Civilinė byla Nr. e2A-719-661/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00752-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.6.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ ieškinį atsakovėms J. J. ir V. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana).
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana (Pauliano ieškinys) institutą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė „Arlitanus“ prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021-05-13 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1143, sudarytą tarp atsakovių J. J. ir V. J., kuria V. J. padovanotas J. J. nekilnojamasis turtas: 460/1681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; 735/2339 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; ir taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovės J. J. nuosavybėn ginčo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė prašė apginti jos kaip kreditorės pažeistas teises ir pripažinti dovanojimo sutartį, kuria skolininkė J. J. padovanojo dukrai V. J. vienintelį jai likusį nekilnojamąjį turtą ir iš esmės apribojo savo finansines galimybes įvykdyti ieškovei įsipareigojimus pagal šalių sudarytą 2021-04-08 sutartį.
4. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ieškovė ir atsakovė J. J. 2021-04-08 sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje (toliau – Turtas), ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo atsakovės vardu nekilnojamojo turto registre dienos. Ieškovė sumokėjo atsakovei visą Turto kainą – 50 000 Eur. ) Šalys susitarė, kad, jei atsakovė atsisakys parduoti Turtą, atsakovė įsipareigoja grąžinti 50 000 Eur ir papildomai per 5 dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius (įskaitant negautąsias pajamas) bei sumokėti ieškovei 25 000 Eur dydžio baudą.
5. Atsakovė 2021-11-24 buvo kviečiama dalyvauti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje organizuotame Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai bei kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdyje, kuriame turėjo pasirinkti konkretų žemės sklypą, į kurį atsakovei bus atkurta nuosavybės teisė. Remiantis Sutartimi atsakovę šiame posėdyje turėjo atstovauti ieškovės ir atsakovės sutartas asmuo, kuriam ieškovė buvo išdavusi 2021-04-08 įgaliojimą. Tačiau prieš pat 2021-11-24 komisijos posėdį atsakovė atšaukė įgaliojimą, su ieškovu nebebendrauja ir neatlieka jokių veiksmų, reikalingų 2021-04-08 Sutarčiai tinkamai įvykdyti.
6. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė atsakovei 2021-12-13 ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti 2021-04-08 Sutartį. Po mediacijos proceso, kurį inicijavo ir skatino ieškovė, atsakovė byloje pareiškė 2022-08-15 priešieškinį, kuriame, be kita ko, išdėstė reikalavimą pripažinti 2021-04-08 Sutartį negaliojančia. Teikiant priešieškinį atsakovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Rengiant atsiliepimą į atsakovės priešieškinį minėtoje byloje ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė yra perleidusi visą savo nekilnojamąjį turtą. 2021-05-13 dovanojimo sutartimi, nedelsiant po 2021-04-08 Sutarties su ieškove sudarymo, atsakovė padovanojo dukrai V. J. paskutinį jai likusį nekilnojamąjį turtą: 460/1681 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, į kurį nuosavybės teisės atsakovei buvo atkurtos NŽT 2020-10-01 sprendimu, 735/2339 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, į kurį nuosavybės teisės atsakovei buvo atkurtos NŽT 2020-10-01 sprendimu.
7. Ieškovės teigimu po dovanojimo sutarties pasirašymo susidarė situacija, kad atsakovė nebeturi finansinių galimybių grąžinti ieškovei iš ieškovės gautą 50 000 Eur Turto kainą bei sumokėti 25 000 Eur dydžio baudą, jeigu neįvykdys savo įsipareigojimų pagal 2021-04-08 Sutartį. Gindama savo, kaip kreditorės, pažeistas teises, ieškovė reiškia reikalavimą dėl jos turtinius interesus pažeidusio skolininkės sudaryto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir mano, kad yra visos būtinosios actio Pauliana sąlygos.
