Byla Nr. 1S-122/2011
Proceso Nr. 1-57-1-01418-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.16.1.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Elena Vainienė,
sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,
gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui,
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo R. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 29 d.
Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė:
R. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu, o būtent:
Jis kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. liepos 24 d., apie 18.00 val., asmeninio konflikto metu, namuose, (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 12 kartų į įvairias kūno vietas savo tėvui K. B., padarydamas jam poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje, dešiniųjų VI, VII, VIII šonkaulių viengubus lūžius su jų srityje esančia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, kairiųjų VII, VIII, IX šonkaulių viengubus lūžius su jų srityje esančia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvą kairio inksto apatinio poliaus kapsulėje; poodines kraujosruvas veido kairėje, abiejuose žastuose, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva viršutinėje lūpoje, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose kairiame skruoste, pakaušio kairėje smilkininėje srityje; muštines žaizdas kairio antakio srityje, kairiame skruoste, viršutinės lūpos gleivinėje; didžiosios taukinės plyšimą su aplinkiniu pakraujavimu minkštuosiuose audiniuose ir šio plyšimo projekcijoje plonžarnės pasaito plyšimą su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose – sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu, nuo ko nukentėjusysis K. B. mirė, t. y. R. B. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu.
R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2010 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi kaltinamajam R. B. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, terminą skaičiuojant 2011 m. balandžio 29 d. Nutartyje nurodė, kad R. B. iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs. Tai leido teismui teigti, jos pastarasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Be to, kaltinamasis praeityje teistas, ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau šiuo metu yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, dėl ko jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs nuo teismo ir dėl to nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis R. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria jam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir skirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kad galėtų dirbti ir mokytis laisvėje.
Kaltinamasis skunde teigia, kad jis pirmą kartą kaltinamas smurtinio nusikaltimo padarymu. Praeityje nebuvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Tai, kad jam yra pareikštas kaltinimas žmogžudyste, nėra pagrindas teigti, jog būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Mano, kad jam negali būti taikomas kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte (trukdymas procesui), nes jis buvo linkęs padėti bylos tyrimui, duodamas nuoseklius parodymus.
Teigia, kad teismas, taikydamas jam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą turėtų atsižvelgti į tai, kad jis buvo sulaikytas praėjus porai dienų nuo tėvo mirties, būdamas laisvėje nesislėpė ir nebėgo nuo pareigūnų, nevengė padėti tyrimui. Todėl mano, kad parodė, jog nėra linkęs slėptis ar bėgti nuo teismo.
Nurodo, jog neteisingai konstatuota, kad jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, nes bendrauja su teta B. K., dėde V. B. ir kitais artimaisiais.
Mano, kad teisėjas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, rėmėsi teoriniais pagrindais, neįvertindamas faktinių aplinkybių. Tai įtakojo kardomosios priemonės termino pratęsimo nepagrįstumą. Suimtojo nuomone, paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę visi BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suimto kaltinamojo R. B. gynėjas prašė ginamojo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Suimto kaltinamojo R. B. skundas atmestinas.
Apeliacinio teismo nuomone, skundžiamąja nutartimi suimtam kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir nepažeidžiant tai reguliuojančių BPK reikalavimų. Kaltinamojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų. Jos paremtos bylos duomenimis. Bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. B. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. B. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje nurodė šio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) bei šio pagrindo buvimą motyvavo.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Aukštesnysis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad kaltinamajam R. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas nepasikeitė ir neišnyko.
Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. R. B. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Šiame nutarime taip pat išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą R. B. šiuo pagrindu buvo atsižvelgta į tai, kad jis iki sulaikymo nedirbo (neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio), yra nevedęs. Kaltinamasis praeityje yra teistas. Nors teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai jį charakterizuoja.
Kaltinamojo teiginys, kad jis nėra linkęs bėgti (slėptis) nuo teismo, nes buvo suimtas tik po poros dienų po tėvo mirties yra deklaratyvus. Manytina, iš karto po galimai padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis nesuvokė gręsiančios bausmės dydžio už padarytą nusikalstamą veiką, o susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei aiškiai suvokdamas jo galimos veikos padarinius, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
Kaltinamasis savo skunde ginčija tris kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus, tačiau apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi jam suėmimą yra pratęsęs tik dėl vieno pagrindo, t. y. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto (bėgs (slėpsis) nuo teismo). Kadangi apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam pratęsė tik esant vienam pagrindui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skundo argumentai dėl kitų skunde minimų suėmimo pagrindų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2,3 punktas) nenagrinėtini.
Apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs anksčiau aptartą suėmimo pagrindą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Tokia teismo išvada pagrįsta ir motyvuota, todėl laikytina, kad kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
Kaltinamojo prašymas, panaikinus skundžiamąją nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo, skirti jam kelias švelnesnes kardomąsias priemones, netenkintinas.
Aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą (BPK 130 straipsnis), tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr.50 26 punktas). Šiuo metu R. B. baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, nagrinėjimo vilkinimo nenustatyta.
Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisme davė nuoseklius parodymus, taip padėdamas tyrimui, bendrauja su giminaičiais, palaikydamas socialinius ryšius, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos, kad būtų pagrindu naikinti apygardos teismo nutartį, kuria paskirta griežčiausia kardomoji priemonė.
Dėl to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamajam R. B. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir nepažeidžiant BPK reikalavimų. Tenkinti suimto kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apygardos teismo nutartis nenaikintina.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
n u t a r i a :
Suimto kaltinamojo R. B. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Elena Vainienė