Baudžiamoji byla Nr. 1-112-416/2011

                                                                                                Proceso Nr.1-64-1-01010-2010

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                              2.3.6.4.5;1.20.15.;1.1.7.2.4.

                                                            N U O S P R E N D I S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   Marijampolė    

                                                                      2011-03-17

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L.Bučenskienei, dalyvaujant vertėjai L.Baktienei, prokurorui V.Nacikūnui, gynėjui adv. L.Ramanauskui, vertėjai L.Baktienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. B., jos atstovei adv. V.Jurčikonienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

            E. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),, vokietis, Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 245 str.

            Teismas, išnagrinėjęs bylą

              NUSTATĖ:

E. B. nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme, o būtent: nevykdė 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1-509-399/2010 rezoliucinės dalies 2, 4 ir 5 punktų: 2 punkte numatyta: „įpareigoti atsakovą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B., gimusią 2002-05-13, ir E. B. gimusią (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grąžinti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta“, tačiau E. B. iki 2010-10-07 negrąžino mažamečių vaikų E. B. ir E. B. bei jų užsienio pasų motinai G. B.; 4 punkte numatyta: „nustatyti atsakovo E. B., bendravimo tvarką su vaikais E. B. ir E. B., iki bus ginčas išspręstas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, taip: atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra paima vaikus iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos šeštadienio 11 val. ir grąžina vaikus į ieškovės ir vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.“, tačiau E. B. 2010-06-04 apie 19 val., iš motinos G. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo pasiimti savo vaikų E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 išsivežė vaikus į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kurios grįžo 2010-08-22, ir iki šiol vaikų negrąžino G. B., taip nevykdė 5 punkto, kuriame numatyta: „uždrausti nepilnamečius vaikus E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), išvežti už Lietuvos Respublikos ribų kol bus išnagrinėta civilinė byla (priimtas teismo sprendimas) dėl santuokos nutraukomo“.

