Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-834-623-2011].doc
Bylos nr.: 2S-834-623/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Nalšia" 174935518 atsakovas
Požeminiai darbai 133393277 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

      Civilinė byla Nr. 2S-834-623/2011

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01870-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4.;

(S)

                                                                                                   

                                                              

                                                                 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. birželio 1 d.

      Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,

teisėjų Aldonos Tilindienės, Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB ,,Požeminiai darbai“ atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Požeminiai darbai“ ieškinį atsakovui UAB ,,Nalšia“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas AB „Požeminiai darbai“ pateikė ieškinį atsakovui UAB „Nalšia“, prašydamas priteisti iš atsakovo 6500 Lt įsiskolinimo, 1182 Lt palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo piniginėms lėšoms, kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, ieškovo prašoma priteisti suma nėra didelė, todėl nėra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

              Atskiruoju skundu (b.l. 48-49) ieškovas AB ,,Požeminiai darbai“ prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti nurodydamas, jog atsakovė UAB ,,Nalšia“ turėjo atsiskaityti su AB ,,Požeminiai darbai“ iki 2009-01-08 ir buvo daug kartų įspėta, tačiau atsakovė nereaguoja į ieškovo pretenzijas ir taip ieškovas patiria daug nuostolių, atsakovas neatsiskaito su kitais kreditoriais, jam pateikta eilė ieškinių, ieškovui 7682 Lt suma šiai dienai yra didelė.

 

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.

CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Pagal formuojamą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/ 08, 2007-11- 29 nutartis c.b. Nr. 2-782/ 2007, 2007-10-25 nutartis c.b. Nr. 2-717/ 07 ir kt.). Kreditoriaus prašoma priteisti (išieškoti) iš skolininko suma sudaro 7682 Lt, todėl ji objektyviai negali būti laikoma ženklia, ypač juridiniam asmeniui. Apeliantas nepaneigė, jog atsakovui kaip juridiniam asmeniui ieškinio suma nelaikytina didele.

Nors teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau privalo įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo griežtai laikytis įstatymo reikalavimų ir taikyti tik tokias priemones, kurios padėtų užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės – nebus įvykdytas ar bus netinkamai įvykdytas galimas teismo sprendimas reikalavimo patenkinimo atveju. Tokie faktiniai duomenys gali būti susiję tiek su atsakovo asmeniu ir jo veiksmais, tiek su atsakovo prievolės ypatybėmis (apimtimi, pobūdžiu, vykdymo būdu ir kt.). Tačiau pats savaime atsakovo prievolės nustatytais terminais nevykdymas nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę bei kad dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes priešingu atveju bet kuriuo atveju ieškovui kreipiantis į teismą, galėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kas prieštarautų tokių laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tikslui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės ir jų taikymas turėtų būti išimtis, o ne taisyklė. Pažymėtina, jog CPK 144 str. 1 d. esanti teisės norma, jog dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, įtvirtina šalių įrodinėjimo pareigą, kuri teismui nekeltų abejonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

              Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę grindžia skolininko neatsiskaitymu bei prievolės nevykdymu ilgą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodomos tokios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymo tinkamumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, kad atsakovas vengia atsiskaityti, įvertino kaip nepakankamą pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Vien neatsiskaitymo faktas nereiškia, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, o kitokių aplinkybių ieškovas nenurodė. Aplinkybė, jog skolininkas nevykdo įsipareigojimų, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Kita vertus, išnyko būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB ,,Nalšia“, kadangi teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2011-02-28 nutartimi UAB „Nalšia“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir paskirtas įmonės administratorius – UAB „Stinkoma“, o Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 23 d. šią civilinę bylą sustabdė ir perdavė ją UAB ,,Nalšia“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo draudžiama parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises, draudžiama perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitų asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai; restruktūrizuojama įmonė negali suteikti garantijų, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymo (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 3 d.).

              Netenkinus atskirojo skundo iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

 

n u t a r ė :

 

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš AB ,,Požeminiai darbai“ 5 Lt (penkis litus) 60 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

             

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                               Marijonas Greičius

 

 

Teisėjos                                                                                          Aldona Tilindienė

                                                 

 

                                                                                                                               Neringa Švedienė