Baudžiamoji byla Nr. 1-553-269/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41410-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.;

1.1.8.14.; 1.2.4.9.; 2.1.7.; 2.1.9.; 2.1.10.4.;

2.1.16.1.2.1.1.;  2.1.16.1.10.; 2.10.1.3.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

                                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                        2015 m. gruodžio 10 d.

                                                                                   Vilnius                           

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

              G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyv. vieta ten pat, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Arvekos konstrukcijos“ direktoriumi (vyksta bankroto byla), teistas:              

1) 2006-07-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo, pagal LR BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., galutinė bausmė – 25 MGL dydžio bauda; 2010-05-04 bauda nesumokėta;

              2) 2010-01-21 Širvintų r. apylinkės teismo, pagal LR BK 179 str.1 d., bausmė - 30 MGL dydžio bauda; 2010-08-16 bauda nesumokėta;

              3) 2011-02-15 Širvintų r. apylinkės teismo, pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dviem metams, ir 30 MGL bauda; 2013-02-18 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus, 

              kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

                           n u s t a t ė:

G. B. tyčia sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent jis:

              2015 m. liepos 21 d., apie 11 val., Vilniaus r., Rukainių sen., netoli Čepurniškių k., būdamas A. S. priklausančiame automobilyje VW MULTIVAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) smurtavo savo sugyventinės J. A. atžvilgiu ir tyčia, nemažiau kaip 9-iais trauminiais poveikiais, padarė J. A. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, poodines kraujosruvas kairiame žaste, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kas traktuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

              Ikiteisminio tyrimo metu G. B. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 metais jis susipažino su J. A.. Jie pradėjo kartu gyventi, nors ši buvo ištekėjusi. Jie gyveno išnuomotame name Čepurniškių k. Vilniaus r. Jų santykiai buvo puikūs. 2012 metais jiems gimė bendras vaikas. 2015-07-14 Vilniaus rajono apylinkės teisme jam buvo nustatytos tėvystės teisės. Nuo 2015-07-01 iki 2015-07-21 jis atliko bausmę (20 parų arešto už transporto priemonės vairavimą neblaiviam) Šalčininkų PK areštinėje. 2015-07-14 teisme J. jam pranešė, kad nori jį palikti. 2015-07-21 jį paleido iš Šalčininkų rajono areštinės ir jis susitiko su J.. Sugyventinė automobiliu VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo jį parvežti namo. Jiems būnant automobilyje Julija jam pranešė, kad gyvena su kitu vyru jų išnuomotame name. J. liepė jam išsikraustyti. Nesusivaldęs jis kumščiais sudavė J.lijai apie 10 kartų į įvairias kūno vietas. Galimai, norėdamas prisitraukti prie savęs, jis Juliją buvo paėmęs už žastų. G. J. jį apdraskė. Po to jis apsiramino ir jie kartu grįžo namo. Namuose jis Julijos atžvilgiu smurto nevartojo. Jokių lytinių santykių tarp jų nebuvo. Pasiėmęs automobilį jis išvažiavo iš namų. Jis iškvietė policiją, manydamas, kad pareigūnai padės jam patekti į namus ir atsiimti daiktus. Tačiau jam teko pasišalinti iš Julijos gyvenimo (b.l. 63-64, 92-93)

Be visiško prisipažinimo, jo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo grindžiama šiais įrodymais:

              -nukentėjusiosios J. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji turi tris vaikus. Jauniausiojo vaiko tėvas yra jos buvęs sugyventinis Gintaras. Su Gintaru jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2011 metų iki 2015-07-22. Pirmus du metus jie gyveno taikiai, o po to prasidėjo problemos dėl to, kad sugyventinis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Nuo 2015-07-01 Gintaras buvo uždarytas Šalčininkų areštinėje, atlikinėjo administracinį areštą. 2015-07-14 Gintaras buvo atvežtas į Vilniaus rajono apylinkės teismą, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nustatymo. Teisme ji Gintarui pasakė, kad kai jį paleis iš areštinės, jie išsiskirs. 2015-07-22  apie 11.00 val. jai važiuojant link namų, į mobilaus ryšio telefoną paskambino Gintaras, kuris pranešė, kad jį paleido iš areštinės ir paprašė paimti. Privažiavusi prie sutartos vietos, ji sustojo. Į automobilį įsėdęs Gintaras paklausė jos ar jie skirsis. Jai pradėjus važiuoti, Gintaras puolė muštis, sudavė kelis smūgius į pilvą. Sustabdžiusi automobilį, prašė Gintaro nusiraminti. Šiai dienai ji Gintarui jokių pretenzijų neturi, nori, kad pastarasis grąžintų jai automobilį bei paliktų ją ramybėje (b.l. 26-29, 32-33, 44-45).

2015-07-24 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis Vilniaus r., Rukainių sen., Čepurniškių k. Apžiūros metu iš įvykio vietos nieko buvo nepaimta (b.l. 13-17).

2015-08-05 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė - automobilis VW Multivan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 71-75), kuris  pagal pakvitavimą buvo grąžinti J. A. (b.l. 88).

