Civilinė byla Nr. e2A-1555-638/2020

           Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03961-2019-6

   Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.5.1.;                                       

 (S)

   1.3.5.7

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. M. dėl Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, be pagrindo įgytų lėšų priteisimo bei atsakovės L. M. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė patikrinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Kauno darbo ginčų komisijos (toliau  - DGK) 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. DGKS-6083 darbo byloje Nr. APS-2-15517, atsakovės L. M. reikalavimus ieškovei, kurių pagrindu buvo priimtas 2019 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. DGKS-6083 darbo byloje Nr. APS-2-15517 atmesti, priteisti iš atsakovės L. M. 527,17 Eur be pagrindo įgytų lėšų ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta darbo sutartis. Atsakovė pagal darbo sutartį dirbo tolimųjų reisų vairuotoja. Atsakovei grįžus iš reiso Anglija–Prancūzija, kitiems vairuotojams perėmus vilkiką valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad apgadintas kairys vilkiko bakas, informacijos atsakovė apie apgadinimus nepateikė. Po iškilusių kivirčų atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. registruotu paštu ieškovei pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir daugiau darbe nepasirodė, su ieškove nebendravo. Atleidus iš darbo ir išmokėjus pagal įstatymą visas išmokas, tame tarpe ir darbo užmokestį, atsakovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Ieškovė darbo ginčų komisijai pateikė banko išrašus, iš kurių matyti, kad su atsakove buvo visiškai atsiskaityta, todėl atsakovė neturėjo pagrindo kreiptis į darbo ginčų komisiją, o darbo ginčų komisija negalėjo priteisti atsakovei darbo užmokesčio, kuris jai buvo jau išmokėtas. Banko išraše matyti, jog mokėjimo paskirties laukelyje, kai kuriais mėnesiais padarytos klaidos ir nurodomas neteisingas mėnuo, už kurį buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida ir dėl tokios klaidos neturėtų būti pagerinama kito asmens (šiuo atveju atsakovės) turtinė padėtis. Tai, kad atsakovei išmokėtas ne tik visas jai priklausantis darbo užmokestis, bet šiai dienai yra ir 527,17 Eur permoka, kurios atsakovė nenori grąžinti, patvirtina tiek banko išrašuose esanti bendra suma, tiek ir darbo užmokesčio pažyma. Ieškovė nurodo, kad iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 403,33 Eur su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 15 proc. pajamų mokesčio ir 9 proc. įmokų Sodrai, t. y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 40,05 Eur mokesčių, taigi, ieškovė atsakovei už 2018 m. 11 mėnesį turėjo pervesti 363,28 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Kaip matyti iš 2018.12 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbą ir pagrindinį atlyginimą iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 569,07 Eur su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 15 proc. pajamų mokesčio ir 9 proc. įmokų Sodrai t. y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 92,26 mokesčių, taigi, ieškovė atsakovei už 12 mėnesį turėjo pervesti 476,81 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius. Kaip matyti iš 2019.01 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbą ir pagrindinį atlyginimą iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 1073,52 Eur su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai, t. y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 398,92 Eur mokesčių, taigi, ieškovė atsakovei už 01 mėnesį turėjo pervesti 674,60 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Kaip matyti iš 2019.02 atlyginimo lapelio, atsakovei už naktinį darbą ir pagrindinį atlyginimą iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 879,85 Eur su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai, t.y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 313,13 Eur mokesčių, taigi, ieškovė atsakovei už 02 mėnesį turėjo pervesti 566,72 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Kaip matyti iš 2019.03 atlyginimo lapelio atsakovei už naktinį darbą ir pagrindinį atlyginimą iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 480,02 Eur su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai, t. y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 138,24 Eur mokesčių, taigi, ieškovė atsakovei už 03 mėnesį turėjo pervesti 341,78 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Tačiau atsakovė padarė žalą įmonės transportui - apgadino baką, todėl iš atsakovės nutarta išskaičiuoti 527,71 Eur (vienas vidutinis darbo užmokestis pagal atliktus paskaičiavimus), todėl už šį mėnesį atsakovei ne tik kad nepriklausė darbo užmokestis, tačiau atsakovė dar liko skolinga ieškovei 230,93 Eur, nes išlaidų suma (žala + mokesčiai (iš viso 710,95 Eur)) yra didesnė, negu pats darbo užmokestis, dėl šios priežasties mokėjimo lapelyje nurodyta suma yra su minusu. Šią sumą liko skolinga atsakovė ieškovei ir ši suma buvo išskaityta iš bendro darbo užmokesčio galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiavus ieškovės visus atliktus pavedimus. Kaip matyti iš 2019.04 atlyginimo lapelio, atsakovei už nepanaudotas atostogas iš viso buvo paskaičiuota išmokėti 364,14 Eur su mokesčiais suma. Iš šios darbo užmokesčio sumos ieškovė už atsakovę sumokėjo 20 proc. pajamų mokesčio ir 21,3 proc. įmokų Sodrai, t. y. iš viso ieškovė už atsakovę sumokėjo 90,39 Eur mokesčių, taigi, ieškovė atsakovei už 04 mėnesį turėjo pervesti 273,75 Eur už nepanaudotas atostogas atskaičius mokesčius. Ieškovė atsakovei jos atleidimo dieną pagal atliktus pavedimus buvo pervedusi iš viso 2 651,40 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas t. y. 527,17 Eur daugiau, negu turėjo pervesti (2 651,40 Eur (išmokėtas darbo užmokestis pagal atliktus pavedimus) – 2 124,23 Eur (turėjo būti išmokėtas viso darbo užmokesčio) = 527,17 Eur permoka). Šiai dienai atsakovė liko skolinga ieškovei 527,17 Eur permoką, kurią ji gavo dėl buhalterinės klaidos.

