Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-06-19][nuasmeninta nutartis byloje][II-39-978-2017].docx
Bylos nr.: II-39-978/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administracinių nusižengimų teisena

NUTARIMAS

Administracinės bylos Nr. II-39-978/2017

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00298-2017-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4


vytis

 

 

 

 

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2017 m. gegužės 24 d.

Panevėžys

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė,

sekretoriaujant Simonai Biskuvienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą - Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atstovui T. D.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareiškėjui D. Š.,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 2017 m. kovo 24 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. A. nutarimo Nr. 50ANN-91989195-17 panaikinimo.

 

            Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja J. A. priėmė 2017 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 50ANN-91989195-17 (toliau – nutarimas) D. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį bei paskyrė jam nuobaudą – 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 28 mėnesiams.

2017 m. vasario 8 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 50ANP-85736490-17 (toliau – protokolas) D. Š. surašytas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, jog jis 2017 m. sausio 11 d. apie 19.22 val. ties Klaipėdos g. 79C, Panevėžyje, vairavo automobilį, keisdamas važiavimo kryptį į dešinę pusę, nedavė kelio antra eismo juosta tiesiai važiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. S., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio  metu apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), sužalotų asmenų nebuvo. D. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jo vairuojamas automobilis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Eimo įvykio metu padaryta turtinės žala neviršija 564,90 Eur. Protokole ir nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 226, 219 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. gavo skundą dėl nutarimo. Skunde prašoma panaikinti nutarimą, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo ne pareiškėjas D. Š.. 

Panevėžio apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, atsižvelgiant ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

              Teismo posėdyje D. Š. palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nukentėjusiojo nepažįsta, supranta kuo yra kaltinamas, bet jis nevairavo minėtos mašinos. Jis važiavo mašinoje, buvo išlipęs pašnekėti su nukentėjusiuoju E. S.. Vairuotojas nestojo, todėl jis vairuotojui pasakė, kad sustotų, norėjo išsiaiškinti. Vairuotojo vardo ir pavardės nežino, jį vadino „triušiu“. Vairuotoją pažįsta seniai, bet jie ne draugai, tik pažįstami. Vairuotojas buvo išsigandęs. Jis (D. Š.) nelabai atsimena, kaip viskas vyko. Vairuotojas suko iš sankryžos ir nepraleido BMW, pavažiavus toliau, jis (D. Š.) jam liepė sustoti ir išlipo pašnekėti, norėjo susitarti su nukentėjusiojo automobilio vairuotoju. Jis pasakė jam, kad turi pažįstamą, kuris tvarko mašinas, bet turbūt E. S. ne ten nuvažiavo, nes būtų jam viską sutvarkę. Šnekėjo jis, nes vairuotojas panikavo. Transporto priemonė priklauso vairuotojo draugui. Eismo įvykio metu jis (D. Š.) sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo. Automobilyje dar buvo du vairuotojo draugai. Iš viso automobilyje buvo keturi asmenys. Vienas buvo Tadas, bet jis vairuoti negalėjo, Tado nepažįsta. Kito asmens nei vardo, nei pavardės nežino. Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, posėdyje nedalyvavo, nes sirgo. Atsisakė duoti paaiškinimą, nes ne jis vairavo mašiną. Kitoje byloje jis (D. Š.) vairavo tą patį automobilį. Dėl ankstesnio įvykio nelabai jaučiasi kaltas, nes mokyklinukas sustojo ant perėjos. Buvo ir tada automobilį iš pažįstamo, kuris atvyko į teismo posėdį, pasiskolinęs. Tiriant minėtą įvykį, pareigūno iš smalsumo paklausė, ar automobilis konfiskuojamas, jei yra parduotas. Vairuodavo ne dažnai tą automobilį. Su juo yra padaręs dar vieną pažeidimą, jį yra sustabdę jam neįsijungus automobilio šviesų. Abu pažeidimai, jam vairuojant minėtą automobilį, buvo padaryti žiemą. Šiuo metu gal automobilis parduotas. Šios bylos įvykio dieną automobilio nevairavo, nes pats vairuotojas pripažįsta, kad vairavo.  Buvo daugiau liudytojų, bet šiuo metu jų nėra. Kai jam labai reikia, pažįstami duoda automobilį.

