Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-04-13][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-639-389-2017].docx
Bylos nr.: 1-639-389/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)

Baudžiamoji byla Nr. 1-639-389/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37035-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.;

(S)

 

 

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. rugpjūčio 29 d.

Panevėžys

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dabartinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

A. Ž. 2017 m. liepos 22 d., apie 16.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini),  naudojo fizinį smurtą šeimos narės – sutuoktinės G. Ž. atžvilgiu: rankomis tyčia stipriai pastūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė į sienos kampą, po to žirklėmis dūrė nukentėjusiajai nemažiau keturių kartų į kairės rankos delną, taip G. Ž. padarė poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, odos įdrėskimus kairės plaštakos trečiame ir penktame pirštuose, plaštakos delniniame paviršiuje, t. y. nežymiais sutrikdė G. Ž. sveikatą.

Kaltinamasis A. Ž., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kartu su savo žmona G. Ž. ir jų sūnumi D. Ž. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu jo ir žmonos santykiai pašliję, jie nesutaria. 2017 m. liepos 22 d., dienos metu, eilinį kartą, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Tuomet jis buvo neblaivus. Iki įvykio jis vartojo brendį, jo išgėrė 0.5 litro. Su žmona susipyko dėl smulkmenų, tai yra dėl remonto darbų bute ir visų kitų šeimyninių rūpesčių. G. Ž. pasakė jam, kad ji nenori su juo toliau gyventi, jog išeitų iš jos tėvų namų. Jis buvo supykęs, todėl jis vieną kartą pastūmė ją ir ji atsitrenkė į sieną. Atsitrenkusi į sieną, žmona galėjo susižaloti. Dėl tuomet buvusio jo neblaivumo, jis tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, tik pamena, kad žmonai būnant virtuvėje, ji rankoje laikė žirkles, nes jomis norėjo prakirpti grietinės pakuotę. Vienu metu jis čiupo iš jos žirkles, bet dėl ko jis tai padarė, nepamena. Tomis žirklėmis galėjo sužaloti žmonos ranką ir dėl to labai gailisi. Žmona jo nesužalojo, jai jokių pretenzijų neturi. Krūtinę susižalojo pats. Tokiam elgesiui turėjo įtakos jo neblaivumas. Jis žmonos atsiprašė, dėl savo poelgio gailisi, daugiau prieš ją nebesmurtaus ir nusikaltimų nebedarys (b. l. 36-37, 39-41, 44-45).

