Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-795/2022

                          Proceso Nr. 1-01-1-02306-2020-8

                               Procesinio sprendimo kategorijos:  

                                                                                             1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7     

                                                                                                                                                           (S)                                                                                       

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,

dalyvaujant prokurorei Liudmilai Paulienei,

nuteistajam J. B. ir jo gynėjui advokatui Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 ir 4 punktais, paskirti įpareigojimai – 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie (duomenys neskelbtini) ministerijos.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš J. B. priteista 92,45 Eur (devyniasdešimt du eurai 45 ct) gydymo išlaidų (duomenys neskelbtini).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1. J. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. 2020 m. sausio 10 d., tarp 16-17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, J. B., atėjęs į J. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lovoje gulinčiam J. Š. kumščiu smogė vieną kartą į smakro sritį, vieną kartą į šonkaulių sritį, o J. Š. iškritus iš lovos ant grindų, J. B. kumščiu jam smogė tris kartus į krūtinės sritį, vieną kartą koja spyrė į šoną, taip nukentėjusiajam J. Š. padarė sužalojimus: kairio žastikaulio išnirimą su kraujosruvomis peties ir pažasties srityje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. J. B. nurodė, kad J. Š. neužpuolė ir prieš jį nesmurtavo, jokių sužalojimų jam nepadarė. Kaltę dėl J. Š. sužalojimo J. B. prisiėmė už asmenį vardu J., kuris ne kartą yra teistas ir susijęs su nusikalstamu pasauliu. Šis asmuo buvo neatlikęs bausmės ir jam grėsė realus laisvės atėmimas, todėl davė J. B. 50 Eur ir žadėjo duoti daugiau, tačiau vėliau jokių pinigų J. B. iš jo negavo. Įvykio dieną J. B. buvo darbe, o vėliau buvo su S. B., todėl J. Š. namuose tą dieną būti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs, nes J. B. apkalbėjo ne tik save, bet ir M. E., kuriam jokie įtarimai nebuvo pareikšti.

2.2. J. B. pripažįsta, kad pasielgė neprotingai ir neatsakingai, prisiimdamas svetimą kaltę, tačiau taip pasielgė dėl gyvenimiškos patirties stokos, nes manė, kad prisipažinimas nesukels teistumo. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjo J. B. neturėjo, todėl neturėjo ir galimybės pasitarti su kvalifikuotu teisininku bei išsiaiškinti gresiančias pasekmes. J. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu taip pat keitėsi. Iš pradžių buvo nurodęs, kad J. Š. sumušė gatvėje, o ikiteisminio pareigūnams pasakius, kad jis buvo sumuštas namuose, nurodė, kad tai padarė jo namuose. Pirmosios instancijos teismas šių J. B. parodymų prieštaringumą privalėjo vertinti kaip įrodymą, jog jis nežino tikrųjų įvykio faktinių aplinkybių.

2.3. Kaip matyti iš J. Š. parodymų, teisme jis nurodė, kad jį užpuolė ir sužalojo kitas asmuo. Jis J. B., kaip kaltininko, neatpažino ir kategoriškai ne kartą tvirtino, kad jam sužalojimus padarė kitas asmuo. Vertinant J. Š. parodymus (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvadų kontekste, akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai negalėjo būti vertinami kaip J. B. kaltės įrodymas. Išskyrus paties J. B. parodymus (savęs apkalbėjimą), jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriuos būtų galima patikrinti ir jais grįsti nuteistojo kaltę, šioje byloje nėra.

3. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas A. Staškūnas prašė apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir J. B. išteisinti. Anot gynėjo, J. Š. parodymais negalima remtis, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) ekspertizė. Ginamasis jokio teistumo nėra turėjęs ir su J. Š. nesusijęs. J. B. save apkalbėjo, turėdamas materialinių išskaičiavimų, tačiau teisme savo parodymų atsisakė, o prieš tai juos kelis kartus keitė. Advokatas tvirtino, jog J. B. nusikalstamoje veikoje nedalyvavo ir nuteistas nepagrįstai. Nuteistasis J. B. prašė jį išteisinti, nes yra nekaltas ir prisėmė kaltę už kitą žmogų. Prokurorė L. Paulienė prašė nuteistojo J. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistasis subjektyviai vertina įrodymus, o teisiamojo posėdžio metu keitė savo parodymus, pasinaudojęs progresuojančia nukentėjusiojo liga. Nukentėjusysis po įvykio aiškiai išdėstė aplinkybes ir pažino prieš jį smurtavusį asmenį. Pablogėjus sveikatai, specialistas patvirtino, jog nukentėjusysis sukurti (prigalvoti) parodymų negalėjo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis naikintinas, o J. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis ir 329 straipsnio 1 punktas).

