Administracinė byla Nr. eA-252-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00170-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. S.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (priimtas teisėjos 2021 m. kovo 18 d. rezoliucija), prašydama:
1.1. Panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2020 m. birželio 26 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (7.45) FR0682-299 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas) dalį, kuria apskaičiuoti 20 100,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigiai;
1.2. Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo „Dėl I. S. 2020-07-21 skundo“ Nr. 68-82 (toliau – VMI sprendimas) dalį, kuria nuspręsta atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl atleidimo nuo GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. birželio 26 d.;
1.3. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 5E-120 (7-190/2020) (toliau – Komisijos sprendimas) dalį
, kuria nuspręsta atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl atleidimo nuo GPM delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. birželio 26 d.; 1.4. Atleisti pareiškėją nuo 19 773,64 Eur (20 100,40–326,76) GPM delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. birželio 26 d.
2. Pareiškėja skunde, kurį patikslinto (priimtas teisėjos 2021 m. kovo 18 d. rezoliucija) nurodė, kad:
2.1. Nepagrįstai iš pareiškėjos reikalaujama sumokėti 20 100,40 Eur GPM delspinigių.
2.2. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo GPM delspinigių, nesiremdama VMI ir teismų praktika dėl atleidimo nuo paskaičiuotų delspinigių. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 7 straipsnį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 (toliau – ir LVAT nutartis), pateiktą išaiškinimą, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo už tą periodą, kurio metu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, pareiškėja atleistina nuo GPM delspinigių mokėjimo už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki patikrinimo akto patvirtinimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2020 m. birželio 26 d.
2.3. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žaliakalnio parkas“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno AVMI sprendimu taip pat pareiškėjai apskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM, sudarė ne pareiškėja, o pagal įgaliojimą pareiškėjos sutuoktinis. Pareiškėja nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad, parduodant Bendrovės akcijas, kyla prievolė tiek pateikti metinę pajamų deklaraciją, tiek sumokėti GPM. Pareiškėja, pavedusi Bendrovės akcijų pardavimą sutuoktiniui, papildomai nesiaiškino dėl mokestinių prievolių. Bendrovės akcijų pardavimo sutartį tvirtino notaras, kas reiškia, kad, jeigu būtų kilusios papildomos Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatytos mokestinės prievolės, notaras ar VMI pareiškėjai būtų pranešusi. Pareiškėja veikė sąžiningai, nesiekė išvengti mokestinių prievolių deklaravimo ar sumokėjimo, tačiau neturėjo reikiamų žinių ir išsilavinimo suprasti, kokios mokestinės prievolės gali kilti iš aptartos situacijos. Tai, kad pareiškėja nesuprato, jog, sudarius Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kyla mokestinės prievolės, nulėmė pareiškėjos gyvenimiškoji patirtis (2006 m. birželio 14 d. pareiškėjos su sutuoktiniu sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje (notarinio registro Nr. 1-4316), pagal kurią parduotas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, buvo numatyta, kad GPM už pardavėjus sumoka pirkėjas). Pareiškėja neturi teisinio ar mokestinio išsilavinimo, yra nedirbanti, todėl jai nekilo mintis apie pareigą deklaruoti Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo ir sumokėti su tuo susijusius GPM ar kitus mokesčius. Pareiškėja rūpinosi ir rūpinasi šeimos gerove, prižiūri namų ūkį, augino ir auklėjo dukras, o visus su verslu, bendro turto pardavimu ar įsigijimu susijusius reikalus tvarko pareiškėjos sutuoktinis. Būtent dėl to nebuvo pateiktos ir 2017 m. bei 2018 m. metinės pajamų mokesčio deklaracijos. Pareiškėja jokiu būdu nesiekė išvengti įstatymu nustatyto mokesčio mokėjimo. Visgi, pareiškėja nemanė, jog, pardavus automobilius (duomenys neskelbtini), gautos pajamos yra priskiriamos apmokestinamoms pajamoms, kad pardavimus reikia deklaruoti bei sumokėti GPM. Pareiškėjos veiksmai (deklaracijų nepateikimas ir GPM nesumokėjimas laiku) neturėtų būti laikomi pavojingais valstybei ar didelio masto. Pareiškėjos veiksmai galėtų būti vertinami kaip neatsargūs, atlikti dėl nežinojimo ir tikėjimo, jog GPM bus sumokėtas, kaip buvo minėtu nekilnojamojo turto pardavimo atveju. Viso mokestinio patikrinimo metu pareiškėja nežinojo kilsiančių mokestinių prievolių pobūdžio ir dydžio, o apie papildomai priskaičiuotas GPM sumas pareiškėja sužinojo tik Kauno AVMI priėmus Kauno AVMI sprendimą.
2.4. VMI, administruodama mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Remiantis konstitucine jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, delspinigiai turi būti traktuojami kaip sankcija, kurios skyrimui turi būti taikomi ir konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai. Pareiškėjai apskaičiuoti GPM delspinigiai sudaro net 33,42 procentus papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos. Atsižvelgus į aptartą pareiškėjos kaltės formą bei aplinkybes, dėl kurių pareiškėja atliko mokestinį nusižengimą (žr. Nutarties 2.5 p.), paskaičiuotų 20 100,40 Eur GPM delspinigių dydis yra visiškai neadekvatus padarytam mokestiniam nusižengimui, prieštaraujantis imperatyvioms normoms, o tikslo, kad pareiškėja laikytųsi mokesčių įstatymų, galima pasiekti pareiškėjai nustačius mokėti kur kas mažesnį delspinigių dydį.
2.5. Kauno AVMI, priimdama sprendimą dėl pareiškėjos sutuoktinio mokestinių prievolių nevykdymo, pareiškėjos sutuoktiniui sumažino priskaičiuotų delspinigių dydį, t. y. atleido pareiškėjos sutuoktinį nuo 50 procentų GPM delspinigių mokėjimo, pripažinus, kad delspinigių suma, kuri sudaro 31 procentų papildomai apskaičiuoto GPM yra neadekvati tam tikslui, kurio siekiama. Pagrindų, kodėl pareiškėjos ir sutuoktinio situacijos įvertintos skirtingai, nėra.
2.6. Komisijos sprendimo išvada, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo GPM delspinigių mokėjimo, nes atliktas mokestinis patikrinimas nekliudė pareiškėjai vykdyti mokestinės prievolės, dėl ko laikotarpis, per kurį buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir už kurį apskaičiuoti GPM delspinigiai, vertintina, kaip pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio pasekmė, yra nepagrįsta. Pareiškėja nežinojo, kokio pobūdžio mokestinės prievolės jai kyla, kokio dydžio yra papildomai priskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos. Tik priėmus Kauno AVMI sprendimą tapo žinoma, kokio dydžio papildomas GPM ir su juo susijusios sumos buvo apskaičiuotos ir už kokius sandorius.
2.7. Kauno AVMI delspinigių paskaičiavimo ataskaita, gauta 2021 m. kovo 10 d. patvirtina, kad pareiškėjai apskaičiuota mokėti ženkliai mažesnė GPM delspinigių suma, t. y. 4 674,95 Eur. Tai patvirtina, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
2.8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir MAĮ 98 straipsnio 2 dalį, maksimali delspinigių skaičiavimo trukmė negali viršyti 180 dienų. Kauno AVMI pareiškėjai priskaičiavo GPM delspinigių už 259 dienas. Pareiškėjai maksimaliai GPM delspinigiai galėjo būti apskaičiuoti tik už 180 dienų ir tokiu atveju sudarytų 3 247,61 Eur. Ši suma turėtų būti sumažinta iki 326,76 Eur, pripažinus, kad pareiškėja atleistina nuo GPM delspinigių mokėjimo už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki patikrinimo akto patvirtinimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2020 m. birželio 26 d.
3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjai MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikytinos, kadangi pareiškėjai papildomai mokėtinas GPM apskaičiuotas patikrinimo aktu.