2015-10-02 apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti J. A. pateikti daiktai: sportinės kelnės bei mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG, kurie po apžiūros buvo grąžinti pagal pakvitavimą J. A. (b.l. 84-88)

2015-10-27 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal LR BK 22 str., 149 str. 1 d. ir 178 str., nes nebuvo padarytos nurodytos nusikalstamos veikos (b.l. 9-10).

VTMT Vilniaus skyriaus 2015-07-28 specialisto išvada Nr. G 2467/15(01), kurioje nurodyta, kad J. A. apžiūros metu nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešiniame žaste, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti prieš 4-7 paras iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Poodinės kraujosruvos ant rankų, atsižvelgiant į jų dydį, formą, konkrečią lokalizaciją, būdingos pirštų suspaudimui. Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, atsižvelgiant į jos dydį, formą, įvykio aplinkybes, galėjo atsirasti nuo trauminio poveikio piršto galu į krūtinės ląstą, ar minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą, buką, mažą, ribotą paviršių. Sužalojimai kojose galėjo atsirasti nuo kojų atsitrenkimų į kietus, bukus, ribotus, atsikišusius paviršius (pvz., automobilio salono viduje). Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 9-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 36-37).

Liudytojos L. A. parodymais, kad jos mama yra J. A.. G. B. yra mamos sugyventinis. Jų šeimoje Gintaras atsirado kai jai buvo 15 metų. Iš pradžių mamos ir Gintaro santykiai buvo puikūs. Kai gimė šių bendras vaikas, mamos ir Gintaro santykiai pasikeitė. 2011 metais ji išsikėlė iš namų į Vilnių, nes pagimdė sūnų. 2014 metais išsiskyrė su sugyventiniu ir grįžo pas mamą su dviem vaikais. Tuo metu mamos ir Gintaro santykiai buvo visai prasti, šie dažnai konfliktuodavo, Gintaras piktnaudžiavo alkoholiu. 2015-07-21 apie 11.00 val. Gintaras jiems paskambino ir pranešė, kad šį paleido iš areštinės, paprašė, kad mama atvažiuotų paimti. Mama nuvažiavo šio pasiimti. Mama su Gintaru namo grįžo po 4 valandų. Automobilį vairavo Gintaras. Mama buvo labai rami, išbalusi. Mama jai paaiškino, kad Gintaras dar vieną parą pabus jų namuose. Gintaras skambino draugams ir pokalbio metu skundėsi, kad mama šį veja iš namų. Vėliau kažkoks draugas atvežė alkoholio. Gintaras vienas gėrė alkoholį lauke sėdėdamas prie stalo, nors prie stalo buvo ir namo, kuriame jie gyvena, šeimininkai. Kai mama nusirengė palaidinę, ji pamatė kraujosruvas ir nubrozdinimus ant šios kūno. Mama skundėsi skausmais pilvo srityje. Iš mamos sužinojo, kad Gintaras smurtavo šios atžvilgiu. Apie 7.00 val. atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad šiuos iškvietė G. B.. Jie pareigūnams paaiškino kas įvyko jų namuose, šie pasiūlė joms kreiptis į įgaliotinį. G. B. daugiau jų namuose nepasirodė (b.l. 52-53).

L. S. M. parodymais, kad namą, esantį Vilniaus r., Rukainių sen., Čepurniškių k., ir priklausantį jos mamai, ji išnuomojo J.ir G.. Nuomos mokesčio šie jai nemokėjo, nes niekur nedirbo. J. sumokėjo jai vieną kartą už elektrą 30 eurų. 2015-07-21 apie 18.00 val. jai išvažiuojant iš namų grįžo Gintaras iš sulaikymo. 2015-07-22 kaime jos nebuvo. Kokie yra santykiai tarp Julijos ir Gintaro ji nežino, kaimo gyventojai jais nesiskundė. J. negeria, o G. visada su kvapu. Šiuo metu J. gyvena su kitu vyru (b.l. 55).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1-2, 19, 21-23, 39-43, 46-50, 69-70, 72-83).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai tyčia sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, anksčiau baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs, nes padarė inkriminuotą nusikaltimą neatlikus 30 MGL baudą, į tai, kad  yra jo atsakomybę lengvinančią ir nėra sunkinančių aplinkybių, bei į tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, kuri BK 64 str., 641 str. pagrindu mažintina 1/3 dalimi, atliekant, jam prašant poilsio dienomis ir visiškai bendrintina su 2011-02-15 Širvintų r. apylinkės teismo paskirta  30 MGL bauda (b.l. 95-118).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas pradėjus vykdyti bausmę (b.l. 65-66).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinė laikmena su garso įrašu saugotina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (prie bylos viršelio voke).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 421-422 str.,

                  n u s p r e n d ė:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2, 3 d., 641 str. G. B. paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir, subendrinus su 2011-02-15 Širvintų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 30 MGL bauda, nuteisti 30 (trisdešimties) parų areštu, atliekant areštinėje poilsio dienomis ir 30 MGL (1129, 8 Eur) bauda, įpareigojant sumokėti per dvejus mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Arešto bausmės pradžią laikyti nuo G. B. sulaikymo laiko pradžios, vykdant paskirtą areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, G. B. panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą  turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinę laikmeną su garso įrašu saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmių paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                        Tadeušas Volkovskis