Be kaltinamojo A. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios G. Ž. parodymais, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 22 d., apie 16.30 val., ji, jos sutuoktinis A. Ž. ir jų bendras sūnus D. Ž. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jos tėvams. Minėtu laiku, tarp jos ir sutuoktinio A. Ž. kilo žodinis konfliktas dėl šeimyninių problemų. Ji A. Ž. pasakė, kad nori su juo skirtis, nebegyventi kartu ir pasiūlė jam išsikraustyti. Pamena, kad jai išėjus iš vaiko kambario, o A. Ž. išėjus iš kito kambario, bei jiems susitikus abiem koridoriaus patalpoje, jis priėjo arčiau jos bei labai stipriai jėga ją pastūmė, po ko ji trenkėsi į koridoriaus sienos vieną iš kampų. Į sieną atsirėmė kairės rankos dilbiu bei kairės rankos pirštų krumpliais. Į sieną trenkėsi stipriai, todėl rankos vietos, kuriomis lietė sienos kampą, jai labai skaudėjo, šios vietos buvo patinę ir su mėlynėmis. Jai atsitrenkus į sieną, A. Ž. prie jos priėjo vėl bei dar kartą ją pastūmė, bet antras pastūmimas nebuvo toks stiprus kaip pirmasis. Po antrojo pastūmimo, ji tiesiog pasviro ir paėjo keletą žingsnių atgal. Po to, A. Ž. nuėjo į balkoną, buvo jame, o ji nuėjo į virtuvę, nes gamino vaikui valgį. Būdama virtuvėje, ji savo telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“. Jai būnant virtuvėje, pamatė iš balkono ateinantį A. Ž.. Ji jam pasakė, kad gana. Tuomet ji buvo virtuvėje, savo rankoje laikė žirkles ir jomis kirpo grietinės pakelį. A. Ž. savo ranka čiupo jai už rankos, kurioje laikė žirkles, bei jėga traukė jos ranką su žirklėmis link savo krūtinės. Tuomet A. Ž. jai sakė „durk, durk, turėsi ką parodyti“. Ji jam atsakė, kad ji jo sužaloti nenori, o jis tą nori padaryti su jos ranka. Kadangi ji A. Ž. pasipriešinti negalėjo, jo laikoma jos ranka su žirklėmis artėjo link jo krūtinės, norėdama apsaugoti jį nuo sužalojimo, ji ant jo krūtinės, toje vietoje, link kurios artėjo žirklės, uždėjo savo kairę ranką. A. Ž. žirklėmis jai įbedė į ranką net keliose vietose. Nuo žirklių nebuvo gilių žaizdų, tiesiog lengvi įdūrimai, įbrėžimai, nes kiekvieno bedimo metu į jos ranką, ji stengėsi jam priešintis, išlaisvinti savo ranką su žirklėmis. Kairės rankos plaštakoje buvo likę tikrai nemažiau keturių žirklėmis padarytų įbrėžimų, įdūrimų. Matydama, kad ji A. Ž. jėgai nepasipriešins, ji koja jam spyrė į tarpukojį, todėl A. Ž. ją paleido. Pasprukusi į kambarį, per langą pamatė atvykusius į kiemą pareigūnus, kuriuos paskubino greičiau ateiti į jų butą. A. Ž. buvo sulaikytas. Jis prieš ją smurtavo nebe pirmą kartą, tai buvo antras kartas. Įvykio metu buvo labai išsigandusi, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Nuo įvykio praėjo nemažai dienų, A. Ž. elgesyje pamatė pokyčius į gerąją pusę. A. Ž., būdamas blaivus, visada rūpinasi šeima, stengiasi dėl šeimos, mano, kad jo tokiam elgesiui turėjo įtakos Aurimo neblaivumas. Jis jos atsiprašė. Jam ji atleido. Sutinka, kad byloje sprendimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nereikš (b. l. 17, 20-22).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. liepos 24 d. specialisto išvados Nr. G 803/2017 (05) matyti, kad G. Ž. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, suspaudžiant rankų pirštais ir panašiai. Taip pat nustatyti odos įdrėskimai kairės plaštakos trečiame ir penktame pirštuose, plaštakos delniniame paviršiuje. Sužalojimai susiformavo nuo šešių trauminių poveikių aštriabriauniais daiktais, kuo galėjo būti žirklės ar kitas panašus daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dėl nustatytų sužalojimų G. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai. Galimybė G. Ž. susižaloti pačiai griūvant, yra mažai tikėtina-tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir jų lokalizacija. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu G. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 24).

Iš 2017 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo bute. Butas yra penktame aukšte, trijų kambarių su virtuve. Įėjus į butą, patenkama į prieškambarį, kuris yra remonto stadijoje. Iš jo yra patenkama į kitus kambarius, virtuvę. Bute jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 7-9).

Iš 2017 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. liepos 22 d., apie 16.53 val., iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė G. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatyta, kad G. Ž. patyrė fizinį skausmą nuo savo vyro A. Ž.. G. Ž. kairiame delne buvo matyti žaizda. A. Ž. neigė smurto faktą (b. l. 10-11).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo A. Ž. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis kaltinime nurodytu konflikto metu namuose smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę G. Ž., rankomis tyčia stipriai pastumdamas ją, dėl ko ji atsitrenkė į sienos kampą, po to žirklėmis, durdamas nukentėjusiajai nemažiau keturių kartų į kairės rankos delną. Tokiu būdu savo veiksmais kaltinamasis A. Ž. nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą. Todėl A. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. Ž. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 61-63). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis A. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b. l. 52), administracine tvarka nebaustas (b. l. 53), Psichikos sveikatos centro įskaitoje ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (b. l. 55), nedirbantis (b. l. 49). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant terminą, trumpesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, paskiriant įpareigojimą ir draudimą, padarysiančius teigiamą įtaką A. Ž. elgesiui. Būtent tokios rūšies bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis). Nors pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė nesiūlo kaltinamajam A. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis), tačiau įvertinus tai, kad jis nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – sutuoktinę, teismas priima sprendimą jam skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kas padės pasiekti bausmės tikslus.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. 

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 22 d., 17.00 val., iki 2017 m. liepos 24 d., 17.00 val. (2 paros) (b. l. 29-31, 33).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-59) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. Ž. visą laisvės apribojimo laiką pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant jam vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. Ž. visą laisvės apribojimo laiką pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir uždraudžiant jam vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 22 d., 17.00 val., iki 2017 m. liepos 24 d., 17.00 val. (2 paras), ir laikyti, kad A. Ž. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. Ž. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                                                                                                                   Gražina Kazilionienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 48 str. Laisvės apribojimas
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę