ivilinė byla Nr. e2-790-752/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03750-2021-0

Procesinių sprendimų kategorijos:

2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12  d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant ieškovė K. G., galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, 2023-01-26 pareiškštu patikslintu ieškiniu (DOK-11388) prašė:

dalyvaujant atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Linui Mažonui,

nedalyvaujant ieškovei K. G., jos atstovui advokato padėjėjui Romui Ryzgeliui,

               nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovės K. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto, skolinių įsipareigojimų padalinimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

       Teismas,

n u s t a t ė:

1. ieškovė K. G., galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, 2023-01-26 pareiškštu patikslintu ieškiniu (DOK-11388) prašė:

1.       nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kauno m. CMB, įrašo Nr. 457, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.    

2.       Nustatyti nepilnamečio vaiko K. G. gyvenamąją vietą su motina K. G., iki vaiko pilnametystės.

3.       Iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. G., po 260 Eur kas mėnesį mokamiomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant K. G. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4.       Priteisti iš atsakovo ieškovei 1 286 Eur skolą regreso tvarka už dukrai P. G., teiktą išlaikymą.

5.       Priteisti atsakovui:

5.1        Miegamojo lovą - rinkos vertė 100 Eur.

5.2        Naktinius staliukus prie lovos- rinkos vertė 30 Eur.

5.3        Komodą - rinkos vertė 70 Eur.

5.4        Spintą stumdomomis durimis - rinkos vertė 100 Eur.

5.5        Sekciją svetainėje - rinkos vertė 200 Eur.

5.6        Minkštą kampą su išskleidžiama miegojimo funkcija - rinkos vertė 150 Eur.

5.7        Šviestuvus – 4 vnt. rinkos vertė – 180 Eur.

5.8        Prieškambario spintą - rinkos vertė 80 Eur.

5.9        Vonios spintelę su veidrodžiu - rinkos vertė 50 Eur.

5.10       Skalbimo mašiną - rinkos vertė 100 Eur.

5.11       Dujinę viryklę rinkos vertė 130 Eur.

5.12       Šaldytuvą - rinkos vertė 150 Eur.

5.13       Virtuvinius baldus - rinkos vertė 200 Eur.

5.14       Elektrinę mėsmalę - rinkos vertė 40 Eur.

5.15       Elektrinį virdulį - rinkos vertė 10 Eur.

5.16       Virtuvės įrankius - rinkos vertė 50 Eur.

5.17       Muzikinį centrą - rinkos vertė 30 Eur.

5.18       Automobiliui Audi A2 priklausančias 2 padangas - rinkos vertė 40 Eur.

5.19       Vaizdo registratorių – rinkos vertė – 50 Eur.

5.20       Įrankius (atsuktuvai, varžtai ir kt.) – rinkos vertė – 20 Eur.

6.       Priteisti ieškovei

6.1        Fotelį – lovą - rinkos vertė 80 Eur.

6.2        Komodą - rinkos vertė 70 Eur (nauja kainavo apie 150 Eur).

6.3        Virtuvinį stalą - rinkos vertė 60 Eur (naujas kainavo 120 Eur).

6.4        Kėdę - rinkos vertė 20 Eur (nauja kainavo 40 Eur).

6.5        Virtuvės reikmenis - rinkos vertė 50 Eur.

6.6        Spausdintuvą - rinkos vertė 45 Eur (naujas kainavo 90 Eur).

6.7        Televizorių - rinkos vertė 80 Eur.

6.8        Bulvių tarkavimo mašiną - rinkos vertė 30 Eur (nauja kainavo 60 Eur).

6.9        Karštų sumuštinių keptuvę - rinkos vertė 10 Eur (nauja 20 Eur).

6.10       Skrudintuvą - rinkos vertė 8 Eur (naujas – 16 Eur).

7.       Priteisti ieškovei 1 663,5 Eur piniginę kompensaciją.

8.       Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę – G – pavardę.

9.       Iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodė bei paaiškino teismo posėdžių metu, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB. Dėl atsakovo nudojamo smurto prieš ieškovę ir prieš sūnų K. G., dėl galimo dukters P. G. tvirkinimo, nuo 2021 m. vasario 8 d. su atsakovu nebegyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje, nors faktiškai bendro ūkio neveda jau anksčiau, apie metus iki minėto įvykio. Atsakovo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose šiuo metu yra išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje A. G. nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 153 str. 1 d., 233 str. 1 dalį. Minėtoje byloje jam buvo paskirtos kardomosios priemonės įpareigojant atsakovą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nesilankyti adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G., K. G., P. G., nesiartinti prie nukentėjusiosios K. G. arčiau kaip 50 metrų atstumu, įpareigojant kaltinamąjį nesilankyti K. G. gyvenamojoje ir darbo vietose bei neieškoti ryšių su ja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, vertina, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

1.2. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalims gimė du vaikai: sūnus K. G., gimęs (duomenys neskelbtini),  kuris šiuo metu yra nepilnametis, ir dukra P. G., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė. Ieškovės teigimu, nepilnamečio sūnaus emocinius poreikius bei interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Paaiškino, kad sūnus yra prie jos prisirišęs, ieškovė nuolat rūpinasi sūnumi, jo sveikata, ugdymu, užtikrina jo poreikius. Tuo tarpu atsakovas elgiasi neadekvačiai tiek ieškovės, tiek nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, naudoja smurtą šeimos narių atžvilgiu.

1.3. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vieta su ieškove, nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Paaiškino, kad sūnus K. G. mokosi Kauno Petrašiūnų progimnazijoje. Patikslinto ieškinio pateikimo metu nepilnamečio sūnaus K. G. poreikiai per mėnesį sudaro 615 Eur. Vaikui perkamas maistas, rūbai, avalynė, higienos prekės, patiriama medicininių išlaidų, laisvalaikio, lavinimo išlaidų, išlaidų atostogoms ir pan. Įvertinus vaiko poreikius bei valstybės skiriamus vaiko pinigus, prašo iš atsakovo prieisti išlaikymą sūnui po 260 Eur kas mėnesį mokamiomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.  

1.4. Taip pat nurodė, kad dukros Patricijos poreikiai, jai būnant nepilnamete ir besimokant  mokykloje, buvo 685 Eur/mėn., kuriuos apmokėdavo išimtinai tik ieškovė, išskyrus vaiko išmoką (73,50 Eur 2021 metais) ir 80,50 Eur (nuo 2022-07-01). Nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir P. G. išlaikymui iš atsakovo buvo priteisti 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Iki P. G. pilnametystės kas mėnesį iš atsakovo buvo išieškoma po 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu buvo prašoma iš atsakovo priteisi po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iš atsakovo priteistinas 100 Eur skirtumas. Akivaizdu, kad ieškovė yra įvykdžiusi prievolę išlaikyti šalių nepilnametę dukrą laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2022 m. kovo 26 d, t. y. vienus metus ir 21 dieną (386 dienas), dėl ko atsakovas ieškovei yra skolingas 1286 Eur sumą (100 Eur/30 d*386).

