonių diskriminaciją, nukreiptą prieš vieną neturtingą pilietę; priteisti ieškovei iš atsakovų 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (iš kiekvieno atsakovo atskirai po 1 533 Eur); priteisti valstybei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė nuolat gyvena, nes neturi kitos gyvenamosios vietos. Ieškovės teigimu, nuo 2013 m. lapkričio 4 d. atsakovai draudžia jai realiai įsivesti į šias patalpas elektros energiją, todėl ieškovė yra priversta gyventi be elektros ir šildymo. Tokiu būdu ieškovė yra diskriminuojama tyčia, ieškovė dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų patiria dvasinius išgyvenimus, silpnėja jos sveikta, be to, ji praranda galimybę dirbti namuose (tapyti paveikslus) ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį. Dar iki persikėlimo gyventi į ūkinį pastatą, ieškovė nuosavybės teise tuo pačiu adresu turėjo gyvenamąjį būstą, kurį vėliau pardavė atsakovui S. L. Šiame būste ieškovė gyveno kartu su motina, buvo tvarkingos ir ramios gyventojos, tačiau dar tuo metu prasidėjo ieškovės nesutarimai su kaimyne A. D., kuri, ieškovės teigimu, yra įkalbėjusi kitus atsakovus neteisėtai veikti prieš ieškovę, trukdyti jai įsivesti elektros energiją į ūkinio pastato patalpas. Ieškovė nurodė, kad jos teisės yra pažeistos, nes atsakovai jai kerštauja, specialiai apsunkina jai gyvenimo sąlygas, su ieškove nesikalba, nesutinka duoti sutikimo dėl elektros energijos pajungimo. Ieškovės paaiškinimu, ji jau keletą kartų realiai bandė atlikti elektros laidų tiesimo darbus, pasitelkus kitus asmenis (tiesiant elektros kabelį nuo stulpo, įkasant kabelį po žeme), tačiau realiems darbams atlikti trukdydavo atsakovai (atsakovai išvarė profesionalų ekskavatoriaus vairuotoją, elektrikus ir pan.). Neturtinės žalos dydį atsakovė apskaičiavo, atsižvelgusi į tai, kad atsakovai jau penkerius metus trukdo ieškovei įsivesti elektrą, o per tuos metus ji būtų uždirbusi mažiausiai 10 000 Eur. Ieškovė taip pat prašė ieškinio atmetimo atveju ar ieškinio tenkinimo iš dalies atveju nepriteisti iš jos atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisinę pagalbą, nes jos turtinė padėtis yra labai sunki, gyvena tik iš socialinės pašalpos.

2.       Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės kaltinimai dėl atsakovų tariamo piktnaudžiavimo ir draudimo ieškovei pasijungti žemo galingumo (3kW) elektros kabelį yra visiškai nepagrįsti, paremti išimtinai tik ieškovės subjektyviu vertinimu. Analogiškos faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė šioje civilinėje byloje, jau buvo analizuotos teisme dvejose ankstesnėse Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-63-752/2015 ir Nr. 2-2303-151/2016. Šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, akivaizdžiai paneigia ieškovės argumentus dėl neteisėtų ir kaltų atsakovės veiksmų elektros kabelio pajungimo klausimu, todėl, ieškovei neįrodžius nei vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, ieškinys atmestinas, o ieškovei už piktnaudžiavimą procesu, t. y. pakartotinių ieškinių teikimą, remiantis analogiškomis faktinėms aplinkybėms, skirtina CPK 95 straipsnyje nustatyto dydžio bauda.

3.       Atsakovai A. Š. ir S. L. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas S. L. nurodė, kad jis neturi nuosavybės teisių į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį ieškovė siekia įvesti elektrą, todėl jis neturi jokių pretenzijų dėl šio ieškovės siekio. Tačiau pažymėjo, kad kaip nurodė Kauno apylinkės teismas, priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2303-151/2016, ieškovė prieš tai privalo pasirūpinti visais reikalingais leidimais ir elektros kabelį tiesti tik įstatymų nustatyta tvarka ir tik kvalifikuotų darbuotojų. Atsakovė A. G.-Š. nurodė, kad jai nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), o 1/2 dalis šio pastato priklauso ieškovei. Ji kartu su atsakovais A. D., S. L. bei ieškove yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai; tarp bendrasavininkų yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovė pažymėjo, kad ūkinio pastato dalį ji paveldėjo tik po motinos S. A. G. mirties (duomenys neskelbtini), o pati atsakovė jau daugiau kaip dešimt metų gyvena užsienyje, tarp jos ir ieškovės nėra jokio bendravimo, konfliktų su ieškove niekada neturėjusi. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji iš esmės neprieštarauja ieškovės siekiui įsivesti elektrą, tačiau ji tai privalėtų atlikti prieš tai pasirūpinusi visais reikalingais leidimais, atsižvelgiant ir į tai, kad realiai ūkinis pastatas tarp bendraturčių nėra atidalintas.