8. Atsakovė V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad taikytinas ieškinio senaties terminas. Atsakovės teigimu, ieškovė privalėjo iki 2021-04-08 sutarties sudarymo išsiaiškinti J. J. nuoseklų elgesį, pasireiškiantį jos nekilnojamojo turto perleidimu dukrai atsakovei, ir jei toks elgesys ieškovei nepriimtinas – iš anksto numatyti ieškovės interesų užtikrinimo priemones. Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią įvertintinas ieškovės statusas, ūkinė veikla, kad yra verslo subjektas, bendradarbiaujantis su advokatais. Ieškovė pasielgė nesąžiningai, teikdama teismui ieškinį, prieš tai nepareiškus jokių pretenzijų atsakovei. Ginčijamas dovanojimo sandoris buvo seniai pradėto proceso tarp atsakovės ir jos tėvų tęsinys, nieko bendro neturintis su ieškove ar jos reikalavimais, ar bandymu išvengti tų reikalavimų patenkinimo. Nekilnojamąjį turtą gavusi atsakovė tokio turto nepardavė, nuo pat 2010 m. gaunamas turtas vis dar yra atsakovės nuosavybė (išimtimi laikytinas sodo sklypo paskesnis dovanojimas, buvęs tarp atsakovės ir jos dukros) ir nėra rizikos dėl restitucijos negalimumo. 2021-05-13 dovanojimo sutarties sudarymo metu neegzistavo jokie dokumentai, kurių pagrindu atsakovė turėjusi žinoti, kad dovanojimo sutarties sudarymas pažeis kieno nors turtines teises. Ieškovė samprotauja apie savo 75 000 Eur reikalavimo teises į atsakovę J. J. 2021-04-08 sutarties 13 punkto pagrindu, tačiau tokia teisė yra visiškai sąlyginė, jos atsiradimas priklauso nuo daugybės sąlygų - J. J. turi įgyti Turtą, turi atsisakyti Turtą parduoti ieškovei.
9. Ieškovė nesutiko, kad yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir teigia, kad kitoje civilinėje byloje jai tapo žinoma, jog atsakovė yra perleidusi visą savo nekilnojamąjį turtą dukrai tik po to, kai ruošė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame pastaroji teismo prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pažymėjo, jog ieškovė neturi pareigos rinkti duomenis Nekilnojamojo turto registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas,
11. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė J. J. 2021-04-08 sudarė sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė J. J. įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsipareigojo nupirkti 0,1946 ha ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kuriuos J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės įbuvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant bet nepasiribojant naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje (toliau –Turtas) (pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą J. J.) ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį per 10 dienų nuo jos nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo būsimojo pardavėjo vardu nekilnojamojo turto registre (VĮ Registrų centre) dienos. Šalys taip pat sutarė, kad Turto kaina yra 50 000 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovei ir kuriuos atsakovė gavo grynaisiais pinigais prie pasirašant Sutartį (Sutarties 1, 3,5punktai). Sutartyje nurodyta, kad, jei atsakovė atsisakys parduoti Turtą, atsakovė įsipareigoja grąžinti gautus 50 000 Eur ir papildomai per 5 dienas nuo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius (įskaitant negautas pajamas) bei sumokėti ieškovei 25 000 Eur dydžio baudą (Sutarties 13 punktas)(e.b.l.20-23).
12. Nustatyta, kad 2021-05-13 Dovanojimo sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) atsakovė J. J. padovanojo atsakovei dukrai V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 460/1681 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus miesto sav., ir 735/2339 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav.(e.b.l.10-18).
13. Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę vykdyti 2021-04-08 Sutartį natūra, t. y. įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo J. J. vardu nekilnojamojo turto registre dienos, jei teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tai dar nebus padaryta) perleisti jai (ieškovei) nuosavybės teisę į 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. (A. V.) nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriuje, už 50 000 Eur kainą (kuri jau sumokėta), o atsakovei nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, ieškovės naudai skirti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną (e.b.l. 24-31).
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-450-996/2023 ieškovės UAB „Arlitanus“ ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę J. J. įvykdyti 2021-04-08 Sutartį natūra, t. y. įpareigojo atsakovę per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (arba per 10 dienų nuo nuosavybės teisių į turtą įregistravimo J. J. vardu nekilnojamojo turto registre dienos, jei teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tai dar nebus padaryta) perleisti ieškovei nuosavybės teisę į iki 0,1946 ha bendro ploto žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), į kurį J. J. bus atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. nuosavybės teisėmis valdytą turtą (įskaitant, bet neapsiribojant, naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto dydžio nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą) nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esančioje NŽT Vilniaus miesto skyriuje, už 50 000 Eur kainą (kuri jau sumokėta), atsakovei J. J. nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra per teismo nustatytą terminą, ieškovės naudai skyrė atsakovei J. J. 100 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną.
15. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1174-863/2023 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arlitanus“ ieškinys buvo patenkintas ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5852-918/2023 atsakovė J. J. pripažinta neveiksnia sprendime nurodytų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, J. J. nustatyta globa ir V. J. paskirta J. J. globėja ir turto administratore.
17. Teismas šioje byloje sprendė, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1174-863/2023 padarė išvadą, kad ginčo sutartys (nagrinėjamu atveju ir 2021-04-08 Sutartis) laikytinos preliminariosiomis sutartimis, kurios objektas iš esmės yra pagrindinės sutarties sudarymas (sprendimo 40 punktas), todėl ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu ir teismas jos iš naujo nevertina ir dėl jos nepasisako (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamu atveju vadovaujantis sprendimo 21 punkte nurodytu prejudiciniu faktu ir Sutarties nuostatomis sutiktina su atsakove, kad 2022-04-09 suėjo vienerių metų terminas per kurį pagrindinė žemės sklypo (žemės sklypų, jų dalių) pirkimo-pardavimo sutartis dėl egzistuojančio Turto tarp ieškovės ir atsakovės galėjusi būti sudaryta ir jei šalys būtų norėjusios sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi ieškovė reikalavimus atsakovei galėjo reikšti pastarajai atsisakius parduoti Turtą ieškovei ir ne vėliau kaip iki 2022-04-09. Šalių tarpusavio santykiuose reikšmingas faktas, kad iš 2021-12-15 atsakovės atstovės elektroninio laiško ieškovei turinio matyti, kad atsakovė nurodė pageidavimą nutraukti 2021-04-08 Sutartį, kas laikytina atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį.
18. Teismas įvertino ir tai, kad iki 2021-12-15 byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė būtų atsisakiusi parduoti ieškovei Turtą. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 0,1946 ha žemės sklypą (žemės sklypus, žemės sklypų dalis), kuris bus jai suteiktas atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra atkurtos nuosavybės teisės į konkretų žemės sklypą, kuris turėtų būti perleistas ieškovei (2023-12-05 teismo posėdžio garso įrašo nuo 7 min 09 sek. iki 7 min. 42 sek.). Taigi Dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo įgijusi Sutartyje numatyto dydžio žemės sklypo, kurį būtų turėjusi parduoti ieškovei.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neturi atsakovei galiojančios reikalavimo teisės, kaip būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti ir nuginčyti tarp atsakovių sudarytą Dovanojimo sutartį.
20. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad nustačius, jog ieškovė apie galimą savo teisių pažeidimą galėjo žinoti anksčiausiai nuo 2022-08-16, nuo šio momento atitinkamai skaičiuotina ir ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2023-01-18, todėl senaties termino ieškovė nėra praleidusi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
21. Apeliantė (ieškovė) „Arlitanus “apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
22.1. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė Atsakovei 2021-12-13 ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti 2021-04-08 Sutartį, kuris išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-450- 996/2023.Po mediacijos proceso, kurį minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-450-996/2023 inicijavo ir skatino Ieškovė, Atsakovė byloje pareiškė 2022-08-15 priešieškinį, kuriame, be kita ko, išdėstė reikalavimą pripažinti 2021-04-08 Sutartį negaliojančia. Teikiant priešieškinį Atsakovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Rengiant atsiliepimą į Atsakovės priešieškinį minėtoje civilinėje byloje Ieškovei tapo žinoma, kad Atsakovė yra perleidusi visą savo nekilnojamąjį turtą.
22.2. 2021-05-13 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1143, nedelsiant po 2021-04-08 Sutarties su Ieškove sudarymo, Atsakovė padovanojo dukrai V. J. paskutinį jai likusį nekilnojamąjį turtą;
22.3. Po dovanojimo sutarties pasirašymo susidarė situacija, kad Atsakovė nebeturi finansinių galimybių grąžinti Ieškovei iš Ieškovės gautą 50 000 EUR Turto kainą bei sumokėti 25 000 EUR dydžio baudą (pagal Sutarties 13 punktą) pagal 2021-04-08 Sutartį, be to, pati deklaruoja (ką patvirtino ir šioje byloje Atsakovės atstovė), kad pagrindinės Turto pirkimo - pardavimo sutarties ir neplanuoja sudaryti.