3.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 044,86 Eur netesybas už uždelsimo atsiskaityti laiką, tai yra už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir paaiškino, kad atsakovė pagal 2018 m. lapkričio 6 d. darbo sutartį Nr. 40 pas ieškovę dirbo tolimųjų reisų vairuotoja. Darbo sutartimi buvo sulygtas minimalus darbo užmokestis. Atsakovė ieškovei įteikė prašymą atleisti ją iš darbo pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį nuo 2019 m. balandžio 29 d. Darbdavys įformino darbo sutarties pasibaigimą tik 2019 m. rugsėjo 4 d. Po darbo sutarties pasibaigimo darbdavys su atsakove neatsiskaitė, t. y. neišmokėjo darbo užmokesčio bei 364,14 Eur kompensacijos už panaudotas atostogas. Darbo užmokestis buvo neišmokėtas už 2019 m. kovo mėnesį, reiškia, atsakovės vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio ir vasario kalendoriniai mėnesiai. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 840,81 Eur (879,85+1073,52+569,07) +3=840,81). Darbo ginčą nagrinėjantis organas, konstatavęs, kad ieškovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus uždelsė atsiskaitymą su atsakove, tuo pačiu turi išspręsti klausimą dėl Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sumokėti netesybas - vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Toks atsakovės prašymas nelaikytinas naujo reikalavimo iškėlimu, nes jis tiesiogiai susijęs su ginčo, kurį nagrinėjo Darbo ginčų komisija, pagrindu ir dalyku, ir šio prašymo vertinimas patenka į darbo ginčo nagrinėjimo tiek darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme ribas. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