4.2. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Pagal MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Už savalaikį ir tinkamą mokesčių apskaičiavimą bei sumokėjimą, pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas, kuris, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turi savarankiškai apskaičiuoti priklausančius mokėti mokesčius, užpildyti atitinkamas mokesčių deklaracijas ir mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto poįstatyminio teisės akto nustatytu terminu bei tvarka sumokėti mokesčius į biudžetą (MAĮ 40 str. 1 d. 4–5 p., 81 str. 1 d.). Pagal MAĮ nuostatas už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą taikoma objektyvi atsakomybė, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama, t. y. laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariamas atleidimo nuo delspinigių pagrindas iš esmės sietinas tik su tokiomis nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurios lemia, kad jis neturėjo galimybės deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti gautų mokesčių. Mokesčių mokėtojo kaltės nepaneigia tokios aplinkybės kaip neteisingas (klaidingas) mokesčių įstatymų supratimas, mokestinių prievolių neįvykdymas dėl mokėtojo kontrahentų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, netinkama mokesčių administratoriaus vykdoma mokesčių mokėtojo veiklos kontrolė ir laiku nenustatytas daromas mokesčių įstatymo pažeidimas, mokesčio įstatymo pažeidimą tiesiogiai padaro mokesčių mokėtojo vardu veikiantis jo atstovas ir pan. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teisės aktų nustatytu terminu nesumokėjusi GPM, yra kalta dėl padaryto pažeidimo, todėl jos atleisti nuo GPM delspinigių mokėjimo pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nesant jos kaltės, nėra pagrindo.
4.3. Nenustatytos aplinkybė, nurodytos MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl ir šiuo pagrindu atleisti pareiškėjos nuo GPM delspinigių mokėjimo nėra pagrindo.
4.4. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių, kai nepadaroma žala biudžetui. Delspinigiai pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais į valstybės biudžetą nesumokėjo GPM, todėl šiuo atveju aptariamo atleidimo nuo GPM delspinigių pagrindo taikyti irgi nėra pagrindo.
4.5. Nenustatyta, kad pareiškėja mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo ar dėl mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos. Todėl Pareiškėja neatleistina nuo GPM delspinigių mokėjimo ir pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
4.6. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas atleidimo nuo delspinigių pagrindas, kai delspinigius išieškoti nėra tikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis laikoma sunkia tais atvejais, kai fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Iš šios teisės normos matyti, kad atleidimas nuo delspinigių yra siejamas su nebuvimu objektyvių galimybių išieškoti mokestinę nepriemoką arba su socialiniu ir (arba) ekonominiu netikslingumu išieškoti mokestinę nepriemoką, nes mokesčių mokėtojo, kuris yra fizinis asmuo, yra sunki ekonominė padėtis bei jam yra reikalinga ir socialinė valstybės parama dėl jo sveikatos būklės, amžiaus, ir pan. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, prašantis atleisti nuo delspinigių, turi teikti faktinius duomenis, įrodančius, jog jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau teikiama. Pareiga įrodyti galimybę MAĮ taikymui dėl atleidimo nuo delspinigių pagal minimą teisės normą tenka fiziniam asmeniui. Šiuo atveju VMI neturi duomenų, kad pareiškėja turi negalią, jai reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, ar kitų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos ekonominė ir (ar) socialinė padėtis yra sunki. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu pardavė Bendrovės akcijas ir gavo 805 027 Eur pajamų. Pareiškėja duomenų apie sunkią ekonominę padėtį, ar kad jai yra reikalinga ir socialinė valstybės parama dėl jos sveikatos būklės, amžiaus ir pan., nepateikė.
4.7. Santykinai didelė apskaičiuotų delspinigių suma nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo nuo GPM delspinigių ar jų sumažinimo. Pareiškėja, neabejotinai žinodama, kad jai reikia teikti metinę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti pajamas už parduotas Bendrovės akcijas, to nepadarė, tokiu būdu nesumokėdama GPM į biudžetą. Pareiškėjai pagrįstai buvo skaičiuojami GPM delspinigiai, o aplinkybė, kad šių delspinigių buvo priskaičiuota didelė suma, vertintina tik kaip pasekmė pareiškėjos pasirinkto elgesio (mokesčių nedeklaravimas ir nesumokėjimas). Pareiškėjos elgesys, nenustačius aplinkybių, kad mokesčių administratorius būtų vilkinęs atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
4.8. Byla, kurioje priimta LVAT nutartis, ir ši nagrinėjama byla nėra tapačios, nes skiriasi faktinės aplinkybės, t. y. šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu pakartotinis mokestinis patikrinimas nebuvo atliekamas, todėl pareiškėjos argumentai, kad ji turėtų būtu atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo už tą periodą, kurio metu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, atmestini.
