Administracinė byla Nr. eA-2263-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. K. skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 24S89064 (pareiškėjos nurodyta 2024 m. balandžio 2 d. data laikytina rašymo apsirikimu), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad su Lietuvos Respublikos piliečiu A. M. 2023 m. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką civilinės metrikacijos biure Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 2312-LLG-3117 šeimos susijungimo pagrindu (Lietuvoje gyvena sutuoktinis, kuris yra Lietuvos pilietis). Pareiškėja prašyme nurodė visus savo ir sutuoktinio duomenis, gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis, pragyvenimo šaltinį, buvusias darbovietes Baltarusijoje bei išsilavinimą. Atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), nes asmens gyvenimas gali grėsti valstybės saugumui.
3. Pareiškėja nurodė, kad toks sprendimas itin stipriai morališkai paveikė ją ir jos sutuoktinį, kadangi jie tik sukūrė naują šeimą bei planavo šeimos pagausėjimą. Sprendime nurodoma, kad jog 2024 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) pateikė išvadą Nr. 18-2317 (toliau – ir Išvada), jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos žiniasklaidoje, privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) yra naujienų portalas, skelbiantis pasaulio ir regionines naujienas, aktualijas, informaciją apie įvykius Baltarusijos Respublikoje baltarusių ir rusų kalbomis, daug dirbantis reklamos rinkoje, skelbiamas turinys atitinka oficialią Minsko politiką ir naratyvus. Kadangi asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
4. Pareiškėja teigia, kad nebedirba Baltarusijoje vyriausiąja redaktore (duomenys neskelbtini). Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja nurodė, kad darbo santykius nutraukė 2024 m. kovo 1 d., kadangi sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu planuoja savo gyvenimą Lietuvoje. Sprendime nurodyta kiek kartų pareiškėja ir jos sutuoktinis kirto Lietuvos Respublikos sieną. Aplinkybės, kad pareiškėja nuo 2019 m. Lietuvos Respublikos sieną (įvykstant ir išvykstant) kirto 24 kartus, o jos sutuoktinis nuo 2023 m. kirto tik 14 kartų tik patvirtina, kad sutuoktiniai savo gyvenimą planavo Lietuvoje, o ne Baltarusijoje. Šiuo metu pareiškėja neturi jokio darbo, jo ieškoti planuoja Lietuvoje. Pareiškėjos sutuoktinis gyvena ir dirba Lietuvoje. Jeigu pareiškėjai nebus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, neaišku, kur turėtų likti gyventi šeima, o išsiskyrimas sutuoktinius labai paveiktų.
5. Pareiškėja teigė, kad būtina atsižvelgti į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, nes pažeidžiama pareiškėjos teisė į šeiminius ryšius, kadangi jos sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjos teigimu, vienintelė vieta kur ji ir jos sutuoktinis gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise, gali būti Baltarusijos Respublika, tačiau akivaizdu, kad dėl politinių priežasčių jos sutuoktinis – Lietuvos pilietis, niekada nevyktų gyventi į Baltarusijos Respubliką, nes jo buvimas šalyje, kuri vykdo agresyvią užsienio politiką, yra apskritai pavojingas Lietuvos Respublikos piliečiui. Migracijos departamentas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįvertino pareiškėjos situacijai itin svarbių aplinkybių, todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir naikinamas kaip priimtas pažeidžiant esmines procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvaus ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pildydama klausimyną, pareiškėja nurodė, kad 2020–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje redaktore, o nuo 2022 m. dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiosios redaktorės pareigose. Prieš priimant Sprendimą Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įvertinęs Išvadą ir kitus duomenis, Migracijos departamentas priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 24S89932 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, kuris nėra šios bylos dalyku.
8. Atsakovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra naujienų portalas, skelbiantis pasaulio ir regionines naujienas, aktualijas, informaciją apie įvykius Baltarusijos Respublikoje baltarusių ir rusų kalbomis, daug dirbantis reklamos rinkoje, skelbiamas turinys atitinka oficialią Minsko politiką ir naratyvus. Kadangi pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti.
9. Atsakovas nurodė, kad pildydama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydama informaciją apie darbovietes (prašymas užpildytas 2023 m. gruodžio 27 d.) pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2024 m. kovo 1 d. T. y. pareiškėja prašymo pildymo ir pateikimo metu dar nebuvo nutraukusi darbo santykių, kaip teigia skunde. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) yra nutraukti. Priimant ginčijamą Sprendimą pirmiausia buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD, Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Buvo įvertintos visus su pareiškėja susijusios aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Nustatyta, kad pareiškėja ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, Lietuvos Respublikoje įdarbinta nebuvo, Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Pareiškėja nuo 2020 dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje redaktore ir buvo paaukštinta, todėl iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijai palankiais ir lojaliais asmenimis ar kontržvalgybos pareigūnais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad Konvencijos 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. Viena vertus pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis lankė ją Baltarusijoje (kirto sieną 14 kartų), kita vertus – jog jis negali vykti į Baltarusijos Respubliką dėl esamos politikos, todėl jie negali pasinaudoti šeimos susijungimo galimybe. Pareiškėjai ginčijamu sprendimu nėra uždrausta gyventi ar lankytis kitose Europos Sąjungos, Šengeno zonos valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, Migracijos departamentas taip pat neturi duomenų, kad jos sutuoktiniui yra uždrausta vykti į minėtas šalis. Todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad jų šeima bus išskirta, atmestini kaip nepagrįsti. Priimant Sprendimą teisingai taikytos teisės normos, išsamiai išnagrinėtos faktinės bylos aplinkybės ir priimtas pagrįstas bei teisėtas Sprendimas.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
11. VSD paaiškino, kad Migracijos departamentui Išvadoje pateikė vertinimą, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD pakartojo vertinimą, išdėstytą Išvadoje ir nurodė, kad pareiškėjos darbas žiniasklaidoje, ryšiai su Baltarusijos institucijomis, veikla viešojoje erdvėje turėtų būti vertinami šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste, nes, nors pareiškėja šiuo metu ir nebedirba, šie ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjos kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti Pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėja dėl savo darbo, ryšių su Baltarusijos institucijomis tampa lengviau palenkiama vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis ir tuo kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Baltarusijos režimas ne tik priešiškai nusiteikęs Lietuvos atžvilgiu, vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą, bet ir Sprendimo priėmimo metu padėjo ir toliau padeda Rusijai, kuri vykdo precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Migracijos departamento priimtas sprendimas neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
II.
12. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. gruodžio 8 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvoje gyvena sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis). Pareiškėja 2023 m. gruodžio 27 d. pildydama klausimyną nurodė, kad 2020–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje redaktore, o nuo 2022 m. ir klausimyno pildymo metu dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiosios redaktorės pareigose. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis, su kuriuo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoka įregistruota 2023 m. (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis Pareiškėjai nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką Pareiškėja atvyko turėdama Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2024 m. birželio 8 d. 2024 m. kovo 8 d. VSD pateikė išvadą Nr. 18-2317, kurioje nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi dirbdama Baltarusijos Respublikos žiniasklaidoje, pareiškėja privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini) yra naujienų portalas, skelbiantis pasaulio ir regionines naujienas, aktualijas, informaciją apie įvykius Baltarusijos Respublikoje baltarusių ir rusų kalbomis, daug dirbantis reklamos rinkoje, skelbiamas turinys atitinka oficialią Minsko politiką ir naratyvus. Kadangi asmuo periodiškai vyksta į Baltarusiją, tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Išvadoje akcentuojama, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdamas į surinktą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD įvertino, kad Baltarusijos Respublikos pilietės T. K. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
14. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nustatęs, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).
15. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija) (toliau – ir Nacionalinio saugumo strategija), nuostatas bei teismų praktiką.
16. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Baltarusijos ir Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir į Rusijos Federacijos neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažino visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.), ir su tuo susijusį Baltarusijos geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sutiko su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad nuo 2020 metų dirbdama Baltarusijos Respublikoje režimui palankioje žiniasklaidos priemonėje, o nuo 2022 metų eidama ir šios žiniasklaidos priemonės vyriausiosios redaktorės pareigas ((duomenys neskelbtini)), pareiškėja prisidėjo prie prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptos agresyvios propagandos sklaidos Baltarusijos visuomenei, privalėjo būti lojali Baltarusijos valdžiai bei jos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
18. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos teiginius, kuriais siekiama sumenkinti tiek pačios žiniasklaidos priemonės įtaką Baltarusijos visuomeniniame gyvenime teigiant, kad tai mažai sekėjų turinti žiniasklaidos priemonė, dirbanti išimtinai komercinės reklamos srityje, tiek jos pačios kaip vyriausiojo redaktoriaus pareigybės įtaką, teigiant, jog buvo samdomas darbuotojas, neturintis esminio savarankiškumo. Net nevertinant pareigybių aprašymo ar kitų redaktoriaus pareigybę reglamentuojančių vidaus aktų, akivaizdu, kad vyriausiasis redaktorius yra atsakingas už žiniasklaidos priemonės rengiamų laidų turinį, jos sklaidą įvairiais kanalais. (duomenys neskelbtini) yra naujienų portalas, skelbiantis pasaulio ir regionines naujienas, aktualijas, informaciją apie įvykius Baltarusijos Respublikoje baltarusių ir rusų kalbomis, daug dirbantis reklamos rinkoje, o skelbiamas turinys atitinka oficialią Minsko politiką ir naratyvus. Taigi pareiškėja, iki 2024 m. kovo būdama šios žiniasklaidos priemonės, veikiančios Baltarusijos Respublikoje vyriausiąja redaktore, buvo betarpiškai atsakinga už informacijos sklaidą ir jos turinį Baltarusijos Respublikoje, taigi tuo buvo lojali Baltarusijos režimui ir jį palaikė. Baltarusijos valdžios bei jos vykdoma agresyvi užsienio politika kelia grėsmę betarpiškai ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, taigi pareiškėja savo vykdoma veikla iš esmės prisidėjo prie oficialios Minsko politikos ir naratyvų sklaidos.
19. Teismas sprendė, kad VSD pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, siekdama teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei periodiškai vykdama į Baltarusiją, gali kelti papildomas rizikas ir tai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. Todėl išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
20. Teismas pažymėjo, kad nors esminis sprendimo pagrindas yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą turimų Lietuvos Respublikoje socialinių bei ekonominių ryšių aspektu. Buvo įvertinta tai, kad pareiškėją su Baltarusijos Respublika sieja aktyvūs ekonominiai bei socialiniai ryšiai. Tai, kad asmuo net ir pildydamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi bei klausimyną vis dar nebuvo nutraukęs darbinių santykių Baltarusijos režimui palankioje žiniasklaidos priemonėje, kas patvirtina tvirtą pareiškėjos santykį su Baltarusija. Įvertinta ir tai, jog vien faktinė aplinkybė, kad asmens sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, savaime nepaneigia asmens interesų užsienio valstybėje. Taip pat buvo akcentuota, jog Lietuvoje negyvena asmens nepilnamečių vaikų, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra, asmuo ginčijamo sprendimo priėmimo metu nedirbo Lietuvos Respublikoje, su Lietuvos Respublika asmens nesieja jokie ekonominiai ryšiai.
21. Teismas nurodė, kad teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, jog teismui buvo pateikta 2024 m. birželio 3 d. tarp pareiškėjos ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią pareiškėja teikia tekstų kūrimo ir rašymo bei straipsnių rengimo paslaugas. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad šią veiklą vykdo nuotoliniu būdu, taigi šios veiklos vykdymui Sprendimas jokios įtakos neturi.
22. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas taip pat įvertino, jog nebuvo nustatyta jokių faktų, kad pareiškėjos sutuoktinis negalėtų vykti į Baltarusiją. Priešingai, įvertinta tai, kad socialiniuose tinkluose pareiškėjos sutuoktinis dalinasi kelionės į Baltarusiją įspūdžiais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenimis, nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. lapkričio 19 d. pareiškėjos sutuoktinis 14 kartų kirto valstybės sieną per Medininkų pasienio punktą (Lietuvos pasienį su Baltarusija).