              Nukentėjusysis E. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis važiavo namo, stovėjo sankryžoje antroje juostoje, jaunuoliai norėjo jį aplenkti ir užlįsti, bet nespėjo. Trenkėsi į priekį ir nuvažiavo. Pasivijo juos, tada D. Š. buvo išlipęs, kai jie pašnekėjo, D. Š. sėdo už vairo ir nuvažiavo. Iš ten esančių mašinoje buvo Tadas. Kai jie su D. Š. kalbėjosi prie automobilio, kažkas pasakė „Tadai, važiuojam“, bet D. Š. sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Savo automobilyje jis (E. S.) buvo vienas. Kol juos pasivijo, praėjo maždaug 2 min., nes jie užsisuko sankryžoje, pavažiavo ir sustojo. Iki sankryžos jis stovėjo ir laukė, bet kai pamatė, kad nusuko, tuomet juos pasivijo. Iš automobilio Audi A6 išlipo ne vienas asmuo. Smūgio metu, kitame automobilyje gal buvo 5 žmonės. Kas vairavo, jis neįsidėmėjo. Po įvykio nuvairavo D. Š.. Jo (E. S.) automobiliui buvo nurėžtas sparnas, iškrito posūkis, atsilupo buferis. Į jo automobilį atsitrenkęs automobilis iš įvykio vietos pabėgo. Kai atsitrenkė, jis norėjo išlipti, bet jie „davė gazo ir nurūko“. Tada pradėjo vytis. Kai jie sustojo, jis (E. S.) sustojo iš šono, kad jie neišvažiuotų, nusifotografavo mašinos numerį. Pavijus automobilį, D. Š. pasakė į kokį servisą nuvažiuoti, bet pasakė tik abstrakčiai. Jam (E. S.) pasitikėjimo jie nekėlė, mašina buvo angliška, visi galėjo būti išgėrę. D. Š. gal nebuvo išgėręs, šnekėjo gan adekvačiai. Buvo daugiau žmonių išlipę, bet jis neatsimintų nei vieno.  Jam (E. S.) pasiūlė važiuoti į autoservisą ir jie nuvažiavo. Jokiais kontaktais neapsikeitė, jo niekas neatsiprašė. Įvykis įvyko prie „Šermuto“ IKI. D. Š. atpažino iš nuotraukų, kurias jam rodė pareigūnai.

             Liudytojas A. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl nestojo, važiavo toliau. Bandė pabėgti, nes neturi teisių. Jis buvo turbūt išgėręs, važiavo dviese, Klaipėdos gatve. Minėtą automobilį vairavo antrą kartą. Tai buvo jo brolio draugo mašina. Jie su broliu Anglijoje gyveno ir buvo grįžę nuo sausio 14 d. iki vasario vidurio, po to į Angliją išvažiavo šiuo automobiliu. Įvykis įvyko sausio pabaigoje. Automobilyje buvo 2 žmonės, jis ir Danielius. Daugiau žmonių būti negalėjo. Jis važiavo kaire puse, norėjo sukti į dešinę, bet paskui nuvažiavo. Danielius sakė jam sustoti, bet kadangi jis neturėjo teisių, todėl nestojo ir pasišalino iš įvykio vietos. Danielius išlipo. Jis iš mašinos net nebuvo išlipęs. Po susidūrimo, jis už sankryžos sustojo. Danielius išlipo, nes pasakė, kad su juo nebevažiuos. Danielius nuėjo ir nebesugrįžo. Jis  pripažįsta, kad atsitrenkė į BMW automobilį. BMW automobilis nesivijo jų, nebuvo sustojęs prie jų. Danielius sėdėjo keleivio vietoje, priekinėje sėdynėje. Tas įvykis įvyko nuo Klaipėdos g. sukant link CIDO arenos. To automobilio Danieliui nėra davęs, negalėjo paimti.

             L. T. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kitoje byloje yra priimtas nutarimas, yra nuotrauka, kurioje matosi D. Š.. D. Š. su tuo automobiliu buvo ne vieną kartą baustas. Kai buvo surašomi protokolai, jis klausė, ką reikės daryti, jeigu jis automobilį parduotų. Buvo gautos dvi eismo įvykio medžiagos, abiejuose buvo tas pats kaltininkas – D. Š.. Abiejuose dalyvavo tas pats automobilis - Audi A6, tamsios spalvos, angliškais numeriais. Buvo pateikta užklausa, gautas atsakymas, kad ne vieną kartą buvo stabdytas automobilis, ne kartą baustas būtent D. Š.. Pirmo įvykio nukentėjusysis pristatė Danieliaus nuotrauką. Ta pati nuotrauka buvo parodyta ir kitam nukentėjusiajam, jis taip pat atpažino, kad tas pats asmuo dalyvavo įvykyje. Pirmame eismo įvykyje Danielius elgėsi neadekvačiai, tarsi lengvai apsvaigęs. Tiriant teismo posėdyje nagrinėjamą bylą, E. S. atpažino D. Š.. Įrodymų pakanka, kad D. Š. pats padarė eismo įvykį, į teismo posėdį jo atsivestas liudytojas – tik bandymas išvengti atsakomybės. Prašo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, visapusiškai ir objektyviai juos ištyrus.

Išanalizavęs byloje surinktus duomenis, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teismas laiko esant įrodyta, kad D. Š. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, nes jis, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį į dešinę pusę, nedavė kelio antra eismo juosta, tiesiai važiuojančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Po susidūrimo su minėta transporto priemone pasišalino iš įvykio vietos. Jo vairuojamas automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį, nustatant Kelių eismo taisyklių 9, 101, 226, 219 punktų pažeidimus.

Nors D. Š. tvirtina, kad dėl eismo įvykio yra nekaltas, eismo įvykio kaltininkas yra kitas vairuotojas, bet tokius jo parodymus visiškai paneigia liudytojo E. S. nuoseklūs parodymai, jog jam važiuojant tiesiai, į jį trenkėsi  įvažiavęs automobilis, iš kurio vėliau išlipo D. Š., būtent jis (D. Š.) tarėsi dėl sugadinto automobilio pataisymo, būtent jis sėdo už vairo išvažiuodamas po pokalbio. Liudytojo E. S. parodymus pilnai patvirtino liudytojo T. D. parodymai bei jo papildomai nurodytos aplinkybės, kad būtent D. Š. už pažeidimus, padarytus tuo pačiu automobiliu, net du kartus skirtos administracinės nuobaudos (minėti pažeidimai taip pat buvo padaryti žiemą (2016 m. gruodžio 12 d., 2017 m. sausio 9 d.), o D. Š. kitoje byloje klausinėjo, ką jam reikės daryti, jeigu jis automobilį pardavė, kas patvirtina, kad jis tuo metu buvo faktinis automobilio valdytojas, pagal nuotrauką, kurioje matosi D. Š., jį atpažino ir nukentėjusysis E. S.. Tokių duomenų, kad liudytojai E. S. ir T. D. anksčiau su D. Š. būtų turėję konfliktų, byloje nėra, todėl nenustatyta, kad jie galėtų apkalbėti D. Š. ir teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais. Priešingai, liudytojo A. T. duotus parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nepatikimus, kaip siekį padėti pažįstamam asmeniui išvengti atsakomybės, kadangi nei liudytojas E. S., nei T. D. nepatvirtino, kad eismo įvykio metu A. T. būtų pamatytas vairuojant automobilį Audi A6, be to, šio liudytojo nurodytos aplinkybės absoliučiai neatitinka tiek E. Š., tiek ir nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių (nukentėjusiajam ir D. Š. teigiant, kad automobilyje buvo daugiau negu du asmenys, A. T. nurodė, kad automobilyje jie su D. Š. buvo tik dviese, nurodė skirtingą negu D. Š. jo sėdėjimo automobilyje vietą, teigė, kad automobilio niekada nėra davęs D. Š. vairuoti, o iš bylos medžiagos matyti, kad su automobiliu D. Š. praeityje ne kartą padaręs administracinių teisės pažeidimų, nurodė skirtingą nei tikrasis įvykio laiką bei tai, kad automobiliu atsirado galimybė naudotis vėlesnę nei įvykio dieną, nurodė, kad nukentėjusysis nesivijo jų, nebuvo sustojęs prie jų, o D. Š., išlipęs, automobiliu nebevažiavo, nors nukentėjusysis ir D. Š. nurodė priešingas aplinkybes). Be to, neįtikinami ir paties D. Š. argumentai, kad išlipęs tartis su nukentėjusiuoju, nes vairuotojas išlipti bijojo, kadangi mažