Civilinė
byla Nr. 3K-3-85/2006
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2006 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros
Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Antano
Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G.
(S. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės
teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo K. G. (K. G.)
ieškinį atsakovui S. G. dėl atidalijimo iš bendrosios
dalinės nuosavybės bei atsakovo S. G. priešieškinį ieškovui
K. G. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos
nustatymo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu,
remdamasis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo atidalyti jo dalį iš
bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu: priteisti ieškovui natūra gyvenamąjį
namą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini), o atsakovui už jo turimą
1/4 dalį bendrojoje nuosavybėje – 6269 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas
nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2358 kv. m žemės sklypas,
kuriame yra nurodyti statiniai; gyvenamasis namas yra 48,31 kv. m ploto; viso
dalytino turto vertė – 25 076 Lt. Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai yra
išsidėstę visame ieškovui priklausančiame žemės sklype, šalių santykiai yra
konfliktiški; atsakovo siūloma naudojimosi ginčo pastatais tvarka nepriimtina;
gyvenamojo namo, kuriame yra tik vienas kambarys ir virtuvė, pertvarkymo projektas
turi būti suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, neracionalus,
atskirti kiekvienam bendraturčiui jo dalį natūra nėra galimybių be žalos namo
paskirčiai.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti
naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, gyvenamąjį namą perplanuojant
atsakovo lėšomis pagal UAB „Elvora“ parengtą projektą, kurį įgyvendinus,
bendraturčiams tenkantis plotas atitiktų jų dalis bendrojoje dalinėje
nuosavybėje: ieškovas turėtų 36,06 kv. m gyvenamojo namo, atsakovas – 12,07
kv. m; taip būtų įgyvendinta kiekvieno savininko teisė naudotis bendru daiktu,
nekeičiant tikslinės patalpų paskirties, nepadarant žalos daikto paskirčiai.
Atsakovas taip pat prašė priteisti jam ūkinį statinį, pažymėtą 11J1/m; jis
nesutiko už dalį bendrojoje nuosavybėje gauti kompensaciją pinigais.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 3 d.
sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas
po tėvų mirties paveldėjo 2358 kv. m žemės sklypą ir 3/4 dalis gyvenamojo
namo ir kiemo statinių, atsakovas – 1/4 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių
(duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenimis
viso turto vertė yra 25 076 Lt; atsakovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje
tenkanti 1/4 dalis gyvenamojo namo yra 12,07 kv. m; tokio dydžio patalpos name
nėra ir, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė tinkamo gyvenamojo namo rekonstrukcijos
plano, kuriuo būtų galima remtis, atidalijant bendraturčius; atsakovo siūlomas
atidalijimo projektas nėra priimtinas, nes jame neišspręsti priešgaisrinio
saugumo klausimai, nepateikta gyvenamojo namo rekonstrukcijos vykdymo atsakovo
lėšomis sąmata ar preliminarūs skaičiavimai; be to, atsakovo interesas naudotis
bendrąja daline nuosavybe nevertintas kaip svarbus, nes šis nuosavybės teise
turi kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose nuolat gyvena. Nesant galimybės
padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, be to, šiems
konfliktuojant, teismo vertinimu, nebūtų funkcionalus naudojimasis bendrąja
daline nuosavybe; būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai
teisinių santykių subjektams veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
kriterijus. Teismas priėjo išvadą, kad piniginės kompensacijos priteisimas
atsakovui atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 30
d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą
paliko nepakeistą. Kolegija argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas
tinkamai įvertino aplinkybę, kad, bendraturčiams naudojantis bendrosios dalinės
nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, nebūtų išvengta konfliktų ir
ginčų; gyvenamasis namas yra nedidelis, jį pertvarkius pagal atsakovo pateiktą
projektą, nebūtų galima juo normaliai naudotis nė vienai bendraturčių šeimai,
ir tai pažeistų jų interesus; be to, kolegija laikė pagrįstais ieškovo
argumentus dėl namo blogos būklės ir galimybės atlikti jame pertvarkymus be
žalos pačiam statiniui, jų atsakovas nepaneigė. Kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo argumentais, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra
ieškovui priklausančiame žemės sklype, tai reiškia, jog atsakovas negalės
padidinti jam tenkančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (pavyzdžiui, ją
rekonstruodamas), neišsprendęs servituto klausimo, kurio šioje byloje nekėlė.
Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovui, siekusiam daikto dalies
išskyrimo natūra, priteistos kompensacijos pinigais, kolegija pripažino
pagrįsta, atitinkančia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrosios
dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygas.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus
rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d.
nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti,
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
teisiniais argumentais:
1. Dėl
netinkamo CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių normų aiškinimo ir taikymo teismai
padarė nepagrįstą išvadą, kad, nesant galimybės atidalyti bendraturčio dalį iš
bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu
tvarka; teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Šilalės
rajono apylinkės prokuroras ir kt. prieš L. G., bylos
Nr. 3K-3-354/2005, kategorijos: 30.9.1; 95.7, kurioje konstatuota, jog tais
atvejais, kai negalima daikto padalyti natūra, nustatoma naudojimosi tuo daiktu
tvarka. Kompensacija pinigais už turėtą bendraturčio dalį bendrojoje
nuosavybėje, kai šis nesutinka, taikytina išimtiniais atvejais.
2. Pagal CK
4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo
naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; šioje įstatymo nuostatoje
įtvirtinta bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus
spręsti, vadovaujantis interesų derinimo principu, nesiekti savo interesų
apsaugos, suvaržant kito bendraturčio teises, ieškoti priimtiniausio abiem
šalims sprendimo būdo. Teismai, netenkinę priešieškinio reikalavimų, pažeidė CK
1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo
klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V.
J. ir kt. prieš S. B. ir kt., Nr.
3K-3-780/2003, kategorijos: 25.6.1; 25.7; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje
byloje N. L. prieš O. V.,
bylos Nr. 3K-3-572/2004, kategorija 25.6.1).
3. Teismai
pažeidė CPK 178 straipsnio reikalavimus, neteisingai paskirstė šalims
įrodinėjimo pareigą; nusprendė, kad atsakovas turėjo pateikti įrodymus,
patvirtinančius, jog yra techninė galimybė rekonstruoti gyvenamąjį namą be
žalos statiniui. Gyvenamojo namo perplanavimo techninius pasiūlymus rengė
specialistas, t. y. asmuo, galintis spręsti rekonstrukcijos leistinumo
klausimus; teikti šiuos įrodymus, pasibaigus apeliaciniam procesui, nėra
teisinės galimybės. Dėl nurodyto procesinės teisės normos pažeidimo teismų
išvados pripažintinos nepagrįstomis. Toks teisės taikymo išaiškinimas
nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Lemora“
prieš UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005, kategorija 35.4; 36.1;
45.12; 114.4; 114.11.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus
palikti nepakeistus ir nurodo, kad atsakovas prašė nustatyti naudojimosi
bendrąja daline nuosavybe (gyvenamuoju namu) tvarką, tačiau iš tikrųjų
reikalavo pakeisti namo patalpų funkcinę paskirtį; jo parengtas namo
perplanavimo projektas yra tik eskizas, kurio negalima pripažinti tinkamai
parengtu gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu; gyvenamajame name yra tik
vienas kambarys ir virtuvė, dėl to nėra techninių galimybių nustatyti
naudojimosi šiuo namu tvarką taip, kad, nekeičiant dabartinių patalpų funkcinės
paskirties, kiekvienas bendraturtis turėtų izoliuotą patalpą; net ir
pertvarkius gyvenamąjį namą pagal atsakovo siūlymą, nė viena šalis negalėtų juo
naudotis kaip tinkamai įrengtu būstu; atsakovas turi kitą gyvenamąją patalpą,
kurioje nuolat gyvena. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai nepagrįstai
reikalauja iš atsakovo papildomų įrodymų dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos,
kai šis nebeturi procesinių galimybių juos pateikti, paneigiamas bylos
duomenimis; atsakovas pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti šiuos
įrodymus, tačiau tinkamai parengto projekto nepateikė. Teismai tinkamai
įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas yra žemės, t. y. pagrindinio daikto,
savininkas, dėl to jo nuomonė, svarstant šio daikto priklausinių (gyvenamojo
namo ir kiemo statinių) naudojimosi, valdymo bei disponavimo klausimus, kai
pareikštas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti
lemiama, nes bet kokie šių statinių pertvarkymo, perstatymo (rekonstrukcijos)
darbai galimi, sutinkant žemės savininkui.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Šalys yra gyvenamojo namo su kiemo statiniais
bendraturčiai; ieškovui priklauso 3/4 dalys, o atsakovui – 1/4 dalis bendrojoje
dalinėje nuosavybėje; ieškovas taip pat yra 2358 kv. m žemės sklypo, kuriame
yra nurodytas gyvenamasis namas ir visi kiemo statiniai, savininkas;
gyvenamasis namas yra 48,31 kv. m ploto, atsakovui tenkanti 1/4 dalis yra 12,07
kv. m namo bendro ploto, tokio dydžio patalpos gyvenamajame name nėra. Ieškovas
prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad jam atitektų visas
turtas natūra, atsakovui už turimą 1/4 dalį – kompensacija pinigais. Atsakovas
priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi statiniais tvarką, pertvarkius namo
patalpas, paskirti atsakovui naudotis 12,07 kv. m kambariu; atsakovas nepateikė
teismui tinkamai parengto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto.
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu
(CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus
nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra nuosavybės teisių įgyvendinimą
(atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi daiktu tvarkos
nustatymą) reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.
CK 4.75
straipsnio 1 dalyje nustatyta: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas
valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; taip įstatyme
išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius
klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio
supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo
daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja, dėl naudojimosi gyvenamuoju namu
tvarkos ir dėl atidalijimo būdo nesutaria. Kasaciniame skunde nurodytoje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.
birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės
prokuroras ir kt. prieš L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005,
kategorijos: 30.9.1; 95.7, konstatavo, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai
vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o
kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi
tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės
(CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma
naudojimosi tuo daiktu tvarka. Kasatorius neteisingai interpretuoja nurodytą
teismų praktikos nuostatą, manydamas, kad, negalint daikto padalyti natūra, bet
kuriuo atveju turi būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Galimybė
nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje
turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių
reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.). Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio
pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų
bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei
situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam
tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami
esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninio
reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros
institucijomis. Bylą nagrinėję teismai tyrė tokio pobūdžio aplinkybes.
Atidalijimas
iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali
sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais
būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą
daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui
kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį
kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios
dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu
nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį
daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai;
kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją
pinigais. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje
pripažįstama, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant
bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos
galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis,
nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Atidalijimo atveju priteisti
kompensaciją paprastai galima atsidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės
nutraukimo, siekiančiam bendraturčiui; CK 4.80 straipsnio 2 dalies norma
leidžia priteisti kompensaciją vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams,
vadinasi, ir atsidalijančiam bendraturčiui. Taigi, vadovaujantis CK 4.75
straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais,
darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be
neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam
bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje,
palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai
naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe
nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis
daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir
įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius
naudotis bendru daiktu, kitas reikšmingas aplinkybes.
Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso
nedidelis gyvenamasis namas, kuriame yra 17,35 kv. m ploto virtuvė, 23,83
kv. m ploto kambarys ir 7,10 kv. m ploto veranda; name nėra atsakovo
paveldėtą 1/4 dalį namo atitinkančio dydžio atskiros patalpos. Bylą nagrinėję
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai laikė, kad nurodytų
aplinkybių visetas – namo dydis, atsakovui tenkanti gerokai mažesnė dalis, jo
dalį atitinkančios atskiros patalpos nebuvimas – turi reikšmės, sprendžiant
bendraturčių ginčą dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo. Atsakovas nurodė,
kad jo pareikšto priešieškinio dalykas – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas,
tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pastebėjo, kad pagal
reikalavimo turinį atsakovas iš esmės siekia atidalijimo natūra. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad, namą pertvarkius atsakovo siūlomu
būdu, jame nebūtų virtuvės, būtų suformuotas siauras ir nefunkcionalus
koridorius, reikėtų kirsti dvi naujas angas – iš koridoriaus į kambarį ir namo
išorinėje sienoje – iš kambario į lauką. Teismai pripažino, kad pagal tokią
rekonstrukciją iš esmės nebelieka galimybės nė vienai iš dviejų bendraturčių
šeimų normaliai naudotis namu. Be to, teismai teisingai nurodė, kad,
atsižvelgiant į namo būklę ir pertvarkymų pobūdį, turėjo būti pateikti
įrodymai, patvirtinantys techninę galimybę atlikti numatomus pertvarkymus. Pagal
CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo
reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi
aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymą dėl
naudojimosi namu, jį atitinkamai rekonstravus, tvarkos nustatymo pareiškė
atsakovas, todėl jis turėjo pateikti tinkamai parengtą atidalijimo projektą;
bylos duomenimis, atsakovui ši procesinė pareiga buvo žinoma bylą nagrinėjant
pirmosios instancijos teisme, bet jis tinkamai parengto projekto nepateikė;
kasacinio skundo argumentas dėl CPK 178 straipsnio pažeidimo pripažintinas
nepagrįstu.
Taigi byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės
yra tokios, kad paskirti atsakovui naudotis jo dalį bendrojoje nuosavybėje
atitinkančią patalpą gyvenamajame name nėra galimybės, nes tokios atskiros
patalpos nėra; galimybės tokią patalpą įrengti be neproporcingos žalos namo
paskirčiai taip pat nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokioje
situacijoje teismai turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl atidalijimo iš
bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atidalijamam bendraturčiui kompensaciją
pinigais. Taikydami CK 4.80 straipsnio 2 dalį teismai nagrinėjo ir vertino
atidalijamo savininko interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe. Teismai
pagrįstai šiame konkrečiame ginče laikė reikšmingu faktą, kad atidalijamas
bendraturtis nuosavybės teise turi kitą gyvenamąją patalpą, kurioje nuolat
gyvena; ginčo pastatai stovi ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso
ieškovui, todėl kiltų servituto klausimas, atsakovo galimybė plėsti savo valdos
dalį būtų ribota, vadinasi, net ir įrengus planuojamą 12,07 kv. m ploto
kambarį be virtuvės, atsakovo būsto problemos nebūtų išspręstos; teismai taip
pat vertino atsakovo nurodytus ginčo dėl tėviškės moralinius aspektus. Teisėjų
kolegija sprendžia, kad teismai išvadą dėl bendraturčių atidalijimo padarė
ištyrę ir įvertinę visas byloje turinčias reikšmės aplinkybes; skundžiami
sprendimai atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrosios dalinės
nuosavybės nutraukimo sąlygas, nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje nustatytų
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Kasaciniame skunde nekeliamas atidalijamam
bendraturčiui priteistos piniginės kompensacijos dydžio klausimas, todėl tai
nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas ir nutartyje dėl jo nepasisakoma.
Naikinti
skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus nėra
pagrindo, kasacinis skundas netenkintinas (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d.
sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora
Staugaitienė
Egidijus
Laužikas
Antanas
Simniškis