Administracinė byla Nr. I-5022-815/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05758-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.16.5; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus PN) 192,41 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl laiku nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 23 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių (b. l. 1–7).
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėja dirbo Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) ir jai nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 23 d. nebuvo išduotos priklausiusios tarnybinės uniformos ir / ar jų dalys. Pareiškėja pateikė rašytinį prašymą Vilniaus PN, prašydama pateikti informaciją apie tai, kokios tarnybinės uniformos dalys jai nebuvo išduotos, nurodant jų ekonominę vertę. Pasak pareiškėjos, kai kurioms atskiroms būtiniausioms tarnybinės uniformos dalims maksimalus dėvėjimo terminas nustatytas nuo 1 m. iki 2 m., tačiau pasibaigus šiems terminams kai kurios naujos tarnybinės uniformos dalys nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 23 d. nebuvo išduotos, todėl už neišduotas tarnybinės uniformos dalis jai turi būti priteistas 30 proc. atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimas, t. y. 192,41 Eur.
2.2. Pareiškėja, pagrįsdama skundą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A556-580/2009, Nr. A552-2695/2012, Nr. A552-2696/2012, Nr. A662-2567/2012), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, taip pat nurodo, kad, remiantis Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1–3 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų (toliau – ir Normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) sistemine, logine bei lingvistine analize, įstaigai pirmiausiai kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / ar jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir / ar jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją, tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą, ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo / neišmokėjimo. Pareiškėja rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui nebuvo pateikusi. Kita vertus, jai neišduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių) ir neišmokėta piniginė kompensacija, taigi, aptariamu laikotarpiu atsakovo pareiga aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma nebuvo tinkamai įgyvendinta. Be to, atsakovas neįvykdė iš Statuto 18 straipsnio kylančios pareigos nė vienu iš teisės aktuose įtvirtintų galimų būdų.
Pareiškėja taip pat remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1R-199 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-199), nurodo, kad konkretūs terminai, kada pareigūnams turi būti išduodama naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma, šiame įsakyme nenurodyta, tačiau, pareiškėjos nuomone, vėliausiai ji turi būti išduodama tada, kai baigiasi turimų dėvėti tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas.
2.3. Vilniaus PN neįgyvendinus pareigos per teisės aktuose nustatytus terminus aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinėmis uniformos dalimis, ji buvo priversta tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniforma reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat turėjo dėvėti nuo skalbimo ir dėvėjimo išblukusią tarnybinę uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje avėdavo už savo lėšas įsigytus batelius, dėvėdavo savo pirštines, marškinius ir pan. Duomenys apie pareiškėjos patirtas išlaidas pateikti Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. pažymoje Nr. 14-3855 „Dėl A. K. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydžio 2008 m. vasario 1 d. – 2013 m. liepos 23 d. laikotarpiu“ (toliau – ir pažyma Nr. 14-3855), kurioje nurodyta, kad neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominė vertė sudarė 641,36 Eur, tačiau pareiškėjos asmens kortelėje pateikti duomenys apie išduotas tarnybinės uniformos dalis yra tikslesni (todėl pateikti skaičiavimai paremti ne tik minėta pažyma, bet ir asmens kortelės duomenimis).
Taigi, laiku neįgyvendinta Vilniaus PN pareiga turi būti įvykdyta, o pareiškėjos teisė būti valstybės lėšomis aprūpinta tarnybine uniforma – apginta.
2.4. Remiantis teismų praktika, šio pobūdžio bylose įstaigų pateikti raštai apie tarnybinių uniformų dalių neišdavimo priežastis bei neišduotų tarnybinių uniformų kiekį laikomi informaciniais raštais, todėl jie neskundžiami.
II
Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 m. ieškinio senatį, o teismo sprendimo vykdymą atidėti bent 6 mėn., savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 17–19).