4.       Atsakovai J. D. ir I. D.-S. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie neturi bendrosios nuosavybės su ieškove, todėl ieškinys, susijęs su bendraturčių teisėmis ir pareigomis, atsakovų atžvilgiu turi būti atmestas. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovai taip pat rėmėsi aplinkybe, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2303-151/2016 buvo atmetęs ieškovės reikalavimą dėl žemo galingumo (3kW) elektros kabelio tiesimo nuo elektros stulpo Nr. KAS-1658, esančio prie (duomenys neskelbtini), į ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Teismas šioje byloje konstatavo, kad nei vienas iš ieškovės siūlomų elektros įvedimo būdų nėra nei racionalus, nei tinkamai pateiktas. Kitas ieškovės ieškinys dėl ieškovės teisės be atsakovų A. D., S. A. G. ir S. L. sutikimo nutiesti elektros kabelį po žeme iki ieškovei priklausančio ūkinio pastato dalies taip pat buvo atmestas (Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-63-752/2015, buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1318-230/2015).

5.       Atsakovas R. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis ieškovės atžvilgiu nėra atlikęs jokių neteisėtų ir diskriminacinio pobūdžio veiksmų, be to, jis nėra ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. D., 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. S., 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui J. D.,  480 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui S. L., 480 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. Š.; atmetė atsakovės A. D. atstovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei.

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra kildinami iš deliktinės atsakomybės, numatančios, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog nepaisant aplinkybės, kad ieškovė su atsakovais A. Š., S. L. ir A. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir ūkinį pastatą, tačiau šios faktinės aplinkybės nelemia būtinybės konstatuoti, kad ieškinio materialiniai reikalavimai yra kilę iš bendrosios dalinės nuosavybės santykių – ieškovė savo reikalavimus grindžia kitais pagrindais, t. y. akcentuoja visų atsakovų (tiek bendraturčių A. Š., S. L., A. D., tiek kaimynų J. D., R. D., I. D.-S.) neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikant bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

8.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovų veiksmų, sutrukdžiusių jai realiai įsivesti elektrą į ūkinį pastatą, tiek tiesiant elektros kabelį nuo stulpo, tiek įkasant kabelį po žeme. Nepaisydama aplinkybės, kad dėl šių ieškovės dėstytų aplinkybių teismai pasisakė, atmesdami ieškovės ieškinius, ieškovė ir šioje byloje iš naujo siekė įvertini atsakovų veiksmų neteisėtumą.

9.       Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-63-752/2015, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, konstatavo, kad atsakovų A. D., S. L. veiksmai nebuvo neteisėti, sprendžiant klausimą dėl elektros kabelio tiesimo po žeme. Taip pat pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2303-151/2016, konstatavo, kad atsakovų A. D., A. G.-Š., S. L., J. D., R. D., I. D.-S. veiksmai nebuvo neteisėti, sprendžiant kitą klausimą (dėl elektros kabelio tiesimo nuo elektros stulpo). Šioje byloje ieškovė pakartotinai kėlė klausimą dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, sprendžiant atsakovų elgesį būtent dėl elektros kabelio tiesimo nuo stulpo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai pagrįstai remiasi Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl atsakovų veiksmų teisėtumo, nes nurodytoje civilinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys ir buvo vertintos tos pačios faktinės aplinkybės (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdyje, nenurodė papildomų aplinkybių, kuo naujai galėjo pasireikšti atsakovų veiksmai, teikė abstrakčius paaiškinimus. Todėl konstatavo, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos leistinomis įrodinėjimo priemonės įrodyti argumentus apie atsakovų neteisėtus veiksmus, dėl ko atsakovų neteisėti veiksmai nėra įrodyti, priešingai, teismo nurodyti prejudiciniai faktai, nustatyti civilinėje byloje Nr. 2-2303-151/2016, paneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumą.