5. Atsakovas Kauno AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. R. S. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias reikšmingas aplinkybes:
8.1. Kauno AVMI atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir, nustačiusi, kad pareiškėja nepateikė metinių pajamų deklaracijų už 2016–2018 metus, nedeklaravo pajamų, gautų už parduotas Bendrovės akcijas bei parduotus automobilius (duomenys neskelbtini), priėmė Kauno AVMI sprendimą, kuriuo patvirtino 60 141 Eur GPM, apskaičiavo 20 100,40 Eur GPM delspinigių ir skyrė 18 042 Eur GPM baudą.
8.2. Nesutikdama su Kauno AVMI sprendimo dalimi dėl delspinigių ir baudos, pareiškėja 2020 m. liepos 27 d. pateikė skundą VMI.
8.3. VMI sprendimu patvirtintas Kauno AVMI sprendimas.
8.4. Pareiškėja apskundė Kauno AVMI sprendimą ir VMI sprendimą Komisijai. Ši, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pakeitė VMI sprendimą, iki 6 014 Eur sumažindama GPM baudą. Likusią VMI sprendimo dalį Komisija paliko nepakeistą.
9. Teismas apžvelgė MAĮ 100 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja atvejus, kada sprendžiama dėl atleidimo nuo delspinigių.
10. Nustatęs, kad pareiškėja atleidimą nuo GPM delspinigių mokėjimo už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki patikrinimo akto patvirtinimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2020 m. birželio 26 d. grindžia tuo, kad ji nėra kalta dėl ilgos mokestinio patikrinimo trukmės, teismas konstatavo, kad MAĮ nėra įtvirtintas pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių, atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo trukmę ar atleisti nuo mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų delspinigių.
11. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad: Kauno AVMI 2019 m. liepos 17 d. pavedimu tikrinti Nr. FR0779-1044 pradėtas pareiškėjos 2016–2018 m. GPM mokestinis patikrinimas, kurį mokesčių administratorius planavo pradėti 2019 m. liepos 18 d., užbaigti – 2019 m. rugpjūčio 8 d.; apie mokestinį patikrinimą pareiškėjai pranešta Kauno AVMI 2019 m. liepos 17 d. pranešimu Nr. (7.45)FR0663-90, kuriuo pareiškėja paprašyta 2019 m. liepos 29 d. atvykti į Kauno AVMI, o tuo atveju, jeigu ji nustatytu laiku atvykti negalėtų – pateikti apie gautas visų rūšių pajamas ir patirtas išlaidas pateisinančius juridinę galią turinčius dokumentus už 2016–2018 m. pareiškėjai patogiausiu būdu (atsiųsti elektroniniu arba registruotu paštu); Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 1 d. mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (7.45)FR0706-935 pareiškėjai nurodyta ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikti dokumentus bei paaiškinimą; Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 6 d. pavedimo tikrinti priedu Nr. (7.45) FR0773-1121 nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. mokestinis patikrinimas sustabdytas dėl negautų atsakymų į išsiųstus paklausimus ir pareiškėjai duoto Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 1 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45)FR0706-935; Kauno AVMI 2019 m. spalio 10 d. mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (7.45)FR0706-1253 pareiškėjai iki 2019 m. lapkričio 18 d. nurodyta pateikti dokumentus bei paaiškinimą; Kauno AVMI 2019 m. spalio 23 d. pavedimo tikrinti priedu Nr. (7.45)FR0773-1781 mokestinis patikrinimas pratęstas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. gautai informacijai įvertinti; Kauno AVMI 2019 m. spalio 25 d. pavedimo tikrinti priedu
Nr. (7.45)FR0773-1814 nuo 2019 m. spalio 25 d. mokestinis patikrinimas sustabdytas iki kol bus gauti atsakymai iš kitų mokesčių mokėtojų ir dėl pareiškėjai duoto Kauno AVMI 2019 m. spalio 10 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45)FR0706-1253; pareiškėja atsakymus į Kauno AVMI nurodymus pateikė 2020 m. sausio 27 d.; pareiškėjos sutuoktinis S. R. S. Kauno AVMI pateikė 2020 m. balandžio 27 d. paaiškinimus dėl pareiškėjos dalyvavimo UAB „Vytauto parkas“.
12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo ir aplinkybę, kad mokestinis patikrinimas, prasidėjęs 2019 m. liepos 18 d., baigėsi 2020 m. gegužės 20 d., lėmė būtent pareiškėjos veiksmai. Tai nustatęs, teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad ji nėra kalta dėl per ilgos mokestinio patikrinimo trukmės.
13. Teismas sutiko su VMI, kad byla, kurioje priimta LVAT nutartis, nėra tapati nagrinėjamai bylai, todėl netaikytina pareiškėjos atžvilgiu.
14. Teismas, nustatęs, kad mokesčių administratorius ne kartą priminė pareiškėjai apie jos pareigą pateikti 2016 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją (2017 m. birželio 13 d. priminimu Nr. 30.12-T-46-59323, 2017 m. rugsėjo 25 d. priminimu Nr. 30.12-T46-96215, 2017 m. spalio 9 d. telefonu, 2017 m. spalio 16 d. nurodymu Nr. (12.7)FR0706-11994 pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, 2017 m. lapkričio 27 d. telefonu, 2017 m. lapkričio 30 d. nurodymu
Nr. (12.7) FR0706-14224 pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją), atmetė pareiškėjos argumentus dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo, rėmimosi ankstesne praktika.
15. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog GPM delspinigių dydis sudaro 33,42 procentai papildomai apskaičiuoto mokėtino GPM, nelaikytina svarbia, kadangi toks atleidimo nuo delspinigių pagrindas MAĮ nėra nustatytas.
16. Nustatęs, kad apie pareigą teikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją pareiškėjai ne kartą pranešė mokesčių administratorius, ne kartą prašė pareiškėjos pateikti visus su pajamų gavimu 2016–2018 m. susijusius dokumentus mokestinio patikrinimo metu, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja pati savo noru pasirinko tokį elgesio variantą, dėl kurio jai buvo priskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM ir su juo susijusios sumos.
17. Nustatęs, kad pareiškėja neprašė taikyti MAĮ 100 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pagrindo, teismas dėl jo nepasisakė.
18. Atsižvelgęs į tai, ką nustatė, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – atleisti pareiškėją nuo laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2020 m. birželio 26 d. priskaičiuotų 19 773,64 Eur (20 100,40–326,76) GPM delspinigių.
19. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą skundą, priimtą teisėjos 2021 m. kovo 18 d. rezoliucija, tenkinti.
20. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tas pačias bylos aplinkybes, nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui. Grįsdama apeliacinį skundą, pareiškėja nurodo, kad:
20.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi nulėmė ilgą mokestinio patikrinimo trukmę, nepagrįsta. Nei viename skundžiame sprendime nėra konstatuota, kad mokestinis patikrinimas užtruko dėl pareiškėjos nebendradarbiavimo. Tai, kad pareiškėja neatsakė į mokesčių administratoriaus pranešimus, nurodymus, nereiškia, kad pareiškėja nebendradarbiavo. Tam įrodyti teismas turėjo įsitikinti, kad visi pranešimai, nurodymai pareiškėjai buvo įteikti. Bylos medžiaga patvirtina, kad mokestinio patikrinimo trukmė nebuvo nulemta aplinkybių, nesusijusių su pareiškėja (informacijos surinkimo iš kitų subjektų). Pareiškėja negalėjo daryti įtakos atsakymų iš kitų asmenų gavimui.
20.2. MAĮ 100 straipsnio 4 dalis nuo 2017 m. sausio 1 d. pripažinta netekusi galios, todėl nėra aišku, kodėl teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėja neprašo taikyti šios teisės normos.
20.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl pažeistos maksimalios delspinigių apskaičiavimo trukmės, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kad nei viename skundžiamame sprendime nėra nurodyta GPM delspinigių apskaičiavimo tvarka. Teismui pateikta Delspinigių ataskaita patvirtina, kad apskaičiuotų delspinigių suma ženkliai mažesnė, t. y. 4 674,95 Eur. Todėl taip ir liko neaišku, kodėl pareiškėjai apskaičiuota beveik 5 kartus didesnė GPM delspinigių suma, ir apskritai už kokį laikotarpį buvo skaičiuojami 20 100,40 Eur GPM delspinigiai, ir kokio dydžio palūkanų norma buvo pritaikyta jiems apskaičiuoti.
20.4. Remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, 99 straipsniu, finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintų Delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių 2–4 punktais, viešai skelbiamomis palūkanų normomis, pareiškėjai apskaičiuoti mokėtini GPM delspinigiai buvo apskaičiuoti už 1 213 dienas, taip pažeidžiant aptartas teisės normas. Net ir Delspinigių ataskaitoje apskaičiuoti mokėtini GPM delspinigiai viršija maksimalų 180 dienų terminą, už kurias delspinigiai apskritai galėjo būti apskaičiuoti (delspinigiai apskaičiuoti už 259 dienas). Kaip buvo nurodyta patikslintame skunde, pareiškėjai apskaičiuotini GPM delspinigiai galėjo siekti 326,76 Eur, jeigu būtų pritarta, kad delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami už laikotarpį, kai vyko mokestinis patikrinimas. Jeigu būtų pripažinta, kad už minėtą laikotarpį delspinigiai galėjo būti skaičiuojami, tokiu atveju jie neturėtų viršyti arba 2 980,80 Eur, arba 3 247,61 Eur. Mokesčių administratoriaus, teismo sprendimais buvo pažeistos delspinigių skaičiavimą reglamentuojančios teisės normos (MAĮ 98 str. 2 d, 99 str., CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), dėl ko administracinė byla buvo išnagrinėta neteisingai ir priimtas neteisėtas sprendimas.
21. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
22. VMI atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą dėsto analogiškus argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą.
23. Atsakydama į pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl GPM delspinigių apskaičiavimo, VMI nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjai papildomai apskaičiuoti GPM delspinigiai už 2016–2017 m., kai turėjo GPM būti deklaruotas ir sumokėtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 27 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatyta tvarka, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Imperatyviai nustatyta (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d.), jog mokesčių administratorius, nustatęs teisės normų pažeidimus, privalo mokesčių mokėtojui skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo kitos dienos, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas, iki patikrinimo akto surašymo dienos, t. y. įstatymų leidėjas nenustatė termino, kuris išreikštas dienų skaičiumi. Nėra pagrindo teigti, jog delspinigiai turėjo būti skaičiuojami 180 kalendorinių dienų, todėl pareiškėjos teiginys, kad delspinigių skaičiavimas negali būti ilgesnis kaip 180 kalendorinių dienų, yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjai nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą 60 141 Eur GPM sumos pagrįstai apskaičiuoti mokėtini 20 100,40 Eur GPM delspinigiai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo atleisti nuo GPM delspinigių ir GPM delspinigių apskaičiavimo teisėtumo.
25. Byloje nustatyta, kad:
25.1. Kauno AVMI sprendime nustatyta, kad pareiškėjai nuo papildomai apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą 60 141 Eur GPM sumos apskaičiuota 20 100,40 Eur GPM delspinigių; pareiškėja kreipėsi į VMI su skundu dėl, be kita ko, apskaičiuotų 20 100,40 Eur GPM delspinigių; VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė VMI sprendimą, kuriuo patvirtino Kauno AVMI sprendimą, be kita ko, dėl apskaičiuotų 20 100,40 Eur GPM delspinigių; pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu dėl, be kita ko, apskaičiuotų 20 100,40 Eur GPM delspinigių; Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo paliko nepakeistą VMI sprendimo dalį dėl apskaičiuotų 20 100,40 Eur GPM delspinigių.
25.2. Pareiškėja, nesutikdama su apskaičiuotais 20 100,40 Eur GPM delspinigiais, 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu. Po teismo nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti, pareiškėja 2021 m. sausio 26 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuris buvo priimtas nagrinėti tą pačią dieną. Pareiškėjos patikslinto skundo turinys atskleidžia, kad pareiškėja ginčijo atsisakymą atleisti ją nuo apskaičiuotų 20 100,40 Eur GPM delspinigių ir jų dydžio neadekvatumo (žr. Nutarties 2.1–2.6 p.).
25.3. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimą, nurodant, nuo kokios delspinigių dalies pareiškėja prašo būti atleista.
25.4. Pareiškėja, vykdydama šią teismo nutartį, 2021 m. kovo 18 d. padavė teismui patikslintą skundą, kurį teisėja tos pačios dienos rezoliucija priėmė nagrinėti. Pareiškėjos patikslinto skundo turinys atskleidžia, kad pareiškėja jame išdėstė tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė 2021 m. sausio 26 d. patikslintame skunde (žr. Nutarties 2.1–2.6 p.), patikslino patikslinto skundo reikalavimą dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir išdėstė naujus argumentus dėl GPM delspinigių apskaičiavimo (žr. Nutarties 2.7–2.8 p.), kuriuos pagrindė prie patikslinto skundo pridėtais naujais įrodymais (Delspinigių ataskaita).
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs nei vieno pagrindo dėl atleidimo nuo GPM delspinigių.
27. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas ne tik padarė nepagrįstas išvadas dėl atleidimo nuo GPM delspinigių, GPM delspinigių adekvatumo, tačiau ir nevertino pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytų argumentų dėl GPM delspinigių apskaičiavimo (trukmės, palūkanų normos).
28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
29. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinta MAĮ 7
straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs. 30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad mokesčių administratoriaus sprendimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, kuris įgyvendintas MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintu mokesčių mokėtojų lygybės principu, negali būti laikomas teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2807-602/2021).
31. MAĮ 95
straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį mokesčių administratoriui atsiranda pareiga skaičiuoti mokesčių mokėtojui delspinigius. 32. MAĮ 100 straipsnio (redakcija, galiojusi tikrinamuoju laikotarpiu) 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: <...> 2) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 3) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo delspinigių mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, atleidimo nuo delspinigių tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
33. Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius, Komisija bei pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja neatitiko MAĮ įtvirtintų atleidimo nuo delspinigių sąlygų.
34. Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde ginčija VMI sprendimo dalį (kurioje nėra atleista nuo delspinigių mokėjimo), be kita ko, dėl mokesčių mokėtojų lygybės principo pažeidimo dėl to, kad mokesčių administratorius analogiškas (tapačias) faktinių, mokestinių aplinkybių prasme situacijas skirtingų subjektų ginčuose vertina nepateisinamai skirtingai, t. y. pareiškėją traktavo mažiau palankiai, negu kitą analogiškoje padėtyje esantį subjektą (pareiškėjos sutuoktinį). Pareiškėja akcentuoja, kad Kauno AVMI, priimdama sprendimą dėl pareiškėjos sutuoktinio mokestinių prievolių nevykdymo, pareiškėjos sutuoktiniui sumažino priskaičiuotų delspinigių dydį, t. y. atleido pareiškėjos sutuoktinį nuo 50 procentų GPM delspinigių mokėjimo, pripažinus, kad delspinigių suma, kuri sudaro 31 procentų papildomai apskaičiuoto GPM yra neadekvati tam tikslui, kurio siekiama.
35. Mokesčių administratorius nepateikė paaiškinimų (atsiliepimuose į pareiškėjos skundą, į apeliacinį skundą) bei įrodymų, patvirtinančių, kad buvo tokie skirtumai, kurie leido traktuoti pareiškėją ir jos sutuoktinį skirtingai. Teisėjų kolegija pagrindų, kodėl pareiškėjos ir sutuoktinio situacijos įvertintos skirtingai, nenustatė. Todėl darytina išvada, kad mokesčių administratorius priėmė skirtingus sprendimus mokesčių mokėtojų atžvilgiu, kurių padėtis buvo analogiška. Dėl ko pareiškėja pagrįstai nurodo, kad mokesčių administratorius analogiškas (tapačias) faktinių, mokestinių aplinkybių prasme situacijas skirtingų subjektų ginčuose vertino skirtingai, būtent pareiškėją traktavo mažiau palankiai, negu kitą analogiškoje padėtyje esantį subjektą – pareiškėjos sutuoktinį. Toks mokesčių administratoriaus sprendimas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi ir ją gyvendinančiame MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintu mokesčių mokėtojų lygybės principu.
36. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus sprendimas, tiek kiek yra nesuderinamas su mokesčių mokėtojų lygybės principu, keistinas, atleidžiant pareiškėją nuo 50 procentų GPM delspinigių – 10 050,20 Eur.
37. Akcentuotina ir tai, kad mokesčių administratorius nagrinėjo pareiškėjos ir jos sutuoktinio apmokestinimo GPM klausimą atskirose mokestinėse bylose, tačiau nustatė GPM nepriemoką iš dalies dėl tų pačių apmokestinamųjų veiksmų. Teisės aktai neįtvirtina privalomo procesinio bendrininkavimo nagrinėjant mokestinę bylą (kelių mokesčių mokėtojų privalomo dalyvavimo vienoje mokestinėje byloje), tačiau mokesčių administratorius, vertindamas tuos pačius teisinius santykius (kaip paprastai yra mokesčių mokėtojų sutuoktinių atveju), negali priimti skirtingų administracinių sprendimų, kiek jie yra susiję su tais pačiais apmokestinamaisiais veiksmais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir MAĮ 7 str.).
