Civilinė byla Nr. e2A-134-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00452-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.2.2; 2.6.8.8; 2.6.8.10 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir Č. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams V. M. ir Č. P. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ ir akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir ERGO Insurance SE), pateikė ieškinį, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų V. M. ir Č. P. 412 506 Eur dydžio draudimo išmoką, 35 475,52 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo akcinė bendrovė (buvusi valstybės įmonė; toliau – AB) ,,Lietuvos automobilių kelių direkcija“ (toliau –  Kelių direkcija) ir trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Kamesta“ 2016 m. liepos 26 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-706 dėl žvyrkelių, esančių Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo (toliau – Sutartis). Ieškovė ir trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. AT 72694 (toliau – Laidavimo draudimo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti Kelių direkcijai jos reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur pagal šios sutarties pagrindu išduotą atlikimo laidavimo raštą Nr. AT 72694 (toliau – Laidavimo raštas Nr. AT 72694), jeigu trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ neįvykdys arba dels įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovė ir trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. 72694P, kuria ieškovė pratęsė Laidavimo rašto Nr. AT 72694 galiojimo terminą iki 2018 m. gegužės 25 d., išduodama atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 72694P (toliau – Laidavimo raštas Nr. AT 72694P).

3.       Ieškovė ir atsakovai V. M. bei Č. P. 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė  laidavimo sutartį Nr. AT 72694P/1 (toliau – Laidavimo sutartis Nr. AT 72694P/1) ir laidavimo sutartį Nr. AT 72694P/2 (toliau – Laidavimo sutartis Nr. AT 72694P/2, kartu – Laidavimo sutartys), pagal kurias atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Laidavimo draudimo sutartį.

4.       Ieškovė, vykdydama savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Laidavimo raštą AT 72694P, 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo Kelių direkcijai 412 506 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2020 m. birželio 25 d. išsiuntė atsakovams ir RUAB „Kamesta“ pranešimus, kuriais pareikalavo sumokėti ieškovei 412 506 Eur, tačiau atsakovai ir trečiasis asmuo nesumokėjo reikalaujamos sumos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 412 506 Eur draudimo išmoką, 35 475,52 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (447 981,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 3 820,31 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės mėn. Sutarties šalys išsiuntė viena kitai raštus, kuriuose nurodė, jog vienašališkai nutraukia Sutartį. Tarp šalių kilo ginčas, dėl kieno kaltės Sutartis nutraukta, ar rangovė pagal Sutartį turi atlyginti nuostolius Kelių direkcijai. Ginčas nagrinėtas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 ir Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-212-407/2020. Teismai konstatavo, kad Kelių direkcija pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ kaltės, taip pat pagrįstai pareikalavo taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – sumokėti 412 506 Eur draudimo išmoką.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo Kelių direkcijai 412 506 Eur draudimo išmoką. Kelių direkcija, įvykdžiusi viešuosius konkursus, 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 20 d. ir 2021 m. vasario 24 d. sudarė naujas pakeičiančias sutartis dėl tų pačių 5 kelio ruožų mažesnės apimties remonto darbų (be techninio darbo projekto parengimo). Naujomis sutartimis sutarta darbų kaina 2 973 698,32 Eur didesnė nei nutrauktos Sutarties dėl tų pačių 5 kelio ruožų remonto darbų, t. y. Kelių direkcija vien dėl 5 kelio ruožų (iš 10) turėjo išleisti daugiau kaip du kartus didesnę sumą dėl to, kad nebuvo įvykdyta Sutartis (naujų sutarčių kaina 5 457 879,24 Eur, o nutrauktos Sutarties kaina 2 484 180,92 Eur). Teismas pažymėjo ir tai, kad 5 kelio ruožų remonto darbai (5 457 879,24 Eur) kainavo daugiau negu visų Sutartyje numatytų 10 kelio ruožų remonto darbai (4 991 322,76 Eur).

8.       Teismas pripažino nepagrįstais atsakovų argumentus, kad naujai sudarytos sutartys dėl 5 kelio ruožų nėra pakeičiančios nutrauktą Sutartį. Teismas nustatė, kad sutartys sudarytos dėl tų pačių kelio ruožų remonto darbų ir iš esmės analogiškomis sąlygomis. Aplinkybės, kad naujomis sutartimis nebuvo įsigyti darbai dėl 10 objektų (kaip nutrauktoje Sutartyje), jog naujose sutartyse darbų apimtis sumažėjo dėl jau atliktų projektavimo darbų ir skiriasi darbų atlikimo terminas, nėra pagrindas konstatuoti, jog sutartys nėra pakeičiančios, nes naujosiomis sutartimis siektas tas pats rezultatas kaip nutraukta Sutartimi. Teismas pažymėjo, kad tam tikros korekcijos (priklausomai nuo pasikeitusios situacijos) viešuosiuose pirkimuose gali ir turi būti daromos.

9.       Teismas sprendė, kad pakeičiančios sutartys buvo sudarytos per protingą terminą, nes: 1) Kelių direkcija ėmėsi veiksmų (organizavo viešuosius pirkimus) sudaryti naujas sutartis dar negavusi draudimo išmokos ir nesibaigus teisminiam ginčui tarp šalių (išskyrus 2021 m. vasario 24 d. sutartį); 2) Kelių direkcija organizavo viešuosius konkursus kitąmet po Sutarties nutraukimo (2019 m.), kai buvo gautas finansavimas iš valstybės biudžeto.