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

4.3. Apeliaciniame skunde yra keliami nuteistojo J. B. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai dėl neva jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Būtent šiuos klausimus ir tokia nurodyta apimtimi aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. J. B. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. 2020 m. sausio 10 d., tarp 16-17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, J. B., atėjęs į J. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lovoje gulinčiam J. Š. kumščiu smogė vieną kartą į smakro sritį, vieną kartą į šonkaulių sritį, o J. Š. iškritus iš lovos ant grindų, J. B. kumščiu jam smogė tris kartus į krūtinės sritį, vieną kartą koja spyrė į šoną, taip nukentėjusiajam J. Š. padarė sužalojimus: kairio žastikaulio išnirimą su kraujosruvomis peties ir pažasties srityje.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

5. Iš (duomenys neskelbtini) I. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 14 d. 20.26 val., dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. T., iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo gautas telefoninis pranešimas, kad yra pristatytas J. Š., kuriam nustatytas 0,98 promilių girtumas. J. Š. teigė, kad prieš savaitę jį kažkas suspardė, įvykio aplinkybės neaiškios. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių, J. Š. paaiškino, kad 2020 m. sausio 10 d., kokiu tiksliai laiku nepamena, savo namo kieme bendravo su dviem pažįstamais jaunuoliais, kurių vienas lieso sudėjimo, aukštas ir tamsių plaukų, o kitas vaikinas šviesių plaukų. Pabendravęs jis parėjo į savo namus ir atsigulė į lovą, namo durų neužrakino. Tie du vaikinai įėjo į J. Š. namus, ištempė jį iš lovos ir pradėjo mušti. J. Š. iš pradžių tvirtino, kad minėti vaikinai jį sumušė prie lovos, o vėliau teigė, kad jį sumušė ties namo laukinėmis durimis (t. 1, b. l. 32). Taigi matyti, jog aplinkybes J. Š. aiškino labai nerišliai, prieš jį smurtavusius asmenis apibūdino, nenurodydamas jokių išskirtinių juos identifikuojančių požymių, be to, į tarnybas kreipėsi ir apie įvykį pranešė praėjus net 4 dienoms nuo fizinio smurto prieš jį vartojimo. Būtent dėl šios priežasties, t. y., kadangi apie įvykį buvo pranešta ne iš karto, o praėjus net kelioms dienoms, įvykio vietos apžiūra nedavė jokių reikšmingų rezultatų, t. y. apžiūrjus įvykio vietą ir jos perimetrą, nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta (t. 1, b. l. 18-24).

6. Iš (duomenys neskelbtini) I. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 15 d. dėl informacijos patikslinimo buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko J. Š., kuriam nustatytas 0,00 promilių blaivumas. J. Š. paaiškino, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 16-17 val., tiksliai laiko neprisimena, netoli savo namų pamatė iš matymo pažįstamus du vyrus, kurie anksčiau buvo jį apiplėšę. Minėti vyrai ant kelio kibire kažką degino, J. Š., išėjęs į lauką, juos sudrausmino. Grįžęs namo, paliko duris atrakintas ir praviras, o tada vyrai įėjo į jo namą ir vienas iš jų J. Š., gulintį lovoje, pradėjo mušti. Po to pradėjo jį tempti iš lovos ir daugiau nukentėjusysis nieko neprisiminė, nes buvo praradęs sąmonę. Kai atgavo sąmonę, J. Š. gulėjo ties paradinėmis durimis, dėl sumušimų jam buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 33-34). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal policijoje 2020 m. sausio 15 d. gautą J. Š. protokolą-pareiškimą, kuriuo informavo apie tai, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 16-17 val., į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), per paliktas atrakintas ir pravertas duris, įėję du iš matymo pažįstami vyrai ištempė jį iš lovos ir sumušė, suduodami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, taip jam sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 8-17). Taigi matyti, jog jau savo pirminiuose parodymuose nukentėjusysis painiojasi, nurodydamas, jog jį sumušė tai vienas, tai abu vyrai, nerišliai nupasakodamas sumušimo vietą – ar lovoje, ar ištempus iš lovos, ar prie laukųjų durų. Pirmą kartą pareigūnui J. Š. nebuvo nurodęs, kad jo minėti asmenys kažką degino kieme.

7. Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. Š. nustatytas kairiojo žastikaulio užpakalinis išnirimas su kraujosruvomis peties ir pažasties srityje. Kiti sužalojimai neužfiksuoti. J. Š. žastikaulio išnirimas padarytas buka jėga, galėjo gautis nuo tiesioginės traumos arba griūnant, remiantis ištiesta kaire ranka – tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Žastikaulis išniro nuo vieno poveikio, jo išnirimas J. Š. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (2020 m. sausio 10 d., apie 16-17 val.) (t. 1, b. l. 41). Visų pirma, būtina pažymėti, jog teismas neabejoja, kad nukentėjusysis J. Š. patyrė sužalojimus, jie yra užfiksuoti ir patvirtinti objektyviais duomenimis, tačiau tai savaime neatskleidžia nei tikrųjų sužalojimų padarymo aplinkybių, nei patvirtina, kad J. Š. sužalojo būtent nuteistasis  J. B. Antra, specialisto išvada buvo pateikta ne teismo ekspertui tiesiogiai pačiam apžiūrėjus nukentėjusįjį, o pagal J. Š. medicininius dokumentus – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės J. Š. (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istoriją, t. y. patirtų sužalojimų atsiradimo aplinkybės buvo aprašytos, vadovaujantis paties J. Š. pateiktu situacijos vertinimu, todėl negalima be abejonių teigti, kad sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis.

8. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ikiteisminio tyrimo metu J. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. smurtavęs prieš nukentėjusįjį J. Š. ir nesunkiai sutrikdęs pastarajam sveikatą, tačiau viso proceso metu tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo parodymai kito.

8.1. Pirmosios apklausos metu 2020 m. sausio 15 d., kaip liudytojas apklaustas J. Š., nurodė, jog 2020 m. sausio 10 d. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kai pro virtuvės langą pamatė du iš matymo pažįstamus vyrus – vienas aukštas, tamsių plaukų, normalaus kūno sudėjimo, o kitas šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo –, kurie su savimi turėjo kibirą ir buvo jame kažką uždegę. Išėjęs į lauką, J. Š. vyrus sudrausmino, o grįždamas į namo vidų duris paliko atviras. Po kelių minučių į namą įėjęs vyras tamsiais plaukais pradėjo mušti lovoje gulintį J. Š., kai pastarasis prarado sąmonę – ištempė jį iš lovos. J. Š. atsibudo ties laukinėmis durimis, prie slenksčio (t. 1, b. l. 61-63). J. Š. nukentėjusiuoju buvo pripažintas 2020 m. sausio 15 d. (t. 1, b. l. 65-72). 2020 m. sausio 21 d. papildomos apklausos metu J. Š. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir pirmosios apklausos metu, tik patikslino, jog, kas ir kiek kartų jam sudavė smūgius, negali pasakyti, taip pat nežino, keliese ir kaip ištempė jį į lauką. Iš karto apie įvykį policijai nepranešė, nes blogai jautėsi, nežinojo, jog Bendruoju pagalbos numeriu gali skambinti ir esant tuščiai sąskaitai, be to, galvojo, kad skausmas praeis (t. 1, b. l. 73-75). 2020 m. sausio 23 d. apklausos metu J. Š. nurodė, jog jį sumušusius vaikinus pažįsta iš matymo, nes jie kažkada buvo iš jo pavogę benzininį pjūklą. Nukentėjusįjį mušė tamsių plaukų vaikinas, ar smūgius sudavė ir vaikinas šviesiais plaukais – nežino. Ar tuos vaikinus galėtų atpažinti, J. Š. abejojo, nes bijojo apsirikti, kadangi kaime yra daug jaunimo (t. 1, b. l. 77-78).

