Civilinė byla Nr. e2S-377-436/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05946-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

116.5.3.; 117.4.; 122.2.; 122.3.; 122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. V. atstovo advokato Lino Šarkio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9629-920/2014 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams B. G., L. V., V. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir sandorio pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-09-04 sprendimu už akių atmetė ieškovo G. V. ieškinį atsakovams B. G., L. V., V. V., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas priėmė sprendimą už akių, ieškovui per nustatytą terminą nepateikus teismui nustatytos formos dubliko į atsakovų atsiliepimus (b. l. 86-90).

Ieškovas 2014-09-17 teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismo priimtas sprendimas už akių negalėjo būti priimtas nesant įstatyme nustato pagrindo, kadangi nei ieškovas, nei jo įgaliotas atstovas negavo teismo nurodymo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ir kad ieškovas yra įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dubliką. Ieškovas ieškinį teismui pateikė per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), todėl visas procesas turėjo vykti elektroninėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos eigą teismo sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Be to, ieškovo vertinimu, byloje esant galimybei sudaryti taikos sutartį, t.y. atsakovams savo atsiliepimuose išreiškus pageidavimus dėl taikos sutarties sudarymo, ieškovas tikėjosi sulaukti teismo nutarties dėl paskirto parengiamojo posėdžio ir taip išnaudoti galimybę užbaigti bylą taikiai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. ieškovo G. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

Teismas nurodė, kad 2014-06-03 teisme gautas atsakovės B. G. atsiliepimas į ieškovo G. V. ieškinį, kuris priimtas teisėjo 2014-06-10 rezoliucija, nurodant atsakovės atsiliepimą priimti ir ieškovui išsiųsti dublikui (b.l. 52). 2014-06-11 per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) lydraščiu, kartu su prikabintu atsakovės B. G. atsiliepimu („x12704.adoc“) į ieškinį bei teismo pranešimu dėl dubliko („9629 iešk. atst. docx“.) pateikimo išsiųsti ieškovo G. V. atstovui advokatui Linui Šarkiui (b.l. 68, „Liteko“ sistemos duomenys). 2014-06-12 teisme gautas atsakovo L. V. atsiliepimas, kuris priimtas teisėjo 2014-06-13 rezoliucija, nurodant atsiliepimą siųsti dublikui, šalims žiniai (b.l. 71). 2014-06-19 per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) lydraščiu, kartu su prikabintu atsakovo L. V. atsiliepimu į ieškinį išsiųstas ieškovo G. V. atstovui advokatui Linui Šarkiui (b.l. 81, „Liteko“ sistemos duomenys).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovą G. V., tiek atsakovus B. G. ir L. V. atstovavo šalių pasirinkti advokatai, teisėjo 2014-06-10 rezoliucija, gavus atsakovės B. G. atsiliepimą į ieškovo G. V. ieškinį, ieškovas įpareigotas pateikti dubliką (b.l. 52), o teismo pranešimu dėl dubliko pateikimo, apie kurio gavimą 2014-06-11 patvirtino ir pats ieškovas teikdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovas informuotas apie 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui dubliką atitinkantį CPK 111-114 straipsnių reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatavo, kad apie pareigą teismui pateikti dubliką bei turimus įrodymus susijusius su nagrinėjama byla, 2014-06-11 per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), lydraščiu išsiuntus ieškovo atstovui advokatui Linui Šarkiui, procesinius dokumentus, t.y. atsakovės B. G. atsiliepimą bei teismo pranešimą dėl dubliko pateikimo, ieškovas G. V. buvo informuotas tinkamai (CPK 118 str.).

Tai, kad 2014-06-19 per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) ieškovo atstovui advokatui Linui Šarkiui su atsakovo L. V. atsiliepimu į ieškovo ieškinį nebuvo pakartotinai išsiųstas teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apie šią pareigą ieškovas iš viso nebuvo informuotas. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju, atsakovo atstovui advokatui Linui Šarkiui, esant profesionaliam teisininkui ir kilus abejonei, dėl teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymo jis, teismo darbo metu galėjo kreiptis dėl papildomos informacijos suteikimo.