10.       Teismas padarė išvadą, kad tarp trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ (rangovės) neteisėtų veiksmų (Sutarties nutraukimo dėl jos kaltės – įsipareigojimų neįvykdymo) ir Kelių direkcijos (užsakovės) atsiradusių nuostolių (naujų sutarčių sudarymo padidėjusiomis kainomis) egzistuoja priežastinis ryšys, nes, rangovei įvykdžius Sutartį, Kelių direkcijai nebūtų reikėję pirkti darbų padidėjusiomis kainomis.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kelių direkcijos papildomai išleistos sumos dėl 5 kelio ruožų remonto darbų yra didesnės 7,2 karto (2 973 698,32 Eur / 412 506 Eur). Teismas sprendė, kad pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, jog dėl Sutarties nutraukimo Kelių direkcija patyrė ne mažesnius negu 412 506 Eur nuostolius. Teismas pažymėjo, kad vien dėl 2019 m. spalio 14 d. sudarytos pakeičiančios sutarties Kelių direkcija dėl Sutarties nutraukimo patyrė didesnius negu 412 506 Eur nuostolius (Sutartyje šio kelio ruožo remonto darbų kaina buvo 926 775,46 Eur, o pakeičiančioje sutartyje – 2 075 103,69 Eur, skirtumas 1 148 328,23 Eur).

12.       Teismas patenkino išvestinius reikalavimus priteisti 35 475,52 Eur delspinigius, kurie skaičiuojami po 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (Laidavimo sutarčių 3.4 ir 4.1 punktai) už 43 dienas ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.).

13.       Teismas patenkino ieškovės prašymą priteisti 4 335 Eur žyminio mokesčio ir 2 505,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmą kartą. Tačiau prašomas priteisti 2 562,18 Eur papildomas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant iš naujo sumažino iki 800 Eur. Taigi, ieškovei iš atsakovų priteisė 7 640,62 Eur, t. y. iš kiekvieno po 3 820,31 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovai V. M. ir Č. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad draudimo išmokos mokėjimo metu nebuvo sutartinės sąlygos išmokai mokėti – Kelių direkcija nebuvo patyrusi nuostolių. Ieškovė turėjo teisę mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jei Kelių direkcija draudimo išmokos mokėjimo metu jau būtų patyrusi tiesioginius nuostolius. Ieškovei atliekant draudimo išmokos mokėjimą 2020 m. gegužės 12 d., pakeičiančios sutartys, sudarytos 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2021 m. vasario 24 d., nebuvo užbaigtos vykdyti, todėl nuostoliai nebuvo atsiradę ir aiškūs. Apskritai 2020 m. balandžio 28 d., 2021 m. vasario 24 d. sudarytos sutartys net nebuvo pradėtos vykdyti ir jokie dėl to kilę tiesioginiai nuostoliai nebuvo patirti.

14.2.                      Byloje nėra pateikti įrodymai apie realų ir faktinį naujų sutarčių įvykdymą. Nei ieškovė, nei Kelių direkcija neteikė sutarčių įvykdymą patvirtinančių dokumentų: darbų perdavimo–priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų, mokėjimus pagrindžiančių dokumentų, taip pat kitų dokumentų, kurie pagrįstų naujai sudarytų sutarčių įvykdymą, įvykdymo apimtį ir faktiškai išmokėtas sumas. Ieškovė ir Kelių direkcija apsiribojo tik naujai sudarytose sutartyse nurodytomis sumomis ir deklaratyviais teiginiais, kad sutartys įvykdytos ir su rangovais atsiskaityta. Ieškovė nevykdė pareigos pagrįsti ir įrodyti savo reikalavimus.

14.3.                      2019 m. spalio 14 d. sutartis sudaryta dėl kitokios konstrukcijos kelio pirkimo nei sutartis, kuri sudaryta su RUAB „Kamesta“, todėl sutarties kaina padidėjo dėl Kelių direkcijos veiksmų. Nauja sutartimi buvo perkamas kitokios dangos asfaltas: numatytas storesnis skaldos pagrindas, numatytas papildomas viršutinis pagrindo sluoksnis. Tai reiškia, kad Kelių direkcija pakeitė kokybės reikalavimus ir pirko visiškai kitokius darbus nei pradinėje sutartyje su RUAB „Kamesta“. Naujai sudaryta sutartis nėra pradinę sutartį pakeičianti, o kainos padidėjimą lėmė pakeistas pirkimo objektas.

14.4.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas klaidingai sprendė, kad ne ieškovė turėjo pagrįsti sutarčių tapatumą, nuostolių dydį ir priežastinį ryšį, o atsakovai turėjo paneigti ieškovės reikalavimus. Atsakovai, ieškovei ir Kelių direkcijai neteikiant sutarčių vykdymo dokumentų, negalėjo tinkamai atsikirsti į pareikštus reikalavimus bei ginti savo interesus.

14.5.                      Naujai sudarytos sutartys nėra pakeičiančios pradinę sutartį, todėl nėra pagrįstas nuostolių faktas, nėra priežastinio ryšio tarp RUAB „Kamesta“ padaryto pažeidimo ir kainos padidėjimo. Teismas netyrė naujų sutarčių vykdymo aplinkybių. Kelių direkcijos iniciatyva buvo atlikti pirkimo objektų ir kainodaros pakeitimai, todėl sutarčių kaina padidėjo išimtinai dėl Kelių direkcijos sprendimo pirkti kitokias paslaugas ir kitokios kainodaros pagrindu. Šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino.