1.5. Ieškovė nurodė, kad yra dirbanti, materialiai išlaiko save pati, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

1.6. Dėl dalintino turto nurodė, kad santuokos metu šalys jokio registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė priminiu ieškiniu reiškė reikalavimus - ieškovės vardu registruotą transporto priemonę AUDI A2, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė – 1000 Eur), po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei, o transporto priemones KNAUS 8101, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 2000 Eur), AUDI A6, v.n (duomenys neskelbtini) (vertė – 1000 Eur), po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, bei ieškovei iš atsakovo priteisti 1000 Eur piniginė kompensacija už santuokoje įgytą turtą. Bylos nagrinėjimo metu visos transporto priemonės yra perleistos. Dėl perleistų transporto priemonių AUDI A2, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė – 1000 Eur), ir AUDI A6, v.n (duomenys neskelbtini) (vertė – 1000 Eur) ir jų verčių ginčo su atsakovu nėra, tačiau kilo ginčas dėl transporto priemonės KNAUS 8101, v/n (duomenys neskelbtini), vertės.  Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, neturėdamas ieškovės sutikimo perleido minėtą transporto priemonę KNAUS 8101, v/n(duomenys neskelbtini). Ieškovė negavo jokių lėšų už parduotą turtą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo sumokėti ieškovei ½ dalį be jos sutikimo parduotos transporto priemonės vertės – 1000 Eur.

1.7. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad santuokos metu šalys įgijo neregistruotiną kilnojamąjį turtą (fotelį-lovą – rinkos vertė – 100 Eur, komodą – rinkos vertė – 150 Eur, virtuvinį stalą – rinkos vertė – 80 Eur, kėdę – rinkos vertė – 25 Eur, virtuvės reikmenis – rinkos vertė – 120 Eur, spausdintuvą – rinkos vertė – 60 Eur, televizorių – rinkos vertė – 80 Eur, bulvių tarkavimo mašiną – rinkos vertė – 40 Eur, karštų sumuštinių kepyklę – rinkos vertė – 15 Eur, skrudintuvą – rinkos vertė – 10 Eur, elektrinį paspirtuką – rinkos vertė – 250 Eur, dviratį – rinkos vertė – 200 Eur, įrankius (atsuktuvai, varžtai ir kt) – rinkos vertė – 20 Eur, vaizdo registratorių – rinkos vertė – 50 Eur, viso: 1200 Eur), kurį prašo priteisti išimtinai ieškovei. Atsakovo reikalavimas visus jo išvardintus neregistruotinus kilnojamuosius daiktus priteisti ieškovei atmestinas, nes neatitinka nei LR CK nuostatų, nei kasacinio teismo praktikos, jog dalijant santuokinį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Be to, santuokoje šalys yra įgijusios daugiau nei atsakovo nurodyti daiktai. Be priešieškinyje išvardytų daiktų, šalių taip pat yra įgyti šie kilnojamieji daiktai: Miegamojo lova - rinkos vertė100 eur; Naktiniai staliukai prie lovos- rinkos vertė 30 eur; Komoda - rinkos vertė70 eur; Spinta stumdomomis durimis - rinkos vertė 100 eur; Sekcija svetainėje - rinkos vertė 200 eur; Minkštas kampas su išskleidžiama miegojimo funkcja - rinkos vertė150 eur; Šviestuvai – 4 vnt rinkos vertė180eur; Prieškambario spinta - rinkos vertė 80 eur; Vonios spintelė su veidrodžiu - rinkos vertė 50 eur; Skalbimo mašina - rinkos vertė100 eur; Dujinė viryklė rinkos vertė 130 eur; Šaldytuvas - rinkos vertė 150 eur; Virtuviniai baldai - rinkos vertė 200 eur; Elektrinė mėsmalė - rinkos vertė 40 eur; Elektrinis virdulys - rinkos vertė 10 eur; Virtuvės įrankiai - rinkos vertė 50 eur; Muzikinis centras - rinkos vertė 30 eur; Automobiliui Audi A2 priklausančios 2 padangos - rinkos vertė 40 eur. Viso: 1710 Eur. Minėtieji aukščiau išvardinti daiktai priteistini atsakovui, nes yra jo dispozicijoje. Taip pat atsakovui priteistini ir vaizdo registratorius – rinkos vertė – 50 Eur, bei įrankiai (atsuktuvai, varžtai ir kt) – rinkos vertė – 20 Eur (kuriuos priešieškiniu atsakovas priskiria ieškovei), kadangi įrankiais ir vaizdo registratoriumi naudojasi atsakovas. Iš viso atsakovui priteistinas 1780 Eur vertės turtas.

1.8. Be to, priešieškiniu atsakovas nurodo, jog į dalintino turto masę neįtraukia nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti skirtų daiktų (dviejų lovų, dviejų spintų, staliuko, dviejų nešiojamųjų kompiuterių, žaidimo kompiuterio Playstation 4 su žaidimų įranga ir žaidimais bei dviejų dviračių), dėl ko ieškovei neturėtų būti priteisiamas nei elektrinis paspirtukas (kurį atsakovas vertina 250 Eur suma, nors jis naujas kainavo 279 Eur, o dabartinė rinkos vertė turėtų būti 139 Eur), be to, jis buvo pirktas už šalių sūnaus santaupas, nei 200 Eur vertės dviratis, kuris buvo atsakovo dovana sūnui jo gimtadienio proga (2021 m. kovo 5d.) – priešieškinyje atsakovas pripažįsta šią faktinę aplinkybę, jog dviratį pirko sūnui, bet dėl nesuprantamų priežasčių jį nepagrįstai įtraukia į dalintino turto masę. Taigi, ieškovė sutinka, kad jai būtų priteista dalis atsakovo išvardintų neregistruotinų kilnojamųjų daiktų, tačiau nurodo, jog jų vertė yra ženkliai mažesnė nei teigia atsakovas: Fotelis- lova- rinkos vertė 80 Eur; Komoda- rinkos vertė 70 Eur (nauja kainavo apie 150 Eur); Virtuvinis stalas - rinkos vertė 60 Eur (naujas kainavo 120 Eur); Kėdė - rinkos vertė 20 Eur (nauja kainavo 40 Eur); Virtuvės reikmenys -rinkos vertė 50 Eur; Spausdintuvas -rinkos vertė 45 Eur (naujas kainavo 90 Eur); Televizorius -rinkos vertė 80 Eur; Bulvių tarkavimo mašina -rinkos vertė 30 Eur (nauja kainavo 60 Eur); Karštų sumuštinių keptuvė- rinkos vertė 10 Eur (nauja 20 Eur); Skrudintuvas -rinkos vertė 8 Eur (naujas – 16 Eur). Viso: 453 Eur. Bendra dalintinų neregistruotinų kilnojamųjų daiktų vertė yra 2233 Eur, todėl kiekvienai iš šalių turėtų atitekti turto už 1116,5 Eur. Kadangi atsakovui priteistini neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurių vertė yra 1780 Eur, o ieškovei 453 Eur, todėl iš atsakovo, ieškovės naudai priteistina 663,5 Eur piniginė kompensacija. Taip pat, iš atsakovo priteistina  1000 Eur kmpensacija už be ieškovės sutikimo parduotą transporto priemonę KNAUS 8101, v/n CZ894.

