Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-129-1035/2022

        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02089-2021-5

        Procesinio sprendimo kategorijos 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 10 d.

Vilnius 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas R. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21775-2021.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. spalio 26 d. nutarimu R. M. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė 850 Eur dydžio bauda. R. M. nubausta už tai, kad ji 2021 m. rugsėjo 23 d. 16.02 val. Vilniuje, I. Simonaitytės g. 6, vairavo automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytais pagrindais, važiuodama pasirinktu greičiu nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į terasos tvorą, ja apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi R. M. skundas dėl Institucijos 2021 m. spalio 26 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir palikti paskirtą baudą pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, sumažinant jos dydį iki minimalaus, leidžiant ją sumokėti dalimis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      R. M. davė išsamius paaiškinimus dėl įvykio, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir teismas turėjo sumažinti baudos, paskirtos už ANK 423 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymą, dydį iki minimalaus, baudą leidžiant sumokėti dalimis. Be to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad R. M. nepateikė dokumentų apie savo sunkią padėtį, nes policijai buvo pateikta R. M. charakteristika iš darbovietės, vaikų gimimo liudijimai (R. M. augina du nepilnamečius vaikus).

1.2.                      R. M. kaltę pripažįsta ir dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo, nors administracinio nusižengimo protokolas dėl šios veikos nebuvo surašytas, tai nurodyta tik Institucijos nutarime, o dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pažymėtina, kad R. M. nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nepatraukė automobilio, su nukentėjusiąja R. M. dėl įvykio aplinkybių susitarė vietoje (ir dėl žalos atlyginimo), R. M. iki namų pavežė pati nukentėjusioji savo automobiliu tam, kad R. M. pasiimtų telefoną ir praneštų draugui apie įvykį, be to, deklaracijos pildyti nebuvo galimybės, nes R. M. su savimi neturėjo asmens dokumento. Tą vakarą R. M. niekas neskambino į telefoną, jos neieškojo, neprašė atvykti į policijos įstaigą. Tyčios pabėgti ar pasislėpti R. M. neturėjo, nukentėjusioji matė R. M., jos gyvenamąją vietą. Pranešti apie įvykį policijai R. M. negalėjo, nes neturėjo telefono, apie įvykį iš karto nepranešė ir nukentėjusioji.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, Institucijos 2021 m. spalio 26 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyta, kad apylinkės teismas išanalizavo, įvertino visus byloje esančius duomenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad R. M. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš bylos duomenų matyti, kad iš karto po eismo įvykio R. M. nukentėjusiajai nurodė, jog su savimi neturi dokumentų, dėl ko būtina vykti iki namų. Važiuojant kartu iki R. M. namų nukentėjusioji pajautė alkoholio kvapą, sklindantį nuo R. M., todėl iškvietė pareigūnus, paaiškino, kad vairuotoja (R. M.) yra galimai neblaivi, grįžo į įvykio vietą. Į įvykio vietą atvyko ir R. M., tačiau nukentėjusiajai nurodžius, kad ji iškvietė policiją, R. M. pasišalino iš įvykio vietos, nebegrįžo, taip pat ji nebuvo rasta namuose. R. M. teismo posėdyje parodė, kad apie jos buvimo vietą nežinojo ir įvykio vietoje likęs sugyventinis, kuris nurodė, jog įvykio dieną jis su R. M. šventė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji jautė nuo R. M. sklindantį alkoholio kvapą, teismas pagrįstai nurodė, jog pasišalindama iš įvykio vietos R. M. išvengė blaivumo patikrinimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš dalies sutinka su kaltinimu, t. y. ji sutinka, kad neturėdama teisės vairuoti atsitrenkė į terasos tvorą, tačiau nesutinka, kad ji pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat apeliantė nesutinka su paskirtos baudos dydžiu už nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės identiškas argumentais, kuriais buvo grindžiamas ir apylinkės teismui pateiktas skundas (b. l. 41–43).

