Pranešėjas Tomas Zdanavičius Baudž. byla Nr.1A-78-72/2009
Teisėja Rūta Rastenienė Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S Baudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-59
2009 m. kovo 30 d. Procesinio sprendimo kategorija
Panevėžys
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui, nuteistajam A. I., gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu pagal LR BK 208 str. 1 d. ir nubaustas keturiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (5000 (penkių tūkstančių) litų) bauda.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
A. I. nuteistas už tai, kad dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)(duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent:
Laikinai eidamas UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., direktoriaus pareigas ir žinodamas apie įmonės nemokumą, akivaizdžiai gresiant bankrotui - bendrovės akcininkams 2004 m. gruodžio 14 d. susirinkime nusprendus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, 2004 m. gruodžio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą MŽN Nr. 00209 K. K. už 28816 Lt pardavus kompiuterinę įrangą ir į UAB (duomenys neskelbtini) kasą 2004 m. gruodžio 31 d. pagal kasos pajamų orderį MŽ Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. K. gavus 28816 Lt, tą pačią dieną kreditorei K. K. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą sumą grąžino kreditorei K. K. kaip kreditorinį įsiskolinimą, taip jis patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimus, tuo likusiems UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams: Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, darbuotojams S. J., V. J., V. M., padarė 28816 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis A. I. skundžia 2008 m. gruodžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad dėl inkriminuojamos veikos kaltu neprisipažino. UAB(duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2000 – 2001 m. Nuo 2004 m. spalio mėn. iki 2005 m., A. T. ligos laikotarpiu, laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Žinojo, kad K. K. yra trečios eilės kreditorė, tačiau A. K. prašymu, 2004 m. gruodžio 31 d. liepė finansininkei išmokėti jai 28816 Lt skolą. A. K. neigia davęs tokius nurodymus. Apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas nepagrįstai, nes savo veiksmais neturėjo tikslo nesąžiningai ir neteisėtai patenkinti tik vieno UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriaus – K. K. interesus ir taip padaryti likusiems kreditoriams turtinės žalos ar sąmoningai leisti tokiai žalai atsirasti. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo padarytos išvados yra paremtos nevisapusiška byloje esančių duomenų analize. Apylinkės teismas savo nuosprendyje pažeidė ir netinkamai taikė tiek materialias, tiek procesines teisės normas. Teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 208 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas inkriminavo jam nusikalstamą veiką vien tik formaliai konstatuodamas, kad byloje surinkti įrodymai leidžia tvirtinti buvus jo veikoje minėto nusikaltimo požymių, tačiau nenustatė nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Jo veikoje nebuvo subjektyviosios veikos požymio – tyčios. Ėjo direktoriaus pareigas tik mėnesį laiko, todėl nebuvo pakankamai susipažinęs su tikrąja įmonės finansine padėtimi, nieko nežinojo apie turimus įsiskolinimus kreditoriams bei apie gresiantį bankrotą. Nedalyvavo 2004 m. gruodžio 14 d. akcininkų susirinkime, kuriame buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pagal liudytojų parodymus, esą jis susirinkime dalyvavo ir pasisakė dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų, nėra. Kuomet 2004 m. gruodžio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą pardavė K. K. kompiuterinę įrangą ir tą pačią dieną jai grąžino tokios pačios sumos kreditorinį įsiskolinimą, dar nežinojo nei tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties, nei akcininkų priimto sprendimo iškelti įmonei bankroto bylą, tuo labiau, kad tai padaryti buvo pavesta jam. Nieko nežinojo nei apie įmonės didelius įsiskolinimus, nei apie kurį laiką vėluojančius atsiskaitymus su darbuotojais, kas anot pirmosios instancijos teismo, tuo metu rodė UAB(duomenys neskelbtini) sunkią ekonominę padėtį ir jos nemokumą. Tų metų gruodžio mėnesį algos buvo išmokėtos visiems darbuotojams ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Tik 2005 m. sausio mėnesį, po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, darbuotojams nebebuvo mokami atlyginimai, o įsiskolinimai buvo atlyginti iš garantinio fondo. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atliko nesąžiningus veiksmus ir patenkino tik vieno kreditoriaus reikalavimą žinodamas, kad dėl to visi kiti kreditoriai patirs turtinės žalos. Tuo metu, kai patenkino K. K. kreditinį reikalavimą, dar ne tik kad nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto paskelbimo, bet su tokiu sprendimu apskritai dar net nebuvo supažindintas, nebuvo nustatyti jokie kreditorių eiliškumai. Jam visiškai neaišku, kodėl nuteistas už tai, kad žalą padarė kreditoriams: Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Panevėžio skyriui. Pirmos eilės kreditorių buvo daugiau negu 50, todėl net jiems nebūtų užtekę sumos 28816 Lt, kurią neva neteisėtai atgavo akcininkė K. K.. Todėl antrosios eilės kreditoriams žala negalėjo būti padaryta, negalėjo atsirasti jokie žalingi padariniai. Gal ir savo veiksmais elgėsi lengvabūdiškai, bet jokiu būdu ne nusikalstamai. Jo veiksmuose nebuvo visų būtinų BK 208 str. 1 d. numatytų nusikalstamos veikos požymių, todėl priimtas nuosprendis yra nepagrįstas. Jo neteisėti veiksmai byloje nebuvo įrodyti, todėl jokia nusikalstama veika negalėjo būti jam inkriminuota. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas neteisėtai, pažeidžiant baudžiamojo įstatymo, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, o taip pat teisingumo, teisėtumo bei protingumo principus.
Nuteistasis ir gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei kitą teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. I. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 208 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę. Nuteistasis iš esmės ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu nuteistojo skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir visus įrodymus įvertino bendrajame bylos duomenų kontekste. Apie visus surinktus bei įvertintus įrodymus teismas išsamiai pasisakė nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Todėl nepagrįstais laikomi nuteistojo A. I. skundo argumentai, kad teismas neobjektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadas remdamasis nevisapusiška byloje esančių duomenų analize.
Apeliantas tiek teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas argumentuotai rėmėsi nukentėjusiųjų S. J., V. J., V. M., liudytojų L. J., T. K., R. B., V. K., A. K., B. S., N. T., D. M. parodymais, specialistės I. A. paaiškinimais, specialistų išvadomis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu konstatavo, kad A. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir apklausus liudytojus A. Č. ir K. K., jų duoti parodymai taip pat patvirtino A. I. padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas. Todėl nepagrįstais laikomi nuteistojo A. I. skundo argumentai, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė ir, kad jo neteisėti veiksmai byloje nebuvo įrodyti.
Apelianto skundo argumentai, kad jis, laikinai eidamas direktoriaus pareigas ir išmokėdamas K. K. įsiskolinimą - 28816 Lt nieko nežinojo apie sunkią finansinę įmonės būklę, apie įmonės didelius įsiskolinimus ir gresiantį bankrotą, nepagrįsti. Tokius nuteistojo skundo argumentus visiškai paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Iš nukentėjusiųjų R. J., V. J., V. M. parodymų, duotų teisme, matyti, kad pats nuteistasis 2004 m. gruodžio mėnesį jiems aiškino, jog atlyginimai nebus išmokėti dėl sunkios bendrovės finansinės padėties. Minėtų nukentėjusiųjų parodymai tuo pačiu paneigia ir apelianto skunde nurodytą teiginį, kad 2004 m. algos buvo išmokėtos visiems bendrovės darbuotojams. Tai, kad nuteistajam A. I. buvo žinoma įmonės finansinė padėtis patvirtina ir liudytojai R. B., V. K., D. M., kurie teisme parodė, kad 2004-12-14 įvykusio įmonės akcininkų susirinkimo metu A. I. pasisakė dėl sunkios bendrovės finansinės padėties ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina 2004-12-14 įvykusio susirinkimo protokolo kopija, iš kurios matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir svarstomu klausimu pasisakęs A. I. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais ir pasiūlė priimti sprendimą pasiskelbti įmonę nemokia ir pradėti bankroto procedūras (2 t., b. l. 130-131). Kad šis susirinkimas tikrai įvyko ir protokole esantys duomenys yra teisingi, patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos B. S., N. T.. Duomenų, kad 2004-12-14 susirinkimo nebuvo ir protokolas yra suklastotas arba jame nurodyti neteisingi duomenys, nėra. Be to, apeliantas ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad lyg ir dalyvavo susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir apeliacinės instancijos teisme, pagarsinus minėtus parodymus, A. I. neginčijo šios aplinkybės (T. 4, b. l. 109-110). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė bei motyvavo, kodėl neabejoja aukščiau paminėtų asmenų duotų parodymų teisėtumu bei kritiškai vertina A. I. duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų: R. J., V. J., V. M., liudytojų: R. B., V. K., D. M., B. S., N. T. parodymais ir padarė pagrįstas išvadas, kad A. I. buvo žinoma visa bendrovės finansinė padėtis. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji ar liudytojai būtų turėję pagrindą apkalbėti nuteistąjį ar būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, pats nuteistasis jų taip pat nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad, nuteistasis A. I. įmonei vadovavo apie pusę metų, todėl jo aiškinimai, kad jis nežinojo apie įmonės finansinę padėtį yra nelogiški ir paneigti virš paminėtais įrodymais.
Apelianto skundo argumentai, kad jis, išmokėdamas K. K., kuri yra tik trečios eilės kreditorė, įsiskolinimą – 28816 Lt, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, nepagrįsti. Liudytoja K. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo viena iš akcininkių. Bendrovė jai buvo skolinga ir 2004-12-31 A. I. nurodymu jai buvo išmokėtas kreditorinis įsiskolinimas - 28816 Lt. Be to, nuteistasis ir pats neneigia, kad žinodamas, jog K. K. reikalavimas turėjo būti tenkinamas trečia eile, davė nurodymą 2004-12-31 sumokėti jai 28816 Lt kreditinį įsiskolinimą. Kad K. K. buvo tik trečios eilės kreditorė ir jai išmokant pinigus buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. Č., I. A.. Šią aplinkybę patvirtina ir kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė įmonės vadovas, o šias pareigas tuo metu ėjo A. I. (2 t. b.l. 180). Kad ant orderio yra jo parašas, neginčija ir pats A. I.. Kad būtent nuteistasis davė nurodymą grąžinti K. K. kreditorinį įsiskolinimą patvirtina ir liudytojos D. M. parodymai, specialisto išvados ir specialistės I. A. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Apelianto aiškinimas, kad jis K. K. kreditinį įsiskolinimą grąžino A. K. nurodymu, nepagrįstas ir paneigtas A. K. duotais parodymais teisme bei virš išdėstytais įrodymais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistasis A. I., žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį ir gresiantį bankrotą, taip pat žinodamas, kad be K. K., kuri yra tik trečios eilės kreditorė, yra ir daugiau kreditorių, savo iniciatyva, niekieno neverčiamas ir neprašomas, tyčia, sąmoningai, pažeizdamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, patenkino išimtinai tik vieno kreditoriaus – K. K. reikalavimus, tuo padarė turtinę žalą kitiems kreditoriams. Nuteistojo aiškinimai, kad pirmos eilės kreditorių buvo apie 50 ir jiems visiems vis tiek nebūtų užtekę 28816 Lt sumos, kuri buvo išmokėta K. K., nepaneigia jo kaltės ir įtakos baudžiamajai atsakomybei neturi. Nuteistojo A. I. kaltė visiškai buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma ir apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 12-04 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Tomas Zdanavičius Vytautas Norkūnas
Teisėjai Nijolė Sušinskienė
Ričardas Gilys