3.       Ieškovė B. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu Atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos J. Ž. mirties, nepriėmimą (atsisakymą) neteisėtu ir negaliojančiu; nukreipti išieškojimą ieškovei pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-30-586/2011, į Atsakovo2 palikimu priimtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: 339,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos už ieškinio parengimą ir žyminio mokesčio.

4.       Ieškovė B. C. nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-586, Atsakovas1 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Teismas nuosprendžiu iš Atsakovo D. Ž. priteisė T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 737,72 Eur              (6 000,00 Lt) turtinės žalos atlyginimo.(Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-02-21 vykdomasis raštas Nr. 1-30-586/2011). T. S. pateikė vykdyti antstolės B. T. kontorai. 2017-10-17 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu T. S. turtą, iš jo ir reikalavimo teisę į turtinės žalos išieškojimą, paveldėjo Ieškovė. Šio ieškinio pateikimo metu išieškojimą Ieškovės naudai iš Atsakovo D. Ž. vykdo antstolės B. T. kontora, kurioje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/12/01083 pagal 2012-02-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-30-586. Vykdymo proceso šalis iš T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į Ieškovę pakeista 2017-11-02 antstolės patvarkymu Nr. S-17-5-20688. Skolos likutis vykdomojoje byloje 1 737,72 Eur. Ieškovė gavo antstolės 2022-03-15 patvarkymą dėl informacijos Nr. S-22-5-12224, kuriuo buvo informuota, jog vykdomosios bylos vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininko Atsakovo D. Ž. motina J. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Po Atsakovo motinos mirties išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 113/2020, notarinio registro Nr. 2765, kuriuo visą mirusiosios turtą paveldėjo mirusiosios brolis R. M., gim.   (duomenys neskelbtini), kadangi Atsakovas, t. y. mirusiosios sūnus palikimo nepriėmė ir pretenzijų nereiškė. Atsakovas D. Ž. nepriimdamas (atsisakydamas) palikimo, nepaveldėjo savo motinos po mirties palikto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, kaip nurodo antstolė, yra 32 800,00 Eur. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. 3 d., kuri reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, bei į aplinkybę, kad šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, darytina išvada, kad šis ieškinys pateikiamas nepraleidžiant minėtos teisės normos nustatyto ieškinio senaties termino, t. y. Ieškovė apie palikimo atsisakymą (nepriėmimą) sužinojo gavusi antstolės 2022-03-15 patvarkymą dėl informacijos Nr. S-22-5-12224.

5.       Ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl   CK 6.66 str. 1 d. taikymo.

6.        Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas D. Ž. negali būti įpareigotas priimti mirusios mamos palikimą, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Vadinasi, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu pažymėtina ir tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK1.137 straipsnio 2 dalis). Vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Paveldėjimo teisėje, be civilinėje teisėje būdingų principų, itin svarbūs yra paveldėjimo universalumo ir palikimo priėmimo laisvės principas. Palikimo priėmimo laisvės principas reiškia, kad įpėdinis turi teisę laisvai nuspręsti dėl palikimo priėmimo ir atsisakymo jį priimti, palikimo priėmimo būdo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Palikimas priimtas, nes atsakovas D. Ž. palikimo nepriėmė, tuo metu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje ir buvo praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir neprašė jo atnaujinti. Taigi R. M. šiuo atveju yra sąžiningas įgijėjas, o jo sūnėnas atsakovas D. Ž. pats savo valia apsisprendė nepriimti palikimo po motinos mirties (praleistas terminas ir nebuvo prašoma jo atnaujinti).

7.       Atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės, kodėl ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, atsakovai analizuoja, jog  neegzistuoja visos būtinos actio Pauliana sąlygos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Tauragės apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu  nusprendė ieškinį bei ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies. Ieškovės B. C. ieškinį tenkinti visiškai.Pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusio po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

 Nukreipti atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) skolų vykdomosiose bylose Nr.: 0005/20/00109, 0005/19/01689, 0005/19/01529, 0005/19/01457, 0005/19/01406, 0005/19/01371, 0005/19/01207, 0074/19/00978, 0074/19/00857, 0074/19/00836, 0074/19/00769, 0074/19/00537, 0074/17/00580, 0074/17/00169, 0074/17/00122, 0074/17/00072, 0074/17/00045, 0014/17/00004, 0014/17/00002, 0014/16/09656, 0014/16/09614, 0014/16/09585, 0014/16/09549,  0014/16/09528, 0014/16/00554, 0091/16/00938, 0014/16/00340, 0014/16/00289, 0172/09/00724, 0005/08/01057, 0004/21/09640 išieškojimą (iš viso 3 572,54 Eur) į atsakovui D. Ž. tenkantį turtą po jo motinos J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, kuris yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomas. 

Kitą ieškinio ir ieškovės VMI savarankiškų reikalavimų dalį atmesti.

            Nukreipti išieškojimą ieškovei  B. C. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-30-586/2011, į atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimu priimtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

             Priteisti iš atsakovų D. Ž., a. k.  (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Eur advokato padėjėjo pagalbos už ieškinio parengimą ir 39,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 339,00 Eur, po 169, 00 Eur iš kiekvieno.

             Priteisti iš atsakovų D. Ž., a. k.  (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas valstybei 80,38 Eur, iš kiekvieno po 40,19 Eur. 

9.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės, gindamos savo pažeistas teises, be kita ko, reiškia savo reikalavimus ir CK 6.68 (netiesioginis ieškinys) straipsnio pagrindu. Jei sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, jis gali ginčyti tokį sandorį reikšdamas actio Pauliana ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė VMI ir B. C. ir pasinaudojo šia galimybe, pareikšdamas ieškinį, be kitų teisinių pagrindų grindžiamą CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana), tačiau ieškovės nepagrįstai reiškia ieškinį ir CK 6.68 straipsnio pagrindu.

10.       Pirmosios instancijos teismas pateikė teismų praktikos išaiškinimus  būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ir konstatavo, kad atsakovas D. Ž. palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakė tuo metu, kai jau iš jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolų išieškojimas pradiniams kreditoriams. Taigi darytina išvada, kad perleistą reikalavimo teisę įgiję kreditoriai įgijo visas pradinių kreditorių teises, įskaitant ir teisę ginčyti skolininko D. Ž. sudarytus sandorius. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad ginčijamo sandorio metu pradiniai kreditoriai turėjo neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, atsiradusią iki ginčijamo sandorio sudarymo, o pastariesiems perleidus reikalavimo teises naujiems kreditoriams, jie tapo atsakovo D. Ž. kreditoriais, turinčiais teisę ginčyti jų teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl šiuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. Pažymėtina, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu ieškovių turimos reikalavimo teisės neginčijo, nors turėjo visas galimybes ir teises.

11.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai  tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovės pareikšdamos ieškinį veikia itin nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes jų tikslas nėra susijęs su kreditinio reikalavimo patenkinimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o tik siekė, kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju objektyvių duomenų, leidžiančių teismui neabejotinai manyti, kad ieškovės turi kitų, su šiuo ieškiniu nesuderinamų tikslų, byloje nėra, o atsakovų nurodomos aplinkybės, susijusios su ieškovės siekiamais tikslais, pareiškus actio Pauliana ieškinį, paremtos tik jų pačių subjektyviu manymu, ir nepaneigia byloje pareikštų ieškovių (atsakovo D. Ž. kreditorių) reikalavimų pagrįstumo. Dėl to teismas šiuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Byloje nustatyta, jog, (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo D. Ž. motinai J. Ž., atsakovas atsisakė priimti jam testamentu paliktą palikimą, pareikšdamas notarei pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Taigi atsakovas D. Ž. atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Byloje taip pat nustatyta, o ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovės turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui D. Ž. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad išieškojimas pagal kreditorių antstoliams pateiktus vykdomuosius raštus yra vykdomas atitinkamai nuo 2009 metų. Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes,  mano, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymas pažeidė ieškovių interesus.

13.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas D. Ž. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienašalį sandorį, kuriuo atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties. Atsakovai į bylą nėra pateikę jokių, priešingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir išvengti prievolių.

14.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje atsakovo D. Ž. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą sandorį – atsisakius palikimo, dėl to atsakovui pagal testamentą priklausiusį palikimą paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovas R. M., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo D. Ž. žinojo apie savo prievoles kreditoriams, šių prievolių tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad toks vienašalio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl atsakovo D. Ž. (ne)sąžiningumo teismas nurodo, kad jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, D. Ž. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jo sąžiningumo ar nesąžiningumo.