11.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė ir jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos faktą ir dydį. Ieškovė argumentavo, kad dėl to, jog ji savo būste neturi elektros, jos sveikatos būklė yra ypatingai pablogėjusi, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų (medicininių dokumentų ir pan.). Ieškovė nurodė, kad ji pati supranta savo sveikatos problemas, vaistams piniginių lėšų neturi, todėl pas gydytojus nesilanko keletą metų. Taip pat ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar pagrįstai ieškovė teigia negalinti užsiimti tapyba ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį (parduodama savo darbus). Teismo vertinimu, ieškovės deklaratyvūs pasvarstymai apie tai, kad ji be didesnių problemų galėtų realizuoti (parduoti) savo darbus, yra paremti tik ieškovės subjektyviu vertinimu, kuriuo, kaip leistinu įrodymu, teismas negali remtis priimdamas sprendimą (CPK 177 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir antrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neturtinės žalos (CK 6.249 straipsnis).

12.       Teismas, nenustatęs dviejų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos), sprendė, jog kitų civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

13.       Teismas, atmetęs ieškinį, sprendė, jog ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas už advokatų teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimus į ieškinį, dalyvaujant teismo posėdžiuose). Pažymėjo, jog ieškovė, tiekdama ieškinį ir atstovaujama advokatės, šią aplinkybę žinojo (turėjo žinoti), todėl turėjo įvertinti visas su bylos nagrinėjimu (civilinės bylos iškėlimu) kylančias teisines pasekmes. Ieškovės argumentus, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, teismas atmetė, nurodydamas, jog ieškovė neteikė išsamių duomenų apie turtinę padėtį ir tik teismui savo iniciatyva išreikalavus duomenis apie ieškovės turimą nekilnojamąjį turtą, ieškovė nurodė, kad 2016 m. vasarą ji už 9 000 Eur pardavusi dalį savo nekilnojamųjų daiktų, tačiau šias pinigines lėšas panaudojo pragyvenimui.

14.       Teismas pažymėjo, kad atsakovų prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, jie sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Prašomos priteisti sumos (1000 Eur, 500 Eur, 480 Eur) neviršija teisės akte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė B. Š. – S. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir nepriteisti iš ieškovės 2 960 Eur atsakovų turėtoms advokato išlaidoms padengti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas neįvertino įstatymų nuostatų, kuriose, apeliantės nuomone, rašoma, jog kabelis yra tik kilnojamasis daiktas, bet ne statinys ir jam netaikomos statybos nuostatos (Elektros ir energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

15.2.                      Teismas laikė niekiniais Lesto 2016 m. kovo 7 d. atsakymus dėl bendraturčių parašų ne būtinumo bei Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos energetikos ministerijos 2016 m. balandžio mėn. atsakymą dėl bendraturčių parašų ne reikalingumo pastato dalies minimaliai instaliacijai atlikti, prisijungiant žemo galingumo kabelį oru. Tai, kad projektas nereikalingas patvirtino ir atestuoti elektros paslaugas teikiantys specialistai, tačiau jų nuomonę teismas laikė niekine.

15.3.                      Teismas nesprendė ieškinio iš esmės, kadangi prieš tai jį atmetė du teismai.

15.4.                       Apeliantė nesutinka su teismo priteistomis iš apeliantės bylinėjimosi išlaidomis atsakovų naudai. Atsakovai S. L. ir A. Š. atsiliepimus į ieškinį rašė patys, jų apimtis nepilni du puslapiai. Atsakovės A. D. atsiliepimas į ieškinį parašytas WORD formatu, nepasirašytas, jį galima kopijuoti, todėl toks atsiliepimas pinigine verte yra niekinis. Dėl atsakovų I. S. ir J. D. rašyto atsiliepimo į ieškinį nėra įrodymų, kad jį rašė advokatas, nes jis pasirašytas tik pačių atsakovų.

