Administracinė byla Nr. P-438-227/09
Procesinio sprendimo
kategorija 80.1; 80.3 (S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos
pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo J.L. prašymą atnaujinti procesą J.L. administracinio teisės
pažeidimo byloje Nr. N-575-4972/2009.
Teisėjų kolegija
n u s t a
t ė :
I.
Elektrėnų
policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio
15 d. nutarimu J.L. už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241
straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta 100 Lt bauda ir 4 baudos balai.
J.L.
2009 m. kovo 5 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Elektrėnų
policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio
15 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Taip pat J.L. prašė atnaujinti
terminą skundui paduoti. Skunde nurodė, kad terminą skundui paduoti jis
praleido dėl to, kad buvo suklaidintas policijos pareigūnų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 6 d. nutartimi J.L.
prašymo netenkino ir skundą atsisakė priimti.
Teismas
konstatavo, jog pareiškėjo nurodyta termino skundui paduoti praleidimo
aplinkybė, kad jis nutarimo įstatymo nustatytu terminu neskundė dėl to, jog
buvo suklaidintas policijos pareigūnų, buvo neįrodyta, kitų svarbių priežasčių
ir jas pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė, todėl jo prašymas
netenkinamas ir praleistas skundo padavimo terminas neatnaujinamas.
II.
J.L.
pateiktu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruoju skundu prašė
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti
ir atnaujinti terminą skundui dėl ginčijamo nutarimo paduoti.
Skunde
nurodė, kad ginčijamu nutarimu jis buvo nubaustas nepagrįstai. Teigė, kad 2009
m.vasario 20 d. susipažindamas su baudžiamosios bylos medžiaga jis surado
Vievio seniūnijos 2006 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. R2-173, kuriame nurodyta,
kad autoįvykio metu, t.y. 2005 m. lapkričio 15 d. gatvių apšvietimas veikė ir
nusiskundimų dėl jo gedimo nebuvo gauta. Nurodė, kad šio rašto, kuris yra kaip
įrodymas, kad Elektrėnų policijos komisariato viešosios policijos Viešosios
tvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio 15 d. nutarimu už pažeidimo numatyto ATPK
1241 straipsnio 1 dalies padarymą jis buvo nubaustas neteisėtai ir
nepagrįstai, kopiją jis gavo tik 2009 m. kovo 2 d. ir iš karto po to kreipėsi
su skundu į teismą.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. N-575-4972/2009 J.L. atskirąjį skundą atmetė kaip
nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d.
nutartį paliko galioti nepakeistą
Teismas
konstatavo, jog ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo
administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo
nutarimo priėmimo dienos. Kadangi Elektrėnų policijos komisariato viešosios
policijos Viešosios tvarkos skyrius nutarimą J.L. administracinio teisės
pažeidimo byloje priėmė 2005 m. lapkričio 15 d., todėl paskutinė skundo dėl
šio nutarimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėtu ATPK 293 straipsniu,
buvo 2005 m. lapkričio 25 d., tačiau J.L. savo skundą pirmosios instancijos
teismui pateikė tik 2009 m. kovo 5 d. (gavimo spaudas ant skundo), tai yra
praleidęs ATPK 293 straipsnyje numatytą terminą skundui paduoti. Vadovaujantis
ATPK 293 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, praleistas terminas skundui
paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo
priežastis. Šiuose straipsniuose minimomis svarbiomis termino skundui paduoti
praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai
trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą.
Teismo vertinimu, nors J.L.
savo skunde nurodė, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į
teismą dėl to, kad apie Vievio seniūnijos 2006 m. lapkričio 6 d. raštą Nr.
R2-173, kuriame nurodyta, kad autoįvykio metu, t.y. 2005 m. lapkričio 15 d.
gatvių apšvietimas veikė ir nusiskundimų dėl jo gedimo nebuvo gauta, jis
sužinojo tik 2009 m. vasario 20 d., susipažindamas su baudžiamosios bylos
medžiaga, ir tik tada suprato, jog ginčijamu nutarimu buvo nubaustas
nepagrįstai, tačiau pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šios
aplinkybės nepripažino objektyvia termino skundui paduoti praleidimo
priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformavęs nuostatą,
jog tokios priežastys kaip kreipimasis į įvairias institucijas aiškinantis
ginčijamo sprendimo priėmimo
aplinkybes ar jo teisėtumą, negali būti laikomas svarbia priežastimi terminui
atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. AS-5-383-2005).
Remdamasis
išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad
pirmosios instancijos teismas nurodytas termino skundui paduoti praleidimo
priežastis vertino tinkamai, tad pagrįstai ir teisėtai netenkino J.L. prašymo
atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismo
nuomone, pagrindų tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį nenustatyta.
III.
Administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo J.L. pateikė prašymą atnaujinti procesą
administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-4972/2009.
