Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-36-982/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09097-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 3.20
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8894681, ir
n u s t a t ė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014-11-10 nutarimu G. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – 144 Eur (500 Lt) bauda už tai, kad ji 2014-06-03 15 val. 10 min., Kaune, T. Masiulio g. 31, vairuodama transporto priemonę, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p. reikalavimus, dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu nežymiai sužalota keleivė bei apgadintos abi transporto priemonės.
G. B. 2014 m. lapkričio 28 d. skundu prašė peržiūrėti institucijos priimtą nutarimą ir jį pakeisti. Skunde nurodė, kad atvykus pas eismo įvykį tyrusią pareigūnę, jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla iš karto išnagrinėta priimant nutarimą. Tokiu būdu buvo pažeistos ATPK 272 str. numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Taip pat teigė, kad nesutinka su protokole nurodytu kaltinimu, nes iš specialisto išvados galima matyti, kad su ja važiavusiai keleivei jokių objektyvių išorinių traumos požymių nenustatyta ir jos veiksmuose jokios tyčios nebuvo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis R. Z. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su G. B. skundo reikalavimais ir argumentais nesutinka, mano, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, pareiškėjos veiksmai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą buvo kvalifikuoti pagrįstai ir tinkamai, G. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, grindžiama administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais faktiniais duomenimis, nuobauda paskirta sankcijos ribose, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo tvarkos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis R. Z. prašė teismo G. B. skundą atmesti (b. l. 14, 15).
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. B. skundą, 2015-03-20 nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. 2014-11-10 nutarimą paliko nepakeistą, o G. B. skundą atmetė.
Nutartyje teismas konstatavo, kad savo skunde pareiškėja nurodo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. M. nebuvo sutrikdyta sveikata, nes Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1724/14 (02) konstatuojamosios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta: „A. M. po eismo įvykio LSMUK Kauno klinikose gydytojo neurologo diagnozuotas galvos sumušimas, nenurodant objektyvių išorinių traumos požymių (sužalojimų), <...> nesant jokių objektyvių išorinių traumos požymių kategoriškai konstatuoti mechanizmą nėra galimybės“. Tačiau pareiškėja G. B. savo skunde nenurodė specialisto išvados konstatuojamosios dalies 3 punkto, kuriame daroma išvada, kad „praeinantis (laikinas) slankstelinių arterijų kraujotakos sutrikdymas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8894681 b. l. 35). Specialistas, atlikęs tyrimą ir surašęs minėtą išvadą, vadovavosi A. M. medicininiais dokumentais, todėl objektyviai darytina išvada, kad eismo įvykio metu A. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo rašytiniu įrodymu vadovavosi tyrėja R. J., apklausta teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad skundžiamas nutarimas priimtas tik po to, kai buvo nustatytas nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo mastas (b. l. 20), tai yra įvertinusi visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis.
Nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad byloje duomenų, pagrindžiančių G. B. kaltę, padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, surinkta pakankamai, protokolas surašytas, vadovaujantis ATPK 260 straipsnio reikalavimais, protokolo turinys ir pildymo tvarka pažeista nebuvo, nurodyta pažeidimo padarymo esmė ir nustatytos aplinkybės, pažeidimo vieta ir laikas, įvardintas pažeistas teisės aktas bei administracinę atsakomybę numatantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis. Teismas atkreipia dėmesį, kad G. B. savo skunde nurodė, kad buvo pažeistos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, tačiau tai paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys. Administracinės teisės pažeidimas, kurio padarymu kaltinama G. B., buvo padarytas 2015 m. birželio 13 d., o skundžiamas nutarimas priimtas 2014 m. lapkričio 10 d., tai yra praėjus beveik 5 mėnesiams nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Visą šį laikotarpį G. B. galėjo teikti savo kaltę paneigiančius duomenis, nurodyti aplinkybes, kurias nurodė teisminio nagrinėjimo metu. Teismas pažymi, kad G. B. teikė prašymus (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.07-14-8894681 b. l. 42), į juos buvo atsakoma (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.07-14-8894681 b. l. 43).
Teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimų nepripažino, tokia jos pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jos nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjos duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys, jų nepatvirtina ir liudytojų, važiavusių pareiškėjos automobilyje, parodymai. Teismas, vertindamas teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, pažymėjo, kad apklaustas liudytojas M. M. nurodė, kad nematė įvykio, nes tuo metu buvo pasilenkęs pakelti automobilyje buvusio mažamečio vaiko buteliuko, nukentėjusioji A. M. taip pat nurodė, kad nežino, dėl ko įvyko eismo įvykis. Liudytoja A. M. tokias pačias aplinkybes nurodė ir į eismo įvykio vietą atvykusiai motinai E. M.. Pareiškėja G. B. teisminio nagrinėjimo metu vis nurodydavo naujas aplinkybes, kurios turėtų paneigti jos kaltę, padarius administracinio teisės pažeidimo padarymą – nurodė, kad eismo įvykio metu buvo trūkusi Opel Zafira traukė ir negalėjo vienas ratas išlaikyti automobilio svorio (b. l. 18). Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja G. B. taip pat nurodė, kad iš pradžių sutiko su padarytu pažeidimu, pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją (b. l. 22), šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytojas M. M. (b. l. 22). M. M. žodžius apie ketinimą deklaracijos pildymą patvirtino ir liudytoju apklaustas A. Ž. (b. l. 21).
Galiausiai teismas nurodė, kad įvertinus transporto priemonių išsidėstymą eismo įvykio vietoje, iš administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 07-14-8894681 esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis Opel Astra, kurį vairavo A. Ž., po susidūrimo stovi savo krypties eismo juostoje, tuo tarpu transporto priemonė Opel Zafira, vairuojama pareiškėjos G. B., yra išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Šias aplinkybes patvirtina ir eismo įvykio schema su papildomais duomenimis, iš kurių matyti transporto priemonėms padaryti apgadinimai bei transporto priemonių išsidėstymas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8894681 b. l. 5,7). Nors G. B. neigia įvykio metu išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, tačiau šį faktą patvirtina taip pat ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.07-14-8894681 surinkti įrodymai: tyrėjos R. J. tarnybinis pranešimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 4), papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriame nurodyti transporto priemonių Opel Zafira ir Opel Astra apgadinimai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 8), kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo A. Ž. paaiškinimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 13), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1724/14 (02), kurioje konstatuota, kad įvykio metu A. M. buvo sutrikdyta sveikata, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo laipsnis dėl laikino slankstelinių arterijų kraujotakos sutrikdymo. Šie duomenys objektyviai pagrindžia G. B. kaltę dėl jai inkriminuojamo ATPK 127 str. 1 d. pažeidimo.
G. B., nesutikdama su apylinkės teismo priimta nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė 2015-03-20 Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi skundą tenkino ir Kauno apylinkės teismo nutartį panaikino, grąžindamas G. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.
Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad šiuo atveju reikalingas specialių žinių reikalaujantis tyrimas siekiant išsiaiškinti kokioje padėtyje vienas kito atžvilgiu automobiliai buvo susidūrimo metu, ir tik nustačius tokią aplinkybę, galima spręsti kurios transporto priemonės vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Nagrinėjant skundą apylinkės teisme, 2015 m. liepos 24 d. buvo priimta nutartis skirti eismo įvykio ekspertizę.
Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktame 2015 m. gruodžio 22 d. ekspertizės akte Nr. 11-1969 (15) konstatuojama, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. B., važiavo T. Masiulio gatve link jachtklubo apie 33 km/h greičiu, kairiuoju automobilio šonu dalinai įvažiavusi į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę. Iš priekio, priešinga kryptimi apie 31 km/h greičiu priartėjus automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. Ž., automobiliai susidūrė kairiaisiais šonais, persidengiant automobilių gabaritams apie 5 cm. Ekspertizės išvadoje teigiama, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. B., važiuodama keliu, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo savo krypties važiuojamosios dalies krašto, dėl ko neliko tarpo iš šono prasilenkimui su priešinga kryptimi priartėjusiu automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir techniniu požiūriu, tokie vairuotojos G. B. veiksmai buvo nepriimtini bei buvo pagrindine eismo įvykio kylimo sąlyga (b. l. 99-105).
Skundas netenkintinas.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8894681 esančios medžiagos nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus tyrėja R. J., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo G. B. buvo pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje bei nubausta 500 litų (144 Eur) bauda. G. B. buvo nubausta už tai, kad ji 2014 m. birželio 13 d., 15 val. 10 min., Kaune, T. Masiulio g. 31, vairuodama transporto priemonę nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu nežymiai sužalota keleivė bei sugadintos transporto priemonės (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8894681 b. l. 3).
Kad G. B. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir buvo teisėtai bei pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn patvirtina ne tik administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas ((administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 1, 2), policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 4), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis ir nuotraukomis (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 5-10), A. Ž. paaiškinimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 13), medicininiai dokumentai ir specialisto išvada (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 15-35), M. M. ir A. M. paaiškinimai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.07-14-8894681 b. l. 36, 37), bet ir teismo posėdžio metu liudytojų R. J., M. M., A. Ž., A. M. ir E. M. parodymai (b. l. 17-23, 39-41, 46, 47). Galiausiai, tiek administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant policijos įstaigos pareigūnui, tiek teismui padarytų išvadų teisingumą patvirtino ir ekspertas, pateiktoje išvadoje teigdamas, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja G. B., važiuodama keliu, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo savo krypties važiuojamosios dalies krašto, dėl ko neliko tarpo iš šono prasilenkimui su priešinga kryptimi priartėjusiu automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir techniniu požiūriu, tokie vairuotojos G. B. veiksmai buvo nepriimtini bei buvo pagrindine eismo įvykio kylimo sąlyga (b. l. 99-105).
Taigi, teismo surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad G. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., todėl institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
G. B. 2016-01-19 teismui pateiktame prašyme nagrinėti jos administracinio teisės pažeidimo bylą jai nedalyvaujant, taip pat prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Remdamasi ATPK 35 str. ji nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2015-05-22 panaikinus Kauno apylinkės teismo nutarimą, kuris buvo priimtas 2015-03-20, 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti skaičiuojamas iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir, jos įsitikinimu, šis terminas jau pasibaigė.
ATPK 35 str. 1 d. nurodoma, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 5 d. teigiama, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kaip matyti iš šių įstatymo nuostatų, administracinė nuobauda turi būti paskirta per šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tuo tarpu kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą padarė 2014 m. birželio 13 d., todėl nuobauda dėl šio pažeidimo jai galėjo būti paskirta iki 2014 m. gruodžio 13 d. Akivaizdu, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė šio termino nepraleido ir nuobaudą paskyrė nepasibaigus įstatymo nustatytam nuobaudos skyrimo terminui, nutarimą priimdama 2015 m. lapkričio 10 d.
Minėta, jog G. B. prašyme teigė, kad po Kauno apygardos teismo sprendimo nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti skaičiuojamas iš naujo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 35 str. numatyta, kad nuobaudos skyrimo terminas po apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas iš naujo, kai panaikinamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas panaikino ne pirmosios instancijos teismo nutarimą, o nutartį. Iš ATPK 302 str. nuostatų matyti, kad nutarimas yra procesinis dokumentas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla išsprendžiama iš esmės, t.y. arba skiriama administracinė nuobauda dėl padaryto pažeidimo arba administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama, taip pat ir iš esmės kitaip, nei buvo išsprendusi institucija, kurios priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo tikrinamas. Taigi, kaip minėta, nutarimas, kuriuo G. B. buvo paskirta administracinė nuobauda, buvo priimtas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria institucijos nutarimas nebuvo keičiamas, grąžindamas skundą nagrinėti apylinkės teisme iš naujo. Teismo įsitikinimu, užsitęsęs institucijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo procesas, negali būti laikomas formaliu pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą taikant ATPK 35 str. nuostatas, jei administracinė nuobauda buvo paskirta įstatymo nustatytais terminais, t.y. per 6 mėnesius, išskyrus atvejus, jei nuo pažeidimo padarymo dienos būtų praėję dveji metai (ATPK 35 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šiuos argumentus teismas daro išvadą, kad institucija G. B. nuobaudą paskyrė nepažeidusi įstatymo nustatyto termino, nuo pažeidimo padarymo dienos nepraėjo dveji metai, todėl, remiantis ATPK 35 str. nuostatomis, naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 3022 straipsniu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutarė:
palikti 2014 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos R. J. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8894681 nepakeistą ir G. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Darius Urbonas