22.4. Ginčijamos 2021-05-13 dovanojimo sutarties sudarymo metu tarp Ieškovės ir Atsakovės jau buvo sudaryta 2021-04-08 Sutartis, kurios pagrindu Ieškovė įgijo mažiausiai 75 000 EUR dydžio neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į Atsakovę, jei Atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimų, prisiimtų 2021-04-08 Sutartimi (t. y. pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi neperleis Ieškovei nuosavybės teisės į Turtą). Pirmosios instancijos teismas minėtų faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl visiškai nepagrįstai sprendė, jog ginčo sutarties sudarymo metu Ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į Atsakovę.
22.5. Sprendžiant dėl Ieškovės reikalavimo teisės į Atsakovę egzistavimo jokios tiesioginės įtakos neturi tai, ar jau yra suėjęs terminas sudaryti pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį.
22.6. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad 2022-04-09 pasibaigė terminas, per kurį galėjo būti sudaryta pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad 2021-04-08 Sutartyje terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo apibrėžtas taip: „per 10 (dešimt) dienų nuo nuosavybės teisių į Turtą įregistravimo Busimojo pardavėjo vardu nekilnojamojo turto registre (VĮ Registrų centre) dienos“ (Sutarties 1 punktas).
22.7. Nagrinėjamu atveju Ieškovė tapo Atsakovės kreditore iškart po 2021-04-08 Sutarties sudarymo ir visos Turto kainos, t. y. 50 000 EUR, sumokėjimo. Taigi nuo 2021-04-08 Ieškovė turi mažiausiai 50 000 EUR dydžio reikalavimo teisę Atsakovės atžvilgiu ir ši reikalavimo teisė pasibaigs tik tada, kai Atsakovė perleis Ieškovei nuosavybės teisę į Turtą (t. y. sudarys pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį) arba grąžins už Turtą gautą 50 000 EUR sumą Ieškovei. Apeliantės manymu yra visos actio Pauliana sąlygos.
23. Atsakovės J. J. ir V. J. pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovės iš esmės laikėsi ankstesnės pozicijos, nurodytos atsiliepime į ieškinį, sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir prašė sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
25. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
26. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
28. Pažymėtina, kad byloje buvo pagrįstai konstatuota, kad ieškovė nėra paleidusi senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti.
Dėl actio Pauliana sąlygų
29. Dėl reikalavimo teisės.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).
32. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).
33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 51, 52 punktai).
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1174-863/2023 2023 m. birželio 6 d. sprendime buvo nustatytos prejudicinės aplinkybės – ginčo sutartys (nagrinėjamu atveju ir 2021-04-08 Sutartis) laikytinos preliminariosiomis sutartimis, kurios objektas iš esmės yra pagrindinės sutarties sudarymas (sprendimo 40 punktas). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo faktu padarė išvadą, kad 2022-04-09 suėjo vienerių metų terminas per kurį pagrindinė žemės sklypo (žemės sklypų, jų dalių) pirkimo-pardavimo sutartis dėl egzistuojančio Turto tarp ieškovės ir atsakovės galėjusi būti sudaryta jei šalys būtų norėjusios sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi ieškovė reikalavimus atsakovei galėjo reikšti pastarajai atsisakius parduoti Turtą ieškovei ir ne vėliau kaip iki 2022-04-09. Teismas taip pat nurodė, kad šalių tarpusavio santykiuose reikšmingas faktas, kad iš 2021-12-15 atsakovės atstovės elektroninio laiško ieškovei turinio matyti, kad atsakovė nurodė pageidavimą nutraukti 2021-04-08 Sutartį. Taigi apibendrinant pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes nebuvo sudaryta minėta pagrindinė sutartis. Kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žemiau nurodytų argumentų.
35. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės privalomumas reiškia, kad prievolė turi būti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia civilinę atsakomybę, išskyrus, kai prievolė baigiasi ne tinkamu įvykdymu, o kitais įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais (pvz., šalys sutartyje gali būti numačiusios teisę nutraukti sutartį vienašališkai, skolininkas apskritai gali būti atleistas nuo prievolės vykdymo ir pan.). Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga ir gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis). Vienas tokių būdų nustatytas CK 6.66 straipsnyje, kuris laikomas specialiu kreditoriaus teisių gynimo būdu, leidžiančiu kreditoriui apginti savo reikalavimo teisę nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu tokie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).
36. Šiuo atveju byloje nėra paneigta aplinkybė, jog ieškovė yra atsakovės kreditorė. Ieškovė tapo Atsakovės kreditore iškart po 2021-04-08 Sutarties sudarymo ir visos Turto kainos, t. y. 50 000 EUR, sumokėjimo. Taigi nuo 2021-04-08 Ieškovė turi mažiausiai 50 000 EUR dydžio reikalavimo teisę Atsakovės atžvilgiu ir ši reikalavimo teisė pasibaigs tik tada, kai Atsakovė perleis Ieškovei nuosavybės teisę į Turtą (t. y. sudarys pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį) arba grąžins už Turtą gautą 50 000 EUR sumą Ieškovei. Taigi Ieškovė nuo 2021-04-08 turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į Atsakovę, atitinkamai turi teisę remiantis actio Pauliana institutu ginčyti Atsakovės sudarytus neteisėtus sandorius, kuriais Atsakovė pablogino savo finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su Ieškove.
37. Taikant CK 6.66 straipsnį kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2001; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; kt.). Taigi kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį–skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.3 straipsnio 3 dalimi kreditoriaus reikalavimas gali būti piniginis ir nepiniginis. Minimalaus kreditoriaus reikalavimo dydžio, kuris ribotų teisę pareikšti actio Pauliana, CK 6.66 straipsnyje nenustatyta, tačiau vadovaujantis protingumo kriterijumi kreditoriaus reikalavimo dydis sietinas su prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio verte, t. y. kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydis neturėtų neprotingai skirtis nuo ginčijamo sandorio vertės.
38. Nagrinėjamu atveju tarp Ieškovės ir Atsakovės yra sudaryta 2021-04-08 Sutartis, kuri, atsižvelgiant į kitoje tarp ginčo šalių nagrinėtoje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, vertintina kaip preliminarioji Turto pirkimo - pardavimo sutartis. Pagal 2021-04-08 Sutartį Ieškovė jau yra sumokėjusi Atsakovei visą Turto kainą, t. y. 50 000 EUR (Sutarties, patvirtintos notaro, 3, 5, 6 punktai). Jeigu Atsakovė neįvykdys Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. neperleis Turto Ieškovei pagrindine Turto pirkimo - pardavimo sutartimi, Atsakovė privalės grąžinti Ieškovei iš jos gautą 50 000 EUR sumą (Turto kainą), sumokėti Ieškovei 25 000 EUR dydžio baudą bei atlyginti kitus Ieškovės patirtus nuostolius (Sutarties 13 punktas). Taigi sprendžiant dėl Ieškovės reikalavimo teisės į Atsakovę egzistavimo, jokios tiesioginės įtakos neturi tai, ar jau yra suėjęs terminas sudaryti pagrindinę Turto pirkimo - pardavimo sutartį.
39. Taigi, šiuo atveju, kaip beje, pagrįstai nurodo apeliantė, termino pagrindinei sutarčiai sudaryti suėjimas šiuo atveju nėra aktualus, o teisiškai reikšminga yra tik aplinkybė, kad nei ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu nebuvo, nei šiuo metu nėra sudaryta pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis, o tai reiškia, kad jei ji nebus sudaryta, Atsakovė privalės grąžinti iš Ieškovės gautą 50 000 EUR sumą už Turtą, taip pat galimai sumokėti ir baudą bei atlyginti kitus Ieškovės nuostolius.
Dėl kitų actio Pauliana sąlygų
Dėl Ieškovės, kaip kreditorės, teisių pažeidimo
40. Nagrinėjamu atveju ginčo 2021-05-13 Dovanojimo sutartimi perleidusi dukrai turtą, Atsakovė pažeidė Ieškovės, kaip kreditorės, teises, nes užkirto Ieškovei galimybę nukreipti išieškojimą į Atsakovės turtą ir atgauti bent dalį sumokėtų sumų pagal Sutartį, jei atsakovė netinkamai įvykdys Sutartį.