14.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad naujos sutartys sudarytos protingais terminais, o išvadas grindė prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad Kelių direkcija neturėjo finansavimo naujų sutarčių sudarymui ir darbų vykdymui. Kilęs ginčas tarp RUAB „Kamesta“ ir Kelių direkcijos netrukdė skelbti naujų viešųjų pirkimų, ieškoti naujų rangovų ir vykdyti darbus.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo  20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 

15.1.                      Skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę išmokėti draudimo išmoką Kelių direkcijos naudai. Nebuvo ginčijamos Laidavimo draudimo sutartis ir jos sąlygos.

15.2.                      Civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022 Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi konstatavo faktus, kad RUAB „Kamesta“ pažeidė Sutartį, neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, dėl ko pagrįstai pripažintas įvykęs draudžiamasis įvykis bei draudikei (ieškovei) kilo prievolė vykdyti Laidavimo draudimo sutartį ir išmokėti draudimo išmoką.

15.3.                      Kelių direkcija patvirtino, kad naujai paskelbtų viešųjų pirkimų konkursų metu dėl tų pačių kelio ruožų asfaltavimo darbų, kurie buvo numatyti ir Sutartyje, net ir pagal atskirai nupirktus projektus, ženkliai išaugo rangos darbų atlikimo kaina.

15.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ neteisėtų veiksmų ir Kelių direkcijai atsiradusių nuostolių egzistuoja neabejotinas priežastinis ryšys, nes, rangovei RUAB „Kamesta“ tinkamai įvykdžius Sutartį, Kelių direkcijai nebūtų poreikio pirkti darbus padidėjusiomis kainomis.

15.5.                      Apeliantų ir draudikės sudarytose laidavimo sutartyse nėra įtvirtinta jokių sąlygų, kurios atleistų apeliantus, kaip laiduotojus, nuo įsipareigojimų vykdymo, jeigu draudimo išmoka būtų išmokėta anksčiau nei faktiškai patirta Kelių direkcijos žala.

15.6.                      Kelių direkcijos sudarytos naujos viešųjų pirkimų sutartys yra dėl RUAB „Kamesta“ neatliktų darbų pagal nutrauktą Sutartį. Civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apeliantai neginčijo Kelių direkcijos naujai sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymo ir užbaigimo, todėl negali šių aplinkybių dėl naujai sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymo ginčyti apeliacinėje instancijoje.

15.7.                      Nutraukta Sutartimi buvo pirkti darbai dėl techninių darbo projektų parengimo, pagal kuriuos turėjo būti atlikti žvyrkelių asfaltavimo darbai bei atlikta techninio darbo projekto vykdymo priežiūra statybos metu, dėl identiškų kelio ruožų, kaip ir naujosiomis Kelių direkcijos sudarytomis viešųjų pirkimų sutartimis.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kelių direkcija prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje pažymėjo, kad dėl to, jog RUAB ,,Kamesta“ pažeidė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį (tai buvo nustatyta ir pirmosios instancijos procese), konstatuotina, jog Kelių direkcija turėjo teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis.

16.2.                      Sutartis buvo nutraukta jau pasibaigus darbų atlikimo terminams, o RUAB ,,Kamesta“ neneigia, kad tuo metu buvo atlikusi tik atitinkamai 4 ir 10 proc. Sutartimi sulygtų darbų. Dėl šios priežasties Kelių direkcija turėjo iš naujo skelbti viešuosius konkursus dėl žvyrkelių kapitalinio remonto darbų, kurių neatliko RUAB ,,Kamesta“. Šiuo atveju nėra pagrindo mažinti šalių sudarytose sutartyse numatytas prievolių užtikrinimo priemonių sumas.

16.3.                      Kelių direkcija patyrė ženkliai didesnius nuostolius, nei buvo užtikrinta laidavimo draudimu, nes dėl neįvykdytų RUAB ,,Kamesta“ įsipareigojimų pagal Sutartį susidarė 2 973 698,32 Eur nuostolių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų nepriėmimo 

18.       Trečiasis asmuo RUAB ,,Kamesta“ 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK‑5156). Nustatyta, kad šie rašytiniai paaiškinimai pateikti į kitą Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą (buvęs Nr. e2A-1081-567/2022, dabar Nr. e2A-120-567/2023). Taigi, atsisakoma priimti RUAB ,,Kamesta“ rašytinius paaiškinimus, kaip nesusijusius su nagrinėjama byla.

Dėl faktinių aplinkybių

19.       Trečiasis asmuo Kelių direkcija ir trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2016 m. liepos 26 d. sudarė Sutartį, kuria Kelių direkcija nupirko šiuos darbus: techninių darbo projektų parengimą, pagal kurį turėjo būti atlikti statybos darbai ir atlikta techninio darbo projekto vykdymo priežiūra statybos metu, dėl kelio Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė ruožo nuo 1,085 km iki 5,000 km, kelio Nr. 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas ruožo nuo 18,135 km iki 22,889 km, kelio Nr. 1716 Pilis–Raudonėnai ruožo nuo 2,900 km iki 3,770 km bei ruožo nuo 5,180 km iki 6,700 km, kelio Nr. 4241 Pagenaičiai–Kriokiškiai ruožo nuo 6,491 km iki 7,396 km, kelio Nr. 4107 Upyna–Pagrybis–Kaltinėnai ruožo nuo 9,435 km iki 12,975 km, kelio Nr. 4607 Varniai–Severėnai–Kaltinėnai ruožo nuo 18,880 km iki 20,530 km, kelio Nr. 4519 Gryblaukis–Batakiai ruožo nuo 0,019 km iki 1,390 km, kelio Nr. 1716 Pilis–Raudonėnai ruožo nuo 5,180 km iki 6,700 km, kelio Nr. 4511 Piktupėnai–Geniai ruožo nuo 1,190 km iki 3,991 km, kelio Nr. 4607 Varniai–Severėnai–Kaltinėnai ruožo nuo 16,200 km iki 17,700 km.

20.       Ieškovė ERGO Insurance SE ir trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarė Laidavimo draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti Kelių direkcijai jos reikalaujamas sumas iki 412 506 Eur pagal šios sutarties pagrindu išduotą Laidavimo raštą Nr. AT 72694, jeigu trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ neįvykdys arba dels įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus (Laidavimo draudimo sutarties 2.1 punktas). Ieškovė ir trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“ 2017 m. gruodžio 5 d. sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. 72694P, kuria ieškovė pratęsė Laidavimo rašto Nr. AT 72694 galiojimo terminą iki 2018 m. gegužės 25 d., išduodama Laidavimo raštą Nr. AT 72694P.

21.       Ieškovė ir atsakovai V. M. bei Č. P.  2017 m. gruodžio 5 d. sudarė Laidavimo sutartį Nr. AT 72694P/1 ir Laidavimo sutartį Nr. AT 72694P/2, pagal kurias atsakovai neatlygintinai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovei visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jei trečiasis asmuo RUAB „Kamesta“, už kurį laiduojama, laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Laidavimo draudimo sutartį (Laidavimo sutarčių 2.1 punktas).

22.       2018 m. gegužės mėn. Sutarties šalys išsiuntė viena kitai raštus, kuriuose nurodė, kad vienašališkai nutraukia Sutartį.

23.       Kelių direkcija dėl kelio Nr. 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas ruožo nuo 18,135 km iki 22,889 km 2019 m. spalio 14 d. su AB ,,Erovia Lietuva“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-900 (toliau – 2019 m. spalio 14 d. sutartis), kuria buvo nupirkti šie darbai: pagal kapitalinio remonto techninį darbo projektą paruošiamieji rangos darbai, sutartyje numatyti statybos darbai, išpildomosios dokumentacijos parengimas, deklaracijos apie statybos užbaigimą parengimas ir pateikimas. Sutartyje numatyta darbų kaina – 2 075 103,69 Eur.

24.       Kelių direkcija dėl kelio Nr. 1716 Pilis–Raudonėnai ruožo nuo 2,900 km iki 3,770 km ir ruožo nuo 5,180 km iki 6,700 km, kelio Nr. 4241 Pagenaičiai–Kriokiškiai ruožo nuo 6,491 km iki 7,396 km 2020 balandžio 28 d. su AB ,,Kauno tiltai“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-384 (toliau – 2020 m. balandžio 28 d. sutartis), kuria buvo nupirkti šie darbai: pagal kapitalinio remonto techninį darbo projektą paruošiamieji rangos darbai, sutartyje numatyti statybos darbai, išpildomosios dokumentacijos parengimas, deklaracijos apie statybos užbaigimą parengimas ir pateikimas. Sutartyje numatyta darbų kaina – 1 413 236,67 Eur.

25.       Kelių direkcija dėl kelio Nr. 4229 Vilkiškiai–Bitėnai–Panemunė ruožo nuo 1,85 km iki 5,000 km 2021 m. vasario 24 d. su AB ,,Kauno tiltai“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-166 (toliau – 2021 m. vasario 24 d. sutartis), kuria buvo nupirkti šie darbai: pagal kapitalinio remonto techninį darbo projektą paruošiamieji rangos darbai, sutartyje numatyti statybos darbai, išpildomosios dokumentacijos parengimas, deklaracijos apie statybos užbaigimą parengimas ir pateikimas. Sutartyje numatyta darbų kaina – 1 969 538,88 Eur.

26.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019 išnagrinėjo civilinę bylą pagal RUAB „Kamesta“ 2018 m. gruodžio 14 d. pateiktą ieškinį Kelių direkcijai dėl vienašalio sutarties nutraukimo, reikalavimų išmokėti banko garantiją ir draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtais, taip pat Kelių direkcijos priešieškinį RUAB „Kamesta“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad Kelių direkcija pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl RUAB „Kamesta“ kaltės, nes iki 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigos RUAB ,,Kamesta“ buvo atlikusi 4 proc. Sutartimi sulygtų darbų, taip pat pagrįstai pareikalavo taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – sumokėti 412 506 Eur draudimo išmoką.

27.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑212‑407/2020 paliko Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą.

28.       Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. išmokėjo 412 506 Eur draudimo išmoką Kelių direkcijai. Ieškovė 2020 m. birželio 25 d. išsiuntė trečiajam asmeniui RUAB „Kamesta“ ir jos laiduotojams V. M. bei Č. P. pranešimus dėl 412 506 Eur draudimo išmokos sumokėjimo, tačiau nei trečiasis asmuo, nei atsakovai šios sumos nesumokėjo ieškovei.

