Civilinė byla Nr. 3K-3-202/2014 (S)                                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02291-2011-6                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.3; 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei pagal atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui M. N. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo, institucijos, teikiančios išvadas byloje, – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku, vaiko interesus ir vaiko nuomonės svarbą tokio pobūdžio bylose, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę šeimos bylose peržengti reikalavimo ribas, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. N., gimusiu duomenys neskelbtini, tvarką, nustatant tokią bendravimo  tvarką:

1)   kiekvieną  kalendorinių  metų  nelyginių  savaičių  savaitgalį, t. y. nuo  penktadienio   15 val. iki sekmadienio 19.00 val. Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių penktadienį     15 val. A. S. įsipareigoja pristatyti sūnų I. N. į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, esančią adresu: Savanorių pr. 371, Kaunas. Tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. M. N. įsipareigoja sūnų I. N. grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu: duomenys neskelbtini Kauno r., arba į kitą su A. S. sutartą vietą;

2)  praleisti kartu su sūnumi I. N. keturias savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Šiomis atostogomis M. N. naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. S. registruotu laišku ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nuostatos;

3)  sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau išsiųstu registruotu laišku informavo kitą apie savo atostogas;

4)  lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;

5)  lyginiais metais bendrauti su sūnumi I. N. per šv. Velykas, pasiimant sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais – antrą šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;

6)  motinos dienos savaitgalį,  A. S.,  J. S. gimtadienių  metu, A. S. bendrauja su sūnumi      I. N., nesilaikant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, M. N. gimtadienio metu,  taip pat nesilaikant eiliškumo,  tėvas bendrauja su sūnumi  I. N., 1 punkto nustatyta tvarka;

7)  M. N. informavus skambučiu ar sms trumpąja žinute tel. duomenys neskelbtini, arba el. paštu adresu duomenys neskelbtini A. S. apie ketinimus su sūnumi išvykti į užsienį, A. S. M. N. reikalaujamu terminu perduoda sūnaus asmens dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę      M. N. Sūnaus I. N. pasas grąžinamas kartu su sūnumi I. N.;

8) M. N. turi teisę su sūnumi I. N. susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sūnaus pamokoms ar užsiėmimams;

9)  M. N. sūnų I. N. pasiima ir grąžina motinos gyvenamojoje vietoje adresu: duomenys neskelbtini Kauno r., arba kitoje su A. S. sutartoje vietoje šiame bendravimo su vaiku tvarkos pakeitime nustatytu laiku, išskyrus šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo 1 punkte numatytu atveju,  kai A. S. pristato sūnų I. N. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, o M. N. sūnų grąžina motinos gyvenamosios vietos adresu arba į kitą su A. S. sutartą vietą;

10)  M. N., negalėdamas sūnaus paimti šiame bendravimo su vaiku tvarkos pakeitime nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. S. ne vėliau kaip prieš 24 val. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms trumpąja žinute tel. duomenys neskelbtini arba el. paštu duomenys neskelbtini;

11)  Jeigu sūnaus I. N. susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su M. N. bendravimo su sūnumi I. N. dienomis, M. N. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

12) Jei I. N. serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, A. S. ne vėliau kaip likus 24 val. iki šiame bendravimo su vaiku tvarkos pakeitime nustatyto M. N. ir I. N. susitikimo laiko apie tai informuoja M. N. skambučiu arba sms trumpąja žinute tel.  Nr. duomenys neskelbtini arba el. paštu duomenys neskelbtini; 

įpareigoti A. S. derinti savo interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaiko dalyvavimas ieškovo M. N. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet neapsiribojant ja, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan. Taip pat įpareigoti A. S. nedaryti kliūčių sūnaus kelionėms į užsienį su tėvu ieškovu M. N., netrukdyti tėvui M. N. su sūnumi bendrauti visomis ryšio priemonėmis; įpareigoti A. S. prieš pakeičiant sūnaus I. N. gyvenamąją vietą, apie tai iš anksto, t. y. prieš keturiolika dienų, registruotu pranešimu adresu: duomenys neskelbtini Kaunas, arba sms trumpąja žinute tel. Nr. duomenys neskelbtini arba el. paštu duomenys neskelbtini informuoti M. N.