41. Apeliantė (ieškovė) savo, kaip kreditorės teisių pažeidimą grindė dvejomis aplinkybėmis: ginčo sutartimi buvo perleistas paskutinis atsakovės turėtas nekilnojamasis turtas - dalys žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės Atsakovei atkurtos 2020 m. spalio mėn. ir Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-450-996/2023 2022 m. rugpjūčio mėn. reikšdama nepagrįstą priešieškinį Atsakovė prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Tokiu būdu Atsakovė pati patvirtino, kad nebeturi finansinių galimybių grąžinti Ieškovei sumokėtas sumas pagal Sutartį. Tokiu atveju ginčo dovanojimo sutartis neabejotinai pažeidė Ieškovės teises bei teisėtus interesus CK 6.66 straipsnio taikymo prasme. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino.
Dėl prievolės sudaryti ginčijamą sandorį
42. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.).
43. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).
44. Nagrinėjamu atveju ginčijamas dovanojimo sandoris, kuriuo Atsakovė padovanojo savo nekilnojamąjį turtą dukrai. Šiuo atveju atsakovė neturėjo pareigos (neprivalėjo) sudaryti dovanojimo sutartį ir neatlygintai perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, įskaitant ir šeimos nariams. Todėl šiuo atveju atsakovė neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčo sandorį, kuriuo, turėdama iki šiol neįvykdytų prievolių savo kreditoriams, neatlygintinai perleido paskutinį turėtą nekilnojamąjį turtą šeimos nariui. Taigi byloje buvo įrodyta ši actio Pauliana taikymo sąlyga.
Dėl atsakovių nesąžiningumo
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).
46. Civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Įstatyme nustatytos ir sąžiningumo prezumpcijos išimtys – nesąžiningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesąžiningas. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas. Tokiu atveju trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta (CPK 178 straipsnis).Pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
47. Nagrinėjamu atveju ginčijama 2021-05-13 Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, sudarytas tarp šeimos narių – mamos ir dukros, taigi abiejų atsakovių nesąžiningumas preziumuojamas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovių nesąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta.
48. Visi nurodyti argumentai patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Ieškovė įrodė visas būtinąsias actio Pauliana sąlygos, kad 2021-05-13 Dovanojimo sutartis, kurios pagrindu Atsakovė savo dukrai neatlygintai perleido visą dar jai likusį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu neteko galimybės atsiskaityti su savo kreditoriumi (Ieškove), būtų pripažinta negaliojančia (CK 6.66 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias actio Pauliana materialinės teisės normas, konstatuodamas, kad apeliantė (ieškovė) neturi galiojančios reikalavimo į atsakovę teisės ir tuo pagrindu nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys patenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
50. Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 str.).
51. Ieškovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sumokėjusi 753 Eur žyminio mokesčio. Taigi, ši suma lygiomis dalimis – po 376,50 Eur iš atsakovių priteisima ieškovei. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl lygiomis dalimis – po 400 Eur iš atsakovių priteisia ieškovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 700 Eur žyminį mokestį. Ši suma lygiomis dalimis – po 350 Eur iš atsakovių priteisiama ieškovei. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme už advokatės teisinę pagalbą patyrė 800 Eur išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl lygiomis dalimis – po 400 Eur iš atsakovių priteisia ieškovei.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Arlitanus“ ( į. k. 126030261) ieškinį tenkinti:
Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021-05-13 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1143, sudarytą tarp atsakovių J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuria V. J. padovanotas J. J. priklausantis nekilnojamasis turtas: 460/1681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius bei 735/2339 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovės J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 2021-05-13 Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1143, perleistą nekilnojamąjį turtą: 460/1681 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius bei 735/2339 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Priteisti ieškovei UAB „Arlitanus“ ( į. k. 126030261) iš atsakovių J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 376,50 Eur žyminio mokesčio ir po 400 Eur už advokatės teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei UAB „Arlitanus“ ( į. k. 126030261) iš atsakovių J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur žyminio mokesčio ir po 400 Eur už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Jelena Šiškina