Apeliantė pabrėžia, kad šioje byloje turėjo būti nustatytos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamus Institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos pagrįstai. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės gali būti konstatuojamos, kai visuma duomenų pagrindžia kaltininko atsakomybę švelninančius aspektus, atskleidžia mažesnį veikos pavojingumą, švelninančios padėtį aplinkybės turi būti pagrįstos konkrečiais bylos duomenimis, tačiau nagrinėjamu atveju jų nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. šioje byloje kaltinama dėl trijų administracinių nusižengimų padarymo. Ji kaltę pripažino iš dalies, nes nuo pat pradžios teigė, kad ji nepasitraukė iš eismo įvykio vietos, t. y. nepripažino kaltės dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris šiuo atveju laikytinas sunkiausiu (pagal sankciją) iš visų jai inkriminuotų nusižengimų (tai yra svarbu, kadangi pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį galutinė nuobauda tokiu atveju skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų). Kaip matyti, R. M. pozicija dėl kaltės (ne)pripažinimo (ši aplinkybė yra svarbi nustatant apeliantės akcentuojamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę) šioje byloje nustatyta atsižvelgiant į jos bendrą poziciją dėl visų trijų administracinių nusižengimų. Dėl šių priežasčių atmestinas skundo argumentas, kad prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis turėjo būti pripažintos apeliantės atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo inkriminavimas R. M. yra teisėtas ir pagrįstas. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus pareigūnams į eismo įvykio vietą automobilio ,,BMW“ vairuotojos (R. M.) vietoje nebuvo (b. l. 7), tai nurodyta ir nukentėjusiosios V. G. – Z. paaiškinime (b. l. 10). Pati R. M. paaiškinime nurodė, kad nukentėjusiajai pranešus, jog ji iškvietė pareigūnus, R. M. nuėjo į vaikų žaidimų aikštelę, neužilgo prie jos sugyventinio priėjo pareigūnai, ji aikštelėje buvo apie 1,5 val. (b. l. 11). Taigi, apeliantė sąmoningai negrįžo į įvykio vietą. Savo veiksmų pateisinimas emocijomis, išgyvenimais (R. M. nurodo, kad verkė, buvo išsigandusi) negali būti laikomi aplinkybe, dėl kurios pasitraukimas iš eismo įvykio vietos traktuojamas kaltininko naudai. R. M. ir jos sugyventinio S. Z. parodymai nesudaro pagrindo sutikti su skunde nurodytais teiginiais. S. Z. teismo posėdyje nurodė, kad grįžus į eismo įvykio vietą R. M. nusprendė eiti į vaikų žaidimų aikštelę, jis nematė, kur ji atsisėdo, tačiau aikštelė buvo arti (20 m nuo įvykio vietos) (b. l. 71), R. M. parodė, kad atvykusių pareigūnų nesulaukė, sėdėjo vaikų žaidimų aikštelėje (b. l. 61). Tuo pačiu S. Z. parodė, kad jis R. M. neberado aikštelėje, nežinojo, kad ji sėdėjo būtent ten (b. l. 72). Minėta, kad R. M. paaiškinime nurodė, jog aikštelėje sėdėjo apie 1,5 val., t. y. nemažą laiko tarpą, todėl pateikta R. M. ir jos sugyventinio S. Z. versija yra neįtikinama. Be to, apeliantė neneigia, kad ji žinojo, jog atvyksta pareigūnai, tačiau ji vis tiek pasitraukė iš įvykio vietos, nors turėjo pareigą pasilikti, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje. R. M. galėjo ir turėjo suvokti šią pareigą, tačiau sąmoningai ją ignoravo. S. Z. parodė, kad išvažiavus pareigūnams R. M. netrukus grįžo namo (b. l. 72), o tai dar labiau atskleidžia apeliantės siekį išvengti susitikimo su policijos pareigūnais.

Skunde teigiama, kad nukentėjusioji žinojo, kur gyvena R. M., todėl apeliantė nesiekė pasislėpti. Tačiau esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad eismo įvykio vietoje R. M. nebepasirodė. Apeliantė pabrėžia, kad jos niekas neieškojo, tačiau tokį teiginį paneigia bylos duomenys. Policijos pareigūnas E. K. teismo posėdyje parodė, kad jie su kolega eismo įvykio vietoje laukė R. M., ji negrįžo, tada nuvyko iki jos namų, tačiau jos namuose nebuvo, pareigūnai apeliantės ieškojo kurį laiko tarpą, o ne kelias minutes (b. l. 70).

Apeliantė prašo sumažinti už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos baudos dydį. Teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad už šį ir ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytus nusižengimus R. M. buvo paskirtos nusižengimų sankcijose numatytų baudų vidurkiai (11 Eur ir 430 Eur), o už ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą, susijusį su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos – minimali bauda (850 Eur). Pažymėtina, kad, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. M. paskirta galutinė 850 Eur dydžio bauda. Taigi, baudą, paskirtą už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, apėmė sunkiausias iš apeliantės padarytų nusižengimų – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos ir jai atitinkamai paskirtas šio nusižengimo sankcijoje numatytas baudos minimumas.

Aukštesnės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, suponuojančių nurodytos minimalios baudos dydžio mažinimą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas konkrečioje byloje yra susijęs būtent su išskirtinių aplinkybių egzistavimu. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad R. M. teista už vairavimą išgėrus, ji ne kartą darė administracinius nusižengimus (pažymėtina, kad visi nusižengimai numatyti tame pačiame ANK skyriuje – nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), R. M. turi galiojančių nuobaudų, todėl nėra charakterizuojama teigiamai. Be to, skundžiamoje nutartyje pabrėžta, kad R. M. nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį. Skunde apeliantė nurodo, kad teismui buvo pateikta R. M. charakteristika iš darbovietės, jos vaikų gimimo liudijimai, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šie dokumentai nepagrindžia R. M. sunkios turtinės padėties, dėl ko turėtų būti mažinamas paskirtos galutinės baudos dydis. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo, šiuo atveju turėjo būti pateiktos turto deklaracijos, darbo užmokesčio pažymos ar kiti dokumentai, pagrindžiantys R. M. turtinę padėtį, o ne vaikų liudijimai ar darbovietės charakteristikos.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad R. M. skirtos nuobaudos buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per švelnios ar per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                Valerij Lauš