Civilinė byla Nr. e2-671-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00128-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tordena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tordena“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius prašė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tordena“.
2. Nurodė, kad UAB „Tordena“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – Fondo biudžetas) 2022 m. kovo 5 d. sudarė 4 866,96 Eur, iš jų: 4 632,20 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 234,76 Eur delspinigių. Kadangi atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo Fondo biudžetui nesumokėjo, bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, darytina išvada, kad bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
3. Atsakovė UAB „Tordena“, atstovaujama vadovo D. P., atsiliepime į pareiškimą prašė nekelti bankroto bylos UAB „Tordena“, o netenkinus šio reikalavimo – pasirengimo nagrinėti UAB „Tordena“ bankroto bylą teisme posėdį atidėti, kol bus pradėta baudžiamoji byla įtariamiesiems A. N. ir T. N.
4. Nurodė, kad UAB „Tordena“ vadovas D. P. 2020 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl buhalterinės apskaitos ir kitų įmonės veiklos dokumentų bei stacionaraus kompiuterio su jame įdiegta UAB „Tordena“ buhalterinės apskaitos programa vagystės. Taip pat 2021 m. kovo 8 d. UAB „Tordena“ vadovas D. P. kreipėsi su pareiškimu į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (toliau – FNTT) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusios UAB „Tordena“ darbuotojos ir akcininkės A. N. ir T. N. padarytų nusikalstamų veiksmų UAB „Tordena“ atžvilgiu. 2019 m. lapkričio 16 d. A. N. neteisėtai perėmė prieigą prie bankuose esančių įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų ir pasisavino iš jų lėšas, dėl to UAB „Tordena“ neturėjo galimybės tinkamai ir laiku įvykdyti prievolinių įsipareigojimų, taip pat atsiskaityti ir su VSDFV. A. N. taip pat pasisavino visus įmonės dokumentus, antspaudą, kuriuo ji neteisėtai pasirašinėjo UAB „Tordena“ vardu PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, dėl to įmonės įsiskolinimai žymiai išaugo. FNTT yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00012-21 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamos veikos UAB „Tordena“ galimai patyrė 24 725,15 Eur žalą. Atgavus pasisavintas įmonės lėšas, būtų galima padengti įsiskolinimą Fondo biudžetui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą; iškėlė UAB „Tordena“ bankroto bylą.
6. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Tordena“ valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikto vėliausio laikotarpio – 2019 m. balanso duomenis įmonės turto vertė 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 50 850 Eur sumą, kurią sudarė ilgalaikis materialusis turtas – 7 538 Eur, ir trumpalaikis turtas – 43 278 Eur, iš kurio atsargos – 32 648 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 10 630 Eur. Tuo tarpu UAB „Tordena“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 51 752 Eur sumą, susidedančią vien iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Atsakovės 2019 m. laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2019 m. įmonė turėjo 7 662 Eur nuostolių, įmonė nuotolingai dirbo ir 2018 m. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis UAB „Tordena“ vardu valdytojo – savininko teise registruota transporto priemonė „Opel Insignia Sports Tourer“, pirmosios registracijos data – 2009 m. balandžio 24 d., šios transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, jai taikyti apribojimai. Duomenų apie nurodytos transporto priemonės likutinę vertę atsakovė nepateikė. Be pareiškėjo, atsakovė turi ir kitų kreditorių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai, be išieškojimo pareiškėjui, vykdo 2 vykdomąsias bylas dėl 28 355,98 Eur išieškojimo išieškotojų A. N. (4 753,73 Eur – iš darbo santykių, pagal Darbo ginčų komisijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 20 d. sprendimą) ir UAB „Dastara“ (23 602,25 Eur, pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymą) naudai. VSDFV 2022 m. kovo 5 d. duomenimis UAB „Tordena“ yra 1 apdraustasis, kuris yra vaiko priežiūros atostogose.
7. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų atsakovės galimybes išlikti aktyviu rinkos dalyviu. UAB „Tordena“ turi įsiskolinimą pareiškėjui, taigi, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. UAB „Tordena“ įsiskolinimai jau 2019 m. viršijo turimo turto vertę, 2018–2019 m. ji dirbo nuostolingai. Atsakovės finansiniai sunkumai tęsiasi jau keletą metų, todėl negali būti laikomi laikinais. UAB „Tordena“ neturi jokio nekilnojamojo turto, įrodymų apie transporto priemonės likutinę vertę teismui nepateikta. Atsakovė nepateikė duomenų apie 2019 m. balanse nurodytų atsargų sudėtį, likutinę jų vertę, todėl nėra galimybės spręsti apie jų likvidumą, jeigu atsargos yra išlikusios. Nustatytų aplinkybių atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Darbo ginčų komisijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 20 d. sprendimas dėl 4 753,73 Eur priteisimo A. N. ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymas dėl 23 602,25 Eur išieškojimo UAB „Dastara“, kurių pagrindu antstoliai vykdo išieškojimą, yra galiojantys, nepanaikinti. Atsakovės nurodyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, vertinant atsakovės mokumą, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi vien pradėtas ikiteisminis tyrimas asmens kaltės ir žalos padarymo fakto nepatvirtina. Aplinkybės, kad atsakovė nuo 2020 m. VĮ Registrų centrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, turi tik 1 apdraustąjį, kuris yra vaiko priežiūros atostogose, teismui registruotu įmonės buveinės adresu nepavyko įteikti procesinių dokumentų, leidžia spręsti, kad UAB „Tordena“ veiklos faktiškai nevykdo. Atsiliepime pati atsakovė iš esmės pripažino, kad veiklos nevykdo, mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais galimybes sieja su žalos įmonei iš A. N. ir T. N. atlyginimo tikimybe, kuri šiuo metu net nėra nustatyta. Jokių įrodymų, patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad atsakovės finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, atsakovė teismui nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad tokia atsakovės būsena faktiškai atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas UAB „Tordena“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
8. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės yra sąlyginės, neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 1622 straipsnis). Be to, bylos atidėjimas tokiam neapibrėžtam laikotarpiui prieštarautų bendriesiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei nemokumo proceso efektyvumo principams, bankroto proceso tikslams, neatitiktų JANĮ 25 straipsnio 1–2 dalių reikalavimų (CPK 7 straipsnis, JANĮ 3 straipsnio 1 punktas, 25 straipsnio 1–2 dalys), todėl teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus pradėta baudžiamoji byla įtariamiesiems A. N. ir T. N.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Tordena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad buvusi UAB „Tordena“ darbuotoja ir akcininkė A. N. neteisėtai pasisavino įmonės veiklos ir apskaitos dokumentus bei antspaudą. Dėl to apskaitos paslaugų sutarties pagrindu UAB „Tordena“ finansinę apskaitą tvarkanti UAB „RBF apskaita“ negalėjo paruošti įmonės finansinės ataskaitos dokumentų, t. y. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, ir jų pateikti VĮ Registrų centrui įstatymo nustatyta tvarka.
9.2. UAB „Tordena“ savo gamybinę bei administracinę veiklą perkėlė į nuomojamas patalpas adresu Pakalnės g. 5D, Domeikava, Kauno r. UAB „Tordena“ buveinės adresas Europos pr. 122, Kaunas, turėjo būti pakeistas, bet akcininkė A. N. nedavė sutikimo buveinės adreso keitimui, taip pat nedalyvavo šaukiamame akcininkų susirinkime. Dėl šių objektyvių priežasčių UAB „Tordena“ vadovas negalėjo tinkamai pasielgti ir užtikrinti teisingo įmonės adreso įregistravimo bei išviešinimo.
9.3. UAB „Tordena“ turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, nes jos turto vertė yra 43 467,70 Eur, o įsiskolinimų dydis siekia 33 222,94 Eur.
9.4. Teismas nevertino atsakovės pasiūlymo kaip pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą ir siekti, kad šalys taikiai susitartų ir išspręstų ginčą. UAB „Tordena“ vadovas yra kartu ir akcininkas, todėl yra suinteresuotas, kad UAB „Tordena“ nebūtų paskelbta kaip nemoki įmonė ir vėliau likviduota, o tęstų savo pradėtą skystų trąšų gamybos veiklą, ypatingai, kai trąšų gamybos įranga nėra panaikinta, žaliavos saugomos sandėlyje.
10. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2022 m. gegužės 30 d. duomenimis, UAB „Tordena“ yra 1 apdraustasis (vaiko priežiūros atostogose), taigi, darytina išvada, kad bendrovė faktiškai veiklos nevykdo.
10.2. UAB „Tordena“ nekilnojamojo turto neturi, bendrovės vardu yra įregistruota 2009 m. transporto priemonė „Opel Insignia Sports Tourer“, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, įregistruoti apribojimai. Antstolių informacinės sistemos 2022 m. gegužės 30 d. duomenimis, UAB „Tordena“ atžvilgiu yra pradėtos keturios vykdomosios bylos dėl bendros 33 402,79 Eur sumos išieškojimo kreditorių VSDFV Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), A. N. (darbo užmokestis), UAB „Dastara“ naudai. Tai, kad bendrovė negali sumokėti įsiskolinimo VSDFV Kauno skyriui, bendrovės atžvilgiu yra pradėtas tiek nesumokėtų mokesčių, tiek darbo užmokesčio priverstinis išieškojimas, patvirtina aplinkybę, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra ne laikini, o nuolatinio pobūdžio.
10.3. Vertinant UAB „Tordena“ 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovė jau 2019 m. atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą nemokios įmonės būseną. UAB „Tordena“ neįvykdė savo pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinę atskaitomybę už 2020–2021 m. laikotarpius. Apeliantė taip pat į bylą nepateikė aktualios finansinės atskaitomybės, todėl nėra galimybės spręsti apie realią bendrovės finansinę situaciją.
10.4. UAB „Tordena“ vadovas nepateikė pakankamai duomenų ir neįrodė, kad bendrovė yra pajėgi toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Pateikti duomenys apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00182-21 pagal BK 302 straipsnio 1 dalį savaime neįrodo įmonės mokumo. FNTT 2022 m. gegužės 4 d. rašte nurodyta, kad UAB „Tordena“ turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl galimai padarytos 24 725,15 Eur žalos. Galimos turtinės teisės įgijimas nepatvirtina aplinkybės, kad išnagrinėjus bylą galimai padaryta žala bus priteista ir realiai išieškota ir kad šios žalos išieškojimas atkurs įmonės gyvybingumą.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Tordena“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (2019 m. lapkričio 12 d. akcininkų sutarties, 2021 m. vasario 17 d. turto arešto akto Nr. S-125, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, 2021 m. kovo 8 d. UAB „Tordena“ pareiškimo FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopijas), kuriais grindžia skunde nurodytas aplinkybes. Tačiau apeliantė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių nepateikė šių įrodymų pirmosios instancijos teisme. Be to, pažymėtina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliantė nenurodė, kaip akcininkų sutartis yra susijusi su šioje byloje sprendžiamu ginčo klausimu dėl bendrovės (ne)mokumo. Įrodymus apie inicijuotą ikiteisminį tyrimą apeliantė jau pateikė pirmosios instancijos teisme, todėl papildomai pagrįsti šią aplinkybę nėra būtinybės. 2021 m. vasario 17 d. turto arešto akte nurodytas areštuotas UAB „Tordena“ priklausantis turtas, todėl šie duomenys, nors ir pateikti pavėluotai, yra reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas priima šį naują įrodymą, o kitus apeliantės pateiktus įrodymus atsisako priimti dėl minėtų priežasčių.
Dėl nemokumo proceso inicijavimo tvarkos, kai jį inicijuoja kreditorius
14. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.
15. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).
16. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorius VSDFV Kauno skyrius 2022 m. vasario 7 d. pranešime nurodė, jog UAB „Tordena“ yra skolinga Fondo biudžetui 4 866,96 Eur (t. y. 4 632,20 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 234,76 Eur delspinigių). Taip pat nurodė, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo nesumokėjus šios skolos arba kreditoriams nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, VSDFV Kauno skyrius kreipsis į teismą dėl UAB „Tordena“ bankroto bylos iškėlimo.
19. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad minėtas pranešimas išsiųstas registruotu laišku tiek Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Tordena“ buveinės adresu Europos pr. 122, Kaunas, tiek jos vadovo D. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytus siuntų numerius patikrinus Lietuvos pašto interneto svetainėje (https://www.post.lt/siuntu-sekimas) duomenis apie šių siuntų pristatymą, nustatyta, kad abiem adresatams siuntų įteikti nepavyko ir jos buvo grąžintos siuntėjui po to, kai gavėjai per nustatytą terminą neatvyko į pašto skyrių atsiimti siuntos.
20. Atskirajame skunde kaip vieną iš argumentų apeliantė nurodo tai, kad UAB „Tordena“ savo gamybinę bei administracinę veiklą perkėlė į nuomojamas patalpas adresu Pakalnės g. 5D, Domeikava, Kauno r. Anot apeliantės, UAB „Tordena“ buveinės adresas Europos pr. 122, Kaunas, turėjo būti pakeistas, bet akcininkė A. N. nedavė sutikimo buveinės adreso keitimui, taip pat nedalyvavo šaukiamame akcininkų susirinkime. Dėl šių objektyvių priežasčių UAB „Tordena“ vadovas negalėjo užtikrinti teisingo įmonės adreso įregistravimo.
21. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.62 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registre, be kita ko, turi būti nurodytas juridinio asmens buveinės adresas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktą).
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nepasirūpinusi, kad jos registruotu buveinės adresu būtų priimama jai skirta korespondencija, prisiima su tuo susijusią riziką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki minėto pranešimo išsiuntimo informavo kreditorių VSDFV Kauno skyrių, jog visą jai skirtą korespondenciją siųstų bendrovės veiklos vykdymo adresu Pakalnės g. 5D, Domeikava, Kauno r. Be to, kaip minėta, pranešimas buvo išsiųstas ir Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Tordena“ vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti teisingus duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas).
24. Byloje nustatyta, kad tiek iki kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikimo teismui, tiek iki skundžiamos nutarties priėmimo, kai atsakovei įteikus procesinius dokumentus jai faktiškai tapo žinoma apie inicijuojamą bankroto bylos iškėlimą, atsakovė neatsiskaitė su kreditoriumi, taip pat nesudarė susitarimo dėl pagalbos ir nebuvo priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
25. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nevertino atsakovės pasiūlymo VSDFV apsvarstyti visus įmanomus susidariusio įsiskolinimo padengimo susitarimo projektus, įskaitant ir taikos sutarties sudarymo galimybes, kaip pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą ir siekti, kad šalys taikiai susitartų ir išspręstų ginčą. Tačiau atsakovės atsiliepime į kreditoriaus pareiškimą buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą ne šiuo pagrindu, o kitu – kol bus pradėta baudžiamoji byla įtariamiesiems A. N. ir T. N. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad tokios aplinkybės yra sąlyginės ir neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą minėtu pagrindu (CPK 1622 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad įstatyme numatyta galimybė atsakovei sudaryti taikos sutartį su kreditoriais ir esant iškeltai įmonės bankroto bylai (JANĮ 80 straipsnis).
26. Taigi, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų
27. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
28. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
30. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
31. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi, kuria priėmė kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, be kita ko, įpareigojo atsakovės vadovą per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, aktualų finansinių ataskaitų rinkinį ir kitą nutartyje nurodytą informaciją. Atsakovės vadovas per nustatytą terminą tokių duomenų teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „Tordena“ VĮ Registrų centrui pateikto vėliausio laikotarpio – 2019 m. balanso duomenimis, pagal kuriuos įmonės turto vertė 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 50 850 Eur sumą, kurią sudarė ilgalaikis materialusis turtas – 7 538 Eur, ir trumpalaikis turtas – 43 278 Eur, iš kurio atsargos – 32 648 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 10 630 Eur. Tuo tarpu UAB „Tordena“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudarė 51 752 Eur sumą, susidedančią vien iš per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie 2019 m. balanse nurodytų atsargų sudėtį, likutinę jų vertę, todėl nėra galimybės spręsti apie jų likvidumą, jeigu atsargos yra išlikusios. Pagal to paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą 2019 m. atsakovė turėjo 7 662 Eur nuostolių, įmonė nuotolingai dirbo ir 2018 m.
33. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad buvusi UAB „Tordena“ darbuotoja ir akcininkė A. N. neteisėtai pasisavino įmonės veiklos ir apskaitos dokumentus bei antspaudą, dėl to finansinę apskaitą tvarkanti UAB „RBF apskaita“ negalėjo paruošti įmonės finansinės ataskaitos dokumentų, t. y. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, ir jų pateikti VĮ Registrų centrui įstatymo nustatyta tvarka. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad UAB „Tordena“ turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais, nes jos turto vertė yra 43 467,70 Eur, o įsiskolinimai – 33 222,94 Eur. Apeliantė pateikė 2021 m. vasario 17 d. turto arešto aktą Nr. S-125, iš kurio matyti, kad antstolis areštavo UAB „Tordena“ priklausantį kilnojamąjį turtą (gamybinę įrangą, medžiagas ir kitus kilnojamuosius daiktus), kurio bendra vertė 43 467,70 Eur. Ši suma viršija apeliantės nurodytą įsiskolinimų kreditoriams sumą, tačiau tokių duomenų pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta, todėl teismas jų negalėjo įvertinti spręsdamas ginčo klausimą dėl įmonės nemokumo.
34. Be to, teismas nustatė, kad pagal VSDFV 2022 m. kovo 5 d. duomenis UAB „Tordena“ yra tik 1 apdraustasis, kuris yra vaiko priežiūros atostogose, todėl sprendė, kad atsakovė faktiškai veiklos nevykdo.
35. Apeliantė mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais galimybes sieja su A. N. ir T. N., kurių atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarytos žalos įmonei atlyginimu. Tačiau šiuo metu tokios žalos padarymo faktas net nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Juolab kad debitorių skolos turi būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.).
36. Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų įmonės mokumą, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagal juos nustatytas aplinkybes, iš kurių visumos buvo galima konstatuoti, jog įmonė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
Dėl prašymo nutraukti bylą, atsiskaičius su pareiškėju
37. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m birželio 15 d. gautas apeliantės prašymas nutraukti civilinę bylą. Prašyme nurodoma, kad pareiškėjo VSDFV reikalavimas yra visiškai padengtas. Kartu su prašymu pateiktas tos pačios dienos mokėjimo dokumentas patvirtina, kad už atsakovę į VSDFV sąskaitą pervesta 4 866,97 Eur suma.
38. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 16 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė sumokėjo visą įsiskolinimą Fondo biudžetui, pareiškėjas atsisako pareikšto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tordena“.
39. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Toks teisinis reguliavimas yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, kadangi sudaro galimybę skolininkui gera valia įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kol dar nėra išspręstas klausimas dėl įmonės nemokumo ir kitų bankroto bylos iškėlimui reikšmingų aplinkybių. Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kai apeliacinės instancijos teismui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, skolininkas patenkina pareiškimą pateikusio kreditoriaus reikalavimą arba šis kreditorius atsisako nuo reikalavimo. Tokia situacija JANĮ nėra reglamentuojama ir ji iš esmės skiriasi nuo JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės, kadangi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs įmonės nemokumą.