23. Teismas dėl argumentų, kad VSD ir Migracijos departamento išvados yra hipotetinės ir grįstos prielaidomis, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėja net ir prašymo pateikimo metu dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiosios redaktorės pareigose“, t. y. įmonėje, kurioje, nepaisant vykdomų pareigų ir funkcijų, privalėjo būti lojali Baltarusijos režimui, jo vykdomai politikai. Ši aplinkybė, ją vertinant pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, kai Baltarusijos režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui, suponuoja pareiškėjos pažeidžiamumą suinteresuotų subjektų, turinčių Lietuvos Respublikai priešingų interesų, atžvilgiu bei kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Grėsmės valstybės saugumui galimybė šiuo atveju yra nustatyta ir nepaneigta.
24. Teismas vertino, kad šiuo konkrečiu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjos darbo trukmė, užimtos pareigos, įsidarbinimo priežastys, taip pat aplinkybės, jog ji galbūt nepriiminėjo jokių strateginių sprendimų ir kitos aplinkybės savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jos ryšių su (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje yra išnykusi. VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos pažeidžiamumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu.
25. Teismas, remdamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei ją aptaręs, pažymėjo, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.
26. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Atsakovas turėjo faktinį bei teisinį (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.) pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, todėl sprendimas dėl išdėstytų motyvų pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
III.
27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) priimti papildomus pareiškėjos teikiamus įrodymus.
28. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu jos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui vertinimu, pažymi, kad vadovaujantis rungimosi principu ir nekaltumo prezumpcija, pareiga įrodyti, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, tenka atsakovui. Pirmosios instancijos teismas priėmė tik formalų sprendimą, nenurodė jokių motyvų dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, įpareigojantiems viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Be to, teismas, pažeisdamas esminę įrodinėjimo pareigos taisyklę, nurodė, kad pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų (jų ir negali būti), paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad nuo 2020 m. dirbdama Baltarusijos Respublikoje režimui palankioje žiniasklaidos priemonėje, o nuo 2022 metų eidama ir šios žiniasklaidos priemonės vyriausiosios redaktorės pareigas ((duomenys neskelbtini)), prisidėjo prie prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptos agresyvios propagandos sklaidos Baltarusijos visuomenei, privalėjo būti lojali Baltarusijos valdžiai bei jos vykdomai agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Teismas nenurodė jokių motyvų dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Pareiškėja teigia, kad VSD Išvadoje nėra nurodyti individualūs duomenys apie jos veiksmus ar jos aktyvias ar plataus masto pažiūrų reiškimo formas, nėra daromos konkrečios išvados, susijusios išskirtinai su pareiškėjos veiksmų keliama grėsme valstybės saugumui, nors pagal Įstatymą būtent VSD teikia išvadą dėl konkretaus asmens keliamos (nekeliamos) grėsmės valstybės saugumui. Pagal teismų praktiką VSD išvada dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui. Pareiškėjos atveju Išvada tokių kriterijų neatitinka, joje pateiktos bendro pobūdžio informacijos nepakanka atsakovui priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus, sukeliantį asmeniui teisines pasekmes.
30. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai pakartojo atsakovo Sprendime ir VSD Išvadoje nurodytus bendro pobūdžio teiginius apie Baltarusijos režimo keliamą grėsmę. Teismas nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių, kad Sprendime yra konkrečių su pareiškėja susijusių aplinkybių.
31. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl proporcingumo principo taikymo tokio pobūdžio bylose, pareigos atsakovui priimti ne formalų sprendimą, būtinybę įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
32. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kokie būtent įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėja, eidama (duomenys neskelbtini) portalo, iš esmės reklamos vyriausiosios redaktorės pareigas, tuo buvo lojali Baltarusijos režimui ir jį palaikė, savo vykdoma veikla iš esmės prisidėjo prie oficialios Minsko politikos ir naratyvų sklaidos. Teismo sprendimas priimtas nesant nustatyto juridinių faktų viseto, kad būtų galima pagrįstai teigti, jog pareiškėja buvo lojali Baltarusijos režimui ir jį palaikė, remiamasi tik prielaidomis, kurių pagrindu neįmanoma padaryti išvados, jog pareiškėja gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Vien pareiškėjos darbo faktas, nesant jokių kitų indikacijų, nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti jos keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.
33. Pareiškėja pažymi, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjos darbo santykių su (duomenys neskelbtini) nutraukimo, jog šis nutraukimas buvo pačios pareiškėjos iniciatyva, dėl to, kodėl ji nenutraukė šių santykių dar prieš pateikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip ir kodėl sutiko su vyriausiosios redaktorės darbo pasiūlymu (dėl finansinių paskatų, bei tėvų išlaikymo). Teismas turėjo išankstinį nusistatymą, pagrįstą VSD Išvados bei atsakovo argumentais, nesilaikė pareigos įvertinti individualią asmens situaciją. Tik pareiškėjos ankstesni gyvenimo faktai nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti jos keliamos grėsmės valstybei egzistavimą.
34. Pareiškėja nurodo, kad VSD remiasi prielaida, jog pareiškėja ir ateityje išliks neva lojali Baltarusijos valdžiai, tačiau nepateikia jokių faktų šiai prielaidai įrodyti.
35. Pareiškėja teigia, kad teismas nepagrįstai pritarė atsakovo vertinimui dėl pareiškėjos socialinių bei ekonominių ryšių. Pareiškėja yra jauno amžiaus, siekia teisėtai apsigyventi už Baltarusijos Respublikos ribų. Pareiškėjai nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką atvyko turėdama Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2023 m. birželio 10 d. iki 2024 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis Lietuvos Respublikos pilietis, su kuriuo Vilniuje sudaryta santuoka nėra ir negali būti laikoma fiktyvia, tą pripažino ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu.
36. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2024 m. birželio 3 d. jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią pareiškėja teikia tekstų kūrimo ir rašymo bei straipsnių rengimo paslaugas. Pareiškėja yra pasikreipusi į Studijų kokybės vertinimo centrą, prašydama pripažinti jos įgytą kvalifikaciją Baltarusijos Respublikoje, šis jos prašymas buvo patenkintas. Vėliau pareiškėja pateikė prašymą dalyvauti 2024 m. stojimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurse. Jos konkursinis balas yra daug aukštesnis, nei pasirinktų aukštųjų mokyklų (kartu ir studijų programos, formos) nustatytas mažiausias konkursinis balas, be to, pirmuoju stojimo numeriu Apeliantė yra nurodžiusi kineziterapiją. Šiam prašymui oficialiai registruoti buvo būtina turėti sprendimą dėl pareiškėjos dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo, kuris buvo registruotas tik 2024 m. liepos 19 d. Dėl šios priežasties šis prašymas negalėjo būti pateiktas anksčiau, nes pareiškėja jo fiziškai neturėjo, todėl prašo teismo jį prijungti prie bylos.
37. Pareiškėja dėl nurodytų priežasčių nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jos ekonominių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, sutuoktinio kelionių į Baltarusiją vertinimu ir jo pasidalintos informacijos socialiniuose tinkluose apie tokias keliones. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo Sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, nes taikoma administracinė priemonė – atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – yra nepagrįsta ir neproporcinga, nes neleidžia užtikrinti subalansuoto santykio tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir pareiškėjos tam tikros asmens teisės ribojimo.
