(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“ ir I. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovams I. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Emu group“ dėl sandorių pripažinimo neteisėtais, trečiasis asmuo – C. B.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pripažinti netekusiu galios vienintelio UAB „Emu group“ akcininko 2012 m. sausio 14 d. sprendimą, kuriuo atsakovas I. R. paskirtas UAB „Emu group“ direktoriumi; 2) nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo I. R.; 3) nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2012 m. sausio 14 d. UAB „Emu group“ akcijų pirkimo–pardavimo   sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo I. R., ir taikyti dvišalę restituciją – ieškovei grąžinti akcijas, o atsakovui priteisti 1 Litą (0,29 Eur) už sumokėtas akcijas. 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia 2012 m. sausio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. B. ir atsakovo I. R., dėl 50 vnt. UAB „Emu group“ akcijų perleidimo, taikė restituciją, įpareigodamas atsakovą I. R. grąžinti ieškovei 50 vnt. akcijų, o  ieškovę grąžinti I. R. 0,30 Eur. Be to, teismas pripažino negaliojančia 2013 m. sausio 12 d. reikalavimo teisės į UAB „Emu group“ perleidimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės J. B. ir atsakovo I. R..

3.       2021 m. rugsėjo 22 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautos sąskaitos už vertimo paslaugas teismo posėdžių metu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu taikė restituciją ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui I. R. 0,29 Eur, o atsakovą I. R. grąžinti ieškovei J. B. reikalavimo teisę į UAB „Emu group“ 289 620,02 Eur sumai, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo I. R. 125 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o valstybei – 3 384,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

5.       Teismas konstatavo, kad ieškinys 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu buvo patenkintas iš dalies, tačiau sprendimu nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei buvo atidėtas 3 071 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas, o 125 Eur žyminio mokesčio dalį ieškovė yra sumokėjusi. Įvertinęs nurodytą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo I. R. ieškovės naudai priteisė 125 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o valstybei – 3 071 Eur žyminio mokesčio.

7.       Be to, teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 29,87 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas bei 283,97 Eur išlaidas už vertėjo paslaugas. Atsižvelgęs į nurodytą aplinkybę, teismas iš atsakovo I. R. valstybei priteisė 313,84 Eur su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

8.       Papildomame sprendime teismas konstatavo, kad teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu 2013 m. sausio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis į 289 620,02 Eur (1 000 000 Lt) vertės turtą pripažinta negaliojančia, tačiau liko neišspręstas restitucijos taikymo klausimas. Pripažinęs, kad įstatymas nenumato kitokių negaliojančiu pripažinto sandorio pasekmių, kaip šalių grąžinimas į pradinę padėtį, teismas nusprendė, kad ieškovė turi grąžinti atsakovui I. R. 0,29 Eur, o atsakovas I. R. ieškovei turi grąžinti 289 620,02 Eur (1 000 000 Lt) dydžio reikalavimo teisę į UAB „Emu group“.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovas I. R. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės bei panaikinti įpareigojimą atsakovui. Atsakovo I. R. apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas.

9.2.                      Teismas valstybei priteisė iš atsakovo 3 071 Eur atidėtą žyminį mokestį, tačiau byloje nebuvo priimta nutartis ieškovei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

9.3.                      Teismas neteisingai nustatė už paduotą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį ir klaidingai nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra turtiniai.

9.4.                      Teismas į posėdžius nepagrįstai kvietė kinų kalbos vertėją, nors ieškovė supranta ir rusų kalbą.

9.5.                      Teismas nepagrįstai taikė restituciją, nustatydamas įpareigojimą atsakovui „<...>grąžinti reikalavimo teisę ieškovei“<...>, kai nėra daikto ir dėl to negalima restitucija.

10.       Atsakovė UAB „Emu group“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės bei panaikinti įpareigojimą. Atsakovės UAB „Emu group“ apeliacinis skundas grindžiamas identiškais argumentais, kaip ir atsakovo I. R. apeliacinis skundas.

11.       Ieškovė atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto papildomo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Byloje priimdamas 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pirmosios instancijos teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei restitucijos taikymo klausimų.

14.       Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaudamasis nurodyta teisės norma apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl nagrinėjamų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

15.       Apeliaciniuose skunduose klaidingai nurodyta, kad ieškovei nebuvo atidėtas žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovei atidėtas 3 071 Eur dydžio žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad yra pareikštas neturtinis reikalavimas, kadangi šiuo atveju ieškinio suma yra lygi abiejų ginčijamų sandorių restitucijos mastui. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis ir 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas yra įsiteisėję, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti atsakovų apeliacinių skundų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto byloje mokėtino už ieškinį žyminio mokesčio dydžio.

16.       Apeliaciniais skundais, be kita ko, ginčijamas išlaidų už vertimą į kinų, o ne į kitą ieškovei suprantamą kalbą, atlyginimo pagrįstumas.

17.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną (CPK 89 straipsnio 1 dalis). Vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų (CPK 91 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

18.       Iš bylos medžiagos matyti, kad apskųstu papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš atsakovo I. R. priteisė valstybei 283,97 Eur išlaidas už teismo posėdžio metu teiktas vertimo paslaugas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Kaip minėta, CPK 91 straipsnio 4 dalis numato, kad vertėjams priklausančias sumos išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. CPK nėra nustatyto tiesioginio įpareigojimo bylos šalims atlyginti vertimo teismo posėdžių metu išlaidas. Teismų praktikoje (apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje) suformuota išvada, kad įstatymas nenumato, jog už teismo posėdžių metu šaliai suteiktas vertėjo paslaugas priklausančios išmokėti lėšos būtų priteisiamos iš priešingos šalies (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1569-413/2018). Esant nurodytoms aplinkybėms, apskųsto pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis, kuria valstybės naudai priteistas vertėjo paslaugų teisme posėdyje išlaidų atlyginimas, yra keistina, nes tokio pobūdžio išlaidos iš atsakovo negalėjo būti priteisiamos.

19.       Apeliaciniuose skunduose taipogi teigiama, kad papildomu sprendimu taikyta restitucija dalyje, kuria nustatytas įpareigojimas grąžinti reikalavimo teisę ieškovei, yra negalima, kadangi „<...tokios reikalavimo teisės nėra“. Susipažinus su 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo turiniu matyti, kad 2013 m. sausio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis panaikinta ne tuo teisiniu pagrindu, kad ši sutartis neturi objekto – perleidžiamos reikalavimo teisės. Dėl nurodytos priežasties apeliacinių skundų argumentai, susiję su restitucijos taikymu, yra atmetami.

20.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apskųstas teismo papildomas sprendimas pakeičiamas, nes nėra pagrindo į valstybės naudai iš atsakovo priteistą sumą įtraukti 283,97 Eur sumos už vertėjo paslaugas teismo posėdžių metu. Dėl likusios teismo papildomo sprendimo dalies apeliaciniai skundai atmetami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą sumą iki 3 100,87 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto eurų ir 87 ct).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas        Gintaras Pečiulis