Civilinė byla Nr. 2S-1089-260/2014,

Proceso Nr. 2-69-3-15713-2013-3,

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

102.2; 102.5; 121.11; 122.4

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-23569-748/2013 pagalpareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. M. ir V. S. dėl baudos vykdymo procese paskyrimo, ir

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Antstolis S. U. pareiškimu dėl baudos paskyrimo (b.l. 3) kreipėsi į teismą prašydamas paskirti A. M. už teisėtų antstolio reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymą baudą po 200 Lt už kiekvieną pradelstą reikalavimų neįvykdymo dieną suinteresuoto asmens V. S. naudai.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b.l. 24–26) antstolio S. U. pareiškimas dėl baudos paskyrimo A. M. buvo atmestas.

2014 m. vasario 12 d. teisme gautas suinteresuoto asmens V. S. atskirasis skundas (b.l. 33–37), kuriuo prašoma panaikinti 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir antstolio prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti, prijungti prie bylos pateikiamus naujus įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ji grindė aplinkybe, kad tik V. S. atstovui susipažįstant su civiline byla Nr. 2-2148-713/2014 teisme paaiškėjo, kad skolininkui A. M. dar iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo įteikti ir 2013 m. lapkričio 8 d. aktas, ir 2013 m. lapkričio 12 d. patvarkymas. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad realus teisingumo įgyvendinimas reiškia, jog jį įgyvendinant teisingumas negali būti pasiekiamas laikantis tik įstatymo nustatytos normos ar principo. Prioritetas teikiamas ne formaliai praleisto procesinio termino pasekmėms, t. y. skundo padavimo teisės paneigimui, o teisingumo esmei, kad neliktų iš esmės galimybės vykdyti realų teisingumą sudarymui, t. y. realiam teisingumui ir asmens teisės skųsti teismo sprendimą užtikrinimui. Suinteresuoto asmens teigimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai bei įrodymai leidžia manyti, kad skundžiama nutartisgalėjo būti priimta padarant įrodymų vertinimo taisykles nustatančių teisės normų taikymo klaidų, dėl kurių galėjo būti padarytos nepagrįstosišvados ir priimta nevisiškai pagrįsta, t. y. neteisinga teismo nutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi (b.l. 51–52) atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, atsisakė priimti suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. S. atskirajame skunde nenurodė, kodėl aplinkybės, jog skolininkui apie 2013 m. lapkričio 8 d. aktą ir 2013 m. lapkričio 12 d. patvarkymą tapo žinoma dar iki bylos nagrinėjimo pradžios, laikytinos svarbiomis ir kokiu būdu tai sutrukdė paduoti atskirąjį skundą per įstatyme nustatytą terminą. Teismas suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis termino praleidimo priežastimis ir sprendė, kad jos objektyviai netrukdė paduoti atskirąjį skundą nustatytu terminu. Teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo V. S., pateikdama atskirąjį skundą, nenurodė priežasčių, dėl kurių terminas yra praleistas ir turi būti atnaujintas, todėl termino atskirajam skundui paduoti neatnaujino, atskirąjį skundą atsisakė priimti ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo V. S. atskiruoju skundu (b.l. 55–57)prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Suinteresuotas asmuo V. S. nebuvo informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas antstolio pareiškimas dėl baudos skolininkui skyrimo, todėl ji teismo posėdyje negalėjo dalyvauti. 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, išsiųsta V. S., grįžo neįteikta ir pakartotinai nebuvo siųsta. Apie nagrinėjamą bylą suinteresuotas asmuo sužinojo atsitiktinai, kai jo atstovas 2014 m. vasario 10 d. susipažindamas su kitos civilinės bylos medžiaga rado suinteresuoto asmens interesus pažeidžiančią 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį. Realią susipažinimo su šia nutartimi datą patvirtina teismo bylų pateikimo susipažinti registravimo žurnalas ir pinigų priėmimo kvitas už kopijas abiejose bylose.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nenurodė ryšio tarp nurodytų aplinkybių, jog skolininkui dar iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 8 d. aktas ir 2013 m. lapkričio 12 d. patvarkymas, ir skundo padavimo termino atnaujinimo būtinybės, kadangi tokį ryšį paaiškina ne tik tai, kad suinteresuotam asmeniui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, dėl ko suinteresuotas asmuo nežinojo netik apie antstolio pareiškimo pateikimą teismui, bet ir apie skolininko argumentus, kuriems suinteresuotas asmuo būtų prieštaravęs. Nors 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje yra nurodyta, kad apie teismo posėdį suinteresuotam asmeniui yra pranešta pranešimu, tačiau V. S. tokio pranešimo nėra gavusi, o be to, joks šaukimasjai šioje civilinėje byloje nebuvo siunčiamas ar tinkamai įteiktas. Skolininkui žinant apie 2013 m. lapkričio 8 d. aktą ir 2013 m. lapkričio 12 d. patvarkymą, kuriais antstolis pakartotinai konstatavo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymą, ir nepateikus įrodymų dėl jo atleidimo nuo atsakomybės pagal CPK 771 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas, teismas turėjo skirti baudą skolininkui, kadangi skolininkas pats pripažino nutarties neįvykdymo faktą nurodydamas, kad 2013 m. lapkričio 14 d. jis kelią dar pravalė.
3. Kadangi su skundžiama 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi suinteresuotas asmuo per atstovą susipažino tik 2014 m. vasario 10 d. ir skundą padavė po 7 dienų nuo 2014 m. sausio 30 d. nutarties kitoje byloje gavimo, yra protinga ir sąžininga atnaujinti praleistą terminą 2013 m. gruodžio 11 d. nutarčiai apskųsti. Priešingas aiškinimas pažeistų suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodytas vertybes ir teismų išaiškinimus.
4. Skundžiamoje nutartyje remiantis CPK 604 straipsniu nepagrįstai nurodyta, kad 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis V. S. laikoma įteikta 2013 m. gruodžio 16 d., kadangi ši CPK norma reglamentuoja procesinių dokumentų, siunčiamų vykdymo proceso dalyviams registruotąją pašto siunta, įteikimo ypatumus, tačiau ne CPK 123 straipsnio ir 335 straipsnio 1 dalies numatyta tvarka žodinio proceso metu priimtos skundžiamos nutarties apskundimo termino pradžią. 2013 m. gruodžio 11 d. teismo nutartis nėra antstolio veiksmas, kurį būtų galima skųsti net iki 20-90 dienų, o be to, CPK 771 straipsnio 5 dalyje nėranumatyta nutarties siuntimo galimybė. Nutartis apskųsta per 62 dienas, nepažeidžiant 3 mėnesių naikinamojo termino bei pagrįstai prašant atnaujinti praleistą terminą.

Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijosteismasir pasisako.

Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnyje, remiantis kurio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui (CPK 75 str. 1 d.), tačiau įstatyme yra numatyta galimybė praleistą terminą atnaujinti. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 str. 1 d.). Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d.). Nurodytos nuostatos remiantis CPK 338 straipsniu taikytinos sprendžiant ir praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą.Praleidęs terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido procesinį terminą. Pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo turi būti motyvuotas ir atitikti kitus bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodomos aplinkybės, patvirtinančios prašymo pagrįstumą, ir prie prašymo turi būti pridedami atitinkami įrodymai.

Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl nurodytų priežasčių teisės į apeliaciją apribojimo pagrindu gali būti tik įstatyme tiesiogiai įvardijamos, su pagrindiniais civilinio proceso tikslais suderintos, stabilumą ir teisingumą taikant materialines teisės normas užtikrinančios aplinkybės. Vienas iš tokių pagrindų - terminas atskirajam skundui paduoti. Šiuo ribojimu siekiama įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinti teismo priimto procesinio sprendimo stabilumą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios praleistų procesinių terminų atnaujinimo nuostatos, o taip pat pirmiau nurodyta CPK 307 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą, teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.

Nei pirmiau nurodytose, nei kitose teisės normose nėra konkrečiai nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, palikta spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Procesinis terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą nuoroda į svarbias priežastis reiškia, kad praleistas procesinis terminas gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl ekstraordinarių, išskirtinių aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos paskyrimo suinteresuotam asmeniui A. M. už antstolio teisėtų reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymą. 2014 m. vasario 12 d. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens byloje V. S. atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties, kuriame buvo pareikštas ir prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą. Kadangi antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo nagrinėtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, 2013 m. gruodžio 11 d. teismo nutartis galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos (CPK 335 str. 1 d.), t. y. atskirasis skundas galėjo būti paduotas teismui ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 18 d. Suinteresuotas asmuo atskirąjį skundą dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau nepraleidęs naikinamojo termino, numatyto CPK 307 straipsnio 3 dalyje, per kurį gali būti pateiktas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė V. S. pateiktą prašymą dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Skundžiama 2014 m. vasario 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, kadangi suinteresuoto asmens nurodytas procesinio termino praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas nuostatas dėl priežasčių, kurios gali būti pripažįstamos svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuoto asmens V. S. nurodytas termino atskirajam skundui paduoti priežastis pripažino nesvarbiomis ir pagrįstai sprendė, kad jos objektyviai negalėjo trukdyti suinteresuotam asmeniui per įstatyme nustatytą terminą pateikti atskirąjį skundą. Suinteresuotas asmuo pateiktame atskirajame skunde kaip priežastį, pateisinančią atskirojo skundo padavimo termino praleidimą nurodė aplinkybę, jog tik vakar (atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas surašytas 2014 m. vasario 11 d., tai gali būti 2014 m. vasario 10 d.) V. S. atstovui susipažįstant su byla Nr. 2-2148-713/2014 teisme paaiškėjo, jog skolininkui dar iki bylos nagrinėjimo pradžios buvo įteikti ir 2013 m. lapkričio 8 d. aktas, ir 2013 m. lapkričio 12 d. patvarkymas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad suinteresuotas asmuo pateiktame prašyme nenurodė, kodėl šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir kokiu būdu tai sutrukdė paduoti atskirąjį skundą per įstatyme nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta, kad suinteresuotas asmuo pateiktame prašyme nėra nurodęs ryšio tarp naujai paaiškėjusių aplinkybių ir skundo padavimo termino atnaujinimo būtinybės, todėl atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, ar suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybėsgali būti pripažintos svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas atskirojo skundo padavimo terminas, o ne nagrinėjo argumentų, kuriais suinteresuotas asmuo grindė savo atskirąjį skundą, pagrįstumą. Pažymėtina, kad nurodyta aplinkybe suinteresuotas asmuo atskirajame skunde grindė ir teismo priimtos nutarties neteisėtumą, tačiau vien tai, kad nurodyta aplinkybė, suinteresuoto asmens manymu, gali turėti įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dar nesudaro pagrindo spręsti, kad ji tuo pačiu gali būti pripažinta ir svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi. Kaip jau buvo nurodyta, svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas procesinis terminas, laikytinos tik tokios ekstraordinarios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kokiu būdu paaiškėjusi aplinkybė, jog skolininkui 2013 m. lapkričio 8 d. aktas ir 2013 m. lapkričio 12 d. patvarkymas buvo įteikti dar iki bylos nagrinėjimo pradžios, sutrukdė suinteresuotam asmeniui laiku pateikti atskirąjį skundą ar atėmė iš jo galimybę atskirąjį skundą pateikti per įstatyme nustatytą terminą, nėra nurodyta. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nurodyta aplinkybė jokiu būdu negalėjo sutrukdyti suinteresuotam asmeniui laiku pateikti atskirąjį skundą, kadangi šios aplinkybės žinojimas ar nežinojimas objektyviai negalėjo įtakoti suinteresuoto asmens veiksmų dėl atskirojo skundo pateikimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytas procesinio termino praleidimo priežastis laikė nesvarbiomis ir pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarties paduoti.

Suinteresuotas asmuo jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jis per įstatyme nustatytą terminą objektyviai negalėjo pateikti atskirojo skundo dėl 2013 m. gruodžio 11 d. teismo nutarties, prašyme dėl termino atnaujinimo nebuvo nurodęs. Aplinkybes, jog suinteresuotas asmuo nebuvo informuotas apie vykstantį teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, kad jam nebuvo įteikta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, suinteresuotas asmuo nurodė tik apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateiktą prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Analogiškos nuostatos taikytinos ir atskirųjų skundų atveju (CPK 338 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kitos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių, suinteresuoto asmens teigimu, jis praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek atskirąjį skundą dėl 2014 m. vasario 17 d. nutarties, tiek ir atskirąjį skundą dėl 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties, o kartu ir prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, rengė suinteresuoto asmens atstovas, kvalifikuotas teisininkas advokatas, kuriam CPK nuostatos ir CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atskirąjį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, preziumuojama turi būti žinomos, todėl jis, teikdamas prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo turėjo nurodyti visas aplinkybes, dėl kurių suinteresuotas asmuo praleido įstatyme numatytą atskirojo skundo padavimo terminą. Paduodant prašymą ir jame išsamiai nenurodant visų aplinkybių, apsiribojant tik vienos iš aplinkybių, kuri teismo pagrįstai pripažinta nesvarbia termino praleidimo priežastimi, nurodymu, yra veikiama savo rizika, tinkamai nevykdomos procesinės byloje dalyvaujančių asmenų pareigos, todėl turi būti prisiimamos ir neigiamos tokio elgesio pasekmės, t. y. nagrinėjamu atveju draudimas atskirąjį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims, tinkamu taikymu, išsamiai nepasisako, kadangi nurodytos aplinkybės, pripažinus, kad suinteresuotas asmuo nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas procesinis terminas turėtų būti atnaujintas, neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims klausimą, nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė CPK 604 straipsnio nuostatas, kadangi šiame straipsnyje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu, tačiau ne teismo procesinių dokumentų įteikimas civilinio proceso metu. Teismo procesinių dokumentų įteikimas reglamentuojamas CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje. Nepaisant to, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. S. 2013 m. gruodžio 11 d. teismo nutartis laikoma įteikta 2013 m. gruodžio 16 d., nurodyta aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą. Kadangi minėta nutartis buvo priimta bylą išnagrinėjus žodinio proceso tvarka, nutarties kopijos įteikimo data neturi reikšmės skaičiuojant atskirojo skundo padavimo termino pradžią (CPK 335 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, dėl kurių, suinteresuoto asmens teigimu, jis praleido įstatyme numatytą terminą atskirajam skundui paduoti, pripažino nesvarbiomis termino praleidimo priežastimis ir pagrįstai suinteresuotam asmeniu V. S. neatnaujino termino atskirajam skundui dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas antstolio S. U. pareiškimas dėl baudos paskyrimo A. M., paduoti. Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                Raimondas Buzelis