8.2. 2020 m. sausio 21 d. apklausos metu, tuo metu dar įtariamasis, J. B. nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d., apie 16-17 val., kartu su draugu M. E. išėjo pavedžioti šunis. Vaikščiojant J. B. uždegė petardą ir susprogdino ją ant kelio. Dėl šios priežasties išėjęs iš namų ir pribėgęs prie vaikinų, J. Š. pradėjo juos vadinti necenzūriniais žodžiais, tempė J. B. už megztinio, dėl ko pastarasis nukentėjusiajam 3-4 kartus sudavė kumščiu į veidą, pilvą, šonkaulius ir 1 kartą spyrė į koją. J. Š. nuvirtus ant žemės, J. B. pasišalino, jis savo kaltę pripažino iš dalies, nes nesutiko, kad J. Š. mušė jo namuose (t. 1, b. l. 118-120). Tuo tarpu 2020 m. sausio 23 d. apklausos metu J. B. jau nurodė, kad nukentėjusįjį sumušė jo namuose, t. y. įsižeidė dėl pastarojo pasakytų necenzūrinių žodžių ir, užėjęs į namo vidų bei radęs J. Š. lovoje miegantį, smogė jam 1 kartą kumščiu į smakro sritį, 1 kartą kumščiu į šonkaulių sritį, tada J. Š., netekęs sąmonės, iškrito iš lovos. Gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam J. B. kumščiu 3 kartus smogė į krūtinės sritį ir vieną kartą spyrė į šoną, o po to, patikrinęs ir užčiuopęs pulsą, J. B. išbėgo iš J. Š. namo. Ar jis išvilko J. Š. iš kambario į koridorių, nepamena, tačiau taip galėjo būti. Kodėl praeitą kartą melavo, sakydamas, kad J. Š. mušė gatvėje, nežinojo, gal dėl streso, nes buvo išsigandęs ir pasimetęs (t. 1, b. l. 122-124). Tokia nuteistojo J. B. parodymų kaita aiškiai atspindi, kad jis savo parodymus siekia priderinti prie nukentėjusiojo J. Š. parodymų, tokią išvadą patvirtina ir faktas, kad 2020 m. sausio 23 d. akistatos metu J. B. sutiko su visais nukentėjusiojo J. Š. duotais parodymais ir patvirtino visas jo nurodytas aplinkybes, o pateikti pagrįstų ir racionalių argumentų, kodėl pakeitė savo parodymus, lyginant su pirminiais, negalėjo (t. 1, b. l. 90-93).

8.3. Vis dėlto teisiamojo posėdžio metu nei nukentėjusysis J. Š., nei nuteistasis J. B. savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtino, t. y. davė kardinaliai priešingus parodymus. J. B. teisme kaltės nepripažino ir dėl jam pareikšto kaltinimo parodė, kad šio nusikaltimo nepadarė, kaltę prisiėmė už kitą žmogų, gavo 50 Eur atlygį, to žmogaus įvardinti nenorėjo, bijodamas susidorojimo. 2020 m. sausio 10 d., apie 20-21 val., (duomenys neskelbtini) buvo su draugu S. B., susitiko pakalbėti, tą dieną nukentėjusiojo namuose nebuvo. Anksčiau su draugais yra buvęs nukentėjusiojo namuose, ten gėrė kartu su J. Š., tada jo draugai pavogė benzininį pjūklą. Teisme parodymus pakeitė, nes, paskyrus bausmę, jam būtų taikomi apribojimai, o jis siekia išlaikyti galimybę vykti į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 64). Nukentėjusysis J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vienas gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Tą kartą jį mušė gulintį lovoje, po to išvilko iš lovos ir spardė, tuos du asmenis tada jis matė toli ant kelio kažką deginant kibire, kaltinamojo ten nebuvo, žino vieną asmenį, kuris jį mušė, bet teisme jo nėra. Netiki, kad policijoje nurodė kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris jį sumušė. Kaltinamojo nepažįsta ir su juo jokių reikalų nėra turėjęs. Toliau duodamas parodymus, J. Š. tvirtino, kad kaltinamasis yra ne tas asmuo, kuris jį mušė, aną pažįsta „kaip nuluptą“, su juo yra kartu gėręs savo namuose, anas yra senesnis, gal apie 40 metų amžiaus (t. 2, b. l. 26-27). Pažymėtina, kad kaltinamo asmens kaltė negali būti grindžiama išimtinai jo paties ar vieno liudytojo arba tik nukentėjusiojo parodymais, tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju nė vienas iš byloje esančių įrodymų, be pačių nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jie vėliau paneigė, tiesiogiai nepatvirtina, kad J. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą J. Š. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra nenuginčijamų objektyvių įrodymų, kuriais remdamasis jis galėtų nukentėjusiojo J. Š. ir nuteistojo J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti ir jais neabejodamas vadovautis.

9. Nors ikiteisminio tyrimo metu J. Š. ir atpažino J. B. kaip asmenį, kuris jį 2020 m. sausio 10 d. sumušė, tačiau dar didesnį pagrindą abejoti nukentėjusiojo J. Š. parodymais ir atliktu atpažinimu sudaro (duomenys neskelbtini) ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte konstatuota, jog nukentėjusysis J. Š. byloje nagrinėjamo įvykio metu ir šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), pasireiškiančiu trumpalaikės atminties sutrikimais. Nukentėjusysis J. Š. geba atkurti tik fragmentines aplinkybes apie byloje nagrinėjamą įvykį, tuo pačiu jam pasireiškia (duomenys neskelbtini), t. y. jis painioja įvykių chronologinę seką. Nukentėjusiajam J. Š. yra nustatyta (duomenys neskelbtini), kuri išsivysto (duomenys neskelbtini) asmenybėms (t. 2, b. l. 103-105). Taigi nors nukentėjusysis suvokia įvykį ir jo reikšmę, nesama pagrindo visiškai pasitikėti jo atmintimi dėl konkrečių įvykio detalių – kas, kur, kada ir kiek smūgių jam sudavė. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu duotų J. Š. parodymų, jis ir pats abejoja savo nurodytomis aplinkybėmis, tiksliai nebepamena, ar tikrai būtent J. B. prieš jį vartojo fizinį smurtą, t. y. kiek ikiteisminio tyrimo metu buvo užtikrintas dėl J. B. kaltės, lygiai taip pat užtikrintai teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad ne šis asmuo jį sumušė. Taigi darytina išvada, jog nors J. Š. geba suvokti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau atminties sutrikimas trukdo jam įvardinti tikslias aplinkybes, o tai leidžia tvirtinti, kad J. Š. negali duoti pilnaverčių parodymų. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą.