15.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo motina J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalies reglamentavimu, D. Ž. turėjo iki (duomenys neskelbtini) kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. VMI prie FM ir B. C. apie ginčijamą sandorį – palikimo nepriėmimą – sužinojo 2022-03-15 gavusios antstolės B. T. patvarkymą, taigi VMI prie FM ir B. C. vienų metų ieškinio senaties termino nepraleido.

16.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės VMI reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2765, išduotą atsakovui R. M., netenkinti, nes teismo vertinimu, priešingas sprendimas neproporcingai ir aplinkybių visumoje įvertinus nesąžiningai pablogintų atsakovo R. M., priėmusio J. Ž. palikimą, padėtį. Atmetus reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, atmestini ir VMI išvestiniai reikalavimai – atnaujinti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti, įpareigoti D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ Registrų centre būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą, nustatyti, kad D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ Registrų centre būtų įregistruota D. Ž. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis. 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023 m. vasario 15 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimą  civilinėje byloje Nr. e2­126­377/2023. Išspręsti ginčą iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti.

18.       Apeliaciniame skunde nurodoma,  kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­P­311/2012).

19.       Apeliaciniame skunde nurodomi šie motyvai dėl visų actio Pauliana sąlygų neegzistavimo:

19.1.                      CK 6.66 str. 1 d. nustatyta sąlyga nėra įrodyta. Atsakovas nepriimdamas palikimo niekaip nepažeidė kreditorių teisių. Atsakovas palikimo atsiradimo dieną kaip buvo nemokus taip ir liko. Nepriimdamas palikimo atsakovas nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams. Atsakovas nepasinaudojo galimybe gauti pajamų, į kurias kreditorius galėtų nukreipti išieškojimą. Tačiau įstatymas nenumato pareigos Skolininkui imtis visų įmanomų priemonių, kurios pagerintų kreditoriaus galimybes išieškoti skolą. Skolininkui draudžiama imtis veiksmų, dėl kurių būtų pažeidžiamos Kreditoriaus teisės, kurias kreditorius turėjo iki ginčijimo sandorio sudarymo. Skolininkui priėmus palikimą, Kreditoriui atsirastų papildoma, nauja teisė – nukreipti išieškojimą į naujai atsiradusį turtą.

19.2.                      Tai, kad įstatyme nustatytas terminas yra praleistas, yra akivaizdu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo momento, kai kreditorės sužinojo apie pažeistą teisę, t. y. jog apie palikimo atsisakymą (nepriėmimą) sužinota gavus antstolės 2022­03­15 patvarkymą.

19.3.                      Atsakovų manymu, ieškovės yra praleidusios ieškinio senaties terminą ir klaidingai jį sieja su antstolės patvarkymo gavimu. Ieškinyje nurodoma, kad išieškojimas yra vykdomas nuo 2012 m., vėliau 2017 m. įvyko teisių perėmimas. Vykdymo proceso šalis pakeista 2017­11­02 antstolės patvarkymu.

19.4.                      Nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimas suteikia galimybę ne tik įpėdiniui, bet ir jo kreditorių naudai išieškojimą vykdančiam antstoliui disponuoti paveldėtu turtu, tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra

registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą. Tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl

paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu                  (2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K­3­320­969/2018, 27 p.). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovės galėjo ir privalėjo įgyvendinti savo pareigą, domėtis vykdymo eiga ir sužinoti apie Atsakovo 1 mamos mirtį ir palikimo atsiradimo faktą.

19.5.                      Viena iš ieškovių yra Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri turėjo pakankamai resursų sužinoti apie Atsakovo 1 mamos mirtį ir palikimo atsiradimo faktą, juolab, kad buvo užvedamos ir vykdomos kelios dešimtys vykdomųjų bylų pagal VMI priimtus sprendimus. Vadovaujantis  anksčiau dėstomais ieškovių teiginiais (dėl sužinojimo fakto), legitimios aplinkybės ir faktai būtų ir tada, kai ieškovės gautų panašaus turinio patvarkymus iš antstolio ir po 10 metų ar vėliau.

20.        Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliantų D. Ž. ir R. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-126-377/2023. Atsiliepime nurodo, kad Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo              2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Ginčijamas D. Ž. vienašalis sandoris pažeidė VMI prie FM, kaip kreditorės, interesus. D. Ž. vienašalis sandoris – palikimo nepriėmimas – sukėlė teisines pasekmes, nes būtent jo pagrindu buvo sumažinta skolininko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, vertė, o kitokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra. D. Ž., žinodamas apie savo nuo 2003 metų turimas neįvykdytas prievoles VMI prie FM, ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nesikreipė dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, tokiu savo neveikimu pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas kreditorės VMI prie FM interesus. Apeliantai teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovės galėjo ir privalėjo įgyvendinti savo pareigą domėtis vykdymo eiga ir sužinoti apie D. Ž. mamos mirtį ir palikimo atsiradimo faktą. Ieškovės yra praleidusios ieškinio senaties terminą ir klaidingai jį sieja su antstolės patvarkymo gavimu. VMI duomenų apie J. Ž. mirtį bei palikimo priėmimo faktą nežinojo ir iš esmės neturėjo galimybių sužinoti apie šias aplinkybes. VMI prie FM yra valstybės institucija, kurios viena iš funkcijų yra piniginių prievolių valstybei išieškojimas. Nurodyta aplinkybė lemia tai, jog objektyviai jai yra neįmanoma kontroliuoti skolininkų turtinę padėtį, vykdomą veiklą, iš jų ir mirties atvejus. Svarbu tai, kad apie atsakovo D. Ž. atsisakymą priimti palikimą VMI prie FM tapo žinoma tik 2022-03-15, gavus antstolės B. T. 2022-03-15 patvarkymą Nr. S-22-5-12224. Sužinojusi apie tokias aplinkybes, VMI prie FM nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – priešingai, ji 2022-03-31 kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad priverstinis išieškojimas iš D. Ž. buvo vykdomas dar iki J. Ž. mirties, todėl VMI prie FM pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie D. Ž. turtinę padėtį, vykdydama savo pareigas, nuolat tikrins antstolė. Be to, įstatymas VMI prie FM nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. VMI prie FM neturėjo pareigos nuolat tikrinti skolininko turtinės padėties, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, todėl būtų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų. Tokia praktika formuojama ir kitose bylose (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-531-896/2022). Nurodo, kad  kriminalinių bausmių vykdymo procese, kuriame priverstinis baudos išieškojimas taip pat vykdomas antstolių CPK nustatyta tvarka, antstolis įvardijamas kaip baudos bausmę vykdanti institucija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IV skyrius, 16 straipsnis), taigi, taikant analogiją, administracinę baudą išieškantis antstolis turėtų būti vertinamas ne tik kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikė nutarimo priverstinio vykdymo funkciją, tačiau ir kaip baudą vykdanti institucija.

21.       Ieškovė B. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų D. Ž. ir R. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-126-377/2023 ir priteisti 120,00 Eur ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime ši ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skolininkas, žinodamas apie savo nuo 2012 metų turimą neįvykdytą prievolę ieškovei, ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nesikreipė dėl mirusios motinos palikimo priėmimo, tokiu savo neveikimu pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas Ieškovės interesus ir teisėtus lūkesčius. Skolininkas teigdamas, kad buvo nemokus ir liko nemokus, tik patvirtina, kad skolų išieškoti iš kito turto nėra galimybės. Paminėjo, kad skunde išdėstytas teisės normos interpretavimas ir vertinimas yra labai paviršutiniškas, o argumentai paremti tokiomis teisės normos interpretacijomis, neva, skolininkas ir iki palikimo atsiradimo momento buvo nemokus, todėl toks ir liko, o dėl to , nepablogino savo finansinės padėties ir todėl nepažeidė kreditorių teisių, yra ydingas, kadangi taip interpretuojant minėtą teisės normą nebūtų iki galo įgyvendintos teisės normos ir įstatymų leidėjo tikslas apginti pažeidžiamas kreditorių teises, taip sukuriant išsisukinėjimo nuo prievolių įvykdymo praktiką. Ieškovė nurodo motyvus, jog nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškovė teismui su 2023-01-24 rašytiniais paaiškinimais pateikė 16 priedų, kuriuose matyti, kokia informacija pateikiama Antstolių informacinės sistemos (AIS) skolininko byloje. Minėti išrašai iš vykdomosios bylos, kuri prieinama prisijungus prie AIS įrodo, kad ieškovei nereikėjo teikti rašytinių prašymų dėl išieškojimo eigos, kadangi ieškovė matė, kad antstolė teikia užklausas įvairiems registrams, vykdomąją bylą vykdo intensyviai, ir neturėjo pagrindo abejoti antstolės veiksmais. Taip pat pabrėžtina, kad Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir dėl žinių stokos antstolės neragino nustatyti skolininko artimųjų rato ir nurodyti, ar artimieji mirė.