Nutartyje pažymėta, kad pagal CPK 140 str. 3 d. bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Todėl šiuo atveju, ieškovo vertinimu, susipažinus su atsakovų pateiktais atsiliepimais ir ieškovui įžvelgus galimybę ginčą užbaigti taikiai, jam nebuvo užkirstas kelias kilusį teisinį konfliktą užbaigti taikiai, neatsižvelgiant į tai, kad teismas šiuo atveju, nebuvo paskyręs parengiamojo teismo posėdžio, todėl šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas, siekdamas, jog sprendimas už akių būtų panaikintas, privalėjo nurodyti argumentus ir pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau tokių įrodymų teismui teikdamas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas teismui nepateikė.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. V., atstovaujamas advokato Lino Šarkio, prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

1. Teismo sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes nei ieškovas, nei jo atstovas negavo teismo nurodymo, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir, kad ieškovas yra įpareigojamas per nustatytą terminą pateikti dubliką. Nurodo, kad 2014-04-01 ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), todėl visas procesas turėjo vykti per elektroninę bylą. Ieškovo atstovas, teikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, jog negavo teismo nurodymo pateikti dubliką ir laukė, kada teismas paskirs teismo posėdį. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atstovas nurodė, jog tikrinant paskyrą buvo rastas teismo siųstas atsakovės B. G. atsiliepimas, tačiau elektroninėje byloje nebuvo teismo pranešimo apie nustatytą pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu bei nurodytą terminą dublikui pateikti. Ieškovo atstovas neturi galimybių patikrinti, kada teismo pranešimas buvo įkeltas į EPP sistemą, nes apie jo įkėlimą jis sužinojo po sprendimo už akių priėmimo.
2. Procesinė ieškovo pareiga pateikti dubliką nėra savaime nustatyta įstatymu ir neatsiranda savaime tol, kol bylą nagrinėjantis teismas nenusprendžia nustatyti pasirengimo nagrinėti teisme bylą paruošiamaisiais dokumentais būdą (CPK 227 str. 1 d.). CPK 290 str. 5 d. nustatyta, kad tik CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. CPK 227 straipsnyje nėra reglamentuota, jog teisėjas klausimą dėl pasirengimo nagrinėti teisme bylą paruošiamųjų dokumentų būdu galėtų išspręsti rezoliucija, todėl turėjo būti taikoma bendra norma ir priimta rašytinė nutartis (CPK 290 str. 1 d. 4 d.). Net jeigu ir būtų ieškovo atstovui išsiųstas pranešimas dėl dubliko pateikimo, jame pateikiama informacija apie neegzistuojančią procesinę pareigą pateikti dubliką negali sukelti įstatyme nustatytų pasekmių.
3. Iš gautų atsakovų atsiliepimų į ieškinį, atsakovas tikėjosi sulaukti teismo nutarties apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, nes iš atsiliepimų turinio buvo aiški galimybė šalimas sudaryti taikos sutartį. CPK 228 str. 1 d. nustatyta, jog esant galimybei sudaryti taikos sutartį, teismas skiria parengiamąjį teismo posėdį. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nesudarė šalims galimybės užbaigti bylą taikos sutartimi, nesulaukęs visų atsakovų atsiliepimų į ieškinį, teismas negalėjo žinoti, ar kiti atsakovai bus atstovaujami advokatų, nustatė pranešimu pasirengimą nagrinėti teisme bylą paruošiamųjų dokumentų būdu.
4. Net ir esant visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Ieškovas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad jis nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui paneigti. Ieškovas ieškiniu ginčijo sandorius, apie kurių faktines aplinkybes žinojo atsakovai, todėl ieškinyje nurodė, kadangi šalis sieja artimi giminystės ryšiai, ieškinio argumentus ieškovas įrodinės šalių ir liudytojų paaiškinimais. Visos šios aplinkybės buvo nurodytas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, pažymi, jog ieškinio argumentam padrįsti rašytinių įrodymų tiesiog nėra, tačiau ieškinyje nurodytas aplinkybes galima įrodinėti šalių, artimų giminaičių paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Vien šių įrodymų neištyrimas galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. V., atstovaujamas bendraatsakovės ir įstatyminės atstovės V. V., bei advokatės G. G., prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d,. nutartį palikti nepakeistą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais:

1. Byloje ieškovo interesus atstovavo advokatas, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl tiek ieškovas, tiek jo atstovas privalėjo rūpintis bylos eiga bei tinkamu dokumentų gavimu. Juo labiau, kad bylą iškelta per EEP. Ieškovas pripažįsta, jog vis dėl to ieškovo atstovas advokatas su procesiniais dokumentais buvo susipažinęs tinkamai, tame tarpe ir su pranešimu dėl dubliko pateikimo. Vien dėl šios priežasties ieškovo atskirasis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
2. Ieškovas, siekdamas, kad teismo sprendimas už akių būtų panaikintas, privalėjo nurodyti argumentus ir pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau tokių įrodymų ieškovas teismui nepateikė.
3. Teismas, gavęs atsakovų atsiliepimus į ieškinį ir nustatęs, jog visus proceso dalyvius atstovavo šalių pasirinkti advokatai, teisėjo 2014-06-10 rezoliucija, gavus atsakovės B. G. atsiliepimą į ieškovo ieškinį, ieškovas buvo įpareigotas pateikti teismui dubliką. Teismas pagrįstai sprendė, jog 2014-06-11 lydraščiu ieškovo atstovui per EPP išsiuntus atsakovės atsiliepimą ir teismo pranešimą dėl dubliko pateikimo, ieškovas buvo informuotas tinkamai.
4. Apelianto atskirojo skundo argumentai dėl EPP sistemos veiksmingumo iš viso su nagrinėjama byla nėra susiję ir šie argumentai nepateisina ieškovo ir jo atstovo aplaidumo nagrinėjant civilinę bylą. Nepaisant to, kad ieškovas praleido terminą dublikui pateikti, priimtas sprendimas už akių yra pagrįstas, kadangi ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitiko faktinių aplinkybių. Atsakovė B. G. jai priklausiusius butus Baltų pr. 65-72, Kaune ir Baltijos g. 88-9, Kaune, įsigijo, juos valdė, naudojo bei disponavo asmeninės nuosavybės teise, jokių apribojimų ar suvaržymų, kurie ribotų jos daiktines teises į minėtą nekilnojamąjį turtą neegzistavo. Todėl ieškovo ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis, pasirašyta su L. V., yra teisėta ir ieškovui ginčyti jos nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės B. G. atstovas advokatas Modestas Vogulis prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d,. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais:

1. Ieškovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pats patvirtino, jog atsakovės B. G. atsiliepimą į ieškinį su teismo pranešimu dėl dubliko pateikimo gavo 2014-06-11, todėl akivaizdu, jog apie pareigą pateikti teismui dubliką ir visus su byla susijusius įrodymus jam buvo žinoma.
2. Ieškovas nurodo, jog neturėjo galimybės ieškinio argumentams pagrįsti pateikti oficialių rašytinių įrodymų, nes įsipareigojo ieškinyje nurodytas aplinkybes įrodinėti šalių paaiškinimais, o prireikus ir liudytojų parodymais. Tačiau teismas vertino valstybės institucijų pateiktus oficialius rašytinius įrodymus, kurie turi didesnę įrodomąją galią, ir juose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų, parodymus, įrodymais. Nagrinėjamame ginče valstybės ir savivaldybės institucijos išduoti rašytiniai įrodymai patvirtino atsakovės B. G. nuosavybės teises į ginčijamą nekilnojamąjį turtą, todėl šios aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis ir teismas neprivalo jų vertinti.
3. Pažymi, jog ieškovas jokių kitų, paneigiančių prieš tai minėtus įrodymus, teismui nepateikė, nenurodė asmenų, kurie galėjo būti kviečiami liudyti teisme. Ieškovui pareiga pateikti įrodymus buvo išaiškinta teismo siųstame pranešime dėl dubliko pateikimo, o teikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių naujų įrodymų teismui nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014-09-04 sprendimu už akių atmetė ieškovo G. V. ieškinį atsakovams B. G., L. V., V. V., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas priėmė sprendimą už akių, ieškovui per nustatytą terminą nepateikus teismui nustatytos formos dubliko į atsakovų atsiliepimus, kuriuo ieškinį atmetė. Ieškovas 2014-09-17 teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau skundžiama nutartimi teismas ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu privalėjo išspręsti nutartimi, o ne priimti rezoliuciją. Dėl šių procesinių pažeidimų ieškovo atstovas neturėjo procesinės pareigos pateikti teismui dubliuką, o teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių. Apelianto vertinimu, dėl šių procesinių pažeidimų teismas neteisingai išsprendė bylą.

Pasirengimas bylos nagrinėjimui prasideda jau nuo civilinės bylos iškėlimo teisme momento: šalims ir tretiesiems asmenims siunčiamas ieškinys ir jo priedai, nustatomas terminas atsiliepimui pateikti, nurodant nepateikimo pasekmes ir pan.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas advokato Lino Šarkio, ieškinį atsakovams B. G., L. V., V. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe su priedais pirmosios instancijos teismui pateikė elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 str. 2 d.). Teismas 2014-05-15 atsakovams išsiuntė pranešimus dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo. 2014-06-03 teisme buvo gautas atsakovės B. G., atstovaujamos advokato Modesto Vogulio, atsiliepimas į ieškinį.

Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus CPK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. Pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog atsakovę B. G. taip pat atstovauja advokatas, vadovaudamasis CPK 227 straipsnio 1 dalies nuostatomis rezoliucija nustatė pasiregimą nagrinėti teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą. Ieškovo G. V. atstovui advokatui Linui Šarkiui elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 str. 9 d.) buvo išsiųstas atsakovės B. G. atsiliepimas į ieškinį su priedais bei teismo pranešimas, kuriame nurodyta, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi, vadovaujantis CPK 227 straipsnio 2 dalimi, ieškovui G. V. yra nustatytas 14 dienų nuo šio procesinio dokumento įteikimo dienos terminas pateikti teismui dubliką, atitinkantį CPK 111-114 straipsnių reikalavimus. Pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį, ieškovo atstovui Linui Šarkiui teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo įteiktas 2014 m. birželio 12 d.

Apeliantas nurodo, kad tikrinant paskyrą buvo rastas teismo siųstas atsakovės B. G. atsiliepimas, tačiau elektroninėje byloje nebuvo teismo pranešimo apie nustatytą pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu bei nurodytą terminą dublikui pateikti.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovės B. G. atsiliepimo į ieškovo ieškinį pdf. formatu padaryta kopija ir prisegta prie civilinės bylos Nr. 2-9629-920/2014 elektroninės kortelės 2014 m. birželio 11 d. 9 val. 52 min. (SKMBT_42314061108370.pdf [2014.06.11 09:52]). Po kelių minučių prie šios bylos LITEKO sistemoje yra prisegtas lydraštis, adresuotas ieškovo atstovui advokatui Linui Šarkiui. Šiame lydraštyje pažymėta, jog advokatui Linui Šarkiui kartu su šiuo lydraščiu yra siunčiamas atsiliepimas į ieškinį ir teismo pranešimas. Iš prisegto procesinio dokumento turinio ir metaduomenų matyti, jog kartu su lydraščiu prisegtas priedas 9629 iešk. atat. docx formatu, kurį atidarius matyti, jog tai yra tas pats teismo pranešimas, kurio buvimą 2014-06-11 ieškovo atstovas neigia. Taip pat kartu su lydraščiu siunčiamas pridedamas savarankiškas dokumentas x12704.adoc formatu, kurį atidarius nustatyta, jog tai yra atsakovės B. G. atsiliepimo į ieškovo ieškinį kopija. Tokio turinio lydraščio sudarymo, pasirašymo ir LITEKO sistemoje atžymėjimo data ir laikas yra 2014-06-11, 10 val. 12 min. 33 sek. Taigi, šios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pranešimą dėl ieškovo atstovui nustatyto termino dublikui pateikti teismų informacinėje sistemoje LITEKO galimai prisegė vėliau.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog neturėjo pareigos pateikti teismui dubliką, nes pasirengimo nagrinėti teisme bylą paruošiamaisiais dokumentais būdu klausimą teismas turi išspręsti ne rezoliucija, o nutartimi.

CPK numato, kad pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui formos yra dvi – rašytinė arba žodinė. Kuri forma bus pasirinkta konkrečioje byloje, sprendžia tik bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 225 str. 6 p.), atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių: šalių gebėjimą formuluoti reikalavimus ir atsikirtimus į juos, į tai ar jos yra atstovaujamos ir kt. Teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, neskelbdamas teismo posėdžio, išsprendžia pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formos klausimą. Pasirengimas teisminiam bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu iš esmės reiškia pasirengimą teisminiam nagrinėjimui rašytiniame procese, nes šalys savo nuomonę šiuo atveju formuoja paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose (dublike, triplike). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu atvejai numatyti CPK 227 straipsnyje, t. y.: a) kai abi bylos šalys yra juridiniai asmenys, b) kai abi bylos šalis atstovauja advokatai, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia pasirengimą teisminiam bylos nagrinėjimui skirti parengiamajame teismo posėdyje.

Buvo minėta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog tiek ieškovą, tiek atsakovę B. G. atstovauja advokatai, rezoliucija ieškovo atstovui nustatė 14 dienų terminą dublikui pateikti, o teismo pranešime išaiškino tokio procesinio dokumento nepateikimo pasekmes, tame tarpe ir galimybę priimti sprendimą už akių. Vėliau, teismas gavęs kitų atsakovų atsiliepimą į ieškinį, taip pat jį per EPP išsiuntė ieškovo atstovui bei kartu išsiuntė teismo pranešimą dėl dubliko pateikimo.

Pažymėtina, kad CPK 225, 227 str. tiesiogiai nenumato, jog klausimą dėl pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu teismas privalo išspręsti nutartimi. Be to, net ir pripažinus, jog teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, nes nepriėmė rašytinės nutarties, kuria būtų nusprendęs paskirti pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisės nebuvo iš esmės pažeistos, nes tokio pobūdžio nutartys atskiraisiais skundais nėra skundžiamos ir jas nėra privaloma siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog ieškovo atstovui teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo buvo įteiktas tinkamai, tačiau ieškovo atstovas savo pareigos pateikti teismui dubliką neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą priimti sprendimą už akių, juo labiau, kad ieškovo interesus atstovavo kvalifikuotas teisininkas, kuriam keliami didesni atidumo ir apdairumo reikalavimai.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 8 straipsniu, kuriame nustatyta dalyvaujantiems byloje asmenims pareiga bendradarbiauti su teismu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo G. V. atstovas apie pareigą pateikti teismui dubliką buvo informuotas tinkamai (CPK 118 str.), tačiau ieškovo atstovui, kaip profesionaliam teisininkui, kilus abejonei dėl teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymo galėjo kreiptis į teismą dėl papildomos informacijos suteikimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nesudarė šalims galimybės užbaigti bylą taikos sutartimi. Apelianto vertinimu, susipažinus su atsiliepimų į ieškinį turiniu, matyti, jog atsakovai sutiko derėtis dėl taikos ginčo išsprendimo būdo, dėl to ieškovo atstovas tikėjosi sulaukti teismo nutarties apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ir išnaudoti galimybę užbaigti bylą taikos sutartimi.

Pažymėtina, kad CPK 228 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, manydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims susitaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį posėdį. Kuri forma bus pasirinkta konkrečioje byloje, sprendžia tik bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 225 str. 6 p.), atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių. Nagrinėjamu atveju įstatymas neįpareigojo teismo imtis priemonių šalims sutaikyti, o iš ieškinio turinio teismas neturėjo pagrindo numanyti, jog šioje byloje ieškovas pageidautų sudaryti taikos sutartį, kadangi šiuo klausimu jis nuomonės ieškinyje nepareiškė. Be to, teismas vadovavosi CPK 227 straipsnio 1 dalies nuostata, jog abi šalis atstovauja advokatai, todėl ir pasirinko pasirengimo nagrinėti teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą. Esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad teismas užkirto šalims galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi nepaskirdamas parengiamojo teismo posėdžio, atmestini, kaip nepagrįsti.

Apeliantas nurodo, kad ieškovas ieškiniu ginčijo sandorius, apie kurių faktines aplinkybes žinojo atsakovai, todėl ieškinyje nurodė, kadangi šalis sieja artimi giminystės ryšiai, ieškinio argumentus ieškovas įrodinės šalių ir liudytojų paaiškinimais, nes ieškinio argumentams padrįsti rašytinių įrodymų tiesiog nėra. Vien šių įrodymų neištyrimas galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmiška ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas turėjo procesinę pareigą ieškinyje nurodyti, kokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinės aplinkybes, jog ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ir kokiomis aplinkybėmis bei kokiu pagrindu remiantis nekilnojamasis turtas galėtų būti pripažintas asmenine R. V. nuosavybe (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš atsakovų atsiliepimų į ieškinį  argumentų, atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, vadovavosi abiejų šalių rašytiniais paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, o jokių naujų įrodymų, liudytojų gyvenamųjų vietų ir kitokių įrodymų buvimo vietų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė. Ieškovo atstovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat jokių naujų argumentų ir aplinkybių nenurodė.

Pažymėtina, kad kartu su ieškiniu nepateikiant tam tikrų teisiškai reikšmingų įrodymų, neprašant jų išreikalauti arba nenurodant, kodėl įrodymų nėra galimybės pateikti, ieškovui tenka rizika, kad vėlesnėse stadijose pateikti įrodymai bus įvertinti kaip pavėluotai pateikti įrodymai ir bus atsisakyta juos priimti (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų suvaržytos atsakovų teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Arūnas Rudzinskas