29.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi nagrinėjamoje civilinėje byloje Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimas iš dalies buvo panaikintas ir bylos dalis dėl nuostolių dydžio bei jų priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytų nuostolių buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, kad pagal Laidavimo draudimo sutartį draudžiamasis įvykis yra Sutarties neįvykdymas arba delsimas ją įvykdyti. Atlikimo laidavimo draudimo raštuose nurodyta, kad atlyginami užsakovės (Kelių direkcijos) patirti nuostoliai dėl bet kokių rangovės (RUAB ,,Kamesta“) prievolių pagal Sutartį ir jos priedus pažeidimo, dalinio ar visiško jų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad RUAB „Kamesta“ neįvykdžius Sutarties, įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovei atsirado prievolė vykdyti Laidavimo draudimo sutarties sąlygą – mokėti draudimo išmoką. Vien tik aplinkybė, kad ieškovė išmokėjo Kelių direkcijai didžiausią 412 506 Eur draudimo išmoką, nereiškia, jog atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei būtent tokio dydžio sumą. Teismas akcentavo, kad turi būti nustatyta, ar draudimo išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka naudos gavėjai padarytos žalos dydį. Be to, nepakanka įrodyti draudimo išmokos fakto, taip pat būtina įrodyti, ar draudimo išmokos dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.

30.       Grąžinus dalį bylos nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar draudimo išmoka išmokėta pagrįstai, ar ji atitinka naudos gavėjai padarytos žalos dydį, ar yra RUAB ,,Kamesta“ civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl trečiojo asmens Kelių direkcijos teisės gauti draudimo išmoką

31.       Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką Kelių direkcijai, nurodo, jog draudimo išmokos mokėjimo metu nebuvo sutartinės sąlygos draudimo išmokai mokėti – Kelių direkcija nebuvo patyrusi nuostolių. Ieškovei atliekant draudimo išmokos mokėjimą 2020 m. gegužės 12 d., pakeičiančios sutartys, sudarytos 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2021 m. vasario 24 d., nebuvo užbaigtos vykdyti, todėl nuostoliai nebuvo atsiradę ir aiškūs.

32.       Ieškovė ir Kelių direkcija atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra konstatuotas faktas, jog RUAB ,,Kamesta“ neįvykdžius Sutarties, įvyko draudžiamasis įvykis, dėl kurio ieškovei kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką Kelių direkcijai.

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-373-910/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-212-407/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022 nustatytais faktais kaip prejudiciniais.

34.       CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 32 punktas).

35.       Aptartuose teismų sprendimuose konstatuota, kad Kelių direkcija pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl RUAB „Kamesta“ kaltės, taip pat pagrįstai pareikalavo taikyti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones – sumokėti 412 506 Eur draudimo išmoką pagal ieškovės išduotą Laidavimo raštą, RUAB „Kamesta“ neįvykdžius Sutarties, įvyko draudžiamasis įvykis ir ieškovei atsirado prievolė vykdyti Laidavimo draudimo sutarties sąlygą – mokėti draudimo išmoką.

36.       Taigi, iš aptartų teismų išvadų matyti, kad Laidavimo draudimo sutartyje, sudarytoje ieškovės ir trečiojo asmens RUAB ,,Kamesta“, nurodyta, jog draudžiamuoju įvykiu laikomas trečiojo asmens prievolių pagal Sutartį neįvykdymas (visiškas ir (arba) dalinis) ir (arba) netinkamas įvykdymas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Laidavimo draudimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, neturi pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais dėl RUAB ,,Kamesta“ Sutarties neįvykdymo, draudžiamojo įvykio kilimo ir ieškovės prievolės vykdyti Laidavimo draudimo sutartį atsiradimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pareigos išmokėti draudimo išmoką po draudžiamojo įvykio atsiradimo (RUAB ,,Kamesta“ Sutarties pažeidimo) nepaneigia apeliantų nurodoma aplinkybė, jog draudimo išmoka išmokėta anksčiau nei buvo aiškūs Kelių direkcijos patirti nuostoliai dėl Sutarties pažeidimo, nes minėta aplinkybė nepaneigia draudžiamojo įvykio atsiradimo, dėl kurio Kelių direkcijai kilo žala ir kurio pagrindu ieškovei kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką. Esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi aplinkybė, ar naudos gavėjai (Kelių direkcijai) padarytos žalos dydis atitinka ir (ar) viršija išmokėtos draudimo išmokos sumą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų nustatytais prejudiciniais faktais, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo pareigą Kelių direkcijai išmokėti draudimo išmoką, net ir nesant galutinai apskaičiuotam Kelių direkcijos patirtų nuostolių dydžiui.

Dėl pakeičiančių nutrauktą Sutartį sutarčių sudarymo atsiradusių nuostolių

37.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kelių direkcija 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28  d., 2021 m. vasario 24 d. sudarė pakeičiančias nutrauktą Sutartį sutartis dėl tų pačių objektų ir statybos rangos darbų. Naujose sutartyse nustatyta statybos rangos darbų kaina 2 973 698,32 Eur didesnė nei nutrauktos Sutarties kaina dėl tų pačių 5 objektų (naujų sutarčių suma 5 457 879,24 Eur, nutrauktos Sutarties suma 2 484 180,92 Eur). Teismas, įvertinęs, kad 412 506 Eur ieškovės pašoma priteisti suma Kelių direkcijos papildomai išleistas sumas dėl 5 kelio ruožų remonto darbų viršija 7,2 karto (2 973 698,32 Eur / 412 506 Eur), sprendė, jog dėl Sutarties nutraukimo Kelių direkcija patyrė didesnius nei 412 506 Eur nuostolius.

38.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp trečiojo asmens RUAB „Kamesta“ (rangovės) neteisėtų veiksmų (Sutarties nutraukimo dėl jos kaltės – įsipareigojimų neįvykdymo) ir Kelių direkcijos (užsakovės) atsiradusių nuostolių (naujų sutarčių sudarymo padidėjusiomis kainomis) egzistuoja priežastinis ryšys, nes, RUAB „Kamesta“ įvykdžius Sutartį, Kelių direkcijai nebūtų reikėję pirkti statybos rangos darbų padidėjusiomis kainomis.

39.       Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2021 m. vasario 24 d. naujai sudarytos sutartys yra pakeičiančios nutrauktą Sutartį. Apeliantai nurodo, kad Kelių direkcijos iniciatyva buvo atlikti pirkimo objektų ir kainodaros pakeitimai, todėl sutarčių kaina padidėjo išimtinai dėl Kelių direkcijos sprendimo pirkti kitokias paslaugas ir kitokios kainodaros pagrindu. Darbų kainos padidėjimas kilo dėl Kelių direkcijos priimtų sprendimų ir ilgo delsimo sudaryti naujas sutartis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįstas nuostolių faktas, nėra priežastinio ryšio tarp RUAB „Kamesta“ padaryto pažeidimo ir kainos padidėjimo

40.       Apeliantai pabrėžė, kad konkrečiai 2019 m. spalio 14 d. sutartis sudaryta dėl kitokios konstrukcijos kelio darbų pirkimo, todėl sutarties kaina padidėjo. Nauja sutartimi buvo perkamas kitokios dangos asfaltas: numatytas storesnis skaldos pagrindas, numatytas papildomas viršutinis pagrindo sluoksnis.

41.       Trečiasis asmuo Kelių direkcija ir ieškovė nesutinka su apeliantų pozicija, nurodo, kad naujosiomis sutartimis buvo pirkti darbai dėl darbų identiškuose kelio ruožuose, beveik analogiškomis sąlygomis, numatytomis ir nutrauktoje Sutartyje. Tuo tarpu atitinkamų sutarčių sąlygų pakeitimą lėmė sumažėjusi darbų apimtis, padidėjusios rinkos kainos, kiti veiksniai, dėl kurių reikėjo tikslinti sutartis, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad naujai sudarytos sutartys nėra pakeičiančios nutrauktą Sutartį. Trečiasis asmuo ir ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė RUAB ,,Kamesta“ civilinės atsakomybės sąlygas.

42.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

43.       Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

44.       Pažymėtina, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

45.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad pakeičianti sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, jog pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją. Pakeičianti sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).

46.       Teisėjų kolegija nustatė, kad vietoje nutrauktos Sutarties, skelbiant viešuosius pirkimus, buvo sudarytos trys naujos sutartys dėl tų pačių 5 kelio ruožų remonto darbų, išskyrus techninių darbų projektų parengimą. Naujose sutartyse nustatyta statybos rangos darbų kaina 2 973 698,32 Eur didesnė nei nutrauktos Sutarties kaina dėl tų pačių 5 objektų (naujų sutarčių suma 5 457 879,24 Eur, nutrauktos Sutarties suma 2 484 180,92 Eur).

47.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nutrauktos Sutarties ir naujųjų sutarčių sąlygas, neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad naujai sudarytos sutartys nėra pakeičiančios nutrauktą Sutartį. Nors naujomis sutartimis įsigyti darbai ne 10 objektų, kaip nutrauktoje Sutartyje, o 5, naujose sutartyse darbų apimtis sumažėjo, taip pat jose numatytas trumpesnis sutarčių įvykdymo terminas (Sutartyje – 12 mėn., naujai sudarytose sutartyse – 10 mėn.), tačiau šios aplinkybės nagrinėjamos bylos atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad naujai sudarytos sutartys nėra pakeičiančios nutrauktą Sutartį. Tiek naujosiomis sutartimis, tiek ir nutraukta Sutartimi siekta to paties ekonominio tikslo – tų pačių kelio ruožų (žvyrkelių) remonto darbų (asfaltavimo). Pažymėtina, kad naujosiose sutartyse darbų apimtis sumažėjo dėl jau atitinkamuose kelio ruožuose atliktų darbų, o objektų skaičius pasikeitė dėl padidėjusios darbų kainos (neužtenkant finansavimo pirkti darbams dėl 10 objektų, įsigyti darbai 5 objektuose). Atitinkamai, sumažėjus darbų apimčiai, numatyta trumpesnė sutarčių įvykdymo trukmė.

48.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentas dėl kainodarų skirtumų nutrauktoje ir naujai sudarytose sutartyse. Nors nutrauktos Sutarties 2 punkte numatytos atskirai nustatytos projektavimo darbų, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros kainos, taip pat PVM suma, Sutarties 3 punkte numatyta, kad Sutartyje nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų Sutarčiai tinkamai įvykdyti. Viena vertus, pagal nutrauktą Sutartį nenumatyta galimybė pagal bendrą kainų lygio kitimą arba prekių, paslaugų ar darbų grupių kainų pokyčius koreguoti projektavimo paslaugų kainos, tačiau Sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl galimybės koreguoti statybos darbų kainą pagal bendrą kainų lygio kitimą (Sutarties 6–7 punktai). Sutarties 7.2.1 punkte numatyta, kad užfiksuota atliktų statybos darbų kaina, kurią sudaro įkainių, padaugintų iš atliktų darbų kiekių, suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujosiose sutartyse buvo susitarta tik dėl statybos rangos darbų, todėl, akivaizdu, naujosiose sutartyse neliko sąlygos dėl fiksuotos projektavimo darbų kainos. Tuo tarpu naujosiose sutartyse įtvirtintos analogiškos sąlygos dėl statybos rangos darbų kainos koregavimo pagal bendrą kainų lygio kitimą (naujųjų sutarčių 8, 14 punktai). Naujose sutartyse numatyta, kad sutartyse nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai vykdyti (naujųjų sutarčių 6, 12 punktai), o užfiksuota atliktų statybos darbų kainą sudaro įkainių, padaugintų iš atliktų darbų kiekių, suma (naujųjų sutarčių 9.1.2.1, 15.1.2.1 punktai). Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminių skirtumų, lėmusių darbų vykdymo kaštų akivaizdų padidėjimą, tarp nutrauktos Sutarties ir naujųjų sutarčių kainodarų nėra.