2. Atsakovas A. G. su ieškiniu sutiko iš dalies.

2.1. Atsiliepime į pradinį ir į patikslintą ieškinį, o taip priešieškinio pareiškime nurodė, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nesilaikė savo kaip sutuoktinės pareigų, tinkamai nesirūpino juo, savo vyru, nesielgė pagarbiai ir nuoširdžiai, nesiteikė jam padėti moraliai, neprisidėjo prie šeimos santykių kūrimo. Ieškovė paskutiniais gyvenimo kartu mėnesiais elgėsi taip, lyg nekęstų atsakovo, nebenorėjo leisti su juo laisvalaikio, ją pradėjo erzinti bet koks atsakovo elgesys, manieros, ieškovė pradėjo ieškoti bet kokių priežasčių konfliktams. Ieškovės elgesys ypatingai pasikeitė 2020 m. gruodžio mėn., kai ieškovė, dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių, iš būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris priklauso atsakovo tėvams V. G. ir N. G. ir kuriuose gyveno atsakovo ir ieškovės šeima, išmetė atsakovo tėvams priklausančius baldus, kurių vertė yra ne mažesnė nei 500 Eur. Nuo nurodyto laiko ieškovė ėmė nuteikinėti nepilnamečius vaikus ne tik prieš jį, tačiau ir prieš atsakovo tėvus, nors nepilnamečių vaikų ir senelių ryšys iki tol buvo ypatingai glaudus, jie dažnai kartu leisdavo laisvalaikį, daug ir aktyviai bendraudavo vaikų atostogų metu. Esminiai konfliktai šeimoje prasidėjo 2021 m. sausio mėn., kai atsakovui, dėl karantino pratęsimo Lietuvos Respublikoje, buvo sumažintas darbo krūvis, dėl ko sumažėjo ir gaunamas darbo užmokestis. Ieškovė dėl to atsakovą ėmė žeminti netgi vaikų akivaizdoje, dėl ko sumenko atsakovo, kaip tėvo, autoritetas, Atsakovas dėl to išgyvena iki šios dienos. Be to, tokia ieškovės pozicija iš esmės sumenkino Atsakovą ir kaip sutuoktinį, Atsakovas jautėsi neišklausytas, nereikalingas, moraliai nepalaikomas. Nors atsakovas siekė spręsti susidariusią situaciją, nesivelti į ieškovės nuolatinius užgauliojimus ir konfliktus, tačiau ieškovė 2021 m. vasario 8 d., būdama neblaivi, vėl pradėjo žodinį konfliktą, kurio metu ėmėsi aktyvių neteisėtų veiksmų - su netoliese buvusia šluota kelis kartus trenkė atsakovui į įvairias kūno vietas, dėl ko atsakovas jautė fizinį skausmą. Taigi ieškovė paskutiniais gyvenimo kartu mėnesiais ne tik nebegerbė atsakovo, tačiau ir jį žemino netgi nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nepalaikė moraliai, savo interesus iškeldama aukščiau už šeimos gerbūvio kūrimą, nebuvo atsakovui lojali, apšmeižė atsakovą, neva jis tyčia prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą, negana to, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra naudojęs smurtą ir prieš savo nepilnametį sūnų, prieš atsakovą nuteikė nepilnamečius vaikus. Tokie ieškovės veiksmai ypatingai įskaudino atsakovą tiek kaip sutuoktinį, tiek kaip tėvą. Atsakovas visą santuokos laikotarpį puoselėjo šeiminius santykius, prisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo tiek moraliai, tiek finansiškai, visas gaunamas pajamas skyrė tik šeimos interesų užtikrinimui, iki aukščiau nurodytų įvykių šeima kartu leisdavo laisvalaikį, atostogaudavo, 2019 m. žiemą vyko į Izraelį, daug laiko praleisdavo ir pas atsakovo tėvus.

2.2. Atsakovas sutinka dėl nepilnamečio vaiko K. G. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tai atsakovas nurodė ir patikslintame priešieškinyje.

2.3. Nesutinka su ieškovės prašomu iš jo priteisti išlaikymo dydžiu nepilnamečiui vaikui K. G., t. y. po 250 eurų per mėnesį. Atsakovas nuosavybės teise nevaldo jokio nekilnojamojo turto. Santuokos metu šalys įgijo tris transporto priemones, kurios yra dalijamos šioje santuokos nutraukimo byloje. Atsakovo pajamas sudaro 1000 per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, kitų pajamų atsakovas negauna. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis neturi jokių santaupų. Atsakovas sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant K. G. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2.4. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu priteisti iš atsakovo 1286 Eur skolą regreso tvarka už dukrai P. G. teiktą išlaikymą. Atsakovas kiekvieną mėnesį teikdavo išlaikymą vaikams iš gaunamo atlyginimo, po 200 Eur. Jokio įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2022 m. kovo 26 d. nėra. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės nurodytu išlaikymo dydžiu dukrai P. G., iki ji tapo pilnametė, po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2.5. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis kilnojamųjų daiktų, kurie po santuokos nutraukimo bus priteisti jam, vertėmis:  Ieškovė nurodė „naktiniai staliukai prie lovos – rinkos vertė 30 Eur“, tokia ieškovės nurodyta vertė yra neteisinga, šie staliukai yra pirkti 2007 metais, jų vertė 15 Eur. Ieškovė nurodė „komoda – rinkos vertė 70 eur“, tokia ieškovės nurodyta vertė yra neteisinga, komodos stalčiai yra sulaužyti, todėl komodos vertė 50 Eur. Ieškovė nurodė „spinta stumdomomis durimis – rinkos vertė 100 eur“, tokia ieškovės nurodyta vertė yra neteisinga, spintos durys yra sulaužytos, todėl spintos vertė 50 Eur. Ieškovė nurodė „sekcija svetainėje – rinkos vertė 200eur“, tokia ieškovės nurodyta vertė yra neteisinga, ši sekcija yra sena – 2011 metų, jos vertė 100 Eur. Ieškovė nurodė „minkštas kampas su išskleidžiama miegojimo funkcija – rinkos vertė 150 eur“, tokia ieškovės nurodyta vertė yra neteisinga, šie baldai yra seni – 2004 metų, jų vertė 70 Eur. Ieškovė nurodė „prieškambario spinta – rinkos vertė 80 eur“, tokia ieškovės nurodyta vertė yra neteisinga, ši spinta yra sena – 2006 metų, jos vertė 40 Eur. Ieškovė nurodė „dujinė viryklė, rinkos vertė 130 eur“, ši viryklė yra neveikianti, jos vertė 0 Eur. Ieškovė nurodė „elektrinė mėsmalė – rinkos vertė 40 eur“, šis prietaisas nebuvo įtrauktas, nes jis buvo neveikiantis ir yra išmestas. Ieškovė nurodė „elektrinis virdulys – rinkos vertė 10 eur“, tokia ieškovės nurodyta vertė yra neteisinga, šis virdulys sugedęs ir jo nėra, jis yra išmestas. Taip pat nesutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis kilnojamųjų daiktų, kurie po santuokos nutraukimo bus priteisti jai, vertėmis: Fotelis- lova- rinkos vertė 80 Eur; Komoda - rinkos vertė 70 Eur (nauja kainavo apie 150 Eur); Virtuvinis stalas - rinkos vertė 60 Eur (naujas kainavo 120 Eur); Kėdė -rinkos vertė 20 Eur (nauja kainavo 40 Eur); Virtuvės reikmenys -rinkos vertė 50 Eur; Spausdintuvas - rinkos vertė 45 Eur (naujas kainavo 90 Eur); Bulvių tarkavimo mašina - rinkos vertė 30 Eur (nauja kainavo 60 Eur); Karštų sumuštinių keptuvė- rinkos vertė 10 Eur (nauja 20 Eur); Skrudintuvas -rinkos vertė 8 Eur (naujas – 16 Eur). Atsakovas laikosi pozicijos, kad aukščiau išvardintų kilnojamųjų daiktų vertės yra atitinkančios patikslintame priešieškinyje nurodytas vertes.

2.6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, patvirtino, kad be ieškovės sutikimo pardavė transporto priemonę - priekabą KNAUS 8101, v/n(duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, kad jos vertė buvo 300 eurų, todėl sutinka ieškovei sumokėti 150 eurų kompensaciją už minėtą transporto priemonę.

3. 2024-05-02 atsakovas pareiškė patikslintą priešieškinį (DOK-54539).  

3.1. Šiame procesiniame dokumente atsakovas dar kartą išdėstė savo poziciją dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų – sutiko su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir patikslino priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, prašydamas konkrečios bendravimo tvarkos nenustatyti, o nustatyti laisvą bendravimą, atsižvelgiant į vaiko norus ir jo interesus. Sutiko su ieškovės reikalavimu priteisi iš jo išlaikymą vaikui, tačiau  nurodė, kad įvertinus nepilnamečiam vaikui valstybės skiriamą kasmėnesinę išmoką, iš jo turėtų būti priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas. Palaikė anksčiau išdėstytus argumentus, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės.  

3.2. Dėl dalintino santuokoje įgyto kilnojamojo turto nurodė, kad visas nekilnojamasis neregistruotas turtas turėtų būti priteistas ieškovei, taip pat, 790 Eur kompensacija už ieškovo parduotą transporto priemonę – kemperį KNAUS 8101, valst. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ekspertizės metu nustatytą 1580 Eur rinkos vertę. Bendra ieškovei tenkančio turto vertė 1 990 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui taip pat atiteko 790 Eur už parduotą kemperį, atsakovui iš ieškovės priteistina 600 Eur dydžio komepnsacija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė:

1.       nutraukti atsakovo ir ieškovės, santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, santuokos sudarymo įrašo Nr. 457 dėl ieškovės kaltės.

2.       Nustatyti nepilnamečių vaiko K. G., gyvenamąją vietą su ieškove.

3.       Nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku neribotą, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus.

4.       Nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

5.       Po santuokos ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti:

5.1. fotelį-lovą - rinkos vertė - 100 Eur;

5.2. komodą - rinkos vertė - 150 Eur;

5.3. virtuvinį stalą - rinkos vertė - 80 Eur;

5.4. kėdę - rinkos vertė - 25 Eur;

5.5. virtuvės reikmenis - rinkos vertė - 120 Eur;

5.6. spausdintuvą - rinkos vertė - 60 Eur;

5.7. televizorių - rinkos vertė - 80 Eur;

5.8. bulvių tarkavimo mašiną - rinkos vertė - 40 Eur;

5.9. karštų sumuštinių kepyklę - rinkos vertė - 15 Eur;

5.10. skrudintuvą - rinkos vertė - 10 Eur;

5.11. elektrinį paspirtuką - rinkos vertė - 250 Eur;

5.12. dviratį - rinkos vertė - 200 Eur;

5.13. įrankius (atsuktuvai, varžtai ir kt.) - rinkos vertė - 20 Eur;

5.14. vaizdo registratorių - rinkos vertė - 50 Eur;

5.15. 790 Eur kompensaciją už transporto priemonę -kemperį - KNAUS 8101, valstybinis Nr.CZ894, identifikavimo numeris 81D0008

Viso ieškovei priteistino turto vertė - 1 990 Eur.

6.       Po santuokos nutraukimo atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti 790 Eur už parduotą transporto priemonę - kemperis - KNAUS 8101, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris(duomenys neskelbtini), (kurio vidutinė rinkos vertė - 1580 Eur);

Viso atsakovui priteisiamo turto vertė - 790 Eur.

Priteisti atsakovui iš ieškovės 600 Eur dydžio piniginę kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

7.       Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę - G - pavardę, ieškovei palikti santuokinę - G - pavardę.

8.       Priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė priešieškinį tenkinti pilnai, ieškinį atmesti.  

4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas baigiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovei nedalyvaujant bei priimti teismo sprendimą geriausiai atitinkantį vaiko interesus.

Teismas,

            k o n s t a t u o j a:

       patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai. Patikslintas priešieškinis atmestinas.

         Dėl santuokos nutraukimo  

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)  Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 457). Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką, pripažįstant atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas  teigia, kad santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės ir santuoką prašo nutraukti dėl ieškovės kaltės. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad jų santuoka faktiškai iširusi, jie daugiau kaip metus kartu negyvena ir nebeveda bendro ūkio.    

5.1. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

5.2. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtina isutuoktinio kaltės prezumpcija - preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

5.3. Ieškovė prašo jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas tik dėl atsakovo elgesio: atsakovas tiek psichologiškai, tiek fiziškai naudojo jos atžvilgiu smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima. Tuo tarpu atsakovas priešingai – prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nurodydamas, kad santuoka nutrūko dėl to, kad ieškovė nustojo juo rūpintis, jo negerbė ir nuteikė vaikus, vengė leisti laisvalaikį kartu, ieškojo priežasčių konfliktams, kilusio konflikto metu jo atžvilgiu pati panaudojo fizinį smurtą, o jį neteisingai apkaltino, galiausiai su vaikais išsikraustė iš šeimos namų. Dėl tokio ieškovės elgesio ir veiksmų jų santuoka iširo.