Prašyme
dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis
netinkamai pritaikė administracinių teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog
tokios priežastys, kaip kreipimasis į įvairias institucijas, aiškinantis
ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes ar jo teisėtumą, negali būti laikomos
svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Anot J.L., ATPK 293 straipsnyje ir Administracinių
bylų teisenos įstatymo 34 straipsnyje nurodyta, kad teismas skundo padavimo
terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl
svarbios priežasties ir nėra aplinkybių nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies
l – 7 punkte. J.L. pabrėžia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio
2 dalies 1-7 punktuose nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl ikiteisminis
tyrimas, kuris atliekamas nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki dabar turėjo būti
pripažintas svarbia skundo padavimo termino praleidimo priežastimi. Administracinėn
atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jis negalėjo būti nubaustas
administracine tvarka iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, tačiau taip įvyko. Be
to, kol vyko ikiteisminis tyrimas, kuris baigėsi tik 2009 m. balandžio 28 d.,
nebuvo galimybių ir apskusti administracinio teisės pažeidimo byloje priimto
sprendimo. Kaip teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, būtent susipažinus su
baudžiamąja byla ir joje esančiu Vievio seniūnijos 2006 m. lapkričio 6 d. raštu
Nr. R.2-173, paaiškėjo, kad J.L. už Kelių eismo taisyklių 143 punkto pažeidimą
buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Remiantis išdėstytais argumentais
prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, kad nagrinėjant administracinio
teisės pažeidimo bylą Nr. N-575-4972/2009 buvo padarytas esminis materialinės
teisės normų pažeidimas.
Teisėjų
kolegija
k o n s t
a t u o j a:
IV.
Bylos,
užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali
būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23
skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis).
Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ
153 straipsnio 2 dalis.
Teisėjų
kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto
asmens J.L. prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas konkrečiais ABTĮ
153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašyme dėl
proceso atnaujinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartyje
administracinėje byloje Nr. N-575-4972/2009 netinkamai pritaikė administracinių
teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog tokios priežastys, kaip kreipimasis
į įvairias institucijas, aiškinantis ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes ar
jo teisėtumą, negali būti laikomos svarbia priežastimi terminui atnaujinti bei
padarė esminį materialinės teisės normos pažeidimą. Tačiau J.L. nepateikė jokių
įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių kokios konkrečios ir kokiame teisės
norminiame akte įtvirtintos materialinės teisės normos galėjo būti pažeistos
priimant šią apeliacinės instancijos teismo nutartį. Prašyme dėl proceso
atnaujinimo taip pat yra remiamasi ATPK 293 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos
įstatymo 34 straipsnio nuostatomis, tačiau iš jų turinio matyti, kad šiuose
įstatymų straipsniuose yra įtvirtintos ne materialinės, bet procesinės teisės
normos, apibrėžiančios terminų skaičiavimo taisykles, taikomas vykdant
administracinių bylų teiseną.
Kartu
akcentuotina, jog savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu negali būti laikomi
J.L. teiginiai, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas
baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00036-09 ir 2009 m. liepos 13 d. surašytas
kaltinimasis aktas dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio
1 dalyje. J.L. teigimu, baudžiamoji byla Nr. 28-1-00036-09 yra tiesiogiai
susijusi su jam inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu bei Elektrėnų
policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2005 m.
lapkričio 15 d. nutarimu skirta administracine nuobauda, kurią buvo siekiama
užginčyti administraciniame teisme. Tačiau kaltinamojo akto surašymas
baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00036-09 negali būti vertinamas kaip naujai
paaiškėjusi esminė aplinkybė, kurios pagrindu galėtų būti peržiūrėti
administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo rezultatai. Atkreiptinas
dėmesys į tai, jog vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso XVI skyriaus
nuostatomis, kaltinamojo akto surašymu yra užbaigiamas ikiteisminis tyrimas
baudžiamojoje byloje ir, surašius šį aktą, byla perduodama nagrinėti teismui.
Tuo tarpu vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4
dalį, būtent įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas
teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas
teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Šiuo atveju J.L.
nepateikė duomenų, kad jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla yra išnagrinėta ir
joje yra priimtas galutinis bei įsiteisėjęs procesinis sprendimas (teismo
nuosprendis) pripažinti asmenį kaltu ar jį išteisinti, bylą nutraukti ir pan.
Todėl, nesant tokių duomenų, nėra ir pagrindo svarstyti klausimą dėl proceso
atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-575-4972 remiantis
J.L. pateikta informacija apie jam iškeltos baudžiamosios bylos tyrimo ir
nagrinėjimo eigą.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, J.L. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas kaip
nepagrįstas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1
dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.L. prašymą
dėl proceso atnaujinimo atmesti.
atsisakyti atnaujinti procesą J.L. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.
N-575-4972/2009.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Stasys
Gagys
Romanas
Klišauskas