Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01098-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
(S)
2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ugniagesių gelbėtojų mokyklos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ugniagesių gelbėtojų mokyklos ieškinį atsakovui E. S., trečiasis asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl mokymosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. S. 5 007,59 EUR mokymo išlaidų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2011 m. kovo 1 d. trišale Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi dėl profesinio mokymo vykdymo Nr. 20 (toliau – Sutartis), sudaryta tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovas įsipareigojo baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus (sutarties 5.9 punktas), o pagal sutarties 5.11 punktą – atlyginti per tris mėnesius visas su mokymu susijusias išlaidas sutarties 4.2.1.–4.2.7 punktuose numatytais atvejais. Baigęs mokyklą, atsakovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 3240(3.7) „Dėl E. S. atleidimo“ informavo ieškovę, kad 2014 m. balandžio 25 d. atsakovas iš vidaus tarnybos atleistas, atsakovo vidaus tarnybos stažas – 2 metai 4 mėnesiai ir 5 dienos. Ugniagesių gelbėjimo mokyklos viršininko 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. M-129 „Dėl trišalės Stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 20 „Dėl profesinio mokymo vykdymo“ su E. S. nutraukimo“, su atsakovu stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 20 buvo vienašališkai nutraukta ir priskaičiuotos su mokymu susijusios išlaidos – 5 007,59 EUR. Apie Sutarties nutraukimą ir prievolę atlyginti su mokymu susijusias išlaidas atsakovas buvo informuotas 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1-1-238 (1.6) „Dėl stojimo į vidaus tarnybą sutarties nutraukimo“, tačiau atsakovas su mokymu susijusių išlaidų neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama mokymo išlaidas priteisti teismine tvarka. Ieškovė atsakovo veiksmus vertina kaip sutartinių įsipareigojimų, nustatytų Stojimo į vidaus tarnybą sutartyje, nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš E. S. 2 654,62 EUR su mokymu susijusių išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Ugniagesių gelbėtojų mokyklai ir 60 EUR žyminio mokesčio valstybei, likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas E. S. baigęs mokymus Ugniagesių gelbėjimo mokykloje vidaus tarnyboje neištarnavo 5 metų, kaip tai numatė 2011 m. kovo 1 d. trišalės Stojimo į vidaus tarnybą sutarties dėl profesinio mokymo vykdymo Nr. 20 5.9 punktas. Atsakovas iš vidaus tarnybos atleistas 2014 m. balandžio 25 d. Ugniagesių gelbėjimo mokyklos viršininko 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. M-129 „Dėl trišalės Stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 20 „Dėl profesinio mokymo vykdymo“ su E. S. nutraukimo“, su atsakovu stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 20 buvo vienašališkai nutraukta ir priskaičiuotos su mokymu susijusios išlaidos – 5 007,59 EUR. Apie Sutarties nutraukimą ir prievolę atlyginti su mokymu susijusias išlaidas atsakovas buvo informuotas 2015 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1-1-238 (1.6) „Dėl stojimo į vidaus tarnybą sutarties nutraukimo“, tačiau šių išlaidų neatlygino. Atsakovo atleidimo iš vidaus tarnybos momentu vidaus tarnybos stažas buvo 2 metai 4 mėnesiai ir 5 dienos, t. y. atsakovas vidaus tarnyboje tarnavo mažiau nei 5 metus, sutartimi prisiimto įpareigojimo atlyginti mokymosi išlaidas ištarnavus vidaus tarnyboje mažiau kaip 5 metus atsakovas gera valia neįvykdė, atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, todėl atsakovui šalių pasirašytos sutarties (sutarties 5.9, 5.11, 4.2.7 p.) pagrindu atsirado prievolė atlyginti su jo mokymu Ugniagesių mokykloje susijusias išlaidas. Atsakovo argumentas, kad pasirašytos Stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygos dėl jo yra nesąžiningos, atmestas kaip nepagrįstas, kadangi nors šalių pasirašyta sutartis buvo paruošta pagal standartines stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygas, mokymo įstaiga, ruošdama Stojimo į vidaus tarnybą sutartį, buvo įstatymo įpareigota įtraukti sąlygą apie su mokymusi susijusių išlaidų atlyginimą į su atsakovu pasirašomą sutartį. Sutarties laisvės principas minimos sąlygos atžvilgiu buvo ribotas, tačiau atsakovas turėjo laisvą valią jam nepatinkančios ar pažeidžiančios jo interesus Stojimo į vidaus tarnybą sutarties apskritai nepasirašyti, tačiau nurodytą sutartį jis pasirašė, tai leidžia daryti išvadą, kad visos sutarties sąlygos jam buvo suprantamos ir priimtinos. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl to, ar išlaidos, susijusios su atsakovo mokymu Ugniagesių gelbėtojų mokykloje atsakovui neįvykdžius Stojimo į vidaus tarnybą 2011 m. kovo 11 d. sutartimi prisiimtos pareigos ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, turėtų būti grąžinamos visos ar proporcingai ištarnautam laikui vidaus tarnyboje. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusiuose Vidaus tarnybos statuto nuostatose nebuvo numatyta sąlygų kai galima būtų nereikalauti iš kursanto atlyginti visų su jo mokymu susijusių išlaidų. Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra įsipareigojimas atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Šiais Vidaus tarnybos statuto pakeitimais įtvirtintas proporcingumo principas, pagal kurį mokymosi išlaidų atlyginimo dydis turi būti proporcingai susietas su ištarnautu laiku vidaus tarnyboje. Atsižvelgęs į šias teisės aktų, įsigaliojusių po bylos šalių sutarties sudarymo, nuostatas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose dėl mokymo išlaidų atlyginimo bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas mano, kad teisinga būtų atlygintinas išlaidas skaičiuoti proporcingai atsakovo ištarnautam laikui. Byloje nustatyta, kad atsakovas vidaus tarnyboje ištarnavo 858 dienas, pagal sutartį turėjo ištarnauti 1826 dienas (5 metus), liko neištarnavęs 968 dienas, ieškovei iš atsakovo priteistinos mokymo išlaidos, proporcingai atsakovo ištarnautam laikui sudaro 2 654,62 EUR (968 × 5 007,59 EUR / 1826), ši suma ir priteistina iš atsakovo. Kita ieškinio dalis atmesta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Tiek Sutarties sudarymo metu, tiek nutraukus Sutartį, tiek per laikotarpį, per kurį turėjo būti įvykdyta prievolė atlyginti visas su mokymu susijusias išlaidas, galiojo ta pati Vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta privaloma stojimo į vidaus tarnybą nuostata, nenustatanti galimybės atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga, leidžianti atlyginti vidaus reikalų centrinei įstaigai su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui, įsigaliojo tik nuo 2016 m. sausio 1 d. Faktiškai tuo metu, kai atsakovo Sutartimi prisiimta prievolė atlyginti visas su mokymu susijusias išlaidas jau turėjo būti įvykdyta, todėl ieškovei pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti visas ieškovės patirtas išlaidas.
5.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neužtikrina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų tinkamo įgyvendinimo CK 1.5 straipsnio prasme ir yra nepagrįstas ir socialiai neteisingas dėl kitų kursantų, kurie teismo buvo įpareigoti atlyginti visas su mokymu susijusias išlaidas kitose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neužtikrina ir teismų vienodos praktikos formavimo.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti teisingo ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Kadangi atsakovas vadovaujasi tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu, atsakovas argumentų nebekartoja.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
7.1. Tik tais atvejais, kai stojimo į vidaus tarnybą sutartyje, sudarytoje iki 2016 m. sausio 1 d., kursantui nėra nustatytos pareigos atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas, su mokymu susijusios išlaidos skaičiuotinos proporcingai kursanto ištarnautam vidaus tarnyboje laikui.
7.2. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis sudaryta 2011 m. kovo 1 d. ir sutarties 5.11 papunktyje įtvirtina imperatyvaus pobūdžio sąlyga, jog kursantas privalo atlyginti Mokyklai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo mokymosi išlaidas apskaičiuoti proporcingai atsakovo ištarnautam laikui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
IV.1. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
10. Byloje nustatyta, kad 2011 m. kovo 1 d. trišale Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi dėl profesinio mokymo vykdymo Nr. 20 , sudaryta tarp ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovas įsipareigojo baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus (sutarties 5.9 punktas), o pagal sutarties 5.11 punktą – atlyginti per tris mėnesius visas su mokymu susijusias išlaidas sutarties 4.2.1.–4.2.7 punktuose numatytais atvejais. Baigęs mokyklą, atsakovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 3240(3.7) „Dėl E. S. atleidimo“ informavo ieškovę, kad 2014 m. balandžio 25 d. atsakovas iš vidaus tarnybos atleistas, atsakovo vidaus tarnybos stažas – 2 metai 4 mėnesiai ir 5 dienos, todėl byloje nustatyta, kad jis neištarnavo 5 metų. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo mokymo išlaidas proporcingai atsakovo ištarnautam laikui 2 654,62 EUR (968 × 5 007,59 EUR / 1826).
11. Ieškovė nurodo, kad tiek sutarties sudarymo metu, tiek nutraukus sutartį, tiek per laikotarpį, per kurį turėjo būti įvykdyta prievolė atlyginti visas su mokymu susijusias išlaidas, galiojo ta pati Vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta privaloma stojimo į vidaus tarnybą nuostata, nenustatanti galimybės atlyginti su mokymu susijusias išlaidas, proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga, leidžianti atlyginti vidaus reikalų centrinei įstaigai su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui, įsigaliojo tik nuo 2016 m. sausio 1 d., todėl apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti visas ieškovės patirtas išlaidas.
12. Apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėl to, ar išlaidos, susijusios su atsakovo mokymu Ugniagesių gelbėtojų mokykloje atsakovui neįvykdžius Stojimo į vidaus tarnybą 2011 m. kovo 11 d. sutartimi prisiimtos pareigos ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, turėtų būti grąžinamos visos, ar proporcingai ištarnautam laikui vidaus tarnyboje.
IV.2. Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo
13. Paminėtos sutarties 5.11 punktu atsakovas įsipareigojo per tris mėnesius atlyginti visas mokyklai su kursanto mokymu susijusias išlaidas Sutarties 4.2.1.–4.2.7. punktuose numatytais atvejais. Sutarties 4.2.7 p. buvo nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jei pareigūnas bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės iki sutarties galiojimo pabaigos.
14. Taigi atsakovo prievolė atlyginti ieškovei su jo mokymu susijusias išlaidas yra sutartinė. Sutartinių prievolių esminis bruožas yra tas, kad jos atsiranda dėl šalių valios, t. y. sudarydamos sutartį šios savanoriškai prisiima tarpusavio teises ir pareigas bei sukuria prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1, 6, 7 dalys, 6.154 straipsnis).
15. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, aiškindamas sutartį, pirmenybę turi teikti šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015; kt.). Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 48 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šioje byloje nustatyta, kad po sutarties sudarymo pasikeitė teisinis reglamentavimas.
16. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojęs paminėtas teisinis reglamentavimas pakeitė sutarties šalių teises ir pareigas, praplėtė sutarties laisvės ribas, t. y. galimybę buvusiam kursantui atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Šiuo aspektu bylose yra pasisakęs ir kasacinis teismas išaiškinęs, kad atlygintinos išlaidos skaičiuotinos proporcingai atsakovo ištarnautam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-536-695/2015 ir 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2009). Pažymėtina, kad proporcingumo principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-695/2018.
17. Aiškinant sutarties šalių veiksmus po atsakovo tarnybos pabaigos – 2014-04-25 – darytina išvada, kad ieškovė iš karto po atsakovo tarnybos nutraukimo nesikreipė į teismą dėl paminėtų išlaidų atlyginimo, nors atsakovas sutartimi buvo įsipareigojęs per 3 mėnesius atlyginti mokymosi išlaidas sutartyje numatytais atvejais, o kreipėsi į teismą tik 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalies pakeitimas, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra įsipareigojimas atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui. Ši nuostata atitinka ir CK 1.5 str. nustatytą teisingumo principą.
18. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai ir minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta dėl netinkamo sutarties vykdymo, tačiau kartu turi būti atsižvelgta ir į šiuo atveju atsakovo kaltę, galimybę laisvai įsidarbinti, kitas bylos aplinkybes, t. y. šiuo atveju pasikeitusį teisinį reglamentavimą bei paminėtą kasacinio teismo praktiką. CK 1.5 str. įtvirtintus principus pirmosios instancijos teismas pritaikė teisingai, nes taip tarp šios bylos šalių išlaikyta interesų patenkinimo pusiausvyra.
19. CK 6.157 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms, tačiau ši norma taikytina ne mechaniškai, bet atsižvelgiant į sutarties sąlygas ir į konkrečios taikytinos imperatyviosios normos pobūdį ir tikslus. Tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
20. Vadovaujantis CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintu lygiateisiškumo principu, įsipareigojimas atlyginti su mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui turėtų būti taikoma visiems asmenims vienodai po paminėto teisės akto įsigaliojimo. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai.
21. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad šioje byloje būtina vadovautis apeliaciniame skunde nurodytais pirmosios instancijos teismų sprendimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo priimtose nutartyse, bet ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, reikšmingus atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į tos pačios pakopos teismų teisės taikymo praktiką. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Šioje byloje atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad atsakovas ištarnavo beveik pusę tarnybos laiko, į paminėtą Lietuvos Kasacinio Teismo praktiką, kurioje net iki 2016-01-01 pasikeitusio teisinio reglamentavimo buvo pritaikytas proporcingumo principas.
IV.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada.
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalies ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurimas Brazdeikis
Marius Dobrovolskis
Erika Misiūnienė