Ieškovas pateikė papildomą reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti, kad: ieškovas M. N. ir sūnus I. N. iki sūnui sukaks 16 metų kartu lankysis bendrose psichologo konsultacijose, kurių kiekvienais kalendoriniais metais turi vykti ne mažiau kaip 52. Tuo tikslu vieną kartą per savaitę, kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. 15 min. M. N. ir I. N. kartu lankysis VšĮ Šeimos santykių institute, kur jiems bus teikiamos bendros psichologo konsultacijos. Atsakovė A. S. privalo pristatyti sūnų    I. N. kiekvienos savaitės trečiadieniais iki 17 val. 15 min. į konsultacijas teikiančio psichologo kabinetą ir iš karto išvykti iš Všį Šeimos santykių instituto. Ieškovas M. N. privalo po konsultacijų iki 19 val. pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su A. S. sutartą vietą. Tuo atveju, jeigu A. S. negalės pristatyti sūnaus į konsultaciją  nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai M. N. ir suderinti kitą konsultacijų dieną. Tuo atveju, jeigu M. N. negalės atvykti į konsultaciją nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai A. S. ir suderinti kitą konsultacijų dieną. Atsakovė A. S. privalo derinti sūnaus I. N. užimtumą būreliuose, kituose užsiėmimuose ir jo laisvalaikį bei atostogas, savo laisvalaikį, užimtumą darbe taip, jog būtų užtikrintas bendrų ieškovo M. N. ir I. N. konsultacijų pas psichologą periodiškumas – vienas kartas per savaitę (penkiasdešimt dvi konsultacijos per kalendorinius metus). Nustatyti, kad ieškovo M. N. ir sūnaus I. N. bendras konsultacijas VšĮ Šeimos santykių institute lygiomis dalimis apmoka ieškovas M. N. ir atsakovė A. S.

              Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovo reikalavimas pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką pažeidžia jo nepilnamečio sūnaus I. teises ir teisėtus interesus, nes sūnus nenori bendrauti su ieškovu; prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka taip pat pažeidžia atsakovės ir kito jos mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė ieškovo M. N. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. N. tvarką:

1. Ieškovas M. N. ir sūnus I. N. iki 2015 m. kovo 18 d. kartu lankosi  bendrose psichologo konsultacijose du kartus per mėnesį. Tuo tikslu kas antros  savaitės trečiadienį nuo 17 val. 15 min. M. N. ir I. N. kartu lankosi VšĮ Šeimos santykių institute, kur jiems teikiamos bendros psichologo konsultacijos. Atsakovė A. S. privalo pristatyti sūnų I. N. kas antros savaitės trečiadienį iki 17 val. 15 min. į konsultacijas teikiančio  psichologo kabinetą ir išvykti iš VšĮ Šeimos santykių instituto. Ieškovas M. N. privalo po konsultacijų iki 19 val. pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su A. S. sutartą vietą. Tuo atveju, jeigu A. S. negalės pristatyti sūnaus į konsultaciją  nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai M. N. ir suderinti kitą konsultacijų dieną. Tuo atveju, jeigu M. N. negalės atvykti į konsultaciją nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai A. S. ir suderinti kitą konsultacijų dieną; M. N. ir A. S. lygiomis dalimis  apmoka konsultacijas VšĮ Šeimos santykių institute.

2. Nuo  2015 m. kovo 18 d. nustatoma tokia M. N. bendravimo su nepilnamečiu  vaiku I. N. tvarka: 

1. kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių penktadienį 17 val. A. S.  namuose ar kitoje šalims priimtinoje vietoje perduoda sūnų I. N. tėvui M. N. Tos pačios savaitės  šeštadienį  19.00 val. M. N. įsipareigoja sūnų I. N. grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu: duomenys neskelbtini Kauno r. arba į kitą su A. S. sutartą vietą;
2. M. N. kartu su sūnumi I. N. praleidžia dvi savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Šiomis atostogomis M. N. naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. S. registruotu laišku ne vėliau kaip dviem savaitėms iki atostogų pradžios;
3. M. N. su sūnumi I. N. bendrauja lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;
4. lyginiais metais bendrauja su sūnumi I. N. per šv. Velykas, pasiimant sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais – antrą šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.
5. Motinos dienos savaitgalį,  A. S.,  J. S. gimtadienių  metu, A. S. bendrauja su sūnumi I. N., nesilaikant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, M. N. gimtadienio metu,  taip pat nesilaikant eiliškumo,  tėvas bendrauja su sūnumi  I. N. nuo 17 val. iki 19 val.
6. M. N. informavus skambučiu ar sms trumpąja žinute tel. duomenys neskelbtini, arba el. paštu adresu duomenys neskelbtini A. S. apie ketinimus su sūnumi išvykti į užsienį, A. S. perduoda sūnaus asmens dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę M. N.  Sūnaus I. N. pasas grąžinamas kartu su sūnumi I. N.;
7. M. N. turi teisę su sūnumi I. N. susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sūnaus pamokoms ar užsiėmimams;
8. M. N. sūnų I. N. pasiima ir grąžina motinos gyvenamojoje vietoje adresu: duomenys neskelbtini Kauno r. arba kitoje su A. S. sutartoje vietoje.
9. M. N., negalėdamas sūnaus paimti nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. S. ne vėliau kaip prieš 24 val. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms trumpąja žinute tel. duomenys neskelbtini arba el. paštu adresu duomenys neskelbtini;
10. jeigu sūnaus I. N. susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su M. N. bendravimo su sūnumi I. N. dienomis, M. N. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
11. jei I. N. serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, A. S., ne vėliau kaip likus 24 val., apie tai informuoja M. N. skambučiu arba sms trumpąja žinute tel.  Nr. duomenys neskelbtini arba el. paštu duomenys neskelbtini.

Teismas, išklausęs šalių, psichologo paaiškinimų bei tiesiogiai nepilnamečio I. N. padarė išvadą, kad prašomas nustatyti maksimalus bendravimas šiuo metu kenkia nepilnamečio vaiko raidai ir nors teismas, nagrinėdamas šį ginčą, nenustatė jokių  neigiamų ieškovo charakterio savybių, kurios sudarytų pagrindą riboti jo ir sūnaus bendravimą, tačiau  išanalizavęs šalių nesutarimų priežastis dėl praeities įvykių, į kurį yra įtrauktas ir šalių nepilnametis sūnus, sprendė, kad maksimalus bendravimas  šiuo metu, esant įtemtiems šalių tarpusavio santykiams, daro žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi. Nors ieškovas dėl jų šeimą ištikusios nelaimės kaltina atsakovę, tačiau būtent nesibaigiantys kaltinimai, besitęsiantys šalių konfliktai formuoja nepilnamečio I. nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Teismas, betarpiškai išklausęs nepilnametį šalių sūnų I. padarė išvadą, kad prie tokio neigiamo jo požiūrio į tėvą susiformavimo ir jo nenoro bendrauti su tėvu yra prisidėjusios abi šalys t. y. abu tėvai. Nepilnametis I. tėvų konfliktus stebi ir kartu juos išgyvena nuo 2007 metų pradžioje įvykusių tėvų skyrybų. Dėl nuolatinių tėvų nesutarimų jis ne kartą buvo apklausiamas teisme, jis pats, kaip ginčo objektas, yra įtrauktas į teisminius procesus. Nepilnametis I. gyvena šeimoje, kurioje yra nuolatos aptarinėjamos teismo metu iškeltos problemos, jis nėra ir negali būti visiškai nuo to atskirtas, nes jis yra įtraukiamas į nesibaigiančius teisminius procesus. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ji privalo sūnui paaiškinti, kas vyksta, nes šie sprendimai tiesiogiai veikia nepilnametį vaiką. Ji privalo išaiškinti nepilnamečiui suprantama kalba, kodėl reikia važiuoti susitikti su ieškovu ir kodėl būtent taip ir būtent tokiu laiku ar tokioje vietoje. Nors atsakovė aiškina, kad ji nenuteikia sūnaus tėvo atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas, kurį vaikas išgirdo namų aplinkoje, galėjo suformuoti neigiamą vaiko nuomonę į vykstančius procesus. Apklausiant šalių nepilnametį sūnų, jis išreiškė nuomonę, jog galimas susidariusios situacijos sprendimas – savižudybė. Šias suicidines mintis vaikas yra paminėjęs ir psichologinių konsultacijų su ieškovu metu. Paaiškėjus šioms aplinkybėms atsakovė kreipėsi pagalbos į kitus  psichologus, pas kuriuos kartu su nepilnamečiu vaiku lankosi papildomai. Teismo nuomone, esant itin sudėtingiems šalių tarpusavio santykiams, ieškovo noras bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką yra kenksmingas  nepilnamečiam vaikui, todėl  ieškovo teisė  bendrauti su nepilnamečiu vaiku  negali būti svarbesnė už nepilnamečio sūnaus interesus, sveikatą ar net gyvybę. Teismas sprendė, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, prašomi nustatyti kassavaitiniai bendravimai, tiksliai nustatant jų bendravimo eigą, traumuoja vaiką psichologiškai, dėl ko jo brandai ir pasaulėžiūrai daroma žala. Dėl to tikslinga sumažinti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos laiką. Teismas sutiko su ieškovo reikalavimu, kad bendros konsultacijos VšĮ Šeimos santykių institute lygiomis dalimis būtų apmokamos ieškovo ir atsakovės. Kitus ieškovo ieškinyje nurodytus bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo reikalavimus paliko iš esmės nepakeistus, patikslinant šalių taikos sutarties formuluotes, taip, kad nekiltų sunkumų vykdant. Taip pat teismas sprendė, kad bendravimo tvarka  turi būti taikoma ne anksčiau kaip nuo 2015 m. kovo 18 d. Teismas atmetė ieškovo patikslintą prašymą nepilnametį sūnų pristatyti į Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS, nes tai nėra sprendimų vykdymą prižiūrinti institucija ir jai negali būti šalių susitarimu ar teismo sprendimu  numatytos papildomos funkcijos, nenustatytos pagal įstatymus. 