1. Vilniaus PN yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka gautų lėšų; Vilniaus PN savininkė yra valstybė.
2. Pareiškėja į Vilniaus PN kreipėsi su prašymu „Dėl tarnybinės uniformos“. Vilniaus pataisos namai pateikė pažymą Nr. 14-3855, kurioje nurodytas neišduotos uniformos (jos dalių) vertės dydis laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 23 d.. Tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis – lėšų trūkumas. Pareiškėja 2003 m.–2014 m. į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nesvarstytas, t. y. neįvertintas esamos pareigūnės uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Remiantis Tvarka, pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja laiku nesikreipė į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, Vilniaus PN neturi pagrindo išmokėti pareiškėjai piniginę kompensaciją už jos nurodytu laiku jai neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).
3. Pareiškėjos asmens kortelėje (jos kopijoje) nurodyta, kokios uniformos dalys, jų kiekis ir kuriais metais nebuvo išduotos. Remiantis Tvarka, pareiškėjai, (duomenys neskelbtini): vasarinė kepurė turėjo būti išduodama kas metus, nuo 2009 m. – kas 2 m.; žieminė kepurė – kas 5 m., nuo 2009 m. – kas 2 m.; kelnės – kas metus; pusvilnonis megztinis – kas 2 m.; marškiniai ilgomis rankovėmis – kiekvienais metais po 2 vienetus; marškiniai trumpomis rankovėmis – 2 metams po 2 vienetus; kaklaraištis – kiekvienais metais, nuo 2009 m. birželio 10 d. – kas 2 m.; bateliai – kiekvienais metais 1 pora. Remiantis Tvarka, žieminių ir demisezoninių batų avėjimo terminas – 2 m.; vasarinės striukės dėvėjimo terminas – 3 m., žieminė striukė išduodama 4 m.; pagal teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 odinių pirštinių išdavimas nenustatytas, ankstesniu laikotarpiu turėjo būti išduodama viena pora 4 metams; megztos pirštinės pareiškėjai turėjo būti išduodamos tik nuo 2009 m. – kiekvienais metais po pirštinių porą. Vilniaus PN pareigūnams 2013 m. lapkričio mėn.–gruodžio mėn. buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos (ar jų dalys), kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs.
4. Vilniaus PN patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenumatytos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant kitų metų įstaigos biudžetą. Atsižvelgiant į galiojančias įstatymo normas, pareiškėjai kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes ji laiku nesikreipė į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.
Be to, skaičiuojant kompensacijos dydį, taikytinas DK nustatytas 3 m. senaties terminas.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:
1.1. Pareiškėja pateikė Vilniaus PN vadovui 2015 m. lapkričio 6 d. prašymą „Dėl tarnybinių uniformų“, kuriame prašė užtikrinti Statuto 18 straipsnyje įtvirtintą garantiją, apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už 2008 m. vasario 1 d. – 2013 m. liepos 23 d. neišduotą tarnybinę uniformą (b. l. 8).
1.2. Vilniaus PN 2015 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 9-7799(03) „Dėl tarnybinių uniformų“, be kita ko, nurodė: pareiškėja Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini); tuo metu tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128; pagal Tvarkos 1 punktą pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija, t. y. 30 proc. priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, Tvarkos 2 ir 3 punktuose įtvirtinta piniginės kompensacijos mokėjimo tvarka ir sąlygos; pareiškėja 2003 m.–2014 m. į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nesvarstytas, t. y. neįvertintas esamos uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis; remiantis Tvarka, pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį; pareiškėja laiku nesikreipė į Vilniaus PN vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl įstaiga neturi pagrindo jai išmokėti piniginę kompensaciją už nurodytu laiku neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 9).