4.       Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad atsakovė nuo bylos užvedimo byloje nei karto neginčijo ir nenurodė aplinkybių, kad jai nėra išmokėtas darbo užmokestis, nereiškė reikalavimo ar pretenzijų ieškovei. Taigi, atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar reikalavimų dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo. Tai, kad atsakovei buvo išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis, patvirtina bankiniai pavedimai, atlyginimų lapeliai, bei visa bendra pinigų suma per visą atsakovės išdirbtą laikotarpį ieškovės įmonėje. Atsakovei darbo užmokestis yra išmokėtas, todėl reikalavimas priteisti netesybas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė, praleidusi trijų mėnesių terminą, nepagrįstai kreipėsi į darbo ginčų komisiją, o darbo ginčų komisija, nesigilindama į ieškovės argumentus, priteisė darbo užmokestį su mokesčiais iš atsakovo prieš tai neatnaujinę termino prašymui pateikti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ atsakovei L. M. 1135, 49 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinio dalyje dėl 527,17 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės L. M. netenkino. Teismas priteisė atsakovei L. M., 2 522, 50 Eur netesybas už uždelsimo atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki visiško atsiskaitymo ir 74,30 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Teismas atsakovės L. M. priešieškinį kitoje dalyje atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad byloje esančioje darbo sutartyje Nr. 40, 2018 m. lapkričio 6 d. yra duomenys, kad atsakovė įsidarbino pas ieškovę tolimųjų reisų vairuotoja, sutartyje nurodyta, jog darbo funkcijos detalizuojamos pareiginiuose nuostatuose, kurie yra neatskiriama darbo sutarties dalis. Dėl darbo užmokesčio nurodyta, jog mokamas nustatytas bazinis minimalus atlyginimas, mokami dienpinigiai. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį nuo 5 iki 15 ir nuo 20 iki 25 dienos. Darbo sutartis sudaryta neterminuota, nurodyta, jog darbo laiko norma yra 9 valandos per parą, 6 darbo dienos per savaitę. Darbuotoja pradeda dirbti 2018 m. lapkričio 7 d. UAB „„(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešime Darbo ginčų komisijai 2019 m. rugsėjo 4 d. yra duomenys „informuojame, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. darbuotoja L. M. yra atleista. Darbuotoja atleista iš darbo pagal jos pateiktą prašymą nuo 2019 m. balandžio 29 d. Su darbuotoja yra pilnai atsiskaityta. Darbuotoja yra skolinga pinigų įmonei“. Teismas pažymėjo, kad kartu su paaiškinimais raštu ieškovė teikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas atsakovei, vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta jog atsakovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 572,71 Eur, atlyginimo lapelius bei „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymus, kuriuose yra duomenys jog 2018 m. gruodžio 18 d. pervesta į atsakovės sąskaitą 461,83 Eur darbo užmokestis už 2018 m. lapkričio mėn., 2019 m. sausio 20 d. pervesta atsakovei 435,53 Eur darbo užmokestis už 2018 m. gruodžio mėn., 2019 m. vasario 15 d. pervesta atsakovei 649,33 Eur darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. bei 2019 m. vasario 15 d. pervesta atsakovei 516,19 Eur darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn., 2019 m. kovo 17 d. pervesta atsakovei 588,52 Eur darbo užmokestis už 2019 m. vasario mėn. (tokia paskirtis nurodyta pačiuose mokėjimo nurodymuose). Teismas nurodė, kad spręsdamas ginčą šioje dalyje, vadovaujasi „Swedbank“, AB pavedimais, patvirtinančiais, kiek, kurį mėnesį atsakovei išmokėta darbo užmokesčio. Paskutinį kartą atsakovei išmokėta 588,52 Eur už 2019 m. vasario mėn., tačiau turėjo būti išmokėta už šį mėnesį 879,85 Eur, taigi, liko neišmokėta 291,33 Eur, be to neišmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. kovo mėn. - 480,02 Eur ir 364, 14 Eur už nepanaudotas atostogas. Teismas pažymėjo, kad darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini) 1359,87 Eur, teismas priteisia 1135,49 Eur, todėl dėl 224,38 Eur ieškovės reikalavimas nepriteisti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, tenkinamas, kitoje dalyje atmetamas. 

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė šioje byloje nepareiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir neįrodinėja, jog dėl atsakovės kaltės buvo apgadinta transporto priemonė, todėl šiuo klausimu teismas pasisako tik tiek, kiek tai susiję su pareikštais reikalavimais. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra ar buvo skolinga įmonei 230,93 Eur ar kitą sumą. Ieškovė tvirtino, jog permoka atsakovei atsirado dėl tuo metu dirbusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės klaidos, tačiau ieškovė tinkamų įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuota tokia klaida ir kad atsakovė apie tai buvo informuota, nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita bei neįrodinėjo to, kad ieškovės turtas sumažėjo 527, 17 Eur suma. Todėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 527,17 Eur  teismas netenkino.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė faktiškai prašė priteisti netesybas už šešis mėnesius. Atsakovės vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 840,81 Eur. Ieškovė neginčijo vidutinio darbo užmokesčio dydžio ir netesybų paskaičiavimo teisingumo. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė jau negali pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi darbo ginčas pagal jos prašymą jau išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ir dėl jo priimtas sprendimas darbo byloje. Teismas sutiko, kad prašyme darbo ginčų komisijai atsakovė neprašė priteisti iš ieškovės netesybas, tačiau nurodė, kad su ja nėra pilnai atsiskaityta ir prašė išieškoti neišmokėtas jai sumas iš darbdavio. Teismas vertino, kad darbo byloje atsakovė nesinaudojo advokato ar advokato padėjėjo teisine pagalba ir, teismo vertinimu, tai, jog ji nenurodė prašyme, kad prašo iš darbdavio ir netesybų, nėra pagrindu nenagrinėti jos patikslinto priešieškinio teisme. CPK 417 straipsnis leidžia teismui tenkinti daugiau reikalavimų, negu pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl tų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškovė su atsakove pilnai neatsiskaitė, ir dėl to ji patyrė nepatogumus (nuostolius) bei turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl šių sumų išieškojimo, Teismas padarė išvadą, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoja ir nenustačius dėl to atsakovės kaltės, teismas netesybas priteisė. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu nesumokėtos sumos, t. y. darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas yra išieškota vykdant darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. 6083 ir yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, nesumokėta darbuotojai suma yra žymiai mažesnė, nei prašomos priteisti netesybos, vadovaudamasis proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principu bei bendru protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu, teismas jas sumažino ir priteisė 2 522,50 Eur netesybų.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020  m. liepos 13 d. sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas netinkamai tyrė įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė negavo darbo užmokesčio dalies už 2019 m. vasario mėnesį, kovo mėnesį ir balandžio mėnesį už nepanaudotas atostogas. Ieškovė nurodė, kad įmonėje buvo vedama netiksli buhalterinė apskaita ir dėl buhalterės klaidos buvo vedami netikslūs atlyginimai, dėl to buvo prašoma teismo bylą išspręsti iš esmės ir peržiūrėti visus mokėjimus nuo darbo sutarties sudarymo pradžios, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 6 d., kada buvo sudaryta darbo sutartis ir atsakovė pagal darbo sutartį pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoja. Teismas turėjo įvertinti visus pateiktus rašytinius įrodymus, tiek atsiskaitymo lapelius, tiek ir darbo užmokesčio pažymą, tiek ir atliktus mokėjimus nuo darbo sutarties pasirašymo pradžios, atlikti elementarius paskaičiavimus, kiek turėjo būti per visą laikotarpį išmokėta darbo užmokesčio atsakovei, ir kokia bendra suma sudarė atsakovei atliktų pavedimų.

1.2.                       Atsakovei išmokėtas ne tik visas jai priklausantis darbo užmokestis, bet šiai dienai yra ir 527,17 Eur permoka, kurios atsakovė nenori grąžinti. Tai patvirtina tiek banko išrašuose esanti bendra suma, tiek ir darbo užmokesčio pažyma, kurių atsakovė teisme neginčijo, tačiau pirmos instancijos teismas to netyrė ir neanalizavo.

1.3.                       Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad dėl žalos padarymo transporto priemonei ieškovė turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Dėl žalos padarymo ieškovė atsakovei padarė išskaitą iš darbo užmokesčio padarytai turtinei žalai atlyginti, (žalos išskaitos atsakovė darbo ginčų komisijai neginčijo), kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.

1.4.                       Teismas taip pat visiškai neatkreipė dėmesio, kad atsakovė niekada nesakė, jog jai yra nemokamas darbo užmokestis, kad ieškovė yra skolinga atsakovei, ar kad nepagrįstai buvo nuskaičiuota žala. Tokių argumentų dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo atsakovė nepateikė ir atsiliepime į ieškinį.

1.5.                       Teismas visiškai netyrė ir to, kad atsakovė praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, darbo ginčų komisijos pateiktos bylos, kurią išsireikalavo teismas, atsakovė į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 13 d. dėl neatleidimo iš darbo ir galutinio atsiskaitymo. Atsakovė iš darbo buvo atleista 2019 m. balandžio 29 d., t. y. vadovaujantis DK 220 straipsnio 1 dalimi, atsakovė į darbo ginčų komisiją turėjo kreiptis iki 2019 m. liepos 29 d. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.

1.6.                       Teismas visiškai neatsižvelgė, kad antstolių kontoroje yra užvesta byla pagal atsakovės pateiktą vykdyti darbo ginčų sprendimą, visi atsakovei priklausantys pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

1.7.                      Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė nepatyrė jokių nepatogumų ar nuostolių per visą šį laikotarpį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė, dar dirbdama pas ieškovę, buvo įsidarbinusi kitose darbovietėse. Priešieškinyje nenurodyta ir atsakovės atstovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl atsakovė nesikreipė darbo ginčų komisijoje dėl netesybų priteisimo. Tai, kad ji neturėjo teisininko, nėra pagrindas tenkinti priešieškinį iš dalies, toks teismo motyvas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

10.       Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Paskutinis darbo užmokesčio mokėjimas buvo atliktas 2019 m. kovo 17 d. ir šia išmoka buvo sumokėta dalis darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėnesį. Daugiau jokių išmokų, susijusių su darbo užmokesčio atsakovei mokėjimu ieškovė neatliko. Ieškovė atsakovei neišmokėjo dalies darbo užmokesčio už vasario mėnesį, už visą kovo mėnesį ir už 7 darbo dienas, dirbtas balandžio mėnesį.

2.2.                      Atsakovė neturėjo galimybės padaryti žalos transporto priemonei, kuri nebuvo jos žinioje. Todėl ieškovė neturėjo jokio pagrindo padaryti 572,71 Eur išskaitos iš atsakovės darbo užmokesčio. Be to, ieškovės atstovė pripažino faktą, kad Alytaus apylinkės teismui ieškovė yra padavusi ieškinį dėl padarytos žalos transporto priemonei atlyginimo, ir ieškinio reikalavimas nukreiptas visai kitam darbuotojui.

2.3.                      Ieškovei teigiant, jog buvusiam darbuotojui be pagrindo išmokėta dalis darbo užmokesčiui prilygintos išmokos ir nurodant sąskaitybos klaidą kaip pagrindą taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą draudimo (išreikalauti iš darbuotojo išmoką (jos dalį) išimtį, būtent ieškovei tenka sąskaitybos klaidos fakto įrodinėjimo pareiga. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą dėl sąskaitybos klaidos.

2.4.                      Po darbo sutarties pasibaigimo darbdavys su atsakove neatsiskaitė, t. y. neišmokėjo darbo užmokesčio bei 364,14 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas. Ieškovės argumentai nepatvirtina jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių netesybos turėtų būti dar labiau mažinamos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atlyginimo išmokėjimo, atsiskaitymo su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo (DK 146 str.), išskaitų iš darbo užmokesčio (DK 150 str.), kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminų (DK 220 str.).

13.       Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: atsakovė L. M. su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį 2018 m. lapkričio 6 d. Atsakovė buvo priimta dirbti tolimųjų reisų vairuotoja, darbo užmokestis nustatytas LRV bazinis minimalus atlyginimas ir dienpinigiai, kurių dydis - įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatytas iki 50 proc. nustatytos dienpinigių sumos. Tarp šalių nėra ginčo, kad darbuotoja 2019 m. balandžio 1 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2019 m. balandžio 29 d. pagal LR DK 55 straipsnio 1 d. (darbuotojo prašymu) ir kad 2019 m. balandžio 29 d. darbo sutartis buvo nutraukta (Sodros duomenų išrašas).

14.       Ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo ir dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoja. L. M. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą darbo ginčų komisijai, kuriame nurodė, kad darbdavys į jos prašymą atleisti iš darbo nereaguoja, t. y. neįformino darbo sutarties nutraukimo ir neatsiskaitė už 2019 m. vasario bei kovo mėnesius, prašė priteisti užmokestį už vasario, kovo mėnesius, atostoginius ir galutinį atsiskaitymą (t.1, b. l. 94).

15.       Darbo kodekso 55 straipsnio 3 dalis numato, kad darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria kitaip. Vadinasi, darbdavys, nutraukęs sutartį su atsakove 2019 m. balandžio 29 d., turėjo išmokėti jai visą priklausantį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

16.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojo prašymu- kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Kitokio susitarimo, pavyzdžiui, kad darbo užmokestis už kalendorinį mėnesį būtų mokamas anksčiau, negu kad yra atliekamas darbas, ieškovė (apeliantė) nepateikė. Todėl kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas turėjo skaičiuoti visus darbuotojai išmokėtus atlyginimus nuo jos darbo laikotarpio pradžios, nustatyti bendrą išmokėtą sumą ir pagal ją spręsti, ar tinkamai su atsakove buvo atsiskaityta. Kaip minėta, ginčas buvo dėl atlyginimo už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl tirtinos aplinkybės, ar buvo išmokėtas atlyginimas už 2019 m. vasario, kovo mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės įmonėje darbo užmokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, išmokant iki kito mėnesio vidurio (15-17 dienos), todėl ir tikrino išmokas atsakovei nuo 2019 m. kovo vidurio iki darbo sutarties pabaigos.

17.       Apeliantė argumentavo, kad jos buhalterija buvo vedama netiksliai, buhalterė darydavo klaidų, paskaičiuodavo išmokėti per dideles atlyginimų sumas, todėl teismas turi atlikti elementarius paskaičiavimus už ieškovės buhalteriją ir nustatyti, kokios sumos turėjo būti išmokėtos. Tokie apeliantės argumentai yra atmestini. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris); už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) (Buhalterinės apskaitos įstatymo 11, 14 straipsniai). Teismai nėra įgalioti tvarkyti ūkio subjekto buhalterinę apskaitą, o už padarytas klaidas įmonės vadovas turi pareikalauti atsakomybės iš atsakingo vyriausiojo buhalterio. Darbo kodekso 150 straipsnio 2 d. 2 punktas leidžia daryti išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų, tačiau tokia išskaita gali būti daroma laikantis DK 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos tvarkos: turi būti priimtas darbdavio nurodymas, su nurodymu supažindinamas darbuotojas (kad galėtų skųsti tokį nurodymą), išskaitos dydis gali būti vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio, tačiau vienu kartu išskaitoma suma neturi viršyti 20 proc. mokėtino darbo užmokesčio. Sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad jokio darbdavio nurodymo atlikti išskaitą dėl skaičiavimo klaidos nebuvo priimta ir darbuotojai pateikta, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė padarytų skaičiavimo klaidų. Nesant įrodymų apie skaičiavimo klaidas, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 527,17 Eur priteisimo.   

18.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už darbą 2019 m. vasario mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 879,85 Eur darbo užmokesčio (išmokėta 2019 m. kovo 17 d. 588,52 Eur), kitų darbo užmokesčio mokėjimų, kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimo po 2019 m. kovo 17 d. nenustatyta, tai matyti iš pačios apeliantės pateiktos mokėjimų suvestinės ( t.1, b.l. 124) ir iš ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų (t.1, b. l. 73-74). Teismas sprendė, kad 879,85 Eur suma turėjo būti atsakovei išmokėta „į rankas“, todėl skirtumą (879,85-588,52=291,33 Eur) priteisė. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka, todėl šioje dalyje priimtas sprendimas taisytinas ir spręstina, kad atsakovei už 2019 m. vasario mėnesį darbo užmokestis buvo sumokėtas nuo priskaičiuotos 879,85 Eur sumos atskaičius 20 proc. pajamų mokesčio (125,72 Eur) ir 19,5 proc. privalomojo sveikatos draudimo ir Sodros mokesčių (171,57 Eur), išmokėtina suma 582,56 Eur. Ieškovė išmokėjo 5,96 Eur daugiau, tačiau dėl šios skaičiavimo klaidos taisymo, kaip minėta, darbdavio nurodymo nebuvo priimta.  

19.       Už 2019 m. kovo mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 480,02 Eur darbo užmokesčio, už 2019 m. balandžio mėnesį buvo paskaičiuota tik už nepanaudotas atostogas 364,14 Eur. Tokie patys duomenys pateikti ir VSDFV, kad priskaitytos draudžiamosios pajamos už 2019 m. vasario mėnesį buvo 879,85 Eur, kovo mėnesį 480,02 Eur, balandžio mėnesį 364,14 Eur. Už nedarbingumo dienas darbdavys išmokos nepriskaičiavo, tačiau atsakovė dėl to darbo ginčo nekėlė, teismas šio klausimo ir nenagrinėjo. Priskaičiuotos sumos už 2019 m. kovo ir balandžio mėnesį išmokėtos atsakovei nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė priteisti atsakovei iš ieškovo 844,16 Eur (priskaičiuota suma) darbo užmokesčio už 2019 m. kovo mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Vykdydamas teismo sprendimą darbdavys turi atitinkamai išskaityti nuo priteistų sumų pajamų mokesčius, privalomojo sveikatos draudimo ir Sodros mokesčius.

20.       Ieškovė, atsikirsdama į darbuotojos reikalavimus, pareikštus darbo ginčų komisijoje dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo, nurodė, kad atsakovė esą padarė žalą įmonei, todėl direktorius nusprendė išskaityti vieno mėnesio darbo užmokestį žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad tokio reikalavimo (atlyginti žalą) ieškovė nereiškė, todėl nėra pagrindo jo nagrinėti. Apeliaciniame skunde ieškovė vėl kartoja teiginius, kad darbuotoja padariusi žalą, todėl vienas atlyginimas buvęs išskaitytas. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė, visų pirma, nesikreipė į darbo ginčų komisiją privaloma išankstine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Antra, ieškovė nesilaikė išskaitų atlikimo tvarkos, nustatytos DK 150 str. 3 ir 4 dalyse ( žr. 17 pastraipą). 

21.       Žalos padarymo faktą ir dydį ieškovė įrodinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. tarnybiniu pranešimu apie jau padarytą žalą, 2019 m. balandžio 30 d. vilkiko (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, 2019 m. kovo 4 d. direktoriaus įsakymu atlikti vieno mėnesio darbo užmokesčio išskaitą, telefoninėmis sms žinutėmis. Atsakovė savo ruožtu pateikė vairuotojo veiksmų ataskaitą (DOK-7276 zip.priedai), iš kurios matyti, kad automobilį (duomenys neskelbtini) ji pradėjo vairuoti tik nuo 2019 m. kovo 4 d., iki tol vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) todėl ir žalos padaryti automobiliui (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasario 25 d. negalėjo. Direktoriaus tarnybinis pranešimas yra nekonkretus, nenurodoma, kada ir kur žala padaryta, pateiktas susirašinėjimas sms žinutėmis yra anoniminis, neaišku, kada ir kas susirašinėjo, todėl žinučių turinys nieko neįrodo, nėra duomenų, kad direktoriaus įsakymas buvo įteiktas darbuotojai pasirašytinai, todėl kelia abejonių ir įsakymo data. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl žalos ir išskaitos už žalą laikytini ieškovės gynybine versija ir atmestini.

22.       Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Viena vertus, DK 220 straipsnio 2 dalis suteikia darbo ginčų komisijai teisę atnaujinti praleistą terminą ir nagrinėti prašymą. Šiuo atveju atsakovės prašymas buvo priimtas ir išnagrinėtas, laikytina, kad darbo ginčų komisija terminą atnaujino, todėl tą klausimą kelti iš naujo nėra pagrindo. Kita vertus, atsakovės teisių pažeidimas neišmokėjus jai priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra tęstinis, t. y. prasideda kiekvieną dieną, kol su atsakove nėra visiškai atsiskaityta, todėl negalima laikyti, kad ji praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Atsakovę šioje situacijoje riboja tik bendras trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio (DK 15 straipsnis). Šio termino atsakovė nebuvo praleidusi.   

23.       Nustatęs, kad su atsakove nebuvo tinkamai atsiskaityta jos atleidimo iš darbo dieną, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei netesybas trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio (840,41 Eur vidutinis mėnesio atlyginimas padaugintas iš 3, gaunama 2522,50 Eur).  Apeliantė nesutiko su netesybų dydžiu, nurodė, kad atsakovė esą nepatyrė jokių nepatogumų ir nuostolių, dirbo kitose darbovietėse. Šiuos argumentus kolegija atmeta ir pažymi, kad netesybų mokėjimas yra nustatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje, todėl atskiro prašymo priteisti netesybas darbuotojas ir neprivalo formuluoti, nes vien tik prašymas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kuris nebuvo sumokėtas nutraukiant darbo sutartį, savo esme reiškia ir prašymą priteisti netesybas. Netesybų dydis yra nustatytas iki 6 mėnesių darbo užmokesčių, ir nėra siejamas su aplinkybėmis, ar darbuotojas dirbo kokioje kitoje darbovietėje. Aplinkybė, kad darbuotojas nepatyrė jokių nuostolių, yra akivaizdžiai nepagrįsta, nes negaudama jai priklausančio darbo užmokesčio, darbuotoja būtent ir patyrė nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar labiau mažinti teismo priteistų netesybų dydžio, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

24.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

25.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio mokėjimą, galutinį atsiskaitymą su darbuotoju, netesybų nustatymą ir priteisimą  (DK 146 str., 147 str., 150 str.). Teismo sprendimas pakeistinas tik sumažinant priteistą sumą už 2019 m. vasario mėnesį atsižvelgiant į išskaičiuotus mokesčius (vietoje 1135,49 Eur priteisiama 844,16 Eur).

26.       Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskaičiuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios isntancijos teisme. Laikytina, kad ieškinys yra tenkinamas 27 proc., priešieškinys tenkinamas 50 proc. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo  595 Eur išlaidų, jai iš atsakovės priteistina 160,65 Eur (proporcingai patenkintiems reikalavimams, CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės išlaidas sudarė 220 Eur, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 110 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą iš atsakovės L. M. priteistina ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27.       Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos tokia pačia proporcija, kaip ir išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovei priteistina  40,50 Eur, atsakovei 75 Eur, atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 34,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.         

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą iš dalies ir sprendimą išdėstyti taip:

„Priteisti  iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. 304366852, atsakovei L. M., a.k.  (duomenys neskelbtini) 884,16 Eur  (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 16 ct, priskaityta suma) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas,  ir 2522,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct, priskaityta suma) netesybų už uždelsimo atsiskaityti laiką.   

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm.k. 304366852, iš atsakovės  L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,15 Eur (šešiolika eurų ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.“ 

Teismo sprendimo dalis dėl  laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, dėl sprendimo išsiuntimo antstolei palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Evaldas Burzdikas

Žibutė Budžienė

                                            Diana Labokaitė