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės A. S. apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą, sumažindamas ieškovo M. N. ir sūnaus I. N. lankymosi bendrose psichologo konsultacijose skaičių nuo dviejų kartų iki vieno karto per mėnesį, o nustatytą bendrų psichologo konsultacijų pabaigos terminą iš „iki 2015 m. kovo 18 d.“ pakeitė į „iki bus gauta bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvada dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti betarpiškai“, atitinkamai betarpiško tėvo ir sūnaus bendravimo termino pradžią pakeitė iš „nuo 2015 m. kovo 18 d.“ į „gavus bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvadą dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti betarpiškai.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į mažamečio vaiko interesus ir įvertinęs tuos padarinius, kurių gali kilti, neapribojant maksimalaus vaiko bendravimo su tėvu, pagrįstai pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Teismas pažymėjo, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir besitęsiantys nuo 2007 m., tėvo ir vaiko bendravimas yra labai sudėtingas ir emocinis ryšys beveik nutrūkęs, vaikas nenori bendrauti su tėvu, atsakovė pripažino aplinkybę, kad būtinas laikotarpis tėvo ir sūnaus emociniam ryšiui atkurti psichologo pagalba. Atkuriant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, neigiamų padarinių tokios konsultacijos negali sukelti, nes vyksta dalyvaujant psichologui ir jų metu nebuvo stebėta, kad vaiko tėvas naudotų psichologinį spaudimą ar smurtą prieš sūnų. Vaikas yra jautrus, jo sveikatos sutrikimai bei neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu iš dalies nulemtos užsitęsusių sudėtingų šalių tarpusavio santykių. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad maksimalus bendravimas šiuo metu, esant įtemtiems šalių tarpusavio santykiams, daro žalą nepilnamečio vaiko raidai, o besitęsiantys šalių konfliktai formuoja nepilnamečio I. nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, nenurodė, kad šios pirmosios instancijos teismo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės pasikeitė ar išnyko, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje pripažino, kad, panaikinus bendravimo tvarką (psichologo pagalba), nustatytą iki 2015 m. kovo 18 d., ir  nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos palikus galioti kitą sprendimo dalį, kuria nustatyta betarpiško tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka nuo 2015 m. kovo  18 d. (teisė paimti vaiką  penktadieniais, atostogų metu ir kt.), kurios atsakovė neskundė, sprendimo vykdymas bus neįmanomas dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad neįmanoma auklėti vaiko su juo nebendraujant. Dėl to bendravimas psichologo pagalba laikytinas minimaliu bendravimu. Teismas sprendė, kad visų byloje ištirtų aplinkybių visuma nepaneigia bendravimo psichologo pagalba būtinumo bei patvirtina, kad konsultacijos vyksta nereguliariai dėl šalių ar jų sūnaus užimtumo, vaikų ligų ir kitų priežasčių. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad dėl nustatytos bendravimo vietos VšĮ Šeimos santykių institute bei  psichologės dalyvavimo vaikui  galėtų  kilti neigiamų emocijų, kad vaikas varžytųsi specialistės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bendros psichologo konsultacijos daro žalą vaiko sveikatai bei jo interesams.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atkuriant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, todėl laikotarpis nėra lemiamas ir, remiantis bylos medžiaga, teismas neturi galimybės nuspręsti, kada išnyks aplinkybės, dėl kurių nustatytas minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas per psichologą. Atsižvelgiant į vaiko amžių (11 m.), jo subjektyvi pozicija, išsakyta pirmosios instancijos teisme dėl bendrų psichologo konsultacijų yra svarbi, nes turi įtakos vaiko savijautai. Teismas pakeitė nustatytą minimalaus bendravimo terminą bei lankymosi bendrose konsultacijose periodiškumą, sumažinant iki 1 karto per mėnesį ir vietoje nustatytos datos „2015 m. kovo 18 d.“ įrašant sąlygą „ iki bus gauta bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvada dėl galimybės tėvui su sūnumi  bendrauti betarpiškai“.