1.3. Remiantis pareiškėjos asmens kortelės kopija, pareiškėjai 2008 m.–2013 m. buvo išduota: 2008 m. vasario mėn. – vasarinė kepurė, žieminė kepurė, kelnių kostiumas, vasarinė striukė, pusvilnonis megztinis, 2 palaidinės ilgomis rankovėmis, odinis diržas, odinis diržas su dėklais; 2008 m. birželio mėn. – 2 palaidinės trumpomis rankovėmis, golfas ir pora batelių, 2008 m. spalio mėn. – po porą žieminių ir demisezoninių batų; 2012 m. sausio mėn. – žieminė kepurė, 2012 m. vasario mėn. – kelnių kostiumas ir palaidinė ilgomis rankovėmis; 2013 m. sausio mėn.: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, kelnių kostiumas, vasarinė striukė, pusvilnonis megztinis, palaidinė ilgomis rankovėmis, palaidinė trumpomis rankovėmis, golfas, po porą batelių ir demisezoninių batų, 7 antsiuvai ir 2 antpečių movos (b. l. 11).
1.4. Remiantis Vilniaus PN 2015 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. 14-3855 „Dėl A. K. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydžio 2008 m. vasario 1 d. – 2013 m. liepos 23 d. laikotarpiu“, pareiškėjai 2008 m. neišduota žieminė kepurė (vertė – 9,38 Eur), šalikas (vertė – 4,89 Eur), pirštinės (vertė – 7,53 Eur), 2009 m.: žieminė kepurė (vertė – 10,43 Eur), kostiumas (vertė – 55,03 Eur), moteriški marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 30,47 Eur), pora batelių (vertė – 31,31 Eur), pora pirštinių (vertė – 15,16 Eur); 2010 m.: kostiumas (vertė – 50,68 Eur), pusvilnonis megztinis (vertė – 30,66 Eur), moteriški marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 29,62 Eur), moteriški marškiniai trumpomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 27,71 Eur), kaklaraištis (vertė – 4,63 Eur), pora batelių (vertė – 22,07 Eur), pora žieminių batų (vertė – 56,30 Eur), pora demisezoninių batų (vertė – 48,40 Eur), pora pirštinių (vertė – 9,46 Eur); 2011 m.: kostiumas (vertė – 50,68 Eur), moteriški marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt., vertė – 31,09 Eur), pora batelių (vertė – 24,85 Eur), pora pirštinių (vertė – 14,14 Eur); 2012 m.: moteriški marškiniai ilgomis rankovėmis (1 vnt., vertė – 14,49 Eur), pora batelių (vertė – 23,14 Eur) (b. l. 12–13).
2. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnės teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.
3. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentavo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.
Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2008 m.–2013 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (šis teisės aktas neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, tačiau ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtame teisingumo ministro įsakyme patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.
4. Pareiškėja skunde prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus PN 192, 41 Eur už 2008 m.–2013 m. negautas tarnybinės uniformos dalis (b. l. 1–7).
4.1. Bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjai nuo 2008 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma neišduotų uniformos dalių vertės suma, t. y. 641, 36 Eur ir 30 proc. 192, 41 Eur (b. l. 12-13).
4.2. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Įvertinęs pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėja prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjos išlaidomis, jai savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias ji dėvėjo / avėjo vietoje jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.
Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjai neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjai nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2008 m.–2013 m.), pareiškėjos skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jai išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėja neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydama aprangą ir avalynę, kurias ji dėvėjo / avėjo vietoje jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydama tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjos prašomą priteisti žalą sudaro jos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
4.3. Patirtos žalos dydį pareiškėja apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjos patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjos patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte nustatytai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, jog pareiškėjai turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės.
Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėja kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2015 m. gruodžio 7 d. (b. l. 1)) laikytina, kad pareiškėjos reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 m. senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jai priteistina visa nurodyta suma turtinei žalai atlyginti, kuri sudaro 192, 41 Eur (b. l. 12-13) (žr. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2552/2014).
5. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Vilniaus PN siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte inter alia numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus pirmiau išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjai žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjos patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjos darbdavys Vilniaus PN. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Vilniaus PN (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).
6. Atsakovas prašo atidėti sprendimo vykdymą, tačiau, atsižvelgiant į priteistos sumos dydį, šis prašymas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos A. K. skundą tenkinti.
Priteisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus pataisos namų 192, 41 eurų turtinės žalos atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Ernestas Spruogis