Teismas

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

23.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

24.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovių ieškinys.

25.       Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad ieškovės neįrodė  visų actio Pauliana sąlygų egzistavimo ir praleido ieškinio senaties terminą, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl paminėtų apeliantų motyvų neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Faktinės bylos aplinkybės

26.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra D. Ž. kreditorė. Antstolių informacinės sistemos 2022-03-16 duomenimis, D. Ž. antstoliai vykdo 33 vykdomąsias bylas valstybei, kurios pradėtos vykdyti nuo 2003-10-08 iki 2021-08-25, bendra nurodyta iš D. Ž. išieškotina suma – 3 616,54 Eur. Iki (duomenys neskelbtini), t. y. paskutinės dienos, iki kurios D. Ž. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, susidariusi skola VMI  sudaro 3 572,54 Eur.

27.       VMI prie FM 2022-03-15 gavo antstolės B. T. 2022-03-15 patvarkymą Nr. S-22-5-12224, kuriame nurodyta, kad D. Ž. vengė priimti palikimą, atsiradusį po motinos J. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

28.       Ieškovė B. C. yra D. Ž. kreditorė  pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-21 vykdomąjį raštą Nr. 1-30-586/2011.

29.       VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, D. Ž. priklausančio registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra išregistruota, jos dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, D. Ž. niekur nedirba.

30.       Palikimą po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė tik R. M. (mirusiosios brolis). Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota.

31.       2020-08-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. 2765, R. M. paveldėjo J. Ž. turtą, t. y. 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

32.        Atsakovas D. Ž. yra J. Ž. sūnus. 

Dėl atsakovo D. Ž. valinio sandorio, ginčijamo CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka

33.       Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.

34.       Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos                  2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-152/2006).

35.       Šioje byloje  iš Testamentų registro nustatyta, kad apeliantas į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo, nes byloje įrodyta, kad  (duomenys neskelbtini)  mirusios J. Ž. sūnus D. Ž. palikimo nepriėmė.

36.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog D. Ž. palikimo nepriėmimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes atsakovas turėjo teisę pats nuspręsti, priimti ar ne po tėvo ar motinos mirties atsiradusį palikimą, be to,  atsakovas nepriimdamas palikimo niekaip nepažeidė kreditorių teisių, nes palikimo atsiradimo dieną kaip buvo nemokus, taip ir liko, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas D. Ž., pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise atsisakyti priimti palikimą po jo motinos mirties palikimo nepriėmė neatlikdami jokių veiksmų, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo             2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Pažymėtina, jog atsisakydamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Tačiau asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Šiuo atveju atsakovas aiškiai išreiškė savo valią sudaryti vienašalį palikimo atsisakymo sandorį po motinos mirties.

37.        Nurodytas atsakovo D. Ž. valinis sandoris gali būti ginčijama CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

38.       Apeliaciniame skunde nenurodomi motyvai dėl ieškovų neabejotinos reikalavimo teisės, todėl dėl šio teisinio reglamentavimo plačiau nepasisakytina.

39.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog šioje byloje neįrodytas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kreditorių teisių pažeidimas, nes atsakovas D. Ž. palikimo atsiradimo dieną kaip buvo nemokus, taip ir liko ir nepriimdamas palikimo atsakovas nesuteikė pirmenybės kitiems kreditoriams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad  
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui nusprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. 

40.       Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad atsakovas D. Ž. palikimo po motinos mirties nepriėmimo metu įsiskolinimo ieškovėms nebuvo padengęs, atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, kad yra nemokus. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas D. Ž., neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovėmis, t. y. būdamas nemokus, nepriėmė palikimo. Paveldėjimo liudijimas po motinos mirties buvo išduotas tik vieninteliam valią priimti palikimą pareiškusiam įpėdiniui atsakovui R. M., kuris nėra ieškovių skolininkas. Darytina išvada, kad atsakovai tikslingai siekė atlikti tokius veiksmus ir sudaryti sandorius pradedant nuo palikimo nepriėmimas po atsakovo D. Ž. motinos mirties, kad pasunkintų ieškovių kaip kreditorių teises išsiieškoti skolą iš paveldėto turto.