Apklaustas kaltinamuoju E. kaltu neprisipažino ir parodė, žino, kad 2010-07-09 buvo priimta Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria jam uždėtos tam tikros pareigos ir draudimai vaikų atžvilgiu iki bus išnagrinėta jo ir G. B. ištuokos civilinė byla bei išspręstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Žino, kad pastaroji nutartis jo buvo skųstam, tačiau apeliacinio teismo nepakeista ir palikta galioti. Yra įsiteisėjusi ir todėl vykdytina. Jos neįvykdė taip, kaip numatyta pačioje nutartyje, kadangi ta nutartis liečia daugiau vaikus nei jį patį. Vaikai nenori gyventi pas motiną, atsisako su ja bendrauti ir eiti pas ją. Todėl jis prieš vaikų valią negali vykdyti nutarties reikalavimų ir jų nuo savęs atstumti. Jei motinai rūpėtų vaikai, o nebūtų tik įrankiu skyrybų byloje, ji daug kartų galėjo juos pati pasiimti. Tam jis būtų neprieštaravęs. Ji buvo mokykloje pas vaikus, tačiau jie su ja nėjo. Vaikų dokumentų neturi, turi tik kopijas, todėl jų grąžinti G. B., kaip tai numato nutartis, neturi galimybės. Kur vaikų asmens dokumentai, jis nežino. Kaip ir nurodyta kaltinime, buvo vaikus išsivežęs į Vokietiją. Jam reikėjo pačiam išvykti, nes motina susirgo. Vaikų vienų gatvėje palikti negalėjo, todėl ir išsivežė. Pas motiną likti jie nenorėjo. Be to, vaikai yra Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai, todėl turi teisę vykti į savo šalį ir gali aplankyti senelę. Taip pat nesijaučia kaltas, kad po pasimatymo vaikai liko pas jį. Jis juos pasiėmė ir buvo kartu kaip ir numato nutartis. Tačiau grįžti pas motiną jie patys atsisakė. Todėl jų negalėjo išmesti iš mašinos ir per prievartą palikti. Jie liko su juo, atsisakė grįžti, todėl jis negalėjo priešintis jų valiai. Kas liečia nukentėjusiosios E. B. šioje byloje pareikštą 20 000,00 Lt civilinį ieškinį šiuo nusižengimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, tai jo nepripažįsta. E. B. eilinį kartą nori užsidirbti. Ji savo elgesiu pati padarė neatitaisomą moralinę žalą vaikams, kurie pas ją net nenori eiti, todėl ji vaikams turi mokėti už tą žalą, o nereikalauti iš jo pinigų vaikais tik pasinaudodama tuo tikslu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. B. parodė, kad Marijampolės teisme nagrinėjama jos ir kaltinamojo ištuokos byla. Sprendžiamas ir vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Byloje  2010-07-09 priimta nutartis, kuria iki bus išspręsta civilinė byla nustatyta, kad E. B. įpareigota nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B. ir E. B. ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grąžina ieškovei G. B., t.y., jai, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tačiau tai neįvykdyta. Nustatyta atsakovo E. B. bendravimo tvarka su vaikais E. B. ir E. B., iki bus ginčas išspręstas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, kad atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra, paima vaikus iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos šeštadienio 11 val. ir grąžina vaikus į ieškovės ir vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.“, tačiau jis 2010-06-04 apie 19 val. jos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo pasiimti vaikų E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 išsivežė vaikus į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kurios grįžo 2010-08-22, ir iki šiol vaikų negrąžino. Tuo pažeidė draudimą vaikus neišvežti į užsienį. Kaltinamajam ši nutartis buvo žinoma, jis žinojo, kad ji vykdoma nedelsiant, tačiau jos nevykdė. Nutartį skundė, tačiau Kauno apygardos teismas ją paliko galioti ir ji yra neįvykdyta. Kad vaikai Vokietijoje, ji sužinojusi tik iš kaimynų. Pats kaltinamasis teismui sakė netiesą dėl jo ir vaikų išvykimo priežasčių bei dokumentų neturėjimo. Jis pats yra davęs laikraščiui „Respublika“ interviu. Jis buvo publikuotas 2010-11-29d. numeryje. Ten pats kaltinamasi pripažįsta, kad turi vaikų dokumentus bei vyko pas motiną ne dėl jos ligos, o į jubiliejų. 2010-06-04 jis trumpam pasimatymui paėmė vaikus ir jų ligi šiol negrąžino, turi pasus jų. Kadangi kaltinamasis nevykdė nutarties geranoriškai, kreipėsi į antstolį. Buvo numatytos dvi vaikų perdavimo datos 2010-11-03 ir 2011-01-20. Pirmą kartą vaikai turėjo būti paimti iš mokyklos, tačiau kaltinamasis jų į mokyklą specialiai dėl tariamos ligos neatvedė. Antrą kartą ji buvo  perdavimo metu iškviesta į policiją apklausai baudžiamojoje byloje, kuri pradėta prieš ją kaltinamojo iniciatyva. Pagal teismo nutartį ne ji privalo vaikus atsiimti iš jo, nors tai pastoviai bandė daryti, o jis privalėjo nedelsiant juos perduoti, ko nėra dar padaręs. Civilinį ieškinį reiškia šiuo nusižengimu padarytam neturtinės žalos atlyginimui. Nevykdydamas nutarties, kaltinamasis paėmė iš jos vaikus, neleidžia jiems matytis, dėl to ji ir vaikai patiria neapsakomus moralinius išgyvenimus ir kančias. Per tą laikotarpį vaikai nuteikti prieš ją, kas irgi ypač skaudina. Neturtinę žalą vertina 20 000,00 Lt suma. Prašo ieškinį tenkinti.

Liudytojas V. M. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas. Apie teismo nutartis ir kažkokius įpareigojimus ar draudimus, jam nėra nieko žinoma. Tik žino, kad nuo vasaros su E. B. gyvena dvi mažametės jo dukros. Jis jomis rūpinasi ir auklėja. Mergaitės bendrauja su jo vaikais. Jam nežinoma apie jokį kaltinamojo smurtą vaikų atžvilgiu. Nežino, kad mergaitės buvo su tėvu išvykę į užsienį. Praeitais metais matė kartą jo žmoną G. B. kažko atvykusią su policijos pareigūnais. Kokiu reikalu buvo atvykę, jam nežinoma.

Liudytoja S. B. parodė, kad patvirtina pilnai savo ikiteisminio tyrimo  metu duotus parodymus apie tai, kad gyvena (duomenys neskelbtini), E. B. kaimynystėje. Jai žinoma, kad tarp G. B. ir E. B. vyksta skyrybų procesas ir nuo to laiko kai sutuoktiniai pradėjo skirtis tarp jų prasidėjo konfliktai dėl vaikų. 2010-06-04 E. B. iš Giedrės pasėmė vaikus kelioms valandom, tą pačią dieną S. B. paskambino G. ir paklausė ar E. negrįžo su vaikais pas save į namus. S. B. atsakė, kad mergaitės yra pas E. B.. S. B. matė vaikus kieme. Vaikai visą vasarą pragyveno pas tėvą. Mergaitės kartais išvažiuodavo su tėvu kelioms dienoms ir vėl grįždavo į namus. E. su dukromis rugpjūčio mėnesį namuose nebuvo apie dvi savaites, tuomet ji paskambino G. ir paklausė gal ji žino kur jos mergaitės, tačiau G. pasakė, kad nežino. Tuomet G. skambino į Vokietiją ir teiravosi dėl savo mergaičių, kur E. B. motina pasakė, kad E. su dukromis yra Vokietijoje. Po to, kai mergaitės grįžo iš Vokietijos, tai visą laiką gyvena pas tėvą.

Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2010-08-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad G. B. savo iniciatyva pateikė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 ir 2010-04-12 nutarčių kopijas(b.l.13-16); Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 nutartimi, iš kurios rezoliucinės dalies matyti, kad: „Prašymą tenkinti dalinai. Įpareigoti atsakovą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grąžinti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. <...> Nustatyti atsakovo E. B., bendravimo tvarką su vaikais E. B. ir E. B., iki bus ginčas išspręstas ir priimtas sprendimas civilinėje byloje, taip: atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra paima vaikus iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos šeštadienio 11 val. ir grąžina vaikus į ieškovės ir vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 valandos. Uždrausti nepilnamečius vaikus E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusią (duomenys neskelbtini), išvežti už Lietuvos Respublikos ribų kol bus išnagrinėta civilinė byla (priimtas teismo sprendimas) dėl santuokos nutraukimo“(b.l.14-15); Antstolės Astos Lukšienė 2010-09-29 raginimu įvykdyti sprendimą, iš kurio matyti, jog jame nurodyta, kad G. B. 2010-08-26 pateikė vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1509-399 dėl vaikų E. B., gimusios 2003-07-02, ir E. B., gimusios 2002-05-13, ir vaikų asmens dokumentų, tai yra užsienio pasų, paėmimo iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir perdavimo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 18); Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjos J.Zaržeckienės 2010-09-06 raštu, iš kurio matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-09 nutartis yra įsiteisėjusi. Nutartis 2010-07-09 įteikta atsakovo E. B. atstovui advokato padėjėjui V. R.(b.l.40); Antstolės Astos Lukšienės 2011-02-21 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu Nr. 2-1509-399, iš kurio matyti, kad vaikai išreiškė savo valią, kuria pasipriešino būti perduotos motinai, dėl ko sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas(b.l.139-140).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Spręsdamas kaltinamojo atsakomybės klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šio kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-01-06 nutartyje Nr. Nr. 2K-47/2009 pabrėžta, jog BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Šis išaiškinimas suponuoja, jog atsakomybė atsiranda ir už teismo nutarties civilinėje byloje nevykdymą, kuriuo kaltinamas ir E. B.. 2010-07-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo buvo priimta skubiai vykdytina nutartis, kuri ir po jos apskundimo apeliacine tvarka buvo palikta galioti ir apie tai kaltinamajam buvo žinoma, jis tą pripažino ir savo parodymuose teisme. Tai reiškia, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą E. B. turėjo pareigas: „nedelsiant nepilnamečius vaikus E. B., E. B. ir jų dokumentus, tai yra užsienio pasus, grąžinti ieškovei G. B., su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta“, laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaikais E. B. ir E. B. tvarkos iki bus ginčas išspręstas ir priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje, t.y., „atsakovas E. B. su vaikais E. B. ir E. B. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11 valandos iki sekmadienio 18 valandos, tai yra, paima vaikus iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos šeštadienio 11 val. ir grąžina vaikus į ieškovės ir vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.“, taip pat laikytis teismo draudimo „nepilnamečius vaikus E. B. ir E. B. išvežti už Lietuvos Respublikos ribų kol bus išnagrinėta civilinė byla (priimtas teismo sprendimas) dėl santuokos nutraukimo“. Šių pareigų E. B. nevykdė, nors privalėjo įvykdyti nedelsiant bei nesilaikė nustatytos tvarkos bei draudimo. Objektyviai tai pasireiškė sekančiai: E. B. iki kaltinimo pareiškimo 2010-10-07 negrąžino mažamečių vaikų E. B. ir E. B. bei jų užsienio pasų motinai G. B., tai tęsėsi ir šios bylos nagrinėjimo teisme metu, E. B. 2010-06-04 apie 19 val. iš motinos G. B. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvažiavo pasiimti savo vaikų E. B. ir E. B., ir turėdamas jų asmens dokumentus, 2010-08-15 išsivežė vaikus į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kurios grįžo 2010-08-22d.