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. atskirąja nutartimi informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių apie vaiko teisių pažeidimą, nurodęs, kad mažamečio vaiko tėvai A. S. ir  M. N. netinkamai vykdo savo pareigas vaiko atžvilgiu, todėl būtina juos įspėti, skatinti jų bendradarbiavimą, išaiškinti, kad, nesiėmus priemonių, užtikrinančių vaiko interesų apsaugą, gali būti imtasi įstatymų numatytų poveikio priemonių jų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriai turėtų apsvarstyti klausimą dėl siūlymo abiem tėvams išklausyti 20 valandų bendravimo su vaiku tobulinimo kursus, remiantis Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1517 patvirtintu Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas M. N. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kurios neprašė nė vienas iš tėvų ir kuriai prieštaravo Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas apribojo tėvų ir sūnaus bendravimo laisvinį nepagrįsdamas to jokia objektyviai svarbia aplinkybe, išskyrus subjektyvų vaiko norą. Kasatoriaus teigimu, jo santykiai su sūnumi ypač pašlijo nuo to momento, kada atsakovė susilaukė vaiko naujoje šeimoje, nes nuo tada I. ieškovą pradėjo vadinti „ponu M.“, o patėvį „tėčiu“. Kasatoriaus nuomone, sūnaus norai yra susiformavę dėl atsakovės auklėjimo įtakos. Vaiko susitapatinimą su savo motina, kaip neigiamą reiškinį, patvirtino ir psichologė. Kasatorius nurodo, kad tokia minimalaus bendravimo su vaiku tvarka yra identiška taikytinai nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme asmenims. Šiuo atveju nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, dėl ko galėtų būti pritaikytas toks esminis tėvo teisių suvaržymas, o jei vien tik vaiko norai būtų pagrindas nustatyti tėvų ir vaikų bendravimo sąlygas, tai reikštų, kad nepilnametis vaikas gali pats priimti sprendimus dėl savo auklėjimo ir tėvo teisės į bendravimą liktų visiškai apribotos vaiko norų.

Kasatorius pažymi, kad vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, jei konstatuoja, kad vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų neatitinka jo interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-153/2013). Kasatoriaus teigimu, remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausi vaiko interesai suprantami dvejopai: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai; antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja ypatingas šeimos netinkamumas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė tėvo elgesio netinkamumo, tačiau iš esmės suvaržė jo ryšius su sūnumi. Kasatoriaus nuomone, vaiko interesų sąvoka nėra tapati vaiko norų ir nuotaikų sąvokai, nes tai reikštų, kad ir tėvo pareiga auklėti vaiką yra nulemta paties vaiko noro būti auklėjamam.

Kasatorius nurodo, kad vaikas turi suformuotą nuomonę, kad „pas psichologą lankosi psichiškai nesveiki žmonės“, todėl natūraliai šias bendras konsultacijas vertina neigiamai. Būtent neigiamas psichologo vaidmens suvokimas sukelia vaiko neigiamą reakciją, o ne bendravimas. Kaip konstatavo byloje psichologė, berniukas išgyvena lojalumo konfliktą, būdami tokio amžiaus vaikai yra aplinkybių verčiami priimti kurį nors vieną iš tėvų, ir paprastai vaikai priima tą, su kuriuo gyvena. Nagrinėjamu atveju vaikas yra labai įsitraukęs į tėvų santykius. Tėvų nuoskaudos perduotos vaikui, kuris su jomis susitapatina. Motina nesiekia, kad vaikas turėtų ryšį su tėvu, todėl vienintelis būdas sūnui matytis su juo yra prievartinis, pas psichologą. Kasatorius nurodo, kad vaiką žaloja ne susitikimai pas psichologą, bet išankstinis vaiko vaizduotės susiformavimas, kad jis taps ligoniu, jei toliau bendraus su tėvu.  

2. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tokią bendravimo tvarką, kurios neprašė nė vienas iš tėvų, išėjo už apeliacijos ribų ir pažeidė sąžiningo proceso principus. Jei teismas vertino, kad konkreti bendravimo forma (bendravimas per psichologą) nėra tinkanti vaikui, tada teismas turėjo mažinti tik bendravimą, vykstantį pas psichologą, bet ne visą bendravimą, ypač kad ir atsakovė apeliaciniame skunde prašė nustatyti kassavaitinį tėvo ir sūnaus bendravimą. Kasatorius pažymi, kad bendravimas psichologo pagalba nėra tėvo ir sūnaus santykių siekiamybė, tačiau šiuo atveju tik ši specifinė priemonė gali būti taikoma. Teisme buvo nustatyta, kad vaiko ir tėvo esamas susilpnėjęs ryšys yra nulemtas nevykstančio bendravimo, tačiau šalys skirtingai vertino to priežastis.     

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. S. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje atsakovė buvo pateikusi prašymą skirti kasatoriui ir atsakovei mediaciją. Mediatore paskirta Kauno apygardos teismo teisėja konstatavo, kad, atsižvelgiant į šalių užimtas kategoriškas pozicijas ir ginčo aplinkybes, nėra galimybių ginčą šioje stadijoje išspręsti taikiai, todėl taikinamasis tarpininkavimas buvo nutrauktas.

Atsakovė nurodo niekada neprieštaravusi kasatoriaus bendravimui su sūnumi. Bylos nagrinėjimo metu kasatorius bendravo su sūnumi pagal savo paties prašytą nustatyti bendravimo tvarką ir, tik išaiškėjus, kad toks kassavaitinis bendravimas daro žalą nepilnamečio I. N. interesams, bylą nagrinėję teismai nustatė esant pagrindą sumažinti tokio bendravimo dažnumą.

Atsakovė pažymi, kad kasatorius nuolat reiškia nepagrįstus pareiškimus dėl sprendimo nevykdymo, teismų nustatytos aplinkybės šiose bylose yra prejudiciniai faktai ir nagrinėjamoje byloje. Iš pateiktos bendravimo pas psichologą suvestinės matyti, kad per beveik penkis mėnesius dėl įvairių priežasčių neįvyko nė viena tokia bendra konsultacija, todėl svarbiausia yra ne nustatyti tokių konsultacijų dažnumą, o kad jos iš viso įvyktų. Sumažinus konsultacijų skaičių, jau įvyko net keletas psichologą bendrų tėvo ir sūnaus konsultacijų.

Atsakovė nurodo, kad I. N. sugeba išreikšti savo pažiūras, tačiau kasatorius nelaiko jo nuomonės svarbia. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi I. N. interesų visetu, o ne nuomone, kaip teigia kasatorius. Anot atsakovės, kasatorius neskiria bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nuo jos įgyvendinimo, nes būtent tai priklauso nuo vaiko valios.

Atsakovės nuomone, byloje parodymus davusi psichologė negali išlikti neutrali, nes ji yra akivaizdžiai suinteresuota gauti atlygį už mokamas konsultacijas, todėl ir nurodo, kad jos yra būtinos, siekiant atkurti tėvo ir sūnaus ryšį.

Bylą nagrinėję teismai, nors netiesiogiai, tačiau nustatė kasatoriaus neigiamas charakterio savybes, kurias atskleidžia kasatoriaus „nesibaigiantys kaltinimai“. Atsakovė kiekvieną kartą vaikui atsisakant vykti iš namų į bendras konsultacijas yra priversta kviesti į namus antstolį ir konstatuoti šią faktinę aplinkybę. Ji nuolat ieško psichologinės pagalbos, siekdama parengti vaiką susitikimams su kasatoriumi.          

2. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą sprendimą, nes nustatė tokią kasatoriaus bendravimo su sūnumi formą, kokios jis pats ir prašė, tik, atsižvelgęs į aplinkybes ir I. N. interesų visetą, nusprendė dėl kitokio bendrų konsultacijų grafiko. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad iki bendrų psichologo konsultacijų, vaikas būtų turėjęs neurozinių sveikatos sutrikimų. Vienas konsultacijų padarinių –    I. N. suicidinės mintys. Dėl tuo šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas I. N. psichologinei būsenai, o ne kasatoriaus besąlyginiam norui bendrauti su sūnumi priverstine tvarka.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl viešojo intereso gynimo nustatant bendravimo su vaiku tvarką

Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).

Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kurios neprašė nė vienas iš tėvų, taip išeidamas už apeliacijos ribų ir pažeisdamas sąžiningo proceso principus. Kaip nurodyta pirmiau, tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.   

Dėl vaiko nuomonės reikšmės, priimant su vaiku susijusį sprendimą

Kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Tęsiant formuojamą kasacinio teismo praktiką, pažymėtina, kad, sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.  

  Nagrinėjamoje byloje teismai, išklausę vaiko nuomonės, sprendė, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma (betarpiškas bendravimas), tačiau, įvertinę vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus, nustatė minimalų vaiko bendravimą su tėvu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiuo atveju teismai ir pagrįstai vaiko nuomonę laikė tik viena iš vertinamųjų aplinkybių, vis dėlto nustatoma bendravimo tvarka turi labiausiai atitikti vaiko interesus, todėl svarbu nustatyti tikrąsias tokios vaiko nuomonės priežastis. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad bendravimas su M. N. keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, tačiau vaikas išreiškia akivaizdžiai neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, nenori su juo bendrauti. Byloje nenustatyta, kad tokį vaiko nusistatymą lemtų netinkami motinos veiksmai, tačiau bylą nagrinėjusių teismų pabrėžta, kad A. S. turėtų dėti didesnes pastangas, siekdama padėti sūnui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Tai reiškia, kad iki šiol A. S. dėtos pastangos teismų įvertintos kaip nepakankamos.

Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Nagrinėjamoje byloje tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo vyksta jau kelerius metus. Šiuo metu vaikas, dvylikametis paauglys, su tėvu bendrauja per psichologą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į susitikimus jį turi atvežti motina, tačiau ši ne visada gali asmeniškai vaiką atvežti. Kadangi nenumatytos kitos galimybės ir savarankiškai kitų neieškoma, tai vaiko susitikimai su tėvu dažnai neįvyksta dėl motinos išvykų ar kitų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motina dažnai akcentuoja, jog jos įpareigojimas atvežti sūnų į pasimatymus su tėvu riboja jos laisves, pažeidžia jos jaunesniojo sūnaus teises, nes tuo metu ji negalinti pasirūpinti mažyliu, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus. Nagrinėjamoje byloje motina nurodo nedraudžianti sūnui bendrauti su tėvu, tačiau ji jo nepalaiko ir neskatina to daryti, nors turėtų. Kaip pažymėta pirmiau, vaikas šioje konfliktinėje situacijoje nori jaustis kiek galima saugus ir tą saugumą jis suvokia kaip galimybę atsitraukti. Natūralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių nustatyti minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, todėl byla grąžintina pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą pakartotinai teismas turėtų išsiaiškinti, ar vaikui kenkia tiesioginis bendravimas su tėvu, jei taip – kuo ir dėl kokių priežasčių, kas šias priežastis lemia, ar vaikui kenkia bendravimas su tėvu per psichologą, jei taip – kuo ir dėl kokių priežasčių. Nustatant šias aplinkybes negalima apsiriboti vien byloje dalyvaujančių asmenų, vaiko ir vaiko bendravime su tėvu jau dalyvavusios psichologės paaiškinimais. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, svarstytinas psichologinės ekspertizės skyrimo byloje klausimas.

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir interesus. Nagrinėjamoje byloje I. N. jau yra ankstyvosios paauglystės amžiuje, kai jam svarbi tampa draugų nuomonė, parama, su jais kartu praleidžiamas laikas, todėl griežtai reglamentuoti pasimatymai su tėvu gali kelti jo pyktį ir nepasitenkinimą. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Iš bylos duomenų matyti, kad tėvui M. N. yra sunku rasti bendrą kalbą su sūnumi, o esant tokiam sudėtingam bendravimui, jų sąlyčio taškų tolygiai mažėja. Tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl M. N. turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Byloje nustatyta, kad šiuo metu I. N. vaikšto ir į individualias kito psichologo, padedančio jam išgyventi susidariusią situaciją, konsultacijas. Psichologė, kuri dalyvauja bendruose susitikimuose su tėvu, jam atrodo „keista“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekiant užtikrinti vaiko stabilią raidą ir jo saugų perėjimą iš vaikystės į suaugusiojo pasaulį, būtina teikti koordinuotą, planingą pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus ir bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek vaikui, tiek abiem jo tėvams šiuo metu reikalinga specialisto pagalba, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga nustatyti trijų pakopų susitikimą su tėvu, t. y. motina kartu su sūnumi turi atvykti pas teismo parinktą psichologą, kuris kartu su motina ir vaiku išsiaiškintų jų baimes, lūkesčius dėl susitikimo ir kitus svarbius klausimus. Tada motina išvyktų, palikdama sūnų pas psichologą, kuris individualiai kalbėtųsi su vaiku iki susitikimo su tėvu. Pasirodžius tėvui, vyktų bendra tėvo, vaiko ir psichologo konsultacija, po kurios vaikui su tėvu būtų siūloma praleisti laiką drauge. Po šio susitikimo turėtų vykti veidrodinis vaiko perdavimas motinai, t. y. pradžioje tėvas ir sūnus kartu su psichologu aptartų įvykusį susitikimą, vėliau, tėvui išėjus, psichologas individualiai kalbėtųsi su vaiku apie jo savijautą ir patirtus išgyvenimus ir, pasirodžius motinai, buvęs susitikimas su tėvu būtų aptariamas psichologo kartu su vaiku ir motina. Tai leistų suteikti psichologinę pagalbą ne tik vaikui, bet ir jo tėvams, taip pat leistų išvengti vykusio susitikimo interpretacijų. Be to, tai užkirstų kelią, bent jau pradžioje, tėvo ir motinos susitikimams ir galimiems naujiems konfliktams vaiko akivaizdoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motina, tėvas ir vaikas gali suderinti savo dienotvarkes taip, kad tokio pobūdžio susitikimas įvyktų, o esant objektyvioms priežastims susitikimo laikas turėtų būti perkeltas, bet ne jo iš viso atsisakyta.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino vaiko ir tėvo susitikimų skaičių. A. S., teikdama apeliacinį skundą, nurodė, kad ji sutinkanti su betarpišku vaiko bendravimu su tėvu, nes vaiką piktina susitikimai pas psichologą. Akivaizdu, kad tik betarpiški susitikimai šiuo metu yra neįmanomi dėl didelio vaiko priešiškumo tėvui, tačiau, jei nebus nustatytos objektyvios priežastys, dėl ko dažnas bendravimas su tėvu gali neatitikti vaiko interesų, teismas turėtų numatyti ir betarpiškus I. N. susitikimus su tėvu. Kadangi tai yra vaiko teisė, tai tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti ir sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu.

Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog teismas neturi galimybės nuspręsti, kada išnyks aplinkybės, dėl kurių nustatytas minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas per psichologą, todėl vietoje pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos datos „2015 m. kovo 18 d.“ įrašytina sąlyga „iki bus gauta bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvada dėl galimybės tėvui su sūnumi  bendrauti betarpiškai“, yra nepagrįsta, nes tai yra sąlyginis sprendimas, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla gąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kuris, išsiaiškinęs, ar vaikui kenkia tiesioginis bendravimas su tėvu ar bendravimas su tėvu per psichologą, jei taip – kuo ir dėl kokių priežasčių, kas šias priežastis lemia, įvertinęs vaiko nuomonės dėl atsisakymo bendrauti su tėvu susidarymo priežastis, nustatytų labiausiai vaiko interesus atitinkantį ir objektyviais įrodymais pagrįstą I. N. susitikimų su tėvu skaičių, laiką, būdą, taip pat parinktų psichologą, jei būtų nuspręsta, kad šiuo metu I. N. interesus geriausiai atitinka bendravimas su tėvu dalyvaujant trečiajam asmeniui.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 20,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio   1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintaras Kryževičius

                                                                      Sigita Rudėnaitė

                                                                      Gediminas Sagatys