49.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas statybos darbų kainos padidėjimą nutrauktoje Sutartyje ir naujai sudarytose sutartyse, atsižvelgia į viešai skelbiamą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją dėl infliacijos didėjimo – 2016 m. metinė infliacija sudarė 1,7 proc., 2017 m. – 3,9 proc., 2018 m. 1,9 proc., 2019 m. – 2,3 proc., 2020 m. 0,2 proc., o 2021 m. net 10,6 proc. Tuo tarpu naujosios sutartys sudarytos atitinkamai praėjus 3–4 metams po nutrauktos Sutarties sudarymo. Taigi, kylant infliacijai, tos pačios (ar sąlyginai panašios) apimties statybos darbų kaina padidėjo. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog buvo galimybė sudaryti sutartis, kurios būtų užtikrinusios tapataus ekonominio rezultato pasiekimą mažesnėmis sąnaudomis.

50.       Vertindama apeliantų argumentus dėl 2019 m. spalio 14 d. sutarties neatitikimo pakeičiančios sutarties sąvokai, teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. spalio 14 d. sutarties darbo projekte A nurodyta, jog projekto A laida rengiama dėl pasikeitusio eismo intensyvumo projektuojamame ruože. Dėl padidėjusio krovininių automobilių eismo intensyvumo suprojektuota aukštesnė dangos konstrukcijos klasė. Projekte numatytas storesnis skaldos pagrindas, numatytas papildomas viršutinis pagrindo sluoksnis. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujoje sutartyje susitarta ne dėl naujų statybos rangos darbų, o tik pakoreguotos statybos darbams reikalingos medžiagos ir kiekiai dėl pasikeitusio eismo intensyvumo atitinkamame kelio ruože. Pažymėtina, kad nutrauktos Sutarties ir 2019 m. spalio 14 d. sutarties projektuose nurodyti reikalingų medžiagų kiekiai nėra ženkliai skirtingi. Nutrauktoje Sutartyje numatytas skaldos pagrindo kiekis – 0,15 m, 2019 m. spalio 14 d. sutartyje – 0,20 m, skirtumas 0,05 m. Nutrauktoje Sutartyje nenumatytas viršutinio pagrindo sluoksnis iš mišinio AC 22 PN, 2019 m. spalio 14 d. sutartyje numatytas 0,08 m šio mišinio kiekis, tačiau nutrauktoje Sutartyje numatytas apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio kiekis mažesnis arba lygus 0,35 m, 2019 m. spalio 14 d. sutartyje sumažintas iki mažesnio arba lygaus 0,23 m. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad statybos darbams reikalingų medžiagų ir jų kiekių skirtumas nėra esmingas ir lėmęs net 1 148 328,23 Eur skirtumą tarp nutrauktos Sutarties ir 2019 m. spalio 14 d. sutarties darbų kainų. Abi minėtos sutartys sudarytos dėl to paties objekto, turint analogišką ekonominį tikslą (asfaltuoti atitinkamą kelio ruožą), medžiagų ir jų kiekių dalinį pakeitimą lėmė objektyvi priežastis – eismo intensyvumo padidėjimas, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad naująja sutartimi suprojektuota aukštesnė dangos konstrukcijos klasė, nėra pakankamas pagrindas paneigti, jog 2019 m. spalio 14 d. sutartis yra pakeičiančioji nutrauktą Sutartį.

51.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad naujosios sutartys sudarytos pažeidus protingą terminą. Kasacinis teismas, aiškindamas protingo termino sąlygą, nurodė, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina, atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek reikalauja aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021). Byloje nustatyta, kad Sutartis nutraukta 2018 m. gegužės mėn., RUAB „Kamesta“ 2018 m. gegužės 14 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl vienašalio Sutarties nutraukimo, reikalavimų išmokėti banko garantijos ir draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtais, galutinai ginčas išnagrinėtas Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi. Ieškovė išmokėjo Kelių direkcijai draudimo išmoką 2020 m. gegužės 12 d. Naujos sutartys sudarytos 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2021 m. vasario 24 d. Nors apeliantai nurodo, kad kilęs ginčas tarp RUAB „Kamesta“ ir Kelių direkcijos netrukdė skelbti naujų viešųjų konkursų, tačiau Kelių direkcija organizavo viešuosius konkursus statybos rangos darbams pirkti jau 2019 m., t. y. dar nepasibaigus RUAB „Kamesta“ ir Kelių direkcijos teisminiam ginčui, taip pat negavus draudimo išmokos iš ieškovės. Atitinkamai 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d. sutartys sudarytos negavus draudimo išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad naujomis sutartimis nebuvo perkami techninių darbo projektų parengimai, todėl viešieji konkursai dėl statybos darbų organizavimo galėjo būti skelbiami tik suderinus naujus techninių darbų projektus. Įvertinus aptartas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2021 m. vasario 24 d. sutartys sudarytos per protingą terminą.

