Civilinė byla Nr. e2A-999-230/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00824-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.2; 2.4.2.10; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,
dalyvaujant ieškovės J. G. ir trečiojo asmens A. G. atstovei advokatei A. V.,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui S. Č.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – A. G..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. ieškinyje teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti NŽT suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko A. Ž. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Ieškovė nurodė, kad naudojasi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir už šį sklypą moka valstybinės žemės nuomos mokestį. Šiame sklype yra ieškovei priklausantis pastatas. Ginčijamu NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimu nuspręsta nederinti ieškovei išnuomoto 0,1957 ha valstybinės žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos, kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas yra sudegęs, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas. Šis sprendimas paliktas galioti NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-934-(10.5.). NŽT nurodytas atsisakymo suderinti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą pagrindas yra nepagrįstas, nes jis nenurodytas nė viename teisės akte. Vien aplinkybė, kad namas yra dėl gaisro sunykęs, savaime nėra pagrindas pasibaigti teisei naudoti namų valdos sklypą, nes namų valdos naudotojas turi teisę pastatus atkurti. Statinio savininkui įstatymai neatima teisės ir galimybės atstatyti buvusį pastatą, o ieškovė būtent ir siekia atstatyti gyvenamąjį namą.
2. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. kovo 13 d. pažymoje apie kilusį gaisrą nurodyta, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2007 m. vasario 15 d. buvo gesinamas gaisras, gaisro metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdengimas, sulietos vandeniu pastato patalpos. Ieškovė pastatą – gyvenamąjį namą (2A1ž) ir šulinį, kuris yra namo priklausinys, įsigijo po gaisro 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bei 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartimi, o tik 2014 metais pradėjo veiksmus, susijusius su žemės sklypo suformavimu. Ieškovė nuo pat statinių įsigijimo iki dabar jų nenaudoja, leido šiems statiniams visiškai sunykti, todėl iš gyvenamojo namo (2Alž) liko tik pamatų fragmentai. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. rašto matyti, jog ieškovė už nuomojamą valstybinės žemės sklypą žemės nuomos mokestį yra sumokėjusi už 2012-2016 metus, nors nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą įgijo 2009 metais, todėl net 3 metus ieškovė nuomos mokesčio nemokėjo ir tokiais veiksmais atsisakė šio sklypo naudojimo. Ginčo pastatas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos statinio sąvokos, nėra eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, todėl žemės sklypas šiam statiniui eksploatuoti negalėjo būti formuojamas ir negalės būti parduodamas ar išnuomojamas.
II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), yra registruotas gyvenamasis namas ir inžinerinis statinys – šulinys; abiejų nekilnojamojo turto objektų nusidėvėjimas – 70 proc. 3/4 dalys gyvenamojo namo ir jo priklausinio (šulinio) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui A. G., o likusi 1/4 dalis šių daiktų ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir nėra registruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pagal 1962 m. lapkričio 12 d. sutartį „Dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiojo gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojams A. V. ir A. V. buvo suteiktas žemės sklypas prie statomo gyvenamojo namo, skirtas jam eksploatuoti. Tokio sklypo nuomos teisė pagal 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1152 perėjo gyvenamojo namo įgijėjams ieškovei ir trečiajam asmeniui. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos Nr. 13-478 duomenimis 2007 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) buvo gesinamas gaisras. Nors byloje nėra įrodymų dėl gyvenamojo namo antro gaisro, tačiau tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo metu yra išlikę tik gyvenamojo namo pamatai. Ieškovė naudojosi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ir už naudojamą valstybinės žemės sklypą 2012–2016 m. ji yra sumokėjusi 559,69 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio.
5. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A-124 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ pagal ieškovės 2013 m. gruodžio 31 d. prašymą leido rengti žemės sklypo prie pastato 2A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764 patvirtino 1957 kv. m žemės sklypo prie pastato 2A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilygintą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
6. Ieškovė dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos suderinimo į NŽT kreipėsi 2014 m. liepos 29 d., pakartotinai – 2015 m. kovo 24 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. Atsakovė NŽT 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-4093, remdamasi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.4 ir 30.11 papunkčiais, atsisakė derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, nes, nesant natūroje pastato, žemės sklypas jam eksploatuoti neformuojamas, o likę pamatai nėra objektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti formuojamas žemės sklypas. NŽT 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 8SD-1747-(14.8.7), remdamasi tais pačiais motyvais, pakartotinai atsisakė suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT 2016 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 08KAM-111898 nustatė kadastro duomenų bylos trūkumą dėl to, kad byla nesuderinta su sklypo naudotoju (nėra įmonės antspaudo ir direktoriaus parašo), taip pat pastabose pažymėjo nuorodas į NŽT 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.7)-4093 ir 2015 m. balandžio 1 d. NŽT raštą Nr. 8SD-1747-(14.8.7). NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7), remdamasi 2014 m. rugpjūčio 12 d., 2015 m. balandžio 1 d. raštuose nurodytais argumentais bei teisės aktų nuostatomis, atsisakė suderinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, motyvuodama tuo, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra sudegęs, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas. Šį sprendimą NŽT (centrinė įstaiga) 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu paliko nepakeistą.
7. Teismo vertinimu, NŽT 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. sprendimais nepagrįstai neigia ieškovės teisę atlikti žemės sklypo formavimo procedūrą, nes tokia teisė ieškovei jau yra suteikta galiojančiais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A-124 ir 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-1764.
8. Teismas nustatė, kad ginčijamus sprendimus atsakovė grindė teisės aktais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9–10 straipsniais, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260), kurie nereglamentuoja ginčo teisinių santykių, susijusių su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsisakymą suderinti ieškovės pateiktą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą atsakovė galėjo grįsti tik Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 8.1–8.10 papunkčiuose nustatytų reikalavimų nesilaikymu (pažeidimu), tačiau tokie pažeidimai ginčijamuose sprendimuose nėra nurodyti. Ginčijami NŽT sprendimai laikytini individualiais administraciniais aktais, tačiau neatitinka jiems, kaip individualiems administraciniams aktams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, nes nėra pagrįsti ginčo teisinį santykį reglamentuojančiomis teisės normomis. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamus viešojo administravimo subjekto sprendimus.
9. Ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT suderinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą teismas atmetė, nes vertino jį kaip perteklinį. Panaikinus skundžiamus viešojo administravimo subjekto sprendimus, ieškovė galės (turės teisę) pakartotinai pateikti žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą iš naujo tikrinti ir derinti atsakovei, o ši ir be teismo įpareigojimo privalės įvertinti bylą. Be to, NŽT 2016 m. lapkričio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 08KAM-111898 konstatavo kadastro duomenų bylos trūkumą – ji nesuderinta su sklypo naudotoju (3.3 punktas), tačiau dėl šio trūkumo pašalinimo bus nustatyta iš naujo atliekant kadastro duomenų bylos tikrinimą ir derinimą.
10. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988 ir 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas, ir šią ieškinio dalį atmetė, taip pat panaikino sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
11. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė pagrįstai vadovavosi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punkto ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jos turi esminę teisinę reikšmę pateiktos žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos derinimo teisiniam vertinimui ir lemia administracinės procedūros baigtį.
12. Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 5 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 65–68 punktais, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, 7, 8.3, 8.4, 8.7, 10 punktais, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 papunkčio nuostatomis, padarė išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą – žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais ir jie turi būti naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti.
13. Kolegija konstatavo, kad atsakovė NŽT, nustačiusi esminius pažeidimus, t. y. kad žemės sklypo kadastrinių matavimų planas parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nėra išlikęs, naudoti, teisėtai ir pagrįstai tokio žemės sklypo kadastro duomenų byloje parengto žemės sklypo plano nederino, todėl ginčijamų 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. sprendimų nėra pagrindo panaikinti.
14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė nei 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo, nei 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutartimi savaime neįgijo jokių daiktinių ar prievolinių teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys. Tačiau įgijusi statinius ir turėdama 2009 m. vasario 3 d. Kauno apskrities viršininkės sutikimą „Dėl žemės nuomos perleidimo“ Nr. 10-66, ieškovė įgijo teisę ir teisėtą lūkestį pagal įstatymą įgyvendinti savo teises į žemės nuomą, kreipiantis į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau tokiu būdu nei po statinių įsigijimo, nei vėliau ieškovė šios teisės neįgyvendino. Kauno apskrities viršininkės sutikimas nereiškia, kad žemės nuomos sandoris būtų sudarytas besąlygiškai. Prieš sudarant žemės nuomos sutartį teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliekami ir derinami žemės sklypo kadastriniai matavimai, tiriama, kokie statiniai stovi žemės sklype ir koks pagal teisės aktus žemės sklypo dydis jiems eksploatuoti yra reikalingas ir gali būti išnuomotas. Kadangi ieškovės statiniai yra fiziškai sunykę, gyvenamasis namas nenaudojamas ir dėl visiško sunykimo negali būti naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, teisėjų kolegijos vertinimu, šiems buvusiems statiniams eksploatuoti nėra teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.
16. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sutikimą dėl žemės sklypo nuomos teisės ir 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo bei dovanojimo sutartis, nurodė, jog ieškovė jokių daiktinių ir prievolinių teisių į žemės sklypą neįgijo, nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys. Tačiau, darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad reiškiamo ieškinio nepagrįstumą įrodo faktas, jog buvusiems pastatams eksploatuoti buvo skirtas 600 kv. m ploto žemės sklypas, tinkamai neįvertino žemės sklypo suteikimo statytojams A. V. ir A. V. žemės sklypo nuomos sutartimi bei kitų byloje esančių duomenų apie šio sklypo suteikimą visų aplinkybių, t. y. kokiam tikslui, pagal kokią paskirtį ir koks žemės sklypas buvo suteiktas nekilnojamojo daikto (statinio) pardavėjams, bei šių aplinkybių santykio su CK 6.394 straipsnyje reglamentuojamu teisių į žemės sklypą perėjimu. Tik nustačius ir tinkamai įvertinus šias aplinkybes, galima būtų daryti pagrįstas išvadas apie tai, ar ieškovei perėjo teisės į žemės sklypą, o jeigu perėjo, tai kokia apimtimi.
17. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, jog ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybės teisės į ginčo statinius bei šie statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu byloje nustatyta, kad šie statiniai ir ieškovės bei trečiojo asmens teisės į juos yra įregistruoti. Savo išvadą, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausantys statiniai yra išnykę, apeliacinės instancijos teismas grindė nustatytu faktu, jog 2007 m. buvo gesinamas gaisras, kurio metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdanga, sulietos vandeniu patalpos. Teismas taip pat rėmėsi 2015 m. darytomis fotonuotraukomis, iš jų nustatė, kad žemės sklype likusios tik pamatų dalys. Taigi išvadą, kad statinys (gyvenamasis namas) yra išnykęs, apeliacinės instancijos teismas padarė nenustatęs visų tokiai išvadai padaryti būtinų aplinkybių, todėl tokia išvada negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta. Tik nustačius, kad statiniai yra išnykę ir nenaudojami bei negali būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, negali būti atkurti, galima būtų daryti išvadą, kad žemės sklypui apie tokį statinį formuoti nėra teisinių prielaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas NŽT 2017 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir neatsižvelgė bei nesivadovavo atsakovės paaiškinimais, kad skundžiamais raštais buvo teisėtai atsisakyta derinti kadastro duomenis. Vadovaujantis teismų praktika ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra formuojamas tikslu vėliau šį sklypą lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės įsigyti privačion nuosavybėn ar nuomotis.
1.2. Teismas skundžiamu sprendimu netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygas (CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktą), nesivadovavo naujausia teismų praktika, pagal kurią valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas.
1.3. Teismas neįvertino, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog statinio savininkė (ieškovė) nuo pat daikto įsigijimo nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja juo nei pagal tiesioginę paskirtį, nei kitais poreikiais.
1.4. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nebaigti statyti statiniai (inžineriniai) yra priskirtini neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, todėl nustačius, jog statinys yra apleistas, apgriuvęs ir neprižiūrimas, iš buvusio statinio yra likę tik pamatai ir pan., yra akivaizdu, kad toks statinys nėra naudojamas. Tokiais atvejais teismai yra pripažinę, kad net nėra galimybės formuoti žemės sklypų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004).
1.5. Teismas neįvertino, kad administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nustačius, kad fiziškai pastatai (statiniai), kuriems eksploatuoti formuojami žemės sklypai pardavimui, pažeisti, sunykę ar išlikę tik pamatai, pripažįstama, kad tokie statiniai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal NTR įregistruotą paskirtį, todėl nėra ir teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-l 33-261/2017, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017).
19. Ieškovė J. G. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismas byloje vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir iš jų viseto padarė išvadą, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės. Skundžiamuose sprendimuose atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės ir nurodyti teisės aktų reikalavimai (jų pažeidimai) nėra šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas.
2.2. Apeliantės argumentai nepaneigia fakto, kad ieškovė yra teisėtai įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Jokiuose dokumentuose nėra patvirtintas visiškas nekilnojamojo turto išnykimo faktas, todėl ieškovė pagal CK 4.20 ir 4.37 straipsnius turi teisę atstatyti buvusį pastatą. Ieškovės, kaip savininkės, teisės turi būti ginamos įstatymo nustatyta tvarka. Gyvenamasis namas tokios būklės tapo ne dėl ieškovės kaltės, o dėl sukelto gaisro.
2.3. Apeliantės cituojama teismų praktika neatitinka išnagrinėtos civilinės bylos dalyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, akcentuoja, kad pastatų sunaikinimo faktas tiesiogiai nesukelia žemėnaudos teisės panaikinimo padarinių, nes sunaikintų statinių savininkas gali turėti teisę pastatus atkurti. Tokiu atveju yra svarbu, ar asmuo siekia tokia teise pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2004). Teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad išlikus net ir 10 procentų pastato, jo savininko nuosavybės teisė negali būti nuneigta, nes ir pamatai gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-347/2010).
2.4. Ieškovės ketinimas naudoti nuosavybėn įsigytus statinius akivaizdus, nes tapusi nekilnojamojo turto objektų savininke, ieškovė inicijavo žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimą. Duomenų, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, būtų pakeistas ar nuginčytas byloje nepateikta. Ieškovės ketinimą naudoti nuosavybėn įsigytus statinius patvirtinta ir jos kreipimasis į NŽT su prašymu leisti atstatyti gyvenamąjį namą. Tačiau NŽT 2016 m. liepos 26 d. raštu atsisakius duoti sutikimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, susidarė situaciją, kad ieškovė negali naudoti pastato dėl jo būklės.
2.5. Byloje nenustatyta, kad ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų planas yra parengtas pažeidžiant galiojantį teritorijų planavimo detalųjį planą ar pažeidžiant kitus Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus.
20. Trečiasis asmuo A. G. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl kadastrinių matavimų plano derinimo, formuojant žemės sklypą valstybei priklausančioje žemėje jame esantiems statiniams eksploatuoti.
23. Pirmosios instancijos teismui ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies ir panaikinus NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo padavė atsakovė NŽT. Apeliacinis skundas iš esmės buvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuria skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas buvo iš dalies pakeistas, t. y. ieškinio reikalavimų tenkinimo dalyje panaikintas, priimant šioje dalyje naują sprendimą ir nurodytus ieškinio reikalavimus atmetant. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, todėl kasacinio teismo nutartyje padarytos tam tikros išvados turi įtakos pakartotinio nagrinėjimo riboms, kadangi kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
24. Atsižvelgiant į tai, atsakovės NŽT apeliacinis skundas pakartotinai nagrinėjamas kasacinio teismo padarytų išvadų pagrindu ir nutartyje suformuluotų nurodymų apimtyje.
Byloje nustatytos ginčo išsprendimui svarbios aplinkybės
25. Byloje yra nustatytos tokios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) yra registruotas gyvenamasis namas ir inžinerinis statinys – šulinys, jų nusidėvėjimas yra 70 proc., gyvenamojo namo baigtumas – 8 proc.; 2) 3/4 dalys šių nekilnojamojo turto objektų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei J. G. ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. G. 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; 3) likusi 1/4 dalis šių daiktų ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu; 4) Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas šiuo adresu nėra suformuotas ir nėra registruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas; 5) 1962 m. lapkričio 12 d. sutarties „Dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiojo gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis“ pagrindu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojams A. V. ir A. V. buvo suteiktas 600 m2 žemės sklypas gyvenamojo namo statybai; 6) Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos pagrindu nustatyta, kad 2007 m. vasario 15 d. buvo gesinamas gaisras (duomenys neskelbtini); 7) sklypo nuomos teisė į žemės sklypą prie įgyjamų pastatų pagal 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-1152 1 punktą ir pagal 2009 m. vasario 17 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-1154 1 punktą perėjo gyvenamojo namo įgijėjams – ieškovei ir trečiajam asmeniui A. G.; 8) tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo metu yra išlikę tik gyvenamojo namo pamatai; 8) pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. pažymą Nr. 09-24400 ieškovė naudojosi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų ir už naudojimąsi juo 2012-2016 m. mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį; 9) NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7) buvo atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (plotas 1957 m2), kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta, kad suformuotame žemės sklype sudegusio pastato požymių nerasta, išlikę tik dalis pamatų, todėl prie išnykusio pastato sklypas neformuotinas; 10) NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. ISS-934-(10.5) buvo atmestas ieškovės skundas dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 8SD-988-(14.8.7) panaikinimo, nurodant, kad atsižvelgiant į pastato fizinio nusidėvėjimo procentą ir būklę, kilusį gaisrą ir faktinę pastato būklę jis nebeatitinka statinio sąvokos ir nėra eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį, todėl žemės sklypas jam eksploatuoti negalėjo būti formuojamas.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės išnuomojimo (pardavimo) ne aukciono būdu sąlygas, taikymo ir statinio išnykimo fakto įtakos formuojant žemės sklypą jame esantiems statiniams eksploatuoti
26. Apeliantė (atsakovė NŽT) skunde kėlė netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygas, t. y. CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkto, taikymo (netaikymo) klausimą.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė ieškiniu ginčijamų sprendimų negalėjo grįsti nurodytomis teisės normomis, kadangi jos nereglamentuoja ginčo teisinių santykių, susijusių su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ir jų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tačiau tiek Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartyje jau yra padarytos išvados, kad valstybinės žemės sklypai, be kitų įstatyme nurodytų pagrindų, formuojami ir tais atvejais, kai jie yra būtini esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, todėl ginčo atveju formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti ir atliekant kadastrinius matavimus nurodytų teisės normų reikalavimai turi tiesioginės reikšmės.
28. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau iš esmės pasisakė dėl apeliantės nurodytų teisės normų taikymo ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų pakartotinai nebeanalizuoja ir jų nekartoja. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pirmiau atmetus ieškinį dėl to, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų planas parengtas formuojant žemės sklypą, skirtą pastatui, kuris nėra išlikęs, naudoti, o ieškovei kasaciniame skunde teigiant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias namų valdų žemės sklypų formavimą ir privatizavimą, nuosavybės neliečiamumą ir jos apsaugą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių pastato ir daiktinių teisių į jį, išregistravimo pagrindus, teisės aiškinimo taisyklę. Jos esmę sudaro tai, kad tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus).
29. Be to, kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 43 punktus).
30. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo apeliacine tvarka, nurodė, kad tik nustačius, jog statiniai yra išnykę ir nenaudojami bei negali būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, negali būti atkurti, galima būtų daryti išvadą, kad žemės sklypui apie tokį statinį formuoti nėra teisinių prielaidų.
31. Pažymėtina, kad ir pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra pasikeitę, ginčo statiniai ir ieškovės bei trečiojo asmens daiktinės teisės į juos ir šiuo metu yra įregistruoti, t. y. jie nėra išregistruoti, to neginčija ir atsakovė. Tokiu būdu pagal registro duomenis ginčo statiniai nėra išnykę, ieškovės ir trečiojo asmens daiktinės teisės į juos nenuginčytos ir nepanaikintos, o visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pagal 4.254 straipsnio 9 punkto nuostatą viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas, o remiantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktu, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.
32. Apeliantė tebesilaiko pozicijos, kad statiniai faktiškai yra išnykę, ir remiasi tais pačiais iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais, t. y. kad yra įregistruotas tik 8 proc. gyvenamojo namo baigtumas, 70 procentų nusidėvėjimas, kad po gaisro yra likę tik pamatai ir statinys nėra naudojamas pagal paskirtį. Kasacinis teismas, vertindamas pirmiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl statinių išnykimo, kurias apeliacinės instancijos teismas grindė nustatytu gaisro faktu, kurio metu nudegė namo medinės stogo konstrukcijos, sudegė perdanga, sulietos vandeniu patalpos, ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad žemės sklype likusios tik pamatų dalys, laikė jas nepagrįstomis, kadangi nebuvo nustatytos visos tokiai išvadai padaryti būtinos aplinkybės, t. y. kad statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų) ir jo nebūtų galima atstatyti (statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8.5 papunktis).
33. Atsakovė bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šių aplinkybių neįrodinėjo ir papildomų įrodymų neteikė, nors apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi pasiūlė apeliantei teikti papildomus įrodymus. Taigi apeliantei neįvykdžius įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) ir nepateikus naujų papildomų įrodymų, nėra jokio pagrindu pripažinti statinių išnykimo faktą įrodytu, todėl ieškovė turi teisę realizuoti įstatyme įtvirtintą statytojo teisę jį atstatyti. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie statinių nusidėvėjimą (70 proc.) ar gyvenamojo namo baigtumą (8 proc.) nepatvirtina, kad statinys yra išnykęs ir ieškovė gali pasinaudoti savininko teise atstatyti statinį.
34. Nors apeliantė teigia, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nuo pat jų įsigijimo 2009 m. nenaudojo statinių pagal paskirtį, tačiau gyvenamajam pastatui sudegus jo eksploatacija pagal paskirtį būtų įmanoma tik jį atstačius, o byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė tik ieškovei ėmusis veiksmų pastatą rekonstruoti, dėl ko buvo būtina pateikti duomenis apie žemės sklypą, atsisakė suderinti kadastrinių matavimų duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal ieškovės dar 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktą prašymą Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. A-124 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ leido rengti žemės sklypo prie pastato 2A1ž, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 20 d įsakymu Nr. A-1764 buvo patvirtintas apie 1957 kv. m žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris, beje, buvo suderintas ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėja D. G.. Tačiau ieškovės iniciatyva parengus kadastrinių matavimų bylą NŽT Kauno skyrius 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 8SD-1747-(14.8.7) matavimus atlikusiai UAB „Žemėtvarkos darbai“ pranešė, kad atsisako suderinti pateiktą ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylą. Ieškovei kreipusis į NŽT Kauno skyrių dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pastarasis 2016 m. liepos 26 d. raštu Nr. SD-4551-(14.8.94) šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad ieškovė neturi žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių įrodymų, o 2017 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 8SD-988-(14.8.7.) buvo atsisakyta derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą. Tokia veiksmų seka rodo ieškovės siekį, kad būtų suformuotas žemės sklypas nuomai ar pardavimui, tačiau būtent atsisakymas suderinti kadastrinių matavimų bylą trukdo ieškovei įgyvendinti savininko teises ir realizuoti savo teisę atstatyti sudegusį statinį. Ieškovės siekis atstatyti gyvenamąjį namą patvirtina, kad ji faktiškai siekia jį atkūrus naudoti pagal paskirtį.
35. Apeliantės atstovas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu kėlė klausimą, kad ieškovė siekia suformuoti per didelio ploto žemės sklypą statinių eksploatavimui pagal paskirtį, kadangi statinio statybai buvo suteiktas 600 m2 žemės sklypas, o kadastriniai matavimai atlikti 1957 m2 žemės sklypui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nei sprendime atsisakyti suderinti kadastrinių matavimų bylą, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde tokie argumentai nebuvo nurodyti ir nebuvo nagrinėti, todėl jie negali būti pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyku (CPK 312 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).
36. Dėl nurodytų argumentų, nenustačius, kad statinys yra išnykęs ir nenaudojamas pagal paskirtį, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 8SD-988-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ ir NŽT 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-934-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ panaikinimo, laikytinas iš esmės pagrįstu ir teisėtu, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl perėjusių teisių į žemės sklypo nuomą
37. Byloje buvo nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2009 m. vasario 3 d. sutikimu, vadovaudamasis CPK 6.394 straipsnio 3 dalimi, sutiko dėl žemės sklypo, kurio nuomos klausimas prie perleidžiamo pastato su kiemo statiniais nebuvo išspręstas, nuomos teisės perleidimo. Apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą ir vertindamas šį sutikimą dėl žemės sklypo nuomos teisės bei 2009 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo bei dovanojimo sutartis, buvo nurodęs, kad ieškovė jokių daiktinių ir prievolinių teisių į žemės sklypą neįgijo, nes tokių teisių neturėjo statinius perleidžiantys asmenys, kadangi buvusiems pastatams eksploatuoti buvo skirtas 600 kv. m ploto žemės sklypas. Kasacinės instancijos teismas nesutiko su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ir nurodė, kad teismas neįvertino visų žemės sklypo suteikimo statytojams A. V. ir A. V. aplinkybių, t. y. kokiam tikslui, pagal kokią paskirtį ir koks žemės sklypas buvo suteiktas nekilnojamojo daikto (statinio) pardavėjams, bei šių aplinkybių santykio su CK 6.394 straipsnyje reglamentuojamu teisių į žemės sklypą perėjimu. Tik nustačius ir tinkamai įvertinus šias aplinkybes būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie tai, ar ieškovei perėjo teisės į žemės sklypą, o jeigu perėjo, tai kokia apimtimi.
38. Byloje nėra ginčo, kad 1962 m. lapkričio 12 d. sutarties „Dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi individualiojo gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis“ pagrindu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojams A. V. ir A. V. buvo suteiktas 600 m2 žemės sklypas gyvenamojo namo statybai. Tai patvirtina ir byloje pateikta žemės sklypo plano ištrauka. Tačiau Namų valdos inventorizacinėje byloje taip pat yra 1985 m. balandžio 23 d. duomenys, patvirtinantys, kad ginčo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie ginčo gyvenamojo namo buvo nurodytas 2253 m2 žemės sklypas. Kaip jau nurodyta nutarties 34 punkte, 2014 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1764 buvo patvirtintas apie 1957 kv. m žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o Kauno apskrities viršininkas 2009 m. vasario 3 d. sutikimu sutiko dėl žemės sklypo, kurio nuomos klausimas prie perleidžiamo pastato su kiemo statiniais nebuvo išspręstas, nuomos teisės perleidimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2017-05-02 pažyma Nr. 09-24400 liudija, kad ieškovė naudojosi 0,1957 ha valstybinės žemės sklypu prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir už naudojamą valstybinės žemės sklypą 2012-2016 m. yra sumokėjusi 559,69 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio.
39. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens teisių į žemės sklypo nuomą perimamumą (CK 6.394 straipsnio 3 dalis), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sklypo nuomos teisė perėjo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjams – ieškovei ir trečiajam asmeniui A. G.. Atskirai gali būti svarstomas tik klausimas dėl sklypo, formuojamo sklypo prie ginčo statinių, dydžio pagrįstumo. Tačiau prie statinių priskirtino žemės sklypo dydžio pagrįstumas/nepagrįstumas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ši aplinkybė nebuvo atsakovės atsisakymo suderinti kadastrinių matavimų planą pagrindu. Panaikinus atsakovės sprendimus, susijusius su atsisakymu suderinti kadastrinių matavimų planą, atsakovė turės iš naujo svartyti ieškovės prašymą ir turės galimybę įvertinti nurodytas aplinkybes dėl sklypo dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nekeistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Atskirai svarstytinas tik bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, paskirstymo klausimas.
41. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys), o ieškovei J. G. ir trečiajam asmeniui A. G. iš atsakovės priteistinos jų turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 299 Eur išlaidas (680 Eur – pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir 619 Eur – antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme) ir 1 000 Eur išlaidas kasacinės instancijos teisme, iš viso 2 299 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1-3 dalys). Šias išlaidas patvirtina byloje pateikti dokumentai, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.
42. Trečiasis asmuo A. G. pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidas, o kasacinės instancijos teisme 359 Eur, iš viso 659 Eur, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės. Atsakovės atstovo argumentai, kad priteisiamos bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui turėtų būti sumažintos, kadangi jį atstovavo ta pati kartu ir ieškovės interesus gynusi atstovė, atmestini, kadangi skiriasi ieškovės ir trečiojo asmens procesinė padėtis, dėl ko byloje turėjo būti rengiami atskiri procesiniai dokumentai, be to, trečiasis asmuo antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nėra turėjęs atstovavimo išlaidų, o jo sumokėta suma, lyginant su ieškovės atstovavimo išlaidomis, yra ženkliai mažesnė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 2 299 Eur atstovimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 659 Eur atstovimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Nijolia Indreikienė
Virginija Lozoraitytė
Tomas Romeika