15.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės atsakovų turėtas maksimalias bylinėjimosi išlaidas. Apeliantei nebuvo pateikti įrodymai, už ką konkrečiai ir kiek buvo sumokėta atsakovų advokatams. Bylinėjimosi išlaidos yra dirbtinai išpūstos. Teismo paruošiamasis procesas truko 1 val. 30 min. Teismo procesas truko apie 4 val., kuriame kiekvienas advokatas kalbėjo po 45 min.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės A. D. naudai 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Apeliantės skunde minėtu raštu LR aplinkos ministerija informuoja, kad pareiškėjos prašymas yra nukreipiamas į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, rašte išdėstomi esminiai teisės aktai, kurių pagrindu prašymas yra nukreipiamas nagrinėjimui į kitą instanciją. 2016 m. balandžio 4 d. raštu VEI prie EM informuoja, kokiais teisės aktais veikia ši įstaiga, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia institucijai teisės vertinti nuosavybės teisę reglamentuojančių teisės aktų, nurodo, kad ieškovės kreipimasis nepatenka į institucijos atliekamą kontrolę, t. y. klausimas nesusijęs su institucijos kompetencija. ESSO pateikia bendrąją informaciją dėl ieškovės patalpų elektros vidaus tinklo įrengimo ir sąlygų. Tačiau šie raštai neįrodo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu atsakovams atsirastų prievolė atlyginti ieškovei neturinę žalą, taip pat jie nėra įrodymai, paneigiantys teismo 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. birželio 14 d. sprendimais nustatytas aplinkybes, t. y. paneigiantys atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygas atlyginti neturtinę žalą, kurios ieškovė reikalauja.

16.2.                      Apeliantės argumentas, kad teismas nesprendė ieškinio iš esmės, kadangi prieš tai jį atmetė du teismai, nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas nustatė ieškinys, kuriuo ieškovė reikalavo taikyti atsakovams civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės neturtinę žalą. Ši byla nebuvo dėl teisės ieškovei prisijungti elektrą oru ar žeme be atsakovų sutikimo ar panašiai. Ieškovė dar 2014 metais kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti ieškovei teisę be atsakovų A. D., S. A. G., S. L. sutikimo nutiesti elektros kabelį po žeme bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje „D“ iki ieškovei priklausančio ūkinio pastato, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė 2015 m. lapkričio 5 d. pateikė ieškinį atsakovams, tarp jų ir atsakovei A. D. dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo ieškovė reikalavo pripažinti atsakovų (kaimyninio sklypo kaimynų ir bendraturčių) atsisakymą duoti sutikimą nepagrįstu bei leisti ieškovei be atsakovų sutikimo pasijungti žemo galingumo (3KW) elektros kabelį nuo stulpo Nr. KAS - 1658 (esančio (duomenys neskelbtini)) į ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį. Ieškinį ieškovė grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir ieškinį dėl elektros prisijungimo tiesiant kabelį po žeme. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Taigi, net dviejų teismų sprendimų pagrindu nėra nustatyti atsakovų, tarp jų ir atsakovės A. D., kalti veiksmai dėl elektros ieškovei pasijungimo galimybių, dėl atsakovų tariamo nebendradarbiavimo. Kadangi ieškovė savo ieškinį dėl deliktinės atsakomybės taikymo ir neturtinės žalos priteisimo grindžia būtent aplinkybėmis dėl elektros pasijungimo, o šie klausimai buvo išnagrinėti minėtose civilinėse bylose, teismas pagrįstai šiais sprendimais rėmėsi kaip prejudicinais faktais.