38. Pažymėtina, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą (skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde) nurodė argumentus dėl delspinigių, kurių nebuvo nurodžiusi ankstesnėse mokestinės bylos ir mokestinio ginčo nagrinėjimo etapuose bei teismui pateikė įrodymus, kurių neteikė mokestiniame ginče (žr. Nutarties 25.4 p.).
39. Šiame kontekste akcentuotina, kad MAĮ
normos aiškiai neįtvirtina įrodinėjimo priemonių sąrašo, įrodinėjimo proceso, tačiau iš MAĮ normų galima spręsti, kad mokestinėje byloje faktiniai duomenys gali būti nustatomi, pavyzdžiui, dokumentais, garso ar vaizdo įrašais, mokesčių mokėtojų ir liudytojų paaiškinimais. 40. MAĮ 36
straipsnis nustato mokesčių mokėtojo teises: asmeniškai dalyvauti arba būti atstovaujamas (jei įstatymai tokio atstovavimo tiesiogiai nedraudžia) savo atstovo pagal įstatymą ar įgalioto atstovo esant santykių su mokesčių administratoriumi, taip pat mokestinį ginčą nagrinėjančiose institucijose (4 p.); dalyvauti mokestinio patikrinimo procese (5 p.); teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto (6 p.). MAĮ 126 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę mokestinio patikrinimo metu, taip pat jo rezultatų tvirtinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytinės mokesčių mokėtojo pastabos, paaiškinimai ir įrodymai pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą yra pažymima patikrinimo akte. MAĮ 155 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui. MAĮ, nustatydamas minėtas taisykles dėl įrodinėjimo proceso vykdant mokestinį patikrinimą, nagrinėjant mokestinį ginčą ikiteismine jų nagrinėjimo procedūra, įtvirtina ne tik mokesčių mokėtojo teises, bet ir pareigą sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis šiame procese, teikti įrodymus kuo ankstesnėje mokestinio patikrinimo ar mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje. Įrodymų teikimas kuo ankstesnėje mokestinio patikrinimo ar mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje turėtų užtikrinti administracinio sprendimo priėmimą per protingą laiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1269-602/2018). 41. Pareiškėja nesinaudojo (arba netinkamai naudojosi) minėtomis savo teisėmis mokestinio patikrinimo metu ir nagrinėjant mokestinį ginčą ikiteismine jų nagrinėjimo procedūra, naujus argumentus pradėjo formuluoti nagrinėjant bylą teisme, nenurodydama pagrįstų tokių savo veiksmų argumentų. Todėl pareiškėjos vien pirmosios instancijos teismui nurodyti nauji argumentai ir pateikti nauji įrodymai neturėtų paneigti ir nagrinėjamu atveju (dėl anksčiau minėtų motyvų) nepaneigia mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir padarytų išvadų. Todėl teismas dėl šių argumentų nepasisako, naujo įrodymo netiria.
42. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl mokesčių administratoriaus taikytų materialinės teisės normų (ABTĮ 147 str.). Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, keičiant Kauno AVMI sprendimo, VMI sprendimo ir Komisijos sprendimo dalis dėl apskaičiuotų GPM delspinigių ir atleidžiant pareiškėją nuo 50 procentų apskaičiuotų GPM delspinigių.
43. Iš dalies patenkinus pareiškėjos skundą ir apeliacinį skundą, pareiškėjai atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 40 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos I. S. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. birželio 26 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (7.45) FR0682-299 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo „Dėl I. S. 2020-07-21 skundo“ Nr. 68-82 dalį, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 5E-120 (7-190/2020) dalį dėl apskaičiuotų 20 100,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių.
Atleisti pareiškėją I. S. nuo 50 procentų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 10 050,20 Eur (dešimt tūkstančių penkiasdešimt eurų dvidešimt centų).
Kitą pareiškėjos I. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai I. S. iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 37,25 Eur (trisdešimt septynis eurus dvidešimt penkis centus) žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė