LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3969-661/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geocon“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magum“ dėl statybos subrangos sutarties nutraukimo, skolos, netesybų, baudos, nuostolių priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Geocon“ dėl sutarties nutraukimo bei nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mortaga“ ir Bigbank AS filialas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Magum“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti 2015 m. rugpjūčio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. MAG-2015-003 dėl ieškovės UAB „Geocon“ kaltės; 2) priteisti iš ieškovės atsakovei 55 323,72 Eur nuostolius; 3) priteisti iš ieškovės atsakovei 6 759,81 Eur delspinigius už rangovo draudimo galiojimo nepratęsimą; 4) priteisti iš ieškovės atsakovei 800 Eur baudą už nedalyvavimą gamybiniuose pasitarimuose; 5) priteisti iš ieškovės atsakovei 2 800 Eur baudą už neatliktus / laiku neatliktus darbų trūkumų šalinimo darbus; 6) priteisti iš ieškovės atsakovei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei UAB ,,Geocon“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, turtines teises, bendrai neviršijant 65 683,53 Eur. Turto neužtenkant ir / ar esant nepakankamai – areštuoti pinigines lėšas, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę ir / ar trečiuosius asmenis. Atsakovė nurodė, jog priešieškinio suma yra didelė. Kadangi ieškovė nėra pateikusi juridinių asmenų registrui aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų (už 2015 m.), dar ieškinio padavimo dienai ieškovė turėjo 4 458,90 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ieškinyje ieškovė pati nurodė, kad ji yra nedidelė bendrovė, laikytina, kad reikalaujama suma didelė ir ieškovei. Todėl laikytina, kad nepritaikius ieškovei laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė gali neturėti pakankamai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą tokiai didelei sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovės UAB „Magum“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Teismas sprendė, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymai nepreziumuoja ieškovės nesąžiningumo. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie ieškovės ekonomines galimybes (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, kad ieškovė galimai yra skolinga atsakovei, savaime nesudaro pagrindo teigti esant ieškovės piktybiškumui, leidžiančiam daryti prielaidą, kad ji nevykdys būsimo teismo sprendimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Magum“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ne atsakovė turi įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet būtent ieškovė, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad reikalaujama suma jai nėra didelė.
2. Teikiamas ieškovės balansas už 2014 m. įrodo, kad ieškovė yra praktiškai nemoki – ieškovės turimas turtas sudaro 704 580  Eur (iš kurių net 201 836 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 524 575 Eur, t. y. daugiau kaip pusę į ieškovės balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė neatsiskaito su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Geocon“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Šioje byloje atsisakyta tenkinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu. Priešieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, nes ieškovė darbus objekte atliko tinkamai bei tą pagrindė šioje civilinėje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
2. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Lietuvos apeliacinis teismas yra pabrėžęs, kad ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės pradelsti įsipareigojimai (123 193 Lt), 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, nesudaro daugiau kaip pusės į ieškovės balansą įrašyto turto vertės (704 580 Lt). Be to, ieškovės veikla, 2014 m. duomenimis, buvo pelninga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyti įmokų sumokėjimo terminai ir ieškovės gautinų už suteiktas statybos paslaugas sumų laikotarpiai nežymiai prasilenkia, todėl ieškovė vėluoja atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, tačiau skola nuolat padengiama.
3. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, todėl areštavus jos pinigines lėšas, ieškovės galimybės atsiskaityti tiek su darbuotojais, tiek su kreditoriais būtų itin suvaržytos, tai lemtų priešingą rezultatą nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės UAB „Magum“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo (CPK 144 str. 1 d.), dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisako.

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme

Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju vertintina, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai – ieškovės, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, finansinės atskaitomybės duomenys už 2014 metus, galėjo ir turėjo būti pateikti anksčiau, tačiau įvertinus tai, jog teikiami duomenys gali būti svarbūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą, o ieškovė su jais turėjo galimybę susipažinti teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsisakymas juos prijungti vien dėl formalių priežasčių neatitiktų esminio teismams keliamo tikslo – vykdyti teisingumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia juos prijungti prie nagrinėjamos bylos.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos

Tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, apeliantė iš esmės įrodinėjo vien tuo, kad apeliantės priešieškinio reikalavimų suma, atsižvelgus į ieškovės finansinę padėtį, buvusią 2014 m., apeliantės vertinimu, yra didelė ieškovei.

Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog galiojantys įstatymai ieškovės nesąžiningumo nepreziumuoja, o vien aplinkybė, jog ieškovei galimai kyla sutartinė civilinė atsakomybė, savaime nesudaro pagrindo teigti esant ieškovės nesąžiningumui.

Apeliantės argumentai, jog 2014 m. duomenimis, ieškovės, kurios atžvilgiu yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro daugiau kaip pusę į jos balansą įrašytos turto vertės, taip pat jog ieškovė neatsiskaito su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių taikymo klausimui išspręsti negali būti apsiribota įmonės (ne)mokumo įvertinimu. Net darant prielaidą, jog ieškovė turi tam tikrų mokumo problemų, vien dėl šios aplinkybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes turto arešto paskyrimas savaime nepadidintų ieškovės turto masės ar vertės, netgi priešingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateikiamais argumentais, jog ieškovei neturint nekilnojamojo turto ir areštavus jos pinigines lėšas, būtų sudarytos prielaidos sutrikdyti įmonės ūkinę-komercinę veiklą, o tai lemtų priešingą rezultatą nei siekiamas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Darytina išvada, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga šiuo atveju neįrodyta (CPK 185 str.).

Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų neproporcingai pažeisti ieškovės teises ir neužtikrintų bylos šalių interesų pusiausvyros. Ieškovės piniginių lėšų areštas galėtų iš esmės suvaržyti ieškovės galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, įskaitant ir su pačia apeliante. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei galėtų kilti kur kas daugiau neigiamų padarinių nei apeliantei, jeigu turto areštas nebūtų taikomas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, laikinosios apsaugos priemonės netaikytos pagrįstai. Pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.