16.3.                      Teismui skundžiamu sprendimu atmetus ieškinį, atsakovė A. D. turi teisę į jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Advokatė, kaip ir numato įstatymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė prašymą, kuriame detalizavo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą. Visa su byla susijusi medžiaga yra EPP sistemoje, ieškovė yra atstovaujama profesionalaus atstovo, pati aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovei nebuvo pateikti įrodymai už ką ir konkrečiai kiek buvo sumokėta advokatams, yra nepagrįsti. 2018 m. rugsėjo 11 d. į EPP sistemą atsakovės A. D. atstovė įkėlė prašymą dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo su 2018 m. gegužės 22 d. pinigų priėmimo kvito kopija, kuriuo patvirtinta, kad atsakovė A. D. už atstovavimo byloje paslaugas advokatei V. L. sumokėjo iš viso 1 000 Eur (900 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir 100 Eur už atstovavimą teisme). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. Š. nurodo, kad su apeliantės teiginiais nesutinka. 2018 m. liepos mėn. pabaigoje, grįžusi į Lietuvą atostogoms, sužinojo, jog yra patraukta atsakove civilinėje byloje. Su ieškove nebendrauja, mažai pažįstamos. Daugiau kaip 10 metų gyvena UK ir dalyvauti teismo procese negalėjo, todėl buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokatę ir sumokėti 480 Eur. Atsakovė nurodo, kad ji turėjo šias nenumatytas išlaidas, kurias teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Ieškovė neįrodė, jog atsakovas S. L. (ar kiti atsakovai) jai draudžia prijungti žemo galingumo elektros kabelį prie ūkinio pastato. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog jis neprieštarauju, kad ieškovė tiestų elektros kabelį.

18.2.                      Atsakovas nurodo, kad advokatei sumokėjo 480 Eur už konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą trijuose posėdžiuose (2018-08-07, 2018-09-12 ir 2018-10-24). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino, todėl pagrįstai priteisė atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijose nustatytos maksimalios išlaidos.

19.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai I. S. ir J. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Taip pat teismo sprendime yra pagrįstai pasiremta prejudiciniais faktais. Ankstesnėse civilinėse bylose buvo nagrinėjamas tas pats - elektros pajungimo į ieškovės ūkinio pastato dalį klausimas. Teismų sprendimuose yra išsamiai išnagrinėtos, išdėstytos ir nurodytos sąlygos ir reikalavimai, kuriuos turėtų įvykdyti ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė turi teisę iš naujo kreiptis į atsakovus dėl sutikimo gavimo, pateikdama jiems išsamius duomenis apie kasimo (elektros kabelio tiesimo) darbus, šių darbų rezultatą, o atsakovams atsisakius duoti sutikimą, ginčyti tokį atsisakymą teismine tvarka. Po minėtų teismo sprendimų priėmimo ir iki šios civilinės bylos iškėlimo ieškovė neatliko teismo sprendimuose nurodytų veiksmų, kurie yra būtini siekiant jos pageidaujamo tikslo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad ieškovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdyje, nenurodė papildomų aplinkybių, kuo naujai galėjo pasireikšti atsakovų veiksmai, teikė abstrakčius paaiškinimus, kad nors ji realiai nebendrauja su atsakovais, tačiau, jos įsitikinimu, atsakovai ją ignoruoja ir diskriminuoja.

19.2.                      Apeliantės argumentai dėl priteistų iš jos bylinėjimosi išlaidų, jų dydžio yra nepagrįsti. Atsakovai turi teisę į jų turėtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio l dalis). Atsakovams suteiktų teisinių paslaugų faktą ir dydį patvirtina byloje pateikti dokumentai: atstovavimo sutartis, sąskaita už teisinę pagalbą, pinigų priėmimo kvitas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus. 

21.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovų (ieškovės bendraturčių A. Š., S. L., A. D., jos kaimynų J. D., R. D., I. D.-S.) veiksmų, draudžiant ieškovei įsivesti elektros įvadą į turimą būstą, vertinimo, dėl kurių, ieškovės teigimu, ji patiria tiesioginę diskriminaciją, kaip vieniša, neturtinga moteris.

22.       Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams, kuriame nurodė tas faktines aplinkybes, jog ieškovė įvairias būdais siekia įsivesti elektros įvadą į savo gyvenamąjį būstą ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai A. Š., S. L., A. D., J. D., R. D., I. D.-S. tyčiniais veiksmais atima galimybę naudotis elektros energija. Ieškovė įrodinėjo, kad tokiu būdu yra diskriminuojama, nes turi mažas pajamas ir yra moteris. Ieškovė teigia, kad dėl nurodomos diskriminacijos ji neužsidirbo (prarado) 10 000 Eur sumą, todėl prašo priteisti šią sumą iš atsakovų kaip turėtą neturtinę žalą.

23.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. D., 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. S., 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui J. D., 480 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui S. L., 480 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. Š., atmetė atsakovės A. D. atstovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje įrodymus, nesprendė byloje pareikšto ieškinio iš esmės, kadangi prieš tai ieškovės ieškinius atmetė du teismai; apeliantė nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis atsakovų naudai.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, jog diskriminacija – tai neteisėti veiksmai ar elgesys, kai asmuo pastatomas į jam nepalankią padėtį dėl rasinės ar tautinės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos, kas sukelia nepagrįstą asmens teisių ribojimą, jų atėmimą, kliudymą naudotis savo teisėmis. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti atsakovų veiksmų, trukdančių jai įsivesti elektros įvadą į turimą ūkinį pastatą, neteisėtumą ir tas aplinkybes, kad neteisėtus ir diskriminacinius veiksmus atsakovai atliko dėl jos lyties bei gaunamų mažų pajamų.

25.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-63-752/2015 išsprendė ieškovės reikalavimą atsakovams A. D., S. G., S. L. be jų sutikimo nutiesti elektros tiekimo kabelį po žeme iki ieškovei priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 54-62). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą tiesti elektros kabelį be atsakovų sutikimo, teismo sprendimo motyvuose nurodęs, jog ieškovė neparengė reikiamo kabelio linijos projekto, nesuderino su atsakovais būtinos toponuotraukos, kad nebūtų pažeistos atsakovų įrengtos komunikacijos sklype, nepateikė sertifikuoto kabelio įrengimo vykdytojo. Teismas sprendė, kad atsakovai pagrįstai nedavė sutikimo tiesti bendraturčių žemės sklype elektros kabelį po žeme, o ieškovė nevykdė pareigos susitarti su atsakovais. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (1 t. b. l. 63-73) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavo, kad atsakovai byloje pagrįstai ginčijo ieškovės B. Š. S. elektros kabelio įrengimo būdą, neginčijo jos teisės tiesti kabelį, nes ieškovė neatskleidė savo siekio įgyvendinimo būdo ir plano. Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2303-151/2016 (1 t. b. l. 74-78), išsprendė ieškovės reikalavimą atsakovams A. D., A. G.-Š., S. L., J. D., R. D., I. D.-S. pripažinti atsakovų atsisakymą duoti ieškovei sutikimą įrengti oru elektros tiekimo kabelį nuo elektros stulpo į jai priklausantį ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė, pripažino, kad atsakovų veiksmai neduodant sutikimo įrengti elektros tiekimo kabelį buvo teisėti.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, jog prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi šios nutarties 25 pastraipoje minėtose bylose dalyvavo tie patys asmenys- ieškovė ir atsakovai, įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo  2015 m. vasario 24 d. sprendimu, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimu yra nustatytos tos aplinkybės, jog atsakovai pagrįstai nedavė sutikimo ieškovei įrengti elektros tiekimo kabelio ir oro linijos per bendro naudojimo sklypą į ieškovei priklausantį ūkinį pastatą ir kad atsakovų veiksmai, neduodant ieškovei sutikimo įrengti elektros tiekimo kabelį į jos naudojamą pastatą, buvo teisėti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad atsakovai tyčiniais veiksmais atima galimybę jai naudotis elektros energija, nepateikė. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

27.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, jog ieškovai, neduodami sutikimo įrengti elektros tiekimo liniją, ją diskriminuoja dėl jos lyties bei gaunamų mažų pajamų. Ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai savo poziciją dėl elektros linijos įrengimo atsakovės atžvilgiu grindė būtent tomis aplinkybėmis, kad ji yra moteris ir gauna mažas pajamas (CPK 178 straipsnis).

28.       Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 10 000 Eur turtinę žalą. Šis reikalavimas yra susijęs su reikalavimu pripažinti atsakovų veiksmus ieškovės atžvilgiu neteisėtais. Atmetus reikalavimą pripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais, išvestinis reikalavimas negali būti tenkinamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

29.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismui atmetus, atsakovams buvo priteistos jų turėtos ir įrodytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 178 straipsnis).

30.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 11,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. 2 t. b. l. 50). Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 92 straipsnis).

32.       Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė A. D. turėjo 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (7 t. b. l. 14, 15, 16).  Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė I. S. ir atsakovas J. D. turėjo po 100 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (7 t. b. l. 41-44). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovų turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš B. Š.-S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,05 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš B. Š.-S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš B. Š.-S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš B. Š.-S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Dalė Burdulienė

Raimondas Buzelis

Arvydas Žibas