10. Nagrinėjamu atveju būtina aptarti ir klausimą, ar nebuvo padaryta proceso teisės pažeidimų. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir jo priedų matyti, kad atpažįstantysis J. Š. iš jam parodytų sunumeruotų 6 asmenų nuotraukų (kur nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini) yra J. B.) nurodė, jog vaikinas nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra labiausiai panašus į jo apklausoje įvardintą tamsios spalvos plaukų vyrą, jis jam panašus iš bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 80-84). Pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių, kuriomis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. Š. atpažino J. B. kaip asmenį, kuris, atėjęs į jo namus, sumušė nukentėjusįjį, ir nepasisakė dėl tokio atpažinimo įrodomosios reikšmės. 2020 m. sausio 23 d. asmens parodymo atpažinti metu J. Š. nurodė, jog J. B. atpažįsta tik iš apibendrintų bruožų. Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. niekada neparodė įsidėmėjęs J. B. veido bruožus, paaiškino, kad gali jį atpažinti pagal ūgį, kūno sudėjimą bei plaukų spalvą, tačiau tuo pat metu abejojo, ar galėtų atpažinti, nes ten, kur jis gyvena, yra daug jaunimo, t. y. pats nukentėjusysis abejojo savo galimybe atpažinti asmenį, kuris prieš jį vartojo fizinį smurtą. J. Š. asmenį, esantį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), atpažino, kaip labiausiai panašų į jį sumušusį asmenį, be to, tai padarė pagal itin apibendrintus duomenis – tamsios spalvos plaukai ir bendri veido bruožai. Šių parodymų reikšmė ta, kad J. Š. prisiminė, kur galėjo matyti J. B., o ne atpažino jį. Toks atpažinimas būtų turėjęs didesnę įrodymąją vertę, jei J. B. nuotrauką nukentėjusysis būtų atrinkęs iš visos kartotekos, o ne iš vos kelių panašių nuotraukų, kai paties nukentėjusiojo nurodyti bruožai, pagal kuriuos jis atpažino, neleidžia išsamiai spręsti dėl atpažinimo objektyvumo ir patikimumo. Taigi J. Š. parodymai yra prieštaringi, nelogiški, t. y. nepatikimi, todėl jais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

11. Asmens pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką tvarką nustato BPK. Ši tvarka grindžiama konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai). Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl J. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su J. B. inkriminuota nusikalstama veika, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad J. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. neįrodyta, kad jis nesunkiai sutrikdė J. Š. sveikatą: neįrodyta, kad 2020 m. sausio 10 d., tarp 16-17 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, J. B., atėjęs į J. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lovoje gulinčiam J. Š. kumščiu smogė vieną kartą į smakro sritį, vieną kartą į šonkaulių sritį, o J. Š. iškritus iš lovos ant grindų, kumščiu jam smogė tris kartus į krūtinės sritį, vieną kartą koja spyrė į šoną, taip nukentėjusiajam J. Š. padarydamas sužalojimus – kairio žastikaulio išnirimą su kraujosruvomis peties ir pažasties srityje.

13. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 24 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-190-648/2018). Taigi apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, be to, įvertindamas, jog nagrinėjamu atveju buvo padaryti ir proceso pažeidimai, daro išvadą, kad yra pagrindas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį ir J. B. išteisinti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad J. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

14. Byloje yra pareikštas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 92,45 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 48-51). Pripažindamas J. B. kaltu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šį ieškinį tenkino. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kadangi apeliacinės instancijos teismas J. B. išteisina būtent šiuo pagrindu, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 92,45 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsniu 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 92,45 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                              Kristina Kakurinė

                                                                                                              Dalia Kursevičienė

                                                        Eduardas Maškevičius