Baudžiamoji byla Nr. 1-444-810/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39130-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14.3.3.2;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 3 d.

Druskininkai

Alytaus

sekretoriaujant Vaidai Šukienei, Jolantai Lasevičienei, Loretai Žukevičiūtei,  

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokurorui Juozui Valickui,  

mažametės nukentėjusiosios G. B. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei G. B., mažametės nukentėjusiosios J. G. įstatyminei atstovei D. B., mažamečių nukentėjusiųjų G. B. ir J. G. atstovui advokatui Jonui Amšiejui,

kaltinamajai E. J. ir jos gynėjui advokatui Vytui Kantaravičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. J. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20 val. 35 min. prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė mažametėms J. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą ir jas sužalojo, o būtent: tyčia, sugriebė abiem rankomis mažametėms J. G. ir G. B. už plaukų ir juos tempdama ne mažiau kaip 1 kartą sutrenkė jas veidais vieną su kita, tokiu būdu nukentėjusiajai mažametei J. G. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai mažametei G. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji E. J. (toliau – ir kaltinamoji) kalta neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimą dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir atsakyti į klausimus atsisakė.

Nors kaltinamoji savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, tačiau jos kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji mažametė J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jas ta moteris su G. „sudaužė“ kaktomis. Tai buvo vasarą, dienos metu, tikslios dienos neprisimena. Jos nuėjo prie G. namų, nes norėjo eiti namo. Tačiau paspaudė ne tą numerį – 20. Atsiliepė kažkoks berniukas, jis pasakė, kad tuoj ateis. Berniukas atėjo, galvojo kad jo draugės. Jam nuėjus iš G. namo išėjo moteris garbanotais tamsiais ilgais plaukais. Ji buvo apsirengusi chalatu, „ružavai“. Ši moteris paėmė jas už kasų ir pradėjo daužyti kaktomis, į viena kitos kaktą. Daužė 4 ar 3 kartus. Ką moteris sakė, neprisimena – kažką “ar daugiau taip nedarysit”. Moteris taip sakė jas mušdama. Jas sutrenkė lauke šalia namo. Tą moterį matė pirmą kartą. Moteris mušė, nes netyčia jai vieną kartą paskambino. Jos tai moteriai sakė, kad daugiau taip nedarys. Ką ši atsakė, nežino. Į tą butą paskambino netyčia. Po to jos nubėgo prie suoliuko, prie „Maximos“, verkė. Ji ir G. paskambino mamoms. Mamą ji (J. G.) sutiko kieme. Mama paklausė, kodėl verkia, mamai papasakojo apie moterį. Paskambino G. ir nuėjo į laiptinę, ėjo pas tą moterį, tačiau durų ji neatidarė. Kai paėmė už plaukų, buvo guzelis, G. praskėlė lūpą. Abi verkė. Galvytėje buvo guziukas, kurioje vietoje, neprisimena. Jo beveik neskaudėjo, tik prisilietus stipriau - skaudėjo. Ar ji ir G. tą dieną buvo užsigavusios, neprisimena. Apie šį įvykį ji (J. G.) papasakojo mamai. Ar rodė, kur skauda, neatsimena. Tą dieną jos (J. G.) plaukai buvo surišti gumyte. Neprisimena, ar grįžus į namus mama fotografavo galvą (1 t., b. l. 75-79). Nukentėjusiosios mažametės J. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašas užfiksuotas kompaktiniame diske.

Nukentėjusioji mažametė G. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad ją tokia moteris paėmė už kasų su drauge ir „sumušė“. Jos draugė J., jai taip pat 8 metai. Prieš tai buvo kieme, mama paskambino, kad eitų į namus, draugė palydėjo iki namų. Ji paskambino į lauko duris. Netyčia paskambino kitą numerį (20), turėjo paspausti 35. Greitai atlėkusi moteris pasakė “va”, po to paėmė už kasų ir trenkė jas veidais, tai darė ne vieną kartą, kiek kartų, nepamena. Moteris paklausė, į kurį butą skambino. Mergaitės pabėgo, kiekviena nuėjo į namus. Kai grįžo, apie tai papasakojo savo mamoms. Tos moters nebuvo mačiusi. Tai įvyko „į vakarą“. Kas buvo toliau neprisimena. Kai sutrenkė, atsitrenkė viena į kitą veidais. Truputį skaudėjo veidą, lūpą, vėliau ji verkė. Draugei buvo vos ne mėlynė. Jai lūpa beveik kaip suskilo, supūliavo. Po to laiko eidama su mama tą moterį matė. Ši jų nematė, nekalbino. Po įvykio nubėgo į parkelį, moteris jų nesivijo. Atsakydama į klausimus nukentėjusioji G. B. papildomai nurodė, kad prieš šį įvykį J. susimušė galvą ir vos „neskilo“. Kai suėmė už plaukų, sutrenkė daugiau nei du kartus, kiek - neprisimena. Ji sutrenkė kelis kartus ir paklausė, į kurį butą skambino, ir vėl sutrenkė. Kai ta moteris atėjusi pasakė “va” ir pagriebė už kasų, suprato, kad jas pagavo, surado, pagriebė. Ta moteris taip darė, nes paskambino į šios buto duris, ji supyko. Tai moteriai jos paskambino pirmą kartą. Girdėjo, kad tai moteriai dar kažkas skambino į duris. Ta moteris sutrenkė jas prie lauko durų lauke, daugiau kitų žmonių lauke nebuvo. Į namo rūsį eina tik su mama. Apie šį įvykį kalbėjo su policija, viską papasakojo. Moteris buvo apsirengusi chalatu, kokios spalvos, neprisimena, lyg šviesiai violetinis. Kai paskambino numeriu 20, niekas neatsakė, jokio balso neišgirdo. Kai ta moteris pasirodė, suprato, kad iš 20 buto, nes degė tie skaičiukai (t. 1, b. l. 141-142). Nukentėjusiosios mažametės G. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašas užfiksuotas kompaktiniame diske.

Nukentėjusiosios mažametės J. G. atstovė pagal įstatymą D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo 2018 m. rugpjūčio 14 d., link vakaro. Jos dukra J. G. susitiko su bendraamže G. B. lauke pažaisti. Mergaitėms susitikus, jos vieną kartą buvo parbėgusios į D. B. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet ji dukrai priminė, kad ši 21.00 val. turi grįžti į namus, po ko jos vėl išėjo į lauką. 20.39 val. ji sulaukė savo dukros skambučio. Dukra verkdama šaukė: „pasitik mane“. Bandė aiškintis telefonu, kas vyksta, tačiau nieko nesuprato. Dukrai pasakius, kad eina link namų, išbėgusi į lauką ją pasitikti, su ja susitiko tarp 20-ojo namo ir stadiono, ties elektros pastote. Dukra verkė, krūpčiojo, kūkčiojo, buvo susiėmusi už viršugalvio, paskui nusiramino ir pasakė, kad  nepažįstama teta ją ir jos draugę G. B. paėmė už plaukų. Kaip ta moteris atrodė, duktė nepasakojo. Dukra vaizdžiai rodė, kaip paėmė ją ir G. B. už plaukų ir „sukalė“ veidais, kaktomis, galvomis. Kaip vaikas tiksliai išsireiškė, nepamena. „Sukalė“ - tai reiškia sutrenkė vieną priešais kitą veidais: paėmė vieną mergaitę už plaukų, paėmė kitą mergaitę už plaukų ir jų veidus pradėjo daužyti vieną į kitą. Dukra J. G. sakė, kad (sutrenkė) tikrai ne vieną kartą, kiek - nepamena. Tą dieną dukros plaukai buvo palaidi. Apžiūrėjusi skaudantį dukros viršugalvį pamatė, kad viršugalvis paraudęs nuo pešimo, tempimo, įžiūrėjo lyg kraujosruvą. Paklausus, kur yra G. B., pasakė, kad nuėjo namo. Iš karto paskambinus G. B. mamai G. B. pastaroji pasakė: „aš einu pas tą moterį“. Nuėjus prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyvena G. B., prie laiptinės laukė  G. B. su savo dukra. G. B. pasakojo tą patį, kaip ir J. (G.). Pasakė, kad norėjo paskambinti į savo butą, kad mama įleistų jas į namus, bet netyčia surinko ne tą domofono numerį. Suprato, kad to buto savininkė įsižeidė ir supyko, kad mergaitės ne ten pataikė. Vėliau paaiškėjo, kad tai yra E. J.. Ji išėjo ir, kaip dukra J. G. išsireiškė, „sukalė, sutrenkė, sumušė“ jas veidais, pešdama už plaukų, taip sukeldama fizinį skausmą, emocinį stresą. Abi mergaitės buvo psichologiškai labai išgąsdintos. G. B. lūpa nuo sutrenkimo buvo ištinusi. Moteris (E. J.) durų neatidarė, todėl apie šį įvykį pranešė policijai. Atvykusių policijos pareigūnų ji taip pat neįleido. Tuomet nuvyko į policiją, kur buvo suformintas įvykis.  Į papildomai užduotus klausimus D. B. atsakė, kad dukrai pakvietus ją į lauką, ji (D. B.) apžiūrėjo dukros sužalojimus – pamatė paraudimą viršugalvyje, kur buvo pešami plaukai. Dukra bėgdama laikėsi už tos vietos, rėkė ir verkė. Paklausus, kur skauda, pasakė, kad skauda kaktą, tačiau apžiūrėjusi kaktą, D. B. nei mėlynių, nei paraudimų ar praskėlimo nematė. Dukrai labai skaudėjo. Grįžus D. B. iš policijos ji (J. G.) nemiegojo, jai skaudėjo. Po to ji (J. G.) krūpčiojo naktimis, bijodavo viena eiti į lauką, nes patyrė emocinį, psichologinį šoką. Kaltinamosios E. J. anksčiau ji (D. B.) nepažinojo, ją pirmą kartą pamatė teisme. D. B. nurodė, jog dukros J. G. galvos viršugalvyje plaukų srityje buvusį paraudimą ji nufotografavo. Duktė J. G. naktį po įvykio skundėsi viršugalvio skausmu, bei kad skauda kaktą, nosį ir veiduką. Labiausiai skundėsi viršugalviu, kur nuo pešimo ir tempimo buvo paraudimas. Kitą dieną ji (J. G.) vis dar skundėsi skausmu viršugalvyje ir kaktoje. Dukrai buvo sukeltas fizinis ir psichologinis skausmas. Policijos pareigūnams įvykio naktį iškvietus greitosios pagalbos medikus, šie dukrą apžiūrėjo. Į papildomai užduotus klausimus D. B. atsakė, kad 2018 m. liepos 14 d. jos duktė (J. G.) bėgdama atbula stadione pasisuko, trenkėsi į stulpą, po ko kaktoje buvo „guzas“. Dėl to kvietė greitąją pagalbą. „Guzas“ buvo kaktoje, ne pakaušyje (3 t., b. l. 81-86).

Nukentėjusiosios mažametės G. B. įstatyminė atstovė G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis buvo 2018 m. rugpjūčio 14 d. Ji (G. B.) ir jos dukra G. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną lijo lietus. Jos duktė (G. B.) į kiemą išėjo nustojus lyti, apie 20.00 val. Prieš pusę devintos paskambino dukrai ir liepė jai grįžti, pasakė, kad niaukiasi ir tuoj vėl lis. Po kelių minučių duktė G. B. paskambino į telefonspynę ir pasakė: „mama, mums labai reikia pasikalbėti“. Paklausus, kas atsitiko, verkdama atsakė „viską papasakosiu“. Grįžusi duktė papasakojo, kad J. (G.) ją palydėjo iki durų, duktė bandė skambinti namo, surinko ne tą numerį (20), po ko labai greitai išlėkė moteris. Pasakiusi „va“, pagriebė jas abi už plaukų, trankė, trankė, paklausė: „į kurį butą skambinot“. Atsakius, kad į dvidešimtą, trankė toliau. Trenkė ne vieną kartą. Mergaites paleidus, jos pabėgo, šiek tiek palaukus už krūmų, kol moteris grįžo į butą, G. B. parėjo namo. Duktė (G. B.) jai rodė, kad trankė veidais.  Paklausus, ar duktė skambinėjo daug kartų, ši atsakė, jog tik vieną kartą. Atėjus J. (G.) ir jos mamai, visos kartu nuėjo prie 20 buto. Suprato, kad galimai iš laiptinės išėjusi moteris yra iš 20 buto, nes duktė (G. B.) jai pasakė, jog ją trankiusi moteris paklausė, į kurį butą jos skambino, o joms atsakius, kad į 20, trankė toliau. Po šio įvykio duktė (G. B.) dažnai prisimindavo kaimynę, kuri jas trankė. Neseniai duktė sakė, kad matė jas trankiusią kaimynę tuo pačiu chalatu. Jai (G. B.) duktė parodė kaimynę, kuri jas trankė, tai – E. J. Kaimynė iš 20 buto durų neatidarė. Mergaitės analogiškai pasakojo to įvykio aplinkybes. Atvykus policijos pareigūnams, mergaitės jiems taip pat viską papasakojo. Abi mergaitės įvykio aplinkybes pasakojo verkdamos. Duktė (G. B.) skundėsi, kad jai skauda kaktą, lūpą, jos lūpa buvo ištinusi. G. B. galvos plaukų srityje neskaudėjo, o J. (G.) skaudėjo galvą plaukų srityje. Pareigūnams 20-o buto durų niekas neatidarė, todėl G. B. ir D. B. policijoje parašė pareiškimus. Policijos pareigūnai iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie mergaites apžiūrėjo. Medikai pateikė rekomendacijas, kaip gydyti G. B.. Atliekant parodymų atpažinti veiksmą, jos duktė (G. B.) atpažino kaltinamąją kaip ją sužalojusį asmenį. Vėliau joms kartu vaikštant kieme G. B. ne kartą parodė: „čia ta teta“. Neseniai duktė jai rodė: „čia ta teta, tuo pačiu chalatu“. To įvykio metu moteris buvo apsivilkusi chalatu. Dėl aplinkybės, jog duktė (G. B.) galėjo susižaloti lūpą nugriuvusi, teigia, jog mergaitės kelnės buvo švarios, nebuvo suplėšytos, kojos nesužalotos, nesimatė, kad mergaitė būtų nugriuvusi. G. B. teigimu, lauke buvo šlapia, tačiau mergaitės rankos po įvykio buvo švarios. Duktė jai minėjo, kad įvykis buvo prie telefonspynės, iš lauko pusės. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Jos pačios (G. B.) išgyvenimai buvo lygiai tokie patys kaip dukros. G. B. nurodė, kad ji kaltinamosios nepažįsta, asmeniškai su ja nebendravo ir nebendrauja (3 t., b. l. 86-89).

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus voke Nr. 3 pateiktame kompaktiniame diske esančias fotonuotraukas, pateiktas nukentėjusiosios J. G. atstovės pagal įstatymą D. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 39-40, 41-43), nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovė ir civilinė ieškovė G. B. parodė, kad tokį patį vaizdą, kaip užfiksuotas foto nuotraukose, tą pačią dieną po įvykio ji mačiusi J. G. viršugalvyje, mergaitė šią vietą buvo susiėmusi. Iš karto po šio įvykio J. G. mama žiūrėjo, kur mergaitei skauda, todėl G. B. tą vaizdą taip pat matė.  Dėl pareikšto civilinio ieškinio nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovė ir civilinė ieškovė G. B. paaiškino, kad civilinį ieškinį ji reiškia dėl dvasinių išgyvenimų, dėl fizinio skausmo, patirto dėl šio įvykio. Nurodė, kad dėl šio įvykio ji pati ir jos duktė G. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, G. B. – dar ir fizinį skausmą. Kiekvieną kartą grįžus į namus ir prie laiptinės spaudžiant mygtukus visada galvoji, kad nepataikytum kur nors kitur, kiekvieną kartą einant laiptine stebi, ar niekas nestovi už kampo. Dukra jaučiasi lygiai taip pat: niekur nenori eiti viena, visur vedasi G. B., nors jai tuoj 9 metai. Nuolat jaudinasi, nes jei asmuo kaltės nepripažįsta, kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę gali pasikartoti toks atvejis. Iki to įvykio dukra vaikščiojo viena, nebijojo, ji lanko šokius, mokyklą. Dabar ta baimė tęsiasi metus laiko (3 t., b. l. 106-108). 

Liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 14 d., jis dirbo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Tą dieną dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. L.. Tiksliai laiko neprisimena, galėjo būti 20.57 val., gavo pranešimą, kad kaimynė sumušė mažametes mergaites. Kiek prisimena, įvykio vieta - pastatas, kur yra „ERGO draudimas“, lyg (duomenys neskelbtini). Iš karto nuvyko į įvykio vietą, kur pamatė dvi mažametes mergaites ir jų mamas. Viena jų - teismo salėje esanti G. B.. Mergaitės buvo išsigandusios, sutrikusios. Mergaičių mamos sakė, kad abi mažametės mergaitės žaidė kieme, skambinėjo į telefonspynę (vieną ar kelis kartus). Kaimynė, kuriai galimai skambinėjo, nusileido į apačią liftu ir jas lyg prie tų durų abi sutrenkė galvomis. Kaip konkrečiai mergaitės buvo sutrenktos galvomis, neprisimena. Vienos mergaitės lūpa lyg buvo patinusi. Liftu visi kartu nuvažiavo iki mergaičių mamų nurodyto buto, bet durų niekas neatidarė. Tuomet iškvietė tyrėją, nes moterys turėjo pretenzijų, norėjo rašyti pareiškimą dėl kaimynės galimai sužalotų mergaičių (3 t., b. l. 103-105).  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. A. parodymai (1 t., b. l. 173-174), kuriuos liudytojas patvirtino bei nurodė, kad medicininius sužalojimus, kuriuos konstatavo gydytojai, apklausos protokole užrašė tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. A. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.57 val., jam dirbant kartu su šio komisariato vyriausiuoju patruliu M. L., iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 20 minučių kaimynė sumušė mažametes mergaites. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2018 m. rugpjūčio 14 d. 20.57 val. Gavus šį pranešimą, jie tarnybiniu automobiliu nuvyko budėtojo nurodytu adresu. Atvykus į  (duomenys neskelbtini) gatvę, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) juos pasitiko dvi moterys, kurios prisistatė mažamečių mergaičių motinomis: D. B. ir G. B.. Jos buvo su dviem mažametėmis mergaitėmis, kaip vėliau paaiškėjo - nukentėjusiomis J. G. ir G. B.. Pasiteiravus kas nutiko, viena iš moterų, D. B. paaiškino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenanti moteris suėmė jos mažametę dukrą J. G. ir pastarosios draugę G. B. už plaukų ir vieną į kitą keletą kartų sutrenkė veidais, tokiu būdu jas sužalojo. Tuo metu ant mažametės J. G. jis jokių išorinių sumušimo žymių nepastebėjo, tačiau mergaitė skundėsi skausmu viršugalvio srityje. Matė, kad kitos mažametės G. B. viršutinė lūpa yra patinusi, ant jos matėsi kraujosruva. Tuo metu moters, smurtavusios mažamečių mergaičių atžvilgiu, kieme prie minėto namo nebuvo. Pasiteiravus D. B., kur šiuo metu gali būti smurtavusi moteris, ši nurodė, kad pastaroji po įvykio galbūt sugrįžo į namus. D. B. nurodė, kad ši moteris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nes tai ji sužinojo iš G. B. D. B. nurodė, kad po šio įvykio  jos buvo nuėjusios prie minėto buto, kuriame gyvena minėta moteris, ir keletą kartų beldėsi, norėdamos su ja viską išsiaiškinti, tačiau buto durų joms niekas neatidarė, todėl apie šį įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Tuomet jis kartu su M. L., G. B. ir D. B. nuėjo prie minėto buto ir keletą kartų skambino į šio buto duris, tačiau buto durų jiems taip pat niekas neatidarė. Vėliau paaiškėjo, kad šiame bute gyvena E. J.. Kadangi mažametės J. G. ir G. B. šio įvykio metu nukentėjo, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai, apžiūrėję mažametes mergaites, J. G. nustatė galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, nubrozdinimą, o G. B. nustatė viršutinės lūpos sumušimą. D. B. ir G. B., dėl savo mažamečių dukrų sužalojimo Druskininkų policijos komisariate parašė pareiškimus ir dėl šio įvykio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 173-176).

Specialistas S. J. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą dėl nukentėjusiajai G. B. konstatuotų sužalojimų ir paaiškino, kad, kaip nurodyta specialisto išvadoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje G. B. buvo padaryta veikiant lūpų sritį kietu buku, žalojančiu daiktu. Teisėjai nurodžius, jog byloje keliama versija apie tai, kad G. B. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas mergaitei griūnant ir atsitrenkiant į kietą grindinį, nurodė, kad specialisto išvados 3 punkte pateikta išvada, jog sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Šiuo klausimu ekspertas paaiškino, kad kalbant apie veido srities sužalojimus, padaromus griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią pagrindą, į grindinį, grunto paviršių, žalojamos pirmiausia iškilusios veido dalys: kakta, antakių lankas, skruostikauliai, nosis ir smakras. Lūpų sritis nėra iškilioji veido dalis, šiuo atveju kontaktavo lūpos, bet nekontaktavo iškilusios veido dalys. Savo pateiktą išvadą grindžia tuo, kad nebuvo nustatyta sužalojimų iškiliosiose veido dalyse. Griūnant žmogus automatiškai stengiasi sušvelninti smūgį. Todėl visada apžiūrimos rankos ir aprašoma, ar nėra sužalojimų delniniame paviršiuje, nugariniame plaštakos paviršiuje. Šiuo atveju to nebuvo konstatuota. Ekspertas neatmetė galimybės, kad mergaitė galėjo būti sužalota sutrenkiant veidais vieną į kitą. Griūnant nėra taip, kad žmogus „prilimpa“, nes kontaktas yra dinaminis, todėl sužalojimai iškilosiose veido dalyse pasireiškia odos nubrozdinimų pavidalu. Šiuo atveju nubrozdinimų nebuvo nustatyta. Nosis yra kremzlinė dalis, pas suaugusius mažiau paslanki, pas vaikus daugiau paslanki, todėl kontaktuojant veidais nosis mažiau žalojama negu kontaktuojant dantimis. Paslankumas mažina trauminio poveikio kinetinę energiją. Į papildomus klausimus atsakė, kad yra grupė daiktų, kurie įvardijami kaip kieti buki. Tai bet kas, kietas bukas gali būti ir grunto paviršius, grindinio paviršius ir kumštis. Kitos žmogaus kūno dalys irgi veikia kaip kieti buki žalojantys daiktai. Objektyvių traukinių poveikių žymių pasireiškimas priklauso nuo eilės faktorių, pirmiausia nuo trauminio poveikio kinetinės energijos arba smūgio jėgos, nuo traumavimo daikto trauminio poveikio kampo traumuojamos srities atžvilgiu, nuo traumuojamos anatominės kūno srities anatominių savybių. Visa eilė faktorių, kurie sąlygoja didelį trauminį poveikį (4 t., b. l. 14-16).

2018 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 788/2018(06) nurodyta, kad J. G. kūno paviršiuje, apžiūrint ją 2018 m. rugpjūčio 16 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą. Daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, nėra galimybės (1 t. b. l. 92).

2018 m. spalio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 958/2018(06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. G. galimybė (1 t. b. l. 96).

2019 m. vasario 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 80/2019(06) nurodyta, kad pateiktos GMP kvietimo kortelės duomenimis J. G. 2018 m. rugpjūčio 14 d. konstatuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, nubrozdinimas (S00.01), tačiau GMP kvietimo kortelėje nei subjektyvios, nei objektyvios trauminio poveikio žymės (kortelės “sužalojimo/skausmo vieta” grafa) neatžymėtos ir neaprašytos. J. G. kūno paviršiuje teismo medicinos apžiūros 2018 m. rugpjūčio 16 d. metu objektyvių trauminio poveikio žymių nerasta. Bendros praktikos gydytojo apžiūros 2018 m. rugpjūčio 16 d. metu nei subjektyvios, nei objektyvios trauminio poveikio žymės nekonstatuotos ir neaprašytos. Vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos kokybės vadybos sistemos procedūros P 5.4-02 “Gyvų asmenų tyrimai” (leidimas 2017-03-17) 5.15.10 punktu, teismo medicininiai tyrimai iš pateiktų fotonuotraukų, žmogaus kūno kontūrinių schemų, kuriose ne specialisto (ne gydytojo) pažymėti ir aprašyti galimi sužalojimai, negali būti atliekami. Pagrindo keisti sveikatos sutrikdymo masto kvalifikaciją nėra (1 t., b. l. 100-101).

2018 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 787/2018(06) nurodyta, kad G. B. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 155).

2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę yra šiaurinėje pastato pusėje. Namo laiptinės durys yra pakilus 4 laipteliais aukštyn. Laiptinės durys yra metalinės su magnetinio užrakto mechanizmu ir telefonspynės atsakikliu, atsidaro į lauko pusę. Telefonspynės atsakiklis yra toje pačioje plokštumoje kaip ir laiptinės durys, 1,3 m aukštyje. Laiptinės patalpa už durų yra 5 m ilgio ir 2,5 m pločio. Durų rankenos aukštyje yra mygtukas, kurį paspaudus atsirakina magnetinė laiptinės durų spyna (1 t., b. l. 14-22).

2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 41D (A)-745 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius informavo, kad Centro informacinėje sistemoje 2018 m. rugpjūčio 14 d. 20:55:02 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. 8 604 27242, ir pateikė pokalbio garso įrašo kopiją (1 t., b. l. 167).

2018 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 41D(A)-745 iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta 2018 m. rugpjūčio 14 d. garso įrašo kopija. Pokalbis vyko tarp BPC operatoriaus ir pranešėjos (moters). Iš pokalbio turinio matyti, kad moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini), sumušė svetimus vaikus, todėl reikalinga policijos pagalba (1 t., b. l. 168-170).

2018 m. spalio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji mažametė G. B. iš jai parodytų atpažinti nuotraukų atpažino moterį, E. J., kuri 2018 m. rugpjūčio 14 d. vakare, prie (duomenys neskelbtini), ją ir J. G. sugriebė rankomis už plaukų ir jas sutrenkė veidais vieną į kitą (1 t., b. l. 143-149).

2018 m. spalio 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji mažametė J. G. iš jai parodytų atpažinti nuotraukų neatpažino nei vienos moters, kuri ją ir G. sutrenkė galvomis (1 t., b. l. 80-85).

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui ar nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji E. J. kalta neprisipažino, teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimą apie jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir atsakyti į klausimus atsisakė (4 t., b. l. 17-18). Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duodama parodymus E. J. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.45 viena iš mergaičių galimai susižalojo tuo metu, kai E. J. išėjus į lauką ir prie laiptinės durų pamačius galimai telefonspyne kaltinamosios buto numeriu skambinėjusias mergaites bei pasakius joms, kad jos kartu eis aiškintis pas tėvus, viena iš mergaičių bėgdama paskui kitą tolyn nuo namo estakados pargriuvo bei veidu krito į žemę.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamoji neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jos neprisipažinimas padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.35 val. prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų. Nekilo byloje ginčo ir dėl to, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarė būtent E. J.. Aplinkybę, jog įvykio vietoje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.35 val. kartu su mažametėmis buvo būtent E. J., patvirtina tai, kad parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusioji mažametė G. B. atpažino E. J., kuri 2018 m. rugpjūčio 14 d. vakare, prie (duomenys neskelbtini), ją ir J. G. sugriebė rankomis už plaukų ir jas sutrenkė veidais vieną į kitą. Nukentėjusiosios G. B. įstatyminė atstovė teisiamajame posėdyje parodė, kad, atliekant parodymo atpažinti veiksmą, jos duktė G. B. atpažino kaltinamąją kaip ją sužalojusį asmenį. Vėliau joms kartu vaikštant kieme G. B. ne kartą parodė: „čia ta teta“. Neseniai duktė jai rodė: „čia ta teta, tuo pačiu chalatu“. To įvykio metu moteris buvo apsivilkusi chalatu. Taip duktė G. B. kalbėjo ir rodė E. J.. Pati E. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat neneigė, jog buvo išėjusi į lauką kaltinime nurodytu laiku ir prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laiptinės durų sutiko dvi mergaites, galimai skambinėjusias telefonspyne kaltinamosios buto numeriu. Todėl teismas laiko, jog kaltinamosios dalyvavimas šiame įvykyje, o tuo pačiu ir tai, kad būtent kaltinamoji padarė šią nagrinėjamą nusikalstamą veiką, buvo įrodyta.

Šioje byloje kaltinamajai nepripažįstant kaltės padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neigiamas kaltinime nurodytas mušimo ar kitokio smurtavimo faktas mažamečių J. G. ir G. B. atžvilgiu bei tuo sukeltos nusikalstamos veikos pasekmės – mažametei nukentėjusiajai J. G. padarytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, nubrozdinimas, mažametei nukentėjusiajai G. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, ir fizinio skausmo joms sukėlimas.

Nukentėjusiosios mažametės J. G. ir G. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos ikiteisminio tyrimo teisėjo, išsamiai, nuosekliai ir iš esmės analogiškai papasakojo visą įvykio eigą, mušimo ir kitokio smurtavimo (sugriebimo joms už plaukų, ir jų tempimo) esmines aplinkybes, kurias jos tapačiai papasakojo ir byloje apklaustiems liudytojams (mamoms, policijos pareigūnui), kad įvykio vietoje E. J. sugriebė jas už plaukų ir tempdama sutrenkė kelis kartus jas veidais vieną į kitą, po ko jos pabėgo ir palaukusios, kol kaltinamoji nueis, paskambino savo mamoms.  

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina jų įstatyminių atstovių D. B., G. B., liudytojo E. A. parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad nors toliau vertinami liudytojų parodymai laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes nei vienas liudytojas įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti dėl sekančių priežasčių: 1) visų pirma dėl to, kad teismas nenustatė, jog liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąją, priešingai - viso teisminio proceso metu nukentėjusiųjų mažamečių įstatyminės atstovės tvirtino, jog jei kaltinamoji įvykio vakarą būtų atidariusi duris, atsiprašiusi, įstatyminės atstovės į policijos pareigūnus būtų nesikreipusios; 2) minėti liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo; 3) liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Pažymėtina, kad aptariami teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. B., G. B. ir E. A. apie įvykio aplinkybes sužinojo iš karto po įvykio tiesiogiai iš pačių nukentėjusiųjų mažamečių J. G. ir G. B.. Nukentėjusiųjų mažamečių šiems liudytojams papasakotos įvykio aplinkybės buvo tapačios, sutampančios dėl esminių aplinkybių, kurios nukentėjusiųjų mažamečių J. G. ir G. B. buvo nurodytos ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad E. J. įvykio vietoje suėmė jas už plaukų ir sutrenkė kelis kartus veidais vieną į kitą.

Nukentėjusiosios mažametės J. G. įstatyminė atstovė D. B. parodė, kad duktė po nagrinėjamo įvykio verkė, krūpčiojo, buvo susiėmusi už viršugalvio ir pasakė, kad nepažįstama teta ją ir jos draugę G. B. paėmė už plaukų (vaizdžiai rodė, kaip paėmė ją ir G. B. už plaukų) ir „sukalė“ veidais, kaktomis, galvomis. Kaip vaikas tiksliai išsireiškė, nepamena. „Sukalė“ - tai reiškia sutrenkė vieną priešais kitą veidais: paėmė vieną mergaitę už plaukų, paėmė kitą mergaitę už plaukų ir jų veidus pradėjo daužyti vieną į kitą. Nukentėjusiosios mažametės G. B. įstatyminė atstovė G. B. parodė, kad po šio įvykio grįžusi duktė papasakojo, kad J. G. ją palydėjo iki durų, duktė bandė skambinti namo, surinko ne tą numerį (20), po ko labai greitai išlėkė moteris. Pasakiusi „va“, pagriebė jas abi už plaukų, trankė, trankė, paklausė: „į kurį butą skambinot“. Atsakius, kad į dvidešimtą, trankė toliau. Trenkė ne vieną kartą. Mergaites paleidus, jos pabėgo, šiek tiek palaukus už krūmų, kol moteris grįžo į butą, G. B. parėjo namo. Duktė G. B. jai rodė, kad trankė veidais.  Liudytojas E. A. parodė, kad nuvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą pareigūnus pasitiko dvi moterys, kurios prisistatė mažamečių mergaičių motinomis: D. B. ir G. B.. Jos buvo su dviem mažametėmis mergaitėmis, kaip vėliau paaiškėjo - nukentėjusiomis J. G. ir G. B.. Pasiteiravus kas nutiko, viena iš moterų, D. B. paaiškino, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenanti moteris suėmė jos mažametę dukrą J. G. ir pastarosios draugę G. B. už plaukų ir vieną į kitą keletą kartų sutrenkė veidais, tokiu būdu jas sužalojo. Tuo metu ant mažametės J. G. jis jokių išorinių sumušimo žymių nepastebėjo, tačiau mergaitė skundėsi skausmu viršugalvio srityje. Matė, kad kitos mažametės G. B. viršutinė lūpa yra patinusi, ant jos matėsi kraujosruva.

Įvertinęs nukentėjusiųjų mažamečių paaiškinimų apie įvykį liudytojams nuoseklumą, taip pat liudytojų parodymų atitikimą ikiteisminio tyrimo metu duotiems nukentėjusiųjų parodymams dėl esminių šio įvykio aplinkybių, nenustatęs aplinkybių, jog nukentėjusiosios ar jų įstatyminės atstovės turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąją, teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtino ir specialisto išvados, specialisto paaiškinimas, kiti bylos duomenys.

Kaltinamosios E. J. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos versijos, jog viena mergaitė (G. B.) galėjo lūpą susižaloti pati, bėgdama nuo estakados, grūdama ant šaligatvio plytelių ir veidu atsitrenkdama į plyteles, nepatvirtina jokie bylos duomenys, priešingai – šią versiją paneigia, nukentėjusiųjų G. B. ir J. G., įstatyminės atstovės G. B. parodymai, taip pat 2018 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 787/2018(06) nurodyta išvada, specialisto S. J. paaiškinimas. Nukentėjusiosios mažametės G. B. įstatyminė atstovė G. B. parodė, kad po įvykio į namus grįžusios G. B. kelnės buvo švarios, nebuvo suplėšytos, kojos nesužalotos, nesimatė, kad mergaitė būtų nugriuvusi. G. B. teigimu, lauke buvo šlapia, tačiau mergaitės rankos po įvykio buvo švarios. Duktė jai minėjo, kad įvykis buvo prie telefonspynės, iš lauko pusės. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 787/2018(06) nurodyta, kad kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje G. B. padaryta veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Specialistas S. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad griūnant kontaktas yra dinaminis, todėl sužalojimai iškiliosiose veido dalyse pasireiškia odos nubrozdinimų pavidalu. Šiuo atveju nubrozdinimų nebuvo nustatyta. Be to, griūnant žmogus automatiškai stengiasi sušvelninti smūgį, todėl visada apžiūrimos rankos ir aprašoma, ar nėra sužalojimų delniniame paviršiuje, nugariniame plaštakos paviršiuje. Šiuo atveju to nebuvo konstatuota. Ekspertas neatmetė galimybės, kad mergaitės galėjo būti sužalotos sutrenkiant veidais vieną į kitą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamosios gynybos versija, jog mergaitė (G. B.) lūpą susižalojo pati, griūdama ir veidu atsitrenkdama į šaligatvio plyteles, atmestina kaip nepasitvirtinusi, paneigta nukentėjusiosios G. B., jos mamos G. B., taip pat specialisto išvada ir paaiškinimais. 

Nukentėjusiosios mažametės G. B. nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio ir patirto sužalojimo patvirtina specialisto išvados Nr. G 787/2018(06) duomenys, be to, tai, kad šios veikos pasėkoje nukentėjusioji G. B. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, ir fizinį skausmą, patvirtino ir jos įstatyminė atstovė G. B., kuri parodė, jog duktė G. B. po įvykio verkė ir skundėsi, jog jai skauda kaktą, lūpą. Pati G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo taip pat nurodė, jog jai skaudėjo veidą, lūpą.

Kaltinamajai E. J. inkriminuotame kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajai mažametei J. G. E. J. kaltinime nurodytais veiksmais padarė galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, nubrozdinimą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. G. faktas, sugriebiant J. G. ir G. B. už plaukų ir juos tempiant ne mažiau vieno karto sutrenkiant jas veidais vieną su kita, įrodytas nukentėjusiosios J. G., nukentėjusiųjų įstatyminių atstovių, liudytojo E. A. parodymais. Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, jog, kai ta moteris jai paėmė už plaukų, galvoje buvo guzelis, kurį prilietus, jai skaudėjo. Nukentėjusiosios J. G. įstatyminė atstovė D. B. parodė, kad dukrai J. G. pakvietus ją į lauką, ji (D. B.) apžiūrėjo dukros sužalojimus – pamatė paraudimą viršugalvyje, kur buvo pešami plaukai. Dukra bėgdama laikėsi už tos vietos, verkė. Paklausus, kur skauda, pasakė, kad skauda kaktą, tačiau apžiūrėjusi kaktą, D. B. mėlynių, paraudimų ar praskėlimo nematė. Dukros J. G. galvos viršugalvyje plaukų srityje buvusį paraudimą ji nufotografavo. Duktė J. G. naktį po įvykio skundėsi viršugalvio skausmu, bei kad skauda kaktą, nosį ir veiduką. Labiausiai skundėsi viršugalviu, kur nuo pešimo ir tempimo buvo paraudimas. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus voke Nr. 3 pateiktame kompaktiniame diske esančias fotonuotraukas, pateiktas nukentėjusiosios J. G. atstovės pagal įstatymą D. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nepilnametės nukentėjusiosios G. B. atstovė ir civilinė ieškovė G. B. parodė, kad tokį patį vaizdą, kaip užfiksuotas fotonuotraukose, tą pačią dieną po įvykio ji mačiusi J. G. viršugalvyje, mergaitė šią vietą buvo susiėmusi. Iš karto po šio įvykio J. G. mama žiūrėjo, kur mergaitei skauda, todėl G. B. tą vaizdą taip pat matė. Liudytojas E. A. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą ir bendraudamas su įstatyminėmis atstovėmis ir nukentėjusiomis, ant mažametės J. G. jis jokių išorinių sumušimo žymių nepastebėjo, tačiau mergaitė skundėsi skausmu viršugalvio srityje. Visų šių asmenų parodymai patvirtina aplinkybę, kad kaltinime nurodytais kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai mažametei J. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl šią aplinkybę teismas laiko įrodyta. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad E. J. kaltinime nurodytais veiksmais nukentėjusiajai mažametei J. G. padarė galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, sumušimą, nubrozdinimą, nepasitvirtino, todėl ji iš kaltinimo šalintina.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, abejoti nukentėjusiųjų, jų įstatyminių atstovių, liudytojo E. A. parodymais, specialisto S. J. parodymais, rašytiniais įrodymais, tame tarpe - specialisto išvadomis ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais, nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina  E. J. kaltę padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad E. J. 2018 m. rugpjūčio 14 d. apie 20 val. 35 min. prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė mažametėms J. G., gimusiai 2010 metais, ir G. B., gimusiai 2010 metais, fizinį skausmą ir jas sužalojo, o būtent: tyčia, sugriebė abiem rankomis mažametėms J. G. ir G. B. už plaukų ir juos tempdama ne mažiau kaip 1 kartą sutrenkė jas veidais vieną su kita, tokiu būdu nukentėjusiajai mažametei J. G. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai mažametei G. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje ir sukėlė jai fizinį skausmą. Tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Faktiniai kaltinamosios veiksmai neabejotinai įrodo, kad ji fizinį skausmą sukėlė ir nežymiai sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamoji E. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, veikos padarymo motyvas – mažareikšmis, neadekvati reakcija dėl per klaidą nukentėjusiųjų skambinant telefonspyne surinkto kaltinamosios buto numerio, nusikaltimu pasikėsinta į žmogaus sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 14-15 straipsniai). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos duomenimis kaltinamoji nedirba, yra VRM pensininkė, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (2 t., b. l. 84), išsituokusi, neteista, administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 81), ji ne kartą buvo apdovanota už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos kariuomenę ir krašto apsaugą, už pasiaukojamą veiklą Lietuvos labui (3 t., b. l. 64-75). Tačiau vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji nukentėjusiųjų ir jų įstatyminių atstovių neatsiprašė, kas rodo, kad kaltinamoji nevertina savo elgesio kritiškai. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. J. skirtina BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant šios bausmės rūšies minimalų dydį. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios mažametės G. B. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė G. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 1000 Eur neturtinę žalą (3 t., b. l. 53-55). Ieškinyje ir teismo posėdyje G. B. nurodė, jog dėl kaltinamosios veiksmų jos dukra G. B. patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta mažametės G. B. sveikata, tiek ji pati, G. B., tiek ir G. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, turėjo gaišti laiką vykdamos pas teismo medicinos ekspertą, dalyvaudamos procese, kas joms sukėlė nepatogumus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Teismas neabejoja, kad nukentėjusiajai G. B. kaltinamosios nusikalstami veiksmai sukėlė stresą ir fizinį skausmą, nes nukentėjusiajai G. B. kaltinamosios veiksmais buvo padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Tačiau byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kad dėl šio sužalojimo G. B. gydymas tęsėsi ilgai ar ilgesniam laikui būtų pablogėjusi nukentėjusiosios sveikata. Kaip nurodė G. B. įstatyminė atstovė, pati G. B. į medikus dėl dukrai padaryto sužalojimo ar patirtų dvasinių išgyvenimų nesikreipė, dukros lūpą gydė namuose, atsižvelgdama į greitosios pagalbos medikų rekomendacijas, todėl neturtinės žalos dydis mažinamas iki 300 Eur. Teismo vertinimu šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios G. B., o taip pat ir jos motinos G. B. su šiuo įvykiu susijusius patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia civilinės ieškovės ir kaltinamosios interesų pusiausvyros.

Kiti klausimai

E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 61-63), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas DVD, kuriame įrašytos foto nuotraukos (paketas Nr. 3), kompaktinis diskas DVD, priedas prie mažametės J. G. apklausos protokolo ir priedas prie mažametės G. B. apklausos protokolo (paketas Nr. 2), kompaktinis diskas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus su garso įrašo kopija (paketas Nr. 1), paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a : 

E. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur, baudą.

Kaltinamajai E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios E. J. civilinei ieškovei G. B. 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską DVD, kuriame įrašytos foto nuotraukos (paketas Nr. 3), kompaktinį diską DVD, priedą prie mažametės J. G. apklausos protokolo ir prie mažametės G. B. apklausos protokolo (paketas Nr. 2), kompaktinį diską, gautą iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus su garso įrašo kopija (paketas Nr. 1), palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti E. J., kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (Druskininkai, Druskininkų g. 43);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja                                                            Edita Dambrauskienė