5.4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra viena iš sąlygų leidžiančių preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, o būtent: atsakovas įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-1127/2023, nuteistas už tyčinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2021 m. vasario 8 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarynui, būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konfliktavo su savo šeimos nariu – sutuoktine K. G., tyčia jai sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvos sritį, tampė už plaukų bei grindų šluotos metaliniu koto nulaužtu galu perėžė veidą, tuo padarė nukentėjusiąjai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos įdrėskimų kairiame žnde bei sukėlė fizinį skausmą. Be to, atsakovas A. G. laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2021 m. vasario 8 d., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, ne mažiau nei dviejų konfliktų su savo šeimos nariu – mažamečiu sūnumi K. G., tyčia, ne mažiau 5 kartus ranka sudavė mažamečiui į galvą, šoną, kojas, rankas, sėdmenis, ne mažiau negu 3 kartus diržu sudavė į šonus, kojas, sėdmenis, tuo sukėlė mažamečiui sūnui fizinįskausmą. Minėtu pirmos įsiteisėjusiu nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad atsakovas A. G. laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2020 m. kovo 27 d., namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia, nepilnametės dukros P. G. akivaizdoje, žinodamas, kad ji nėra sulaukusi 16 metų, atliko nuosprendyje aprašytus jaunesnės nei 16 m. P. G. tvirkinimo veiksmus. Taip pat, kad laikotarpyje nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2021 m. birželio 24 d., tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti baudžiamojo persekojimo, sistemingai skambindamas K. G., liudytojai P. G., rašydamas SMS žinutes, prašė, reikalavo, įtikinėjo atliekamo ikiteisminio tyrimo metu atsiimti policijos įstaigoje parašytą pareiškimą, pakeisti parodymus, už tokius veiksmus siūlė piniginį atlygį, t.y. siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo, siekė paveikti nukentėjusiąją K. G. ir P. G. (2023 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio 1-2 lapas, vokas bylos gale).

5.5. Taip pat, byloje nustatyta, kad atsakovui sutuoktinės (ieškovės) atžvilgiu 2021 m. vasario 8 d. savo namuose panaudojus fizinį smurtą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui buvo paskirtos kardomosios priemonės įpareigojant atsakovą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. G., K. G., P. G., nesiartinti prie nukentėjusiosios K. G. arčiau kaip 50 metrų atstumu, įpareigojant kaltinamąjį nesilankyti K. G. gyvenamojoje ir darbo vietose bei neieškoti ryšių su ja.

5.6. Ieškovo patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybių vertinimas, kad fizinį smurtą 2021 m. vasario 8 d. vykusio konflikto metu jo atžvilgiu naudojo ieškovė, kuri buvo neblaivi, paneigia būtent atsakovo atžvilgiu dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Būtent atsakovas, o ne ieškovė aukščiau nurodytu apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padarytų tyčinių veikų tiek sutuoktinės, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tame tarpe ir sistemingų, besitęsiančių netrumpą laikotarpį. Minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovė pripažinta nukentėjusiąja. Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, laikytini nepagrįstais.

5.7. Teismo vertinimu, apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas atsakovo smurtinis elgesys ieškovės ir nepilnamečių šeimos narių atžvilgiu yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Apkaltinamajame nuosprendyje aprašytas atsakovo elgesys su ieškove, nepilnamečiais vaikais, jo SMS žinučių turinys neginčytinai patvirtina atsakovo nepateisinamą nepagarbą sutuoktinei, nepilnamečiams šeimos nariams.

5.8. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, kad santuoka iširo dėl išryškėjusios ieškovės nepagarbos jam, ieškovei nustojus juo rūpintis, leisti laisvalaikį kartu, nuteikinėjant prieš jį vaikus, pavartojus atsakovo atžvilgiu fizinį smurtą, yra neįrodyti ir nepagrįsti. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl ieškovės netinkamo elgesio šeimoje, pareigų nevykdymo, dėl vartoto fizinio smurto. Byloje neesant įrodymų, iš kurių būtų galima ieškovės elgesį vertinti kaip sutuoktinės santuokinių pareigų nevykdymą, teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad šalių santuoka iširo ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės kaltės.

5.9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti ieškovės kaltę dėl šalių santuokos iširimo, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos jo kaltės prezumpcijos.

5.10. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kurios pagrindu pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.  

6. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 2 dalimi, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

7. Ieškovė nurodė, jog yra darbinga ir išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo jam priteisimo taip pat nereiškė. Prieškinyje nurodė, kad jis yra darbingas ir išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Todėl išlaikymas šalims nepriteistinas. 

Dėl pavardžių, nutraukus santuoką.

8. Ieškovė prašė palikti santuokines pavardes – G, G. Atsakovas taip pat prašė ieškovei palikti santuokinę pavardę – G. Nesant ginčo tarp šalių ir jų pageidavimu, panaikinus apskaitos akto įrašą santuoką, šalims paliktinos jų santuokinės pavardės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

9. Nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. G., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove. Byloje išvadą teikianti institucija nurodė, kad duomenų, jog nepilnametis K. G. būtų netinkamai prižiūrimas, pažeidinėjamos jo teisės, nėra. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ieškove.

9.1. Kadangi duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku byloje nėra, konstatuota, jog ieškovė K. G., tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį. Darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiam sūnui sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. 

9.2. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei byloje pateiktas išvadas, į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, o vaikas faktiškai gyvena su ieškove, institucija teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad vaiko  nuolatinės gyvenamosios vietos su motina K. G. nustatymo nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl ieškinio reikalvimas tenkintinas. Nepilnamečio K. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jo motina K. G. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis). 

9.3. Teismo vertinimu, ieškovei patreiškus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su ja nustatymo, o atsakovui su tuo sutinkant, atsakovui nebuvo jokio poreikio reikšti analogišką reikalavimą. Toks reikalavimas laikytinas pertekliniu, nes pilnai išspręstas tenkinant ieškinio reikalavimą.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku

10.       Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis).

10.1.                       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi neprašė. Atsakovas taip pat pripažino, kad konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti nėra būtinybės, nes ieškovė jam nedraudžia bendrauti su vaiku, pats nepilnametis ne visada nori su juo bandrauti. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (14 m.), teismas sprendžia, jog konkreti atsakovo A. G. bendravimo tvarka su nepilnamečiu K. G. nenustatytina, paliekant dėl konkretaus susitikimų laiko, jų trukmės kiekvienu atveju šalims spręsti individualiai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą, užimtumą ir kitus interesus.  

10.2.                       Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

11.1. Ieškovė 2022-09-15 ir 2023-01-26 pareikštu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

11.2. Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečiam reikalinga lėšų suma per mėnesį yra apie 615 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti ½ dalį vaikui reikalingo išlaikymo, atminusavus 2022 m. patikslinto ieškinio pateikimo metu valstybės skiriamą 80,50 Eur išmoką, t.y. 260 Eur.

11.3. Institucija teikianti išvadą byloje neprieštaravo dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos, kuri atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

11.4. Atsakovas su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nei patikslinto ieškinio padavimo metu, nei vėliau nesutiko, prašė išlaikymą vaikui priteisti po 200 Eur. Nurodė, kad su ieškove  dar gyvenant kartu, dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti būdavo išleidžiama iki 750 Eur per mėnesį. Tad, įvertinęs, kad šiuo metu ( 2024 m) valstybė kas mėnesį skiria 95 Eur dydžio išmoką, sutinka mokėti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį nepilnamečiui sūnui.  

11.5. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus, sprendžia, kad jie nepagrįsti.  

11.6. Ieškovės nurodyta 615 Eur suma, skiriama nepilnamečam K
G, gim. (duomenys neskelbtini), maistui, higienos prekėms, vaistams ir kt. išlaidoms, yra minimali. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur). Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra 306 Eur, atskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur). Šioje byloje vaikui iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra netgi  mažesnis nei minimalios mėnesinės algos dydis. Spręstina, kad ieškovės nurodyta vaikui reikalingo išlaikymo suma yra būtina, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

11.7. Teismas pažymi, jog pagal byloje pateiktus duomenis, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, dirbantys, gaunantys pastovias pajamas. Tai, kad ieškovės vardu yra registruota 30/1327 dalis žemės sklypo(duomenys neskelbtini), Kaune ir butas (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame ieškovė su vaikais gyvena, o atsakovas savo turėtą ne vieną nekilnojamojo turto obektą yra padovanojęs savo tėvams, pats gyvena tėvams priklausančiame bute. todėl pagrįstai manytina, kad jokių nuomos mokesčių nemoka. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo mokamus nuomos mokesčius, kitas su būstu susijusias išlaidas. Todėl vertintina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši ir atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiui vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, kuris, pagal teisinį reglamentavimą, yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).

11.8. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo A. G. nepilnamečiui sūnui K. G. priteistinas išlaikymas po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2021-03-05) iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė K. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

11.9. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11.10. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo skolos priteisimo

12.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 286 Eur išlaikymo skolą regreso tvarka, už dukrai dukrai P. G. teiktą išlaikymą jai būnant nepilnamete, t.y. nuo pradinio ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės.

12.1. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Civiliniame kodekse imperatyviai nurodoma, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). CK 3.194 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį. Taip pat CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

12.2. Nagrinėjamu atveju, ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 5 d., be kitų reikalavimų, nurodydama, kad atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir prašydama prieisti iš jo išlaikymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2021 m. kovo 10 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas, po 200 Eur kiekvienam vaikui. Laikinas išlaikymas buvo išieškomas priverstine tvarka. Kadangi šalių dukra P. G. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini)., ieškovė prašo jai priteisi skirtumą tarp laikino išlaikymo (200 Eur) ir ieškiniu prašyto priteisti 300 Eur išlaikymo P. G., už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2022 m. kovo 26 d., t. y. vienus metus ir 21 dieną, kai ieškovė išlaikymą teikė vienasmeniškai. Ieškovė nurodė, kad P. G., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai jai besimokant mokykloje iki pilnametystės buvo po 685 Eur per mėn. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės ir P. G. išlaikymui iš atsakovo buvo priteisti 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Iki P. G. pilnametystės kas mėnesį iš atsakovo buvo išieškoma po 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu buvo prašoma iš atsakovo priteisi po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iš atsakovo priteistinas 100 Eur skirtumas.

12.3. Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas neteikė dukrai didesnio išlaikymo, nei buvo priteista pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nėra. Todėl akivaizdu, jog dukrai gyvenant su ieškove, būtent ieškovė  yra įvykdžiusi abiejų šalių prievolę išlaikyti savo nepilnametę dukrą, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2022 m. kovo 26 d, t. y. vienus metus ir 21 dieną (386 dienas). Todėl pripažintina, jog atsakovas ieškovei yra skolingas 1 286 Eur sumą (100 Eur/30 d*386) už nurodytu laikotarpiu ieškovės teiktą didesnę dukros išlaikymo dalį. Ši suma iš atsakovo ieškovei priteistina.

Dėl santuokos metu įgyto turto ir jo padalijimo.

13. Ieškovė ir atsakovas prašo padalinti santuokoje įgytą neregistruotą kilnojamąjį turtą.

14. CK 3.117 straipsnyje yra įtvirtina sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, pagal kurią kiekvienam sutuoktiniui yra priteistina 1/2 dalis santuokoje įgyto turto. Nagrinėjamoje byloje šalys nukrypti nuo lygių dalių principo neprašė, todėl tokia galimybė ir nesvarsatytina, turtas dalintinas lygiomis dalimis.

15. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

17. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo nagrinėjamoje byloje, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, o taip pat atsižvelgia į sutuoktinių interesus, jų derinimą. Kai sutuoktinių interesai yra priešingi, atsižvelgiant į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas, taip pat kitas svarbias aplinkybes, teismas parenka santuokinio turto padalijimo būdą.

17.1. Nurstatyta, kad nei ieškovės, nei atsakovo vardu santuokoje įgyto registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra. Taip pat nustatyta, kad santuokos metu šalys buvo įsigijusios transporto priemonę KNAUS 8101, valst. Nr(duomenys neskelbtini), kurią atsakovas pardavė be ieškovės sutikimo bylos dėl santuokos nutraukimo metu. Atsakovas pripažino,  kad ieškovė negavo jokių lėšų už parduotą turtą. Ieškovė nurodo, kad parduotos transport priemonės vertė buvo 2 000 Eur. Aatsakovas su ieškovės nurodyta verte nesutiko. Siekiant nustatyti nurodytos transporto priemonės vertę, 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo paskirta transporto priemonės KNAUS 8101, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (identifikavimo numeris(duomenys neskelbtini)) rinkos vertės nustatymo ekspertizė. 2023 m. gegužės 26 d. ekspertizės akte nurodoma, kad transporto priemonės vertė – 1 580 Eur. Atsakovas patikslintame priešieškinyje patikslino parduotos transporto priemonės vertę ir nurodė, jog jos vertė buvo 1 580 Eur. Ieškovė ekspertizės nustatytos turto vertės nepaneigė, todėl vertintina, jog su ja sutiko. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog atsakovas privalo sumokėti ieškovei ½ dalį parduotos transporto priemonės vertės piniginę kompensaciją - 790 Eur už atsakovo parduotą transporto priemonės KNAUS 8101, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

17.2. Šalys nurodo, kad dalintiną kilnojamąjį turtą sudaro: fotelis-lova; komoda; virtuvinis stalas; kėdė; virtuvės reikmenys; spausdintuvas; televizorius; bulvių tarkavimo mašina; karštų sumuštinių kepyklė; skrudintuvas; elektrinį paspirtukas; dviratis; įrankiai (atsuktuvai, varžtai ir kt.); vaizdo registratorius; miegamojo lova; naktiniai staliukai prie lovos; komoda; spinta stumdomomis durimis; sekcija svetainėje; minkštas kampas su išskleidžiama miegojimo funkcja; šviestuvai; prieškambario spinta; vonios spintelė su veidrodžiu; skalbimo mašina; dujinė viryklė; šaldytuvas; virtuviniai baldai; elektrinė mėsmalė; elektrinis virdulys; virtuvės įrankiai; muzikinis centras; automobiliui Audi A2 priklausančios 2 padangos.

17.3. Tarp šalių kyla ginčas dėl dalintino turto vertės. Fotelis – lova – (ieškovė nurodo - 80 Eur, atsakovas – 100 Eur); komoda – (ieškovė nurodo - 70 Eur, atsakovas – 150 Eur); virtuvinis stalas – (ieškovė nurodo - 60 Eur, atsakovas – 8 Eur); kėdė – (ieškovė nurodo - 20 Eur, atsakovas – 25 Eur); virtuvės reikmenys – (ieškovė nurodo - 50 Eur, atsakovas – 120 Eur); spausdintuvas – (ieškovė nurodo - 45 Eur, atsakovas – 60 Eur); televizorius – (ieškovė nurodo - 80 Eur, atsakovas – 80 Eur); bulvių tarkavimo mašina – (ieškovė nurodo - 30 Eur, atsakovas – 40 Eur); karštų sumuštinių kepyklė – (ieškovė nurodo - 10 Eur, atsakovas – 15 Eur); skrudintuvas – (ieškovė nurodo - 8 Eur, atsakovas – 10 Eur); įrankiai (atsuktuvai, varžtai ir kt.) – (ieškovė nurodo - 20 Eur, atsakovas – 20 Eur); vaizdo registratorius – (ieškovė nurodo - 50 Eur, atsakovas – 50 Eur); miegamojo lova – (ieškovė nurodė – 100 Eur, atsakovas savo nuomonės nepareiškė); naktiniai staliukai prie lovos – (ieškovė nurodo - 30 Eur, atsakovas – 15 Eur); komoda – (ieškovė nurodo - 70 Eur, atsakovas – 60 Eur); spinta stumdomomis durimis – (ieškovė nurodo - 100 Eur, atsakovas – 50 Eur); sekcija svetainėje – (ieškovė nurodo - 200 Eur, atsakovas – 100 Eur); minkštas kampas su išskleidžiama miegojimo funkcja – (ieškovė nurodo - 150 Eur, atsakovas – 70 Eur); šviestuvai – (ieškovė nurodo – 180 Eur, atsakovas savo nuomonės nepareiškė); prieškambario spinta – (ieškovė nurodo - 80 Eur, atsakovas – 40 Eur); vonios spintelė su veidrodžiu – (ieškovė nurodė – 50 Eur, atsakovas savo nuomonės nepareiškė); skalbimo mašina – (ieškovė nurodė – 100 Eur, atsakovas savo nuomonės neparškė); dujinė viryklė – (ieškovė nurodo - 130 Eur, atsakovas – 0 Eur, kada gi neveikia); šaldytuvas – (ieškovė nurodo – 150 Eur, atsakovas savo nuomonės nepareiškė); virtuviniai baldai – (ieškovė nurodė – 200 Eur, atsakovas savo nuomonės nepareiškė); elektrinė mėsmalė – (ieškovė nurodo - 40 Eur, atsakovas – 0 Eur, kadangi neveikia ir yra išmesta); elektrinis virdulys – (ieškovė nurodo - 10 Eur, atsakovas – 0 Eur, kadangi neveikia ir yra išmestas); virtuvės įrankiai – (ieškovė nurodo – 50 Eur, atsakovas savo nuomonės nepareiškė); muzikinis centras – (ieškovė nurodo – 30 Eur, atsakovas savo nuomonės nepareiškė); automobiliui Audi A2 priklausančios 2 padangos – (ieškovė nurodo – 40 Eur, atsakovas savo nuomonės nepareiškė).

17.4. Teismas pažymi, kad kitų pagrįstų įrodymų, be šalių nurodytų verčių, apie kilnojamų neregistruojamų daiktų vertę nėra, šalys neatliko kilnojamų daiktų vertės ekspertizės, todėl tikėtinai, kad jos nurodo didesnę priešingai šaliai paliekamo turto, bei sau prašomo priteisti turto mažesnę vertes. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neturėdamas specialių žinių negali pats nustatinėti kilnojamų daiktų vertės, todėl nustatant jų vertę teismas remsis šalių pateiktais įrodymais apie jų vertę. Pažymėtina ir tai, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, nes dalijamo turto vertė gali skirtis nuo buvusios jį įgyjant ir atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir, kita vertus, į galimą turto vertės padidėjimą (CK 3.119 straipsnis).

17.5. Teismo vertinimu, iš dalintino turto sąrašo išbraukiami elektrinis paspirtukas, kurį atsakovas vertina 250 Eur bei dvirtais – 200 Eur, kadangi  avbi šalys pripažysta, jog tai yra nepilnamečio sūnaus daiktai ir jie tarp šalių nėra dalintini.

17.6. Spręsdamas, dėl šalių nurodyto kdalintino kilnojamoo turto verčių, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė kartu su 2023 m. spalio 26 d. patikslintu ieškiniu (galutiniu) pateikė atsakovo dalintino turto nuotraukas. Įvertinus minimus įrodymus, teismas sprendžia, kad iš dalintino turto išbrauktini: elektrinė mėsmalė ir elektrinis virdulys, kurie pagal atsakovo paaiškinimus, yra neveikiantys ir išmesti. Ieškovė, pagrįstų įrodymų paneigiančių šias atsakovo nurodytas aplinkybes nepateikė, pateiktuose fotonuotraukose ši buitinė technika nėra užfiksuota, o netikėti atsakovo paaiškinimais teismas neturi priežasčių. Juo lab, kad pilnai tikėtina, jog nurodyta buitinė technika naudojama gali būti jau sugedusi ir todėl nenaudotina bei išmesta. Tačiau nesutiktina su atsakovo nuomone, kad yra neveikianti dujinė viryklė. Iš pateiktos fotonuotraukos teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad nurodytas turtas yra neveikiantis, nenaudotinas ir išmestas. Todėl dujinė viryklė yra įtraukiama į šalių dalintina turtą, o atsakovui nenurodžius galimos šio turto vertės, vertė nustatoma paal ieškovės pageidavimą. Taip pat, teismas pažymi, kad dalintino kilnojamojo turto, dėl kurio vertės atsakovas nepasisakė, paliekama ieškovės nurodyta vertė. Nustatant ginčytinų daiktų vertę, teismas sprendžia, kad vertė pripažįstama kaip ieškovės ir atsakovo nurodomų verčių vidurkis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šalių dalintiną kilnojamąjį turtą sudaro:

fotelis – lova – 90 Eur;

komoda – 110 Eur;

virtuvinis stalas – 34 Eur;

kėdė – 22 Eur;

virtuvės reikmenys – 85 Eur;

 spausdintuvas – 52 Eur;

televizorius – 80 Eur;

bulvių tarkavimo mašina – 35 Eur;

karštų sumuštinių kepyklė – 12 Eur;

skrudintuvas – 9 Eur;