52.       Apeliantai, ginčydami 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2021 m. vasario 24 d. sutarčių protingumo kriterijų, teigia, kad ieškovė ir (ar) Kelių direkcija į bylą nepateikė duomenų apie sudarytų sutarčių vykdymą, visiškai neatskleidžiant kokia apimtimi, kokiais terminais faktiškai sutartys buvo įvykdytos, ar sutartys ir darbų apimtys nebuvo keičiamos, nebuvo įsigyjami papildomi darbai, kokios lėšos ir už kokius darbus faktiškai sumokėtos rangovams. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantai kitų argumentų, susijusių su naujųjų sutarčių vertinimu protingumo aspektu, nenurodo, todėl detaliau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako ir laiko, jog naujosios sutartys sudarytos nepažeidžiant protingumo principo.

53.       Kaip minėta, pakeičiančios sutarties, kurią reglamentuoja CK 6.258 straipsnio 5 dalis, sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Nagrinėjamu atveju aptartų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad tiek naujosiomis sutartimis, tiek ir nutraukta Sutartimi siekta to paties ekonominio tikslo – tų pačių kelio ruožų (žvyrkelių) remonto darbų (asfaltavimo). Naujosios sutartys atitinka CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį, sutartys sudarytos per protingą terminą ir atitinka teismų praktikoje suformuotą protingumo kriterijų. Byloje įrodyta, kad statybos rangos darbų kainos padidėjimą lėmė ne Kelių direkcijos priimti sprendimai ir (ar) delsimas sudaryti naujas sutartis, o ekonominės priežastys.

54.       Apeliantai pirmosios instancijos teismo nustatytas RUAB ,,Kamesta“ civilinės atsakomybės sąlygas (nuostolius ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių) ginčijo aplinkybe, kad naujai Kelių direkcijos sudarytos sutartys nėra pakeičiančios. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje paneigė šį apeliantų argumentą ir pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl 2019 m.  spalio 14 d., 2020 m. balandžio 28 d., 2021 m. vasario 24 d. sutarčių pripažinimo pakeičiančiomis nutrauktą Sutartį. Kadangi apeliantai pirmosios instancijos teismo nustatytų RUAB ,,Kamesta“ civilinės atsakomybės sąlygų neginčija kitais argumentais, apeliacinės instancijos laiko, kad pirmosios instancijos teismas RUAB ,,Kamesta“ civilinės atsakomybės sąlygas nustatė tinkamai ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

55.       Teisėjų kolegija prieiną išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė Kelių direkcijos teisę į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiųjų sutarčių sudarymo, atlyginimą, o draudimo išmoka Kelių direkcijai išmokėta pagrįstai ir atitinka naudos gavėjai padarytos žalos dydį. Remiantis Laidavimo draudimo sutarties 2.1 punktu, ieškovė įgijo regresinio reikalavimo teisę į RUAB ,,Kamesta“ dėl Kelių direkcijai išmokėtos draudimo išmokos.

56.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovė turėjo įrodyti, kad naujai sudarytos sutartys yra pakeičiančios, jog pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, jog egzistuoja trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygos ir išmokėta draudimo išmoka sudarė Kelių direkcijos nuostolius, o atsakovė turėjo įrodyti savo atsikirtimų pagrindą. Apeliantai klaidingai supranta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė įrodė aptartas aplinkybes, o atsakovai nepaneigė ieškovės įrodytų aplinkybių. Minėta išvada nereiškia, kad atsakovams teko pareiga paneigti ieškovės reikalavimus, o tik tai, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, o atsakovai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė atsikirtimus į ieškovės reikalavimus.

Dėl laiduotojų prievolės atsakyti už RUAB ,,Kamesta“

57.       Pagal CPK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

58.       Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai (CK 6.81 straipsnio 3 dalis).

59.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovų prievolė pagal Laidavimo sutartis yra solidari. Dėl to, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

60.       Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė skolininkė RUAB „Kamesta“ pažeidė Sutartį ir neįvykdė savo prievolės ieškovei pagal Laidavimo draudimo sutartį.

61.       RUAB ,,Kamesta“ neįvykdžius Laidavimo draudimo sutarties, ieškovė įgijo teisę reikalauti 412 506 Eur Kelių direkcijai išmokėtos draudimo išmokos iš solidariųjų skolininkų (atsakovų) pagal su atsakovais sudarytų Laidavimo sutarčių 2.1 punktą.

62.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteisė 412 506 Eur draudimo išmoką. Apeliantams neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteista 35 475,52 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, konstatuotina, kad šie išvestiniai reikalavimai buvo patenkinti pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

64.       CPK

65.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

66.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

67.       Trečiasis asmuo Kelių direkcija nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Kelių direkcijai.

68.       Ieškovė ERGO Insurance SE pateikė prašymą priteisti iš apeliantų V. M. ir Č. P. lygiomis dalimis 1 936 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė 2022 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOOR-01241 ir 2022 m. gruodžio 6 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą, pagrindžiančius teisinių paslaugų apmokėjimo faktą.

69.       Ieškovės prašomos priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 968 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (kodas 302912288).

Priteisti iš atsakovo Č. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (kodas 302912288).

Teisėjos                                                                                        Dalia Kačinskienė

                                                                                                                    Vilija Mikuckienė

                                                                                                            Neringa Švedienė