40. Apeliacinės instancijos teismas, plėtodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu, yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą. Tačiau reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo gali būti pagrindas atsisakyti kelti juridiniam asmeniui bankroto bylą tik jeigu reikalavimo patenkinimas po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo iš esmės keičia įmonės finansinės būklės vertinimą, t. y. įmonė patenkina jos mokumo vertinimui reikšmingą reikalavimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimo patenkinimas ar jo atsisakymas po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos priėmimo savaime nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti ar atsisakyti kelti bankroto bylą. Kiekvienu atveju privalu įvertinti, ar toks kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo atsisakymas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą ar net padeda atkurti įmonės mokumą. Priešingu atveju, bankroto bylos nutraukimas ar atsisakymas kelti bankroto bylą vien tuo pagrindu, kad įmonė po pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo patenkino jos mokumo atkūrimui reikšmės neturintį reikalavimą ar kreditorius atsisakė šio reikalavimo, paneigtų apeliacinio proceso tikslą, pagal kurį apeliacija yra instancinė pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, taip pat neatitiktų viešojo intereso apsaugos įmonių bankroto procese reikalavimo. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Todėl atsisakymas kelti bankroto bylą patenkinus kreditoriaus reikalavimą arba pastarajam jo atsisakius po pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo galimas tik jei reikalavimo patenkinimas ar atsisakymas reikšmingai keičia įmonės nemokumo vertinimą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1515-407/2020, 30 punktą).
41. Nagrinėjamu atveju apeliantė, kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme pateikė naują įrodymą, t. y. 2021 m. vasario 17 d. turto arešto aktą Nr. S-125, iš kurio matyti, kad antstolis areštavo UAB „Tordena“ priklausantį kilnojamąjį turtą (gamybinę įrangą, medžiagas ir kitus kilnojamuosius daiktus), kurio bendra vertė 43 467,70 Eur. Atskirajame skunde nurodyta, kad UAB „Tordena“ įsiskolinimai kreditoriams siekia 33 222,94 Eur sumą, kurią sudaro: 4 753,73 Eur skola A. N. pagal Darbo ginčų komisijos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. sausio 20 d. sprendimą, 23 602,25 Eur skola UAB „Dastara“ pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymą ir 4 866,96 Eur įsiskolinimas Fondo biudžetui. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pagal Antstolių informacinės sistemos 2022 m. gegužės 30 d. duomenis, UAB „Tordena“ atžvilgiu yra pradėtos keturios vykdomosios bylos dėl bendros 33 402,79 Eur sumos išieškojimo kreditorių VSDFV Kauno skyriaus, VMI, A. N. ir UAB „Dastara“ naudai. Kadangi su VSDFV po skundžiamos nutarties priėmimo buvo visiškai atsiskaityta, darytina išvada, jog šiuo metu apeliantės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 28 535,83 Eur (33 402,79 Eur - 4 866,96 Eur). Ši suma neviršija nustatytos apeliantei priklausančio turto vertės (43 467,70 Eur), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonė turi galimybę atsiskaityti su savo kreditoriais ir tęsti veiklą.
42. Įvertinus apeliantės pateiktus papildomus duomenis apie turimą realų turtą ir jo vertę bei atsižvelgiant į tai, jos turimo turto pakanka visoms skoloms padengti ir yra galimybė tęsti įmonės veiklą, darytina išvada, kad šios naujos aplinkybės iš esmės keičia įmonės nemokumo vertinimą, t. y. nebėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Tordena“ yra nemoki pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį. Tai sudaro pagrindą atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
43. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant pareiškėjo prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą.
44. Atsižvelgiant į tai, kad tokį bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatą lėmė pačios apeliantės veiksmai, atlikti jau po skundžiamos nutarties priėmimo (be pateisinamos priežasties pavėluotas įrodymų pateikimas ir atsiskaitymas su pareiškėju teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą), šiuo atveju žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą, negrąžintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Tordena“.
Teisėjas Vigintas Višinskis