Civilinė byla Nr. e2-17989-534/2022

Proceso Nr. 2-68-3-25822-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.14., 4.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 29  d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis

sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,

dalyvaujant ieškovui D. J. ir jo atstovui advokatui Z.Benečiui,

atsakovo 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkui V. S. ir atstovui advokato padėjėjui D.Gurvič,

vertėjai Julijai Portnovai,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį (patikslintą) atsakovui 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl žalos atlyginimo.Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas D. J. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo 395-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priteisti 2414,94 Eurų garažo (bokso) Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), statybos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimą, 4000 Eur už garažo vertės sumažėjimo patirtą žalą, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas D. J. nurodo faktines aplinkybes: iš statytojo garažo statybos kooperatyvo Nr. 251, vėliau reorganizuoto į 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, 1996 metais įgijo garažą. Garažai buvo traukiami burtų keliu, todėl jam atiteko boksas Nr. 15. Jam atitekęs garažas bokso Nr. 15 buvo didesnis negu kiti, todėl už papildomą plotą sumokėjo 23120 tuometinių talonų. Gretimo bokso N. 14 savininkas P. S., kreipėsi į teismą nurodydamas, kad jam nuosavybės teise priklauso požeminis garažas Sausio 13-sios 8a, bokso Nr. 14. Ieškovui padidinus savo garažą, 160 cm, jis negali įvažiuoti į savo boksą ir tuo pažeidžiamos jo teisės, prašė teismo apginti jo civilines teises ir įpareigoti atsakovus savavališkai padidintą garažo boksą Nr. 15 nugriauti ir jį perstatyti taip, kad atitiktų projektinius reikalavimus; pripažinti negaliojančiu 1995 m. kovo mėnesio priėmimo naudoti aktą, pripažinti negaliojančia garažų teisinę registraciją ir įpareigoti atsakovą D. Ž. savo sąskaita atstatyti jam priklausančio garažo bokso Nr. 15 sienas ir plotą pagal projektą. 2000 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 25-3615-2000 (buvęs civilinės bylos Nr. 217-984-1999), kuriame nustatė, kad garažus statė bendrija, todėl atsakovas negali atsakyti dėl neteisėtų statybų nebūdamas statytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 114 straipsnį (tuo metu galiojusią redakciją). 2001 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A31-492- 2001, kuria apeliacine tvarka išnagrinėjo Ieškovo apeliacinį skundą dėl 2000 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 25-3615-2000. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą, paliko galioti 2000 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 25-3615-2000 ir nustatė, kad „apylinkės teismo išvada, kad D. Ž. negali būti laikomas statytoju CK 114 str. prasme taip pat visiškai pagrįsta“. 2001 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2011, kuria paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir nurodė, kad iš bylos medžiagos matosi, kad Garažų statybos ir eksploatacijos bendrija Nr. 395 eksploatacijai priimta valstybinės komisijos 1995 m. kovo mėnesio aktu. Kasatorius garažą Nr. 14 įsigijo 1996 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Garažo Nr. 15 savininkas D. Ž., po to kai kasatorius tapo garažo Nr. 14 savininku, jokių savavališkų statybos darbų neatliko. Iš to darytina išvada, kad kasatorius, įgijęs garažą Nr. 14 nuosavybėn, įgijo tiek pat teisių ir pareigų, kiek jų turėjo ankstesnė šio garažo savininkė. Pažymėjo, kad kasatorius, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį matė, ką perka ir jį tas pirkinys tenkino. Buvę savininkai, o taip pat Garažų statybos ir eksploatacijos bendrija atsakovui jokių pretenzijų nereiškė. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad statybos darbai buvo atliekami 1992 metais ir juos atliko ne atsakovas, o statybos rangos sutarties pagrindu statybinė organizacija. Dėl to kasatoriaus reikalavimas CK 114 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas. Pažymėjo ir tai, kad Garažų ir eksploatacijos bendrijoje garažų boksų pasiskirstymas vyko burtų keliu (traukiant boksų numerius) ir boksas Nr. 15 atiteko atsakovui, kuris už papildomą plotą įnešė 23120 talonų, o tai reiškia, kad apie tokį padidintą ginčo garažo plotą buvo žinoma bendrijai ir niekas nekėlė jokių pretenzijų dėl nukrypimo nuo projekto.

2019 metais P. S. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti D. J. (D. J.) pašalinti kliūtis, trukdančias jam, P. S., naudotis jam nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa, įpareigoti ieškovą atstatyti negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT-0,05 fragmente, t. y. sumažinant negyvenamosios patalpos - garažo (bokso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotį iki 281 cm (vietoje esamų 445 cm) ir praplatinant bendrojo naudojimo koridorių ties garažais Nr. 13 ir 14 iki 682 cm (vietoje esamų 534 cm) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 ieškinį patenkino ir įpareigojo D. J. nugriauti negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant negyvenamosios patalpos - garažo bokso plotį iki 281 cm ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendime nurodė (25 punktas), kad atsakovas vykdyti sienų griovimo ir atstatymo darbus turi pagal ieškovo pateiktą architekto R. M. 2020 m liepos 20 d. projektą. Ieškovas D. J. nurodo, kad jis nebuvo statytojas CK 114 straipsnio prasme, todėl pasekmės dėl neteisėtos statybos turi būti taikomos pastato statytojui, t.y. statytojo garažo statybos kooperatyvui Nr. 251, vėliau reorganizuotam į 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendriją. Įpareigojimas nugriauti negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant negyvenamosios patalpos - garažo bokso plotį iki 281 cm ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio iš esmės yra neteisėtos statybos padarinių šalinimas. Ieškovui nesant garažo bokso statytoju, o esant tik savininku, atsakomybė už esminį nukrypimą nuo projekto tenka statytojui, šiuo atveju - atsakovui 395-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kurie susideda iš statybos darbų išlaidų ir garažo vertės sumažėjimo.

Atsakovas 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrija nurodo faktines aplinkybes: 1992 metais vyko Kooperatyvo narių garažų burtų traukimas, kuomet Kooperatyvo nariai, inter alia Ieškovas, išsitraukė konkrečius garažų bokso numerius (nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001). Pažymėtina, kad vykstant burtų traukimui buvo įrengtas tik Garažo sienų karkasas (Karkasas - (pranc. carcasse - griaučiai, skeletas) - gaminio, konstrukcijos elemento, pastato griaučiai, suteikiantys jam formą, stiprumą, pastovumą, supaprastinantys viso gaminio ar statinio montavimą, paprastai sudaryti iš tarp savęs sujungtų strypų.). Burtų keliu priskyrus Garažą Ieškovui, Ieškovas įgijo teisinį suinteresuotumą į šį konkretų Garažą. Nepaisant to, kad nuosavybės teisės dar nebuvo įgytos, Ieškovas tapo Garažo faktiniu valdytoju. Kadangi Ieškovo Garažo siena su jokiu kitu garažu nesiriboja (Ieškovo Garažas yra kraštinis), tai Ieškovas savavališkai nusprendė praplėsti savo Garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriaus sąskaita. Garažo išorinę sieną su bendrojo naudojimo koridoriumi pastatė Ieškovas po poros savaičių po įvykusio burtų traukimo Garažas buvo neteisėtai praplėstas ir neatitiko projektinės dokumentacijos. Bendrija dar 2000 m. spalio 10 d. valdybos ir įgaliotinių susirinkimo protokole yra užfiksavusi, kad Ieškovas savavališkai padidino jam priklausančio Garažo plotą. Protokole nurodoma: „Pasinaudodamas tuo, kad jo [D. J.] garažo boksas kraštutinis ir tuo, kad siena, skirianti garažo patalpą nuo bendro koridoriaus nebuvo pastatyta, D. Ž. [dabar - D. J.] savavališkai, priešingai nei numatyta projekte, pastatė savo garažo bokso sieną, užimdamas dalį bendro koridoriaus ploto. Tokiu būdu jis savavališkai pasididino jam priklausančio garažo bokso plotą ir apsunkino įvažiavimą į garažo boksą Nr. 14.“. Sienų pagal projektą statyba atlikta naudojant baltus blokelius, o Ieškovo ne pagal projektą (savavališkai) pastatyta Garažo kraštinė siena pastatyta naudojant baltas pilnavidures silikatines plytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 nurodoma, kad 1994 m. gruodžio 3 d. atlikus inventorizaciją, nustatytas didesnio ploto Garažas. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A31-492/2001 nurodoma, kad garažų boksai, tame tarpe ir padidinto ploto, buvo pastatyti 1992 metais. 1995 m. gegužės 31 d. Ieškovas iš Kooperatyvo perėmė Garažo nuosavybės teises. Ieškovui jau perėmus nuosavybės teises į Garažą 1995 m. rugpjūčio 16 d. buvo įsteigta 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. 2018 m. gruodžio 31 d. P. S., garažo Nr. 14 savininkas, pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Ieškovo savavališkai pastatytos Garažo išorinės sienos. Kadangi Teismai konstatavo, kad praplėsta siena yra kliūtis įvažiuoti į garažą Nr. 14, Ieškovas Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A1353-275/2020 buvo įpareigotas nugriauti negyvenamosios patalpos – Garažo sienas, sumažinant negyvenamosios patalpos – Garažo plotį iki 281 cm ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti, vadovaujantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais: ieškovui D. J. įsigyjant garažą Nr. 15 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrija dar net neegzistavo. Kooperatyvas pastatė pastatą, unikalus Nr. 1099-4047-0011, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kuriame randasi Garažas. Pastatas pastatytas 1992 m., tais pačiais metais įvyko burtų traukimas ir Garažas Nr. 15 burtų keliu atiteko Ieškovui. Po kelių savaičių nuo burtų traukimo Ieškovas savavališkai pasistatė išorinę Garažo sieną, tai bendro naudojimo koridoriaus sąskaita pasididindamas savo Garažo plotą. Nekilnojamojo turto registre garažo statybos pabaigos metai – 1994 m. Kaip nustatyta Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo 2000 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 25-3615-2000, Pastatas buvo priimtas naudoti 1995 m. kovo mėn. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės į Garažas Nr. 15 buvo įgytos 1995 m. gegužės 31 d. (Garažų statybos kooperatyvo pažyma). Atsakovas nurodo, kad 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 1995 m. rugpjūčio 16 d., kai ieškovas jau buvo Garažo Nr. 15 savininkas. Bendrija net objektyviai negalėjo pastatyti Pastato ar Garažo Nr. 15, todėl Ieškovo reikalavimas yra reiškiamas netinkamam atsakovui. Bendrija nėra perėmusi Kooperatyvo teisių ir pareigų, todėl negali atsakyti už Kooperatyvo prievoles. Ieškovas taip pat nepagrindė, kodėl Bendrija turėtų būti laikoma Kooperatyvo teisių perėmėja. Vertintina, kad reikalavimas priteisti žalą iš Bendrijos jau vien dėl to yra nepagrįstas.

Atsakovas nurodo kitą argumentą dėl ieškinio atmetimo: garažo sieną savavališkai praplėtė pats Ieškovas, todėl reikalavimas perkelti savavališkų veiksmų padarinių šalinimo išlaidas negali būti perkeltas Bendrijai. Ieškovas klaidingai teigia, kad jis nėra garažo patalpos sienos statytojas. Įgijęs garažo patalpą, Ieškovas perėmė ir statytojo teises bei atliko savavališką statybą. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, statytojo sąvoka išliko iš esmės nepakitusi. Pagal Lietuvos Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. redakcijos CK) 114 straipsnio 1 dalį, fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau – statytojai), kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastatą (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, arba nustatyta tvarka suderinto statybos projekto,arba neturėdami leidimo statybai, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto arba šiurkščiai pažeisdami statybos normas ar taisykles, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.). D. J. įgijęs garažo patalpą ir tapęs šios patalpos valdytoju (bei perėmęs statytojo statusą) atliko garažo išorinės sienos statybos darbus. Ieškovas, kreipėsi į teismą, teigdamas, kad jis nėra statytojas, tačiau Ieškovas klaidina teismą. Pastatas pastatytas 1992 m., tais pačiais metais įvyko burtų traukimas ir Garažas Nr. 15 burtų keliu atiteko Ieškovui. Po kelių savaičių nuo burtų traukimo Ieškovas savavališkai pasistatė išorinę Garažo sieną. 1995 m. spalio 3 d. Bendrijos susirinkimo protokolu yra nutarta sudaryti komisiją, kuriai būtų pavesta išnagrinėti ir išspręsti ginčus ir skundus, gautus iš garažų Nr. 13 ir Nr. 14 savininkų. Bendrijos sudaryta komisija Garažo Nr. 15 klausimu nustatė: „Burtų traukimo metu, paskirstant boksus, garažo Nr. 15 siena nenumatytoje vietoje nebuvo išmūryta. Ji atsirado po kelių savaičių, <...>“. Bendrija 2000 m. spalio 10 d. susirinkimo protokole yra užfiksavusi, kad Ieškovas savavališkai padidino sau priklausančio garažo plotą. Šiame protokole nurodoma: „Pasinaudodamas tuo, kad jo [D. J.] garažo boksas kraštutinis ir tuo, kad siena, skirianti garažo patalpą nuo bendro koridoriaus nebuvo pastatyta, D. Ž. [dabartinė pavardė - D. J.] savavališkai, priešingai nei numatyta projekte, pastatė savo garažo bokso sieną, užimdamas dalį bendro koridoriaus ploto. Tokiu būdu jis savavališkai pasididino jam priklausančio garažo bokso plotą ir apsunkino įvažiavimą į garažo boksą Nr. 14.“. Šie įrodymai patvirtina, kad 1) burtų traukimo metu Garažo Nr. 15 siena nebuvo išmūryta, 2) Ieškovas pats atliko savavališką statybą ir 3) savavališkos statybos veiksmai atsirado po kelių savaičių nuo burtų traukimo, kuomet Garažas Nr. 15 jau buvo paskirtas Ieškovui. Akivaizdu, jog Ieškovas yra tas asmuo, kuriam savavališkas ploto užėmimas buvo naudingas, taigi Ieškovas turėjo motyvų atlikti savavališkos statybos veiksmus. Teismas įpareigojo Ieškovą nugriauti savavališkai pastatytą garažo sieną (Vilniaus apygardos teismas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020 įsiteisėjo 2020 m. liepos 24 d.).

Atsakovas į ieškovo nurodomas aplinkybes, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 neva neginčijamai nustatė, jog Ieškovas nėra statytojas, pasakytina tai, kad iš tiesų teismas tik konstatavo, jog „Garažo Nr. 15 savininkas D. Ž., po to kai kasatorius tapo garažo Nr. 14 savininku, jokių savavališkų statybos darbų neatliko“. Garažo Nr. 14 savininku tapo 1996 m. vasario 12 d., taigi Teismai tyrė tik vieną klausimą – ar po 1996 metų vasario 12 d. Ieškovas atliko savavališkos statybos darbus. Teismas netyrė ir nevertino, ar Ieškovas iki 1996 metų buvo atlikęs savavališkos statybos darbus. Šias Atsakovo išvadas patvirtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 sprendimą motyvavo tuo, kad „kasatorius, įgijęs garažą Nr. 14 nuosavybėn, įgijo tiek pat teisių ir pareigų, kiek jų turėjo ankstesnė šio garažo savininkė. Būtina pažymėti, kad kasatorius, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį matė, ką perka ir jį tas pirkinys tenkino.“ Vadinasi, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo svarbu nustatyti tik tiek, ar Ieškovas atliko Garažo sienos statybos darbus po 1996 metų ir su tuo siejo savo sprendimą, nurodydamas, kad garažo Nr. 14 pirkėjas „matė, ką perka“. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2001 nebuvo išspręstas klausimas, ar Ieškovas laikotarpiu iki 1996 metų vasario mėn. atliko savavališkos statybos darbus. Apibendrinant, Ieškovas įgijo Garažą Nr. 15, kuomet jo sienos dar nebuvo pastatytos, t.y. tuo metu buvo tik garažo karkasas. Ieškovas, įsigijęs nebaigtą statybą, pats užbaigė sienų statybą ir pats savavališkai nusprendė praplėsti garažo patalpos kraštinę sieną. Dėl to Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu sprendimu pagrįstai nustatė, kad Ieškovas turi pašalinti savavališkai pastatytą sieną. Kaip konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A1353-275/2020 Ieškovo Garažo išorės siena pastatyta savavališkai. Atitinkamai, Savavališkai padidintas Garažo plotas negalėjo būti civilinės apyvartos objektu. Pagal kasacinio teismo taikomą bendrąjį principą, iš neteisės teisė neatsiranda (lot. exinjurianonoritur jus). Teismas negali ginti teisės, kuri kyla iš savavališkų veiksmų. Ieškovas, įsigydamas savavališkos statybos objektą, ir suprasdamas, ką įsigyja, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Perkelti šią riziką Bendrijai nėra jokio pagrindo. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes, anot Ieškovo, neteisėti veiksmai pasireiškė savavališkos statybos atlikimu. Kooperatyvas Pastatą pastatė 1992 metais. Nuo šio momento praėjo 30 metų. Per šį laikotarpį Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl savavališkos sienos statybos, netgi priešingai – Ieškovas visuose teisminiuose ginčuose laikėsi pozicijos, kad savavališka siena turi būti ten, kur ir randasi, t. y. Ieškovas siekė išsaugoti savavališkos statybos rezultatą. Bet kuriuo atveju, Ieškovo reikalavimas po 30 metų priteisti žalą už savavališkos sienos nugriovimą akivaizdžiai peržengia Kooperatyvo atsakomybės ribas. Juo labiau, neaišku, kodėl, už Ieškovo savavališkus veiksmus iš kurių Ieškovas 30 metų turėjo naudos – turi atsakyti Bendrija.

Ieškinys atmetamas.

Ieškovas D. J. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo 395-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos priteisti 2414,94 Eurų garažo (bokso) Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), statybos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimą, 4000 Eur garažo vertės sumažėjimo nuostolius, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės: Vilniaus apygardos teismas 2020-07-24 sprendime (civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020) 25 punkte konstatavo, kad pateikti įrodymai, kad ieškovo D. J. garažas pastatytas ne pagal projektą, todėl asmeniui, kuris įgijo ir naudojasi statiniu, pastatytu galimai ir kito asmens, taikomos civilinės teisinės pasekmės, kokios būtų taikomos pastato statytojui. Padarius išvadą, kad atsakovas neturi galimybės pakeisti projektą ir įteisinti atliktą statybą ne pagal projektą, yra pagrindas įpareigoti atsakovą nugriauti garažo siena, kurios pastatytos ne pagal projektą, pastatant sieną pagal projektą. Ieškovo reikalavimas – įpareigoti atsakovą pašalinti kliūtis, trukdančias P. S. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia negyvenamąja patalpa – garažu (boksu), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagal jos tikslinę paskirtį – transporto priemonėms laikyti (remontuoti), atstatant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) matmenis pagal išplanavimą, kuris buvo patvirtintas pagal 1990 m. balandžio 10 d. ir 1995 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintą projektą bei yra atvaizduotas 1995 m. gegužės 25 d. pastato plano ALT–0,05 fragmente, t. y. sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo (bokso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotį iki 281 cm (vietoje esamų 445 cm) ir praplatinant bendrojo naudojimo koridorių ties garažais Nr. 13 ir 14 iki 682 cm (vietoje esamų 534 cm), tenkintinas. Atsižvelgiant į papildomai ieškovo pateiktą architekto R. M. 2020 m. liepos 20 d. projektą, atsakovas įpareigotinas vykdyti sienų nugriovimo ir atstatymo darbus pagal šį projektą.

Teismo sprendimu ieškovas D. J. buvo įpareigotas  nugriauti negyvenamosios patalpos – garažo (bokso) Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), sienas, sumažinant negyvenamosios patalpos – garažo bokso plotį iki 281 cm ir pastatyti garažo sieną bendrojo naudojimo koridoriuje, iki 682 cm koridoriaus pločio. Ieškovas teismui nurodė, kad įvykdė teismo sprendimą: demontuota silikatinių plytų siena ir įrengta nauja silikatinių plytų pertvara - garažo plotas yra 46,82 kv. m. Ieškovas prašo teismą priteisti iš atsakovo 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, kaip statytojo, 2414,94 Eur garažo (bokso) Nr. 15, esančio (duomenys neskelbtini), statybos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimą, 4000 Eur už garažo vertės sumažėjimo nuostolių atlyginimą.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. J. 1995-05-31 Garažų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu. 2000-10-10 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos protokole užfiksuota, kad burtai buvo traukiami dėl garažų priklausomumo naudojimui 1991 birželio mėnesį, ieškovas ištraukė 15 garažą. Bendrijos protokole nurodyta, kad ieškovas savavališkai padidino garažo plotą, užimdamas dalį bendro naudojamo koridoriaus plotą (e.b.12 pusl., 2tomas.). Fizinių asmenų susivienijimas, garažų statybos kooperatyvas, įskaitant ieškovą, statė garažą. Pats ieškovas teigia naudojantis nuo 1992 metų garažu, kurio plotas buvo padidintas ir jis sumokėjo pinigus už padidintą plotą garažų statybos kooperatyvui. 1995-10-03 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos protokole užfiksuota, kad burtų traukimo metu skirstant garažus siena garaže nr.15 nebuvo išmūryta, ji atsirado po kelių savaičių ištraukus burtus (e.byla 150 pusl.,2tomas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimo Nr.83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“ 1.1. punkte numatyta, kad garažų statybos kooperatyvai steigiami kooperatiniais pagrindais statyti garažus pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus. Nutarimo 1.5. punktas numatė, kad garažų statybos kooperatyvai gali būti reorganizuojami į garažų eksploatavimo kooperatyvus (bendrijas). Galiojęs Civilinio kodekso 114 str. 1 d. (1964 m. liepos 7 d. redakcija) draudė disponuoti statiniu, kuris buvo pastatytas nukrypus nuo projekto. Civilinio kodekso 389 str. 1 d. (kodekso 1964 m. liepos 7 d. redakcija) numatė, kad ieškinį dėl nukrypimų nuo sutarties sąlygų, kurie pablogino darbą, ar dėl kitokių darbo trūkumų užsakovas gali pareikšti per šešis mėnesius nuo darbo priėmimo dienos, o dėl pastatų ir įrenginių, jeigu viena iš šalių yra pilietis, – per vienerius metus. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovui D. J. buvo žinoma aplinkybė, kad garažas Nr. 15 yra didesnio ploto, jis garažų statybos bendrijai sumokėjo už padidėjusį garažo plotą, įregistravo garažą nuosavybės teise.Iš 1995-10-03 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos protokolo, 2000 m. spalio 31 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3615-2000, ieškovui žinoma, kad jo nuosavybės teise valdomas garažas yra savavališkai padidintas, pastatytas pažeidžiant projektą, ieškovas aktyviai gina teisę į neteisėtą garažo ploto padidinimą, perstatant sieną. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas, įgydamas nuosavybės teisę į garažą ir įformindamas nuosavybės teisę į garažą, kuris pastatytas nukrypus nuo projekto, prisiėmė visas garažų statybos bendrijos turto perleidimo sutartimi perleidžiamo nekilnojamojo turto susijusias teisines pasekmes: ieškovas D. J. naudojosi nuosavybės teise savavališkos statybos rezultatu, užėmė bendro naudojimo plotą, kas trukdė garažo Nr.14 savininkui disponuoti, naudotis nuosavybe (Vilniaus apygardos teismas 2020-07-24 sprendimas (civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020)). Ieškovui D. J. tapus garažo savininkui neteisėto garažo padidinimo pasekmė išliko – buvo suvaržyta garažo Nr.14 savininkui disponuoti, naudotis nuosavybe, kas buvo teismo konstatuota, kad tai yra statybos imperatyvaus pobūdžio reikalavimo nesilaikymo pasekmė. Ieškovas perėmė pasekmes siejamas su teisės normos pažeidimu, todėl jo teisė nagrinėjamoje byloje negali būti apginta, nes pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulluscommodumcapere de suainjuriapropria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. exinjuria jus nonoritur). Ieškovas 1995-05-31 išduota garažų statybos kooperatyvo pažyma įregistruodamas nuosavybės teise privalėjo pasirūpinti, kad perduodamas nekilnojamasis daiktas atitiktų statybos projektą, nes 1995-10-03 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos protokole užfiksuota, kad burtų traukimo metu skirstant garažus siena garaže Nr.15 nebuvo išmūryta, ji atsirado po kelių savaičių ištraukus burtus (e.byla 150 pusl., 2 tomas). LR Civilinio kodekso 389 str. 1 d. (kodekso 1964 m. liepos 7 d. redakcija) 1 metų ieškinio senatis ieškovui prasidėjus 1995-05-31, kai gavo garažų statybos kooperatyvo pažyma įregistruoti nuosavybės teisę. Ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovas žinojo, kad garažas pastatytas pažeidžiant projektą, sumokėjo už papildomą plotą, gynė teismuose tariamą subjektinę nuosavybės teisę, kai dėl neteisėtos statybos padarinių gretimo garažo savininkas negalėjo naudotis savo nuosavybe. Teismas ieškinį atmeta, nes už neteisėtos statybos padarinių rezultato pašalinimą atsako ieškovas, kaip garažo savininkas, jam tenka visi nuostoliai, siejami su išlaidomis vykdant teismo sprendimą ir perstatant garažo sieną pagal projektą.

Byloje yra netinkamas atsakovas 395-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimo Nr.83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“ 1.5. punktas numatė, kad garažų statybos kooperatyvai gali būti reorganizuojami į garažų eksploatavimo kooperatyvus (bendrijas). 2014-08-05 395-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 1 punkte nurodyta, kad bendrijos turtas yra atskirtas nuo garažo savininkų turto. Tai reiškia, kad teisiniai santykiai modifikavosi – iš asmenų, kurie susivienijo į garažų statybos kooperatyvą, siekdami pastatyti garažą, modifikavosi į garažų savininkų susivienijimą, kurie įkūrė bendriją, siekdami bendrijos įstatų 2.2. punkte numatytų uždavinių įgyvendinimui.LR Statybos įstatymo 2 str. 56 d. apibrėžė kas yra statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu, o 2 str. 99 d. apibrėžė statytojo (užsakovo) sąvoką – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Vilniaus apygardos teismo 2020-07-24 sprendime (civilinėje byloje Nr. e2A-1353-275/2020) sprendimo motyvuojančioje dalyje 25 punkte nurodyta:<... Darytina išvada, kad tiek statybos vykdymo metu, tiek šiuo metu teisės normos draudžia statybą ne pagal projektą, todėl asmeniui, kuris įgijo ir naudojasi statiniu, pastatytu galimai ir kito asmens, taikomos civilinės teisinės pasekmės, kokios būtų taikomos pastato statytojui. Padarius išvadą, kad atsakovas neturi galimybės pakeisti projektą ir įteisinti atliktą statybą ne pagal projektą, yra pagrindas įpareigoti atsakovą nugriauti garažo siena, kurios pastatytos ne pagal projektą, pastatant sieną pagal projektą...>. Tai reiškia, kad ieškovas iš kooperatyvo sandoriu perėmė statytojo teise ir pareigas, jam taikomos civilinės teisinės pasekmės. Ieškovas neprašo pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Ieškovas, neturėdamas teisinio pagrindo, siekia prisiteisti žalą iš atsakovo, nors už kilusius jam nuostolius, įgyjant ir naudojant nuosavybės teise garažu, pastatytu nesilaikant projekto, atsako pats ieškovas – jis turi nuosavybės teisę į garažą, kuris teismo sprendimu privalėjo ir buvo perstatytas pagal statinio projektinę dokumentaciją. Ieškovas, įsigydamas savavališkos statybos objektą ir suprasdamas, kad įgyta nuosavybė neatitinka statybos projekto, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Perkelti šią riziką atsakovui nėra jokio pagrindo, atsižvelgiant, kad, garažų statybos kooperatyvui perleidus nuosavybės teisę į garažus, modifikavosi teisiniai santykiai, pasikeitė nuosavybės santykiai - garažų bendrija yra tik garažo savininkų susivienijimas, siekiant eksploatuoti bendro naudojimo patalpas ir įgyvendinti kitus tikslus.Atsakovas be garažo savininkų sutikimo negali disponuoti bendrijos turtu. Ieškovo patirti nuostoliai yra kildinami iš jam nuosavybės teise priklausančio daikto – garažo, kuris neatitinka statybos projekto, ir ieškovo pareigos perstatyti jo valdomą nuosavybės teise statinį pagal projektą. Teismas ieškinį atmeta.

Atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad advokato išlaidos sudaro 2420 eurų.Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 2420 eurų už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,82 Eur, kurios priteistinos iš ieškovo, kadangi jos viršija 5 Eur dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 395-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j.a.k.124758086, naudai 2420 eurų advokato (advokato padėjėjo) pagalbos išlaidas.

Priteisti iš ieškovo D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,82 Eur (dešimt eurų 82 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                  Audrius Žiedelis