Administracinė byla Nr. A2.6.-579-446/2014

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00498-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija:

39.1.; 39.2.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.3.; 52.5.; 60.

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. liepos 31 d.

Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. U.,  

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio 1994 m. sausio 30 d. Telšių rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimo bylą, ir

n u s t a t ė :

              M. U., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklę, kelio vingyje, esant žvyruotai kelio dangai, automobilio nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio, apsivertė.

              Be to, M. U. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad eismo įvykio metu apgadino pačiam priklausantį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie įvykį nepranešęs policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

              Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. U. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad vairuodamas jam priklausantį automobilį „Honda Civic“ jo nesuvaldė, važiuodamas žvyruotu keliu, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadino savo automobilio, nei kitos transporto priemonės, nei jokio kito turto eismo įvykio metu jis nekliudė ir nesugadino, žalos niekam nepadarė. Kodėl apie eismo įvykį nepranešė policijai, negali paaiškinti, dėl padaryto pažeidimo pergyvena ir gailisi. 

              Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pagal 133 punktą vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas. Iš eismo įvykio vietos schemos (5 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (8 b. l.), įvykio vietos foto nuotraukų (12-14 b. l.), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad M. U. pažeidė minėtų KET punktų reikalavimus nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio dangą, ko pasekoje, nuvažiavo nuo kelio sankasos, apsivertė ir apgadino savo automobilį, kurį jis vairavo, todėl jam skirtina administracinė nuobauda už ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pažymėtina, kad M. U. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). Kelių eismo taisyklių 231-234 punktai numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šioje byloje reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik administracinėn atsakomybėn patraukto M. U. vairuotas ir teisėtai valdytas automobilis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Todėl vairuotojas, kuris vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (nutartis byloje Nr. N444-2508/2010). Įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, šioje byloje nėra, todėl konstatuotina kad M. U. veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, byla šioje dalyje nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusižengęs (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jo vairavimo stažas nedidelis – 2 metai, o praeityje jis buvo baustas už KET pažeidimus, todėl siekiant auklėti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina griežčiausia nuobauda, numatyta ATPK 1241 straipsnio 7 dalies sankcijoje – 40 Lt bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

n u t a r ė :

              M. U. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 40 Lt (keturiasdešimties litų) bauda.

              Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties.  

              Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Vilma Raščiuvienė