įrankiai (atsuktuvai, varžtai ir kt.) – 20 Eur;

vaizdo registratorius – 50 Eur;

miegamojo lova – 100 Eur;

naktiniai staliukai prie lovos – 22 Eur;

komoda – 65 Eur;

spinta stumdomomis durimis – 75 Eur;

sekcija svetainėje – 150 Eur;

minkštas kampas su išskleidžiama miegojimo funkcja – 110 Eur;

šviestuvai – 180 Eur;

prieškambario spinta – 60 Eur;

vonios spintelė su veidrodžiu – 50 Eur;

skalbimo mašina – 100 Eur;

dujinė viryklė –130 Eur;

šaldytuvas – 150 Eur;

virtuviniai baldai – 200 Eur;

virtuvės įrankiai – 50 Eur;

muzikinis centras – 30 Eur;

automobiliui Audi A2 priklausančios 2 padangos – 40 Eur.

Viso dalintino nekilnojamojo turto vertė yra – 2 111 Eur.

17.7. Kadangi šalių santuokoje įgytas turtas yra dalus, iš esmės šalys jį jau yra pasidaliję, ieškovei priteistinas šis šalių santuokoje įgytas neregistruotas kilnojamasis turtas:

fotelis – lova – 90 Eur;

komoda – 110 Eur;

virtuvinis stalas – 34 Eur;

kėdė – 22 Eur;

virtuvės reikmenys – 85 Eur;

 spausdintuvas – 52 Eur;

televizorius – 80 Eur;

bulvių tarkavimo mašina – 35 Eur;

karštų sumuštinių kepyklė – 12 Eur;

skrudintuvas – 9 Eur;

Viso ieškovei priteistino turto vertė – 529 Eur.

Atsakovui priteistinas šis šalių santuokoje įgytas neregistruotas kilnojamasis turtas:

įrankiai (atsuktuvai, varžtai ir kt.) – 20 Eur;

vaizdo registratorius – 50 Eur;

miegamojo lova – 100 Eur;

naktiniai staliukai prie lovos – 22 Eur;

komoda – 65 Eur;

spinta stumdomomis durimis – 75 Eur;

sekcija svetainėje – 150 Eur;

minkštas kampas su išskleidžiama miegojimo funkcja – 110 Eur;

šviestuvai – 180 Eur;

prieškambario spinta – 60 Eur;

vonios spintelė su veidrodžiu – 50 Eur;

skalbimo mašina – 100 Eur;

dujinė viryklė –130 Eur;

šaldytuvas – 150 Eur;

virtuviniai baldai – 200 Eur;

virtuvės įrankiai – 50 Eur;

muzikinis centras – 30 Eur;

automobiliui Audi A2 priklausančios 2 padangos – 40 Eur.

Viso atsakovui priteistino turto vertė – 1 582 Eur.

17.8. Kadangi bendra dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 2 111 Eur, todėl kiekvienai iš šalių turėtų atitekti turto už 1 055,50 Eur. Kadangi atsakovui priteista neregistruotini kilnojamieji daiktai, kurių vertė yra 1 582 Eur, o ieškovei 529 Eur, todėl iš atsakovo, ieškovės naudai priteistina 526,50 Eur piniginė kompensacija. Taip pat, iš atsakovo priteistina ieškovei 790 Eur  piniginė kompensacija, už ½ dalį parduotos transporto priemonės KNAUS 8101, valstybinis numeris(duomenys neskelbtini). Viso iš atsakovo ieškovėi priteistina 1 316,50 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertę.

Dėl kitų klausimų, reikalingų išspręsti nutraukus santuoką

18. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). 

18.1. Ieškovė prašo jai palikti santuokinę pavardę, atsakovas sutinka, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė. Ieškovės pageidavimu, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės, atitinkamai – G, G.

18.2. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 

19.1. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 174 Eur žyminį mokestį bei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą buvo sumokėta 1 600 Eur. Viso ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra 1 774 Eur.

19.2. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo klausimą, teismas pripažįsta, kad nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas įvertina tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį sprendžia, kad pateiktų procesinių dokumentų kiekis ir apimtis tikrai nėra maži, juose buvo aptariami bylos faktai ir teisės klausimai. Be to, teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė gal ilgą laiką, byloje buvo skirta ekspertizė, tikslinami ieškinio reikalavimai, ieškovės atstovas turėjo ruoštis kiekvienam posėdžiui tinkamai atstovauti ieškovę teisme bei dalyvauti teismo posėdžiuose, ruošti procesinius dokumentus ir atsikirtimus į atsakovo argumentus. Nurodytų argumentų pagrindu bei remiantis teisingumo bei protingumo principais, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas pilnai, o atsakovo priešieškinis atmestas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinomis pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

19.3. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atmetus priešieškinį, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.

19.4. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 67 Eur žyminis mokestis.

19.5. Byloje susidarė 78,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo A. G..

19.5. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Patikslintą priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovės K. G., (iki santuokos P), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 457), dėl atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. G. santuokinę pavardę – G, o atsakovui A. G. palikti prigimtinę pavardę – G.

Nustatyti nepilnamečio K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio(duomenys neskelbtini)., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 260 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki jo pilnametystės. Išlaikymą kasmet indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais. 

Nustatyti, kad  atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimas su nepilnamečiu vaiku K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neribojamas. Atsakovas gali su vaiku bendrauti individualiai su ieškove suderintu laiku, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 286 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų) dukters P. G. išlaikymo įsiskolinimą.

Padalinti santuokos metu šalių įgytą turtą, ieškovės prašomu būdu:

priteisti ieškovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise: fotelį – lovą; komodą; virtuvinį stalą; kėdę; virtuvės reikmenis; spausdintuvą; televizorių; bulvių tarkavimo mašiną; karštų sumuštinių keptuvę; skrudintuvą.

priteisti atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise: miegamojo lovą; naktinius staliukus prie lovos; komodą; spintą stumdomomis durimis; sekciją svetainėje; minkštą kampą su išskleidžiama miegojimo funkcija; šviestuvus – 4 vnt.; prieškambario spintą; vonios spintelę su veidrodžiu; skalbimo mašiną; dujinę viryklę; šaldytuvą; virtuvinius baldus; virtuvės įrankius; muzikinį centrą; automobiliui Audi A2 priklausančias 2 padangas; vaizdo registratorių; įrankius (atsuktuvai, varžtai ir kt.)

Priteisti ieškovei K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 316,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiolikos eurų 50 ct) komepsaciją, 1 774 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67 Eur (šešiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,94 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti byloje Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                Vida Agurkienė