Aukščiau minėtoje  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodoma, jog pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Kaltinamasis savo pareigos neįvykdymą grindžia tuo, kad vaikai nenori gyventi pas motiną, atsisako su ja bendrauti ir eiti pas ją. Todėl jis prieš vaikų valią negali vykdyti nutarties reikalavimų ir jų nuo savęs atstumti. Jei motinai rūpėtų vaikai, o nebūtų tik įrankiu skyrybų byloje, ji daug kartų galėjo juos pati pasiimti. Tam jis būtų neprieštaravęs. Ji buvo mokykloje pas vaikus, tačiau jie su ja nėjo. Vaikų dokumentų neturi, turi tik kopijas, todėl jų grąžinti G. B., kaip tai numato nutartis, neturi galimybės. Kur vaikų asmens dokumentai, jis nežino. Kaip ir nurodyta kaltinime, buvo vaikus išsivežęs į Vokietiją. Jam reikėjo pačiam išvykti, nes motina susirgo. Vaikų vienų gatvėje palikti negalėjo, todėl ir išsivežė. Pas motiną likti jie nenorėjo. Be to, vaikai yra Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai, todėl turi teisę vykti į savo šalį ir gali aplankyti senelę. Taip pat nesijaučia kaltas, kad po pasimatymo vaikai liko pas jį.

Teismas šiuos kaltinamojo argumentus, kaip jo tyčios nebuvimą ar veikos pavojingumo visuomenei pašalinimą, atmeta. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis kartu su vaikais išvyko į Vokietiją, nors jam tai draudžiama. Ir nors kaltinamasis teigė, kad vyko esant būtinybei dėl motinos ligos, teismui pateiktais įrodymais, tame tarpe ir paties kaltinamojo interviu „Respublikos“ leidiniui, nustatyta, kad jis išvyko su vaikais į savo motinos jubiliejų bei turėdamas abiejų dukrų pasus, nors teisme tai neigė(b.l.145-146). Tai reiškia, jog kaltinamasis šio draudimo neįvykdė sąmoningai, jo nevykdo ir toliau, kadangi ir toliau vaikų pasų negrąžina teigdamas, jog jų niekada neturėjo, nors teismas nustatė priešingai. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo motyvus, kad motina G. B. turėjo galimybę pati pasiimti vaikus, jis tam neprieštaravo, tik jai reikėjo tai padaryti. Tačiau ji to nenorėjusi. Ši kaltinamojo argumentacija neatitinka faktinių aplinkybių esmės. Teismo nutartimi, kurios nevykdymu E. B. kaltinamas, nustatyta pareiga jam nedelsiant perduoti vaikus, o ne vaikų motinai juos pasiimti. Motina tam turėjo tik teisę ir ją realizavo įstatymo nustatyta tvarka – pateikdama antstoliui vykdomąjį dokumentą priverstiniam įvykdymui. Kaltinamasis nutarties nedelsiant nevykdė, kaip jį įpareigojo įsiteisėjusi nutartis, todėl jos prievartinis, dalyvaujant antstoliui, vykdymas buvo vykdomas tik 2011-02-21d. Jos metu paaiškėjo, kad vaikai išreiškė savo valią pasilikti su tėvu. Todėl 2011-02-21 buvo surašytas antstolės Astos Lukšienės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas Nr. 2-1509-399, iš kurio matyti, kad vaikai išreiškė savo valią, kuria pasipriešino būti perduotos motinai, dėl ko sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas(b.l.139-140). Teismas laiko, kad savalaikis ir tinkamas kaltinamojo nutartimi nustatytos savo pareigos vykdymas šias aplinkybes būtų atskleidęs iškarto, kas būtų tik pasitarnavę vaikų interesams – būtų buvęs užkirstas kelias daugiau kaip pusmetį trunkančiam vaikų teisinės padėties dviprasmiškumui, iki galo neišspręstam jų mokymosi klausimui. Tinkamas ir savalaikis nutarties vykdymas būtų leidęs daug anksčiau ir įstatymo tvarka užfiksuoti vaikų valios išraišką bei dokumento dėl vykdymo galimumo ar negalimumo atsiradimą. Teismas taip pat konstatuoja, kad yra neigiama ir netoleruotina praktika, kuomet proceso dalyvis pats nusprendžia, kuris teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas, dėl vienų ar kitų priežasčių jam privalomas ar neprivalomas.

Toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išaiškinta, kad BK 245 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytų įrodymų analize, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės priimtam teismo sprendimui įvykdyti, tačiau kaltinamajam jo nevykdant net ne pagal kurį nors atskirą punktą, bet kompleksiškai, pagrįstai buvo siekta jo įgyvendinimo pasiteikiant Baudžiamosios teisės normas. Tačiau ir jų pagalba, t.y., baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis neįvykdė nė vienos iš savo pareigų(tame tarpe ir tų, kurios tiesiogiai nesusiję su vaikų valios išraiška). Todėl kaltinamojo veika pilnai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 245 str. požymius. Ji kvalifikuota tinkamai.

Byloje G. B. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Prašė tenkinti jos 20 000,00 Lt civilinį ieškinį baudžiamuoju nusižengimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo jos turėtas teismo išlaidas ją atstovavusio advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį grindžia tuo, kad nevykdydamas nutarties, kaltinamasis paėmė iš jos vaikus, neleidžia jiems matytis, dėl to ji ir vaikai patiria neapsakomus moralinius išgyvenimus ir kančias. Per tą laikotarpį vaikai nuteikti prieš ją, kas irgi ypač skaudina.

Kaltinamasis E. B. savo kaltę neigia, todėl ir civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti.

Civilinis ieškinys atmestinas.

2011-01-19 nutartyje teismas spręsdamas G. B. pripažinimo nukentėjusiąja ir civiline ieškove klausimą konstatavo, jog nagrinėjama byla dėl baudžiamojo nusižengimo, kuris priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų teisingumui institutui. Šio nusižengimo objektas yra normali teisingumo institucijų veikla, o šiuo konkrečiu atveju – teismų sprendimų visuotinis privalomumas. Tačiau fakultatyvinis šio nusižengimo objektas šiuo konkrečiu atveju yra ir fizinio asmens G. B. interesai, kurių pažeidimas, jos teigimu, jai padarė neturtinės žalos. Kadangi asmenys dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį(LR BK 109 str.), pareiškėjos prašymas buvo patenkintas, ji byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove.

Nagrinėjant civilinį ieškinį kartu su baudžiamąja byla(BPK 112-113 str.), kurioje neturtinė žala padaroma veiksmais, kuriais pažeidžiamas ne pagrindinis BK normomis saugomas objektas, o fakultatyvinis, turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir atsiradusios žalos. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atsiradimas ieškovės motyvuojamas tuo, kad kaltinamasis paėmė iš jos vaikus, neleidžia jiems matytis, dėl to ji ir vaikai patiria neapsakomus moralinius išgyvenimus ir kančias. Per tą laikotarpį vaikai nuteikti prieš ją, kas irgi ypač skaudina. Minėtus teiginius kaltinamoji privalėjo įrodyti. Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotus veiksmus. Ieškovė privalėjo įrodyti, kad būtent šie veiksmai inicijavo jai padarytos neturtinės žalos atsiradimą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011-02-21 buvo surašytas antstolės Astos Lukšienės Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas Nr. 2-1509-399, iš kurio matyti, kad vaikai išreiškė savo valią, kuria pasipriešino būti perduoti motinai, dėl ko sprendimo įvykdymas tapo neįmanomas(b.l.139-140). Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad įstatymo tvarka nustatyta ir procesiškai tinkamai užfiksuota vaikų valios išraiška – atsisakymas būti perduotiems motinai G. B. -  yra tiesioginė pasekmė kaltinamojo, t.y., atsakovo E. B., veiksmų, kuriais pažeisti LR BK 245 str. normos saugomi interesai. Todėl nukentėjusiosios pareikštu pagrindu šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys negali būti tenkinamas ir todėl atmestinas.

Kadangi civilinis ieškinys atmestinas, netenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl teismo išlaidų, susijusių su jos atstovavimu byloje.

              Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

              Kaltinamojo įvykdyta veika priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 str.).

            Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

            E. B. Lietuvos Respublikoje neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Yra dirbantis, gaunantis pajamas Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis. Esant šioms aplinkybėms ir alternatyvioms bausmių rūšims už šį baudžiamąjį nusižengimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir pakankamas pagrindas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bus kaltinamajam skiriant baudos bausmę. Nesant atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis sutinkamai su BK 61 str. reikalavimais skirtinas artimas sankcijos vidurkiui, numatytam BK 47 str.3d.1p.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., 303 str.5d.1p.,  teismas

            NUSPRENDĖ:

                          E. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 245 str. ir nuteisti 20(dvidešimties)MGL -2600,00Lt(dviejų tūkstančių šešių šimtų)bauda.

                          Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. B. civilinį ieškinį dėl 20 000,00 lt neturtinės žalos bei išlaidų atstovo pagalbai apmokėti atmesti.

           Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo, išversto į jam suprantamą rusų kalbą, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno  apygardos teismui  per Marijampolės rajono apylinkės  teismą.

Teisėjas                                                                                                                      Laimondas Noreika