41.       Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ir kt., ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. CK 6.66 str. įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Prieš nepriimdama motinos palikimo, atsakovas D. Ž. turėjo įsiskolinimą ieškovėms. Tokie nurodyti atsakovo veiksmai buvo nulemti ne kokio nors būtinumo, o laisvo jo apsisprendimo nepriimti palikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog šis atsakovas, būdamas pirmosios eilės įpėdiniu, turėjo įstatyme numatytą ar kitokią priežastį nepriimti palikimo. Darytina išvada, kad nebuvo būtinumo nemokiam ieškovių skolininkui D. Ž. nepriimti atsiradusio palikimo po jo mamos mirties.

Dėl ieškinio senaties termino

42.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieškinio pareiškimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą, byloje pirmiausia turi būti nustatyta, kada apeliantas sužinojo (turėjo sužinoti) apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

43.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog įstatyme nustatytas terminas yra praleistas, yra akivaizdu, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo momento, kai kreditorės sužinojo apie pažeistą teisę, t. y. jog apie palikimo atsisakymą (nepriėmimą) sužinota gavus antstolės 2022­03­15 patvarkymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši atsakovų pozicija yra neparemta įstatymu, nes byloje neįrodyta, kad (duomenys neskelbtini)  mirusi J. Ž. buvo ieškovių skolininkė, todėl ieškovės neturėjo pareigos domėtis jos turtu, viešo registro duomenimis. 

44.       Kasacinis teismas bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas).

45.       Ieškovė VMI pagrįstai nurodo, kad jai apie atsakovo D. Ž. palikimo nepriėmimą tapo žinoma tik 2022-03-15, gavus antstolės B. T. 2022-03-15 patvarkymą Nr. S-22-5-12224. Sužinojusi apie tokias aplinkybes, ieškovė nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – priešingai, ji 2022-03-31 kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu. Be to, priverstinis išieškojimas iš D. Ž. buvo vykdomas dar iki J. Ž. mirties, todėl ši ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie D. Ž. turtinę padėtį, vykdydama savo pareigas, nuolat tikrins antstolė. Be to, įstatymas ieškovei nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Ieškovė neturėjo pareigos nuolat tikrinti skolininko turtinės padėties, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, todėl būtų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų.

46.       Ieškovė Teismui su 2023-01-24 rašytiniais paaiškinimais pateikė 16 priedų, kuriuose matyti, kokia informacija pateikiama Antstolių informacinės sistemos (AIS) skolininko byloje. Minėti išrašai iš vykdomosios bylos, kuri prieinama prisijungus prie AIS, įrodo, kad Ieškovei nereikėjo teikti rašytinių prašymų dėl išieškojimo eigos, kadangi ieškovė matė, kad antstolė teikia užklausas įvairiems registrams, vykdomąją bylą vykdo intensyviai, ir neturėjo pagrindo abejoti antstolės veiksmais, todėl atsakovai byloje neįrodė, kad ir ši ieškovė turėjo pareigą ir galimybę  sužinoti apie atsakovo D. Ž. mamos ir jos turto masę.

47.       Pažymėtina, jog įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, byloje neįrodyta, kad atsakovas D. Ž. privalėjo nepriimti palikimo. Šio atsakovo atsisakymas nuo palikimo pažeidė ieškovių (kreditoriaus) teises ir skolininkas D. Ž. apie tai  žinojo. D. Ž. palikimo nepriėmus, motinos turtą paveldėjo kitas atsakovas, t. y. vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio naudai, ir šiuo atveju nesvarbu, ar buvo sąžiningi palikimą priėmę asmenys (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).

48.       Byloje nustačius, kad įpėdinis D. Ž. neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo, pažeidė ieškovių teises ir interesus – pažeistos asmens teisės turi būti ginamos. Susidaręs įsiskolinimas turi būti tenkinamas, išieškojimą nukreipiant į tas turto dalis, kurios neteisėtai perėjo atsakovui R. M.

49.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

       Apeliacinės instancijos teismo išvada

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

52.       Ieškovė B. C. pateikė įrodymus dėl 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 15  d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti B. C. iš D. Ž. ir R. M. po 60 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjos                                                                Erika Misiūnienė

                                                                                                                  Giedrė Seselskytė

                                                                                                                   Danutė Žvinklytė