38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
39. Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nurodo, kad priimdamas Sprendimą vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD, Išvada dėl pareiškėjos grėsmės viešajai tvarkai. Taip pat buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės (šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Pareiškėjai taikomos priemonės, numatytos Įstatyme, neprilygsta priemonėms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, o priemonių taikymas nepreziumuoja jos kaltės baudžiamojoje byloje, todėl nekaltumo prezumpcijos principas nėra pažeistas. Būtent pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą Migracijos departamento, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai išsprendė skundo reikalavimus, aiškiai išdėstė argumentus dėl įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Atsakovo vertinimu, asmens savanoriškas įsidarbinimas ir beveik 4 metus trukęs darbas žiniasklaidos priemonėje, kuri vykdo propagandą, sudaro pakankamą pagrindą galimai grėsmei nacionaliniam saugumui konstatuoti. Svarbios ir kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji tebeturi ryšių Baltarusijoje (dažni sienos kirtimai), kurios suponuoja galimą pareiškėjo pažeidžiamumą, ypač įvertinant tai, jog pareiškėja dirbo vyriausiąja naujienų portalo redaktore, taigi, moka ir gali rinkti informaciją, žino jos panaudojimo taktikas. Nuo pareiškėjos darbo (duomenys neskelbtini) yra praėjęs labai nedidelis laiko tarpas, tai taip pat suponuoja didesnę grėsmę dėl pareiškėjos ryšių. Kreipimasis į Studijų kokybės vertimo centrą, mokslai ir kt.) nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėja tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Šiuo konkrečiu atveju surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjos darbo trukmė, užimtos pareigos, įsidarbinimo priežastys, taip pat aplinkybės, jog ji galbūt nepriiminėjo jokių strateginių sprendimų ir kitos aplinkybės savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jos ryšių su (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje yra išnykusi.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
41. VSD nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vienos Baltarusijos pilietės teisėms ir interesams. Pareiškėjos argumentas, kad byloje buvo nepagrįstai nustatyta jos keliama grėsmė valstybės saugumui, remiantis bendro pobūdžio neindividualizuotu vertinimu, laikytinas nepagrįstu. Pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini), kuri prisideda prie prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptos agresyvios propagandos sklaidos Baltarusijos visuomenei. Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas jos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, turėjo suabejoti jos lojalumu Baltarusijos valdžiai. Teismo sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjos (taip pat ir jos sutuoktinio) dažnas vykimas į Baltarusiją didina pareiškėjos pažeidžiamumą ir tikimybę, kad ji gali būti išnaudota Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų Lietuvos nacionaliniam saugumui priešingiems tikslams. Teismo sprendimu buvo tinkamai įvertintos bylos faktinės aplinkybės ir taikytinos teisės aktų bei teismų praktikos nuostatos, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
42. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 24S89064, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
43. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, sutikdamas su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu ir pažymėdamas, jog pareiškėjos darbas nuo 2020 m. Baltarusijos Respublikoje režimui palankioje žiniasklaidos priemonėje, nuo 2022 metų einant ir šios žiniasklaidos priemonės vyriausiosios redaktorės pareigas ((duomenys neskelbtini)), leidžia spręsti apie pareiškėjos pažeidžiamumą Baltarusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų atžvilgiu, o pareiškėjos asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
44. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tik formaliai pakartojo atsakovo Sprendime ir VSD Išvadoje nurodytus bendro pobūdžio teiginius, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino bylos įrodymų visumos ir pareiškėjos argumentų, nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl proporcingumo principo taikymo tokio pobūdžio bylose.
45. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – Studijų kokybės vertinimo centro 2024 m. liepos 19 d. sprendimą „Dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo“ bei LAMA BPO informacinės sistemos duomenų išrašo kopiją, kurie pareiškėjos vertinimu, patvirtina, jos ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėja teigia, jog šie įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teisme, nes buvo gauti vėliau ir negalėjo būti pateikti anksčiau.
46. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi proceso šalys įrodymus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-104-520/2024).
47. Įvertinusi tai, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl būtinybės pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme yra susijusios su objektyviomis priežastimis (šie įrodymai buvo gauti vėliau), teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl to pareiškėjos prašymas pridėti naujus įrodymus prie bylos apeliacinės instancijos teisme tenkinamas.
48. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui.
49. LVAT praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; kt.).
50. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023). Atliekant tokį vertinimą, svarbu takyti proporcingumo principą, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius konkretaus užsieniečio teisinei padėčiai.
51. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, atsižvelgusi į ginčui aktualią teismų praktiką, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi VSD išvadoje ir ginčijamame Migracijos departamento Sprendime išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui pateiktus įrodymus, negali pritarti tikrinamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad VSD ir Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjos individualią situaciją.
53. Bylos duomenys patvirtinta, kad Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama iš esmės tuo, kad pareiškėja klausimyne nurodė, jog 2020–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje redaktore, o nuo 2022 m. ir klausimyno pildymo metu dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiosios redaktorės pareigose. VSD išvadoje ir Migracijos departamento ši faktinė aplinkybė įvertinta kaip suponuojanti pareiškėjos lojalumą kilmės valstybės valdžiai ir vykdomai politikai, pažeidžiamumą, išnaudojant asmenį priešiškos Lietuvai valstybės žvalgybos (kontržvalgybos) interesais, ir konstatuota, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokiam vertinimui iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas ir VSD procesiniuose dokumentuose pagrįstai pasisako dėl Rusijos / Baltarusijos valstybių ir jų vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei, taip pat dėl šių valstybių piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai, tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs (tarnavęs) valstybinėse ar jos kontroliuojamose institucijose, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, Sprendimuose nebuvo įvertinta visuma su pareiškėja susijusių aplinkybių, nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Nors asmens darbas vyriausiojo redaktoriaus pareigose valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidos priemonėje, kurios turinys atitinka oficialią Minsko politiką ir naratyvus, gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas nevertino pareiškėjos darbo pobūdžio ir paaiškinimų dėl priežasčių, kodėl ji sutiko su šiuo darbo pasiūlymu, kuriuos akcentavo pareiškėja, taip pat pareiškėjos paaiškinimų dėl darbo santykių su (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Kartu pabrėžtina, kad VSD nurodyta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) prisideda prie prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus nukreiptos agresyvios propagandos sklaidos Baltarusijos visuomenei, nei VSD išvadoje, nei Sprendime nurodyta ir vertinta nebuvo. Išvadoje yra apsiribota nurodymu, jog žiniasklaidos priemonės turinys atitinka oficialią Minsko politiką. Migracijos departamentas taip pat tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kurios, jos teigimu, patvirtina, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui, be kita ko, kad ji su sutuoktiniu dalyvauja visuomeninėje veikloje, padeda pabėgėliams iš Ukrainos, nesutinka su Rusijos kariniais veiksmais Ukrainoje, siekia visapusiškai integruotis Lietuvoje (lanko lietuvių kalbos kursus ir studijuoja). Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliktas pareiškėjos šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas, neišklausius pareiškėjos ir jos šeimos narių paaiškinimų ir neįvertinus po Sprendimo priėmimo susiklosčiusių pareiškėjos darbinės veiklos ir kitų su pareiškėjos gyvenimu Lietuvos Respublikoje aktualių aplinkybių, negali būti laikomas tinkamu ir visapusišku.
55. Atsakovo Sprendimas, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes tiek pareiškėjai, tiek jos šeimos nariams, yra formalus, pagrįstas tik VSD išvadoje nurodytais duomenimis, iš esmės nebandant šių duomenų vertinti kitų prieinamų duomenų kontekste. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, dėl Sprendimo motyvuotumo bei išsamumo trūkumų teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti skundžiamo Sprendimo teisėtu ir pagrįstu.
56. Kartu pažymėtina, kad, nors Migracijos departamentas nurodė, jog skundžiamas Sprendimas laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui nebuvo tinkamai grindžiama individualiomis su pareiškėjos asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis. Migracijos departamentas neįvertino visumos byloje nustatytų aplinkybių, todėl skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus.
57. Ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Migracijos departamento ir VSD nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų šioje konkrečioje nagrinėjamoje byloje.
58. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 8 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
59. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus tai, pareiškėjos apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti, Sprendimą panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 8 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
60. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamose byloje pareiškėja nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos T. K. skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų) 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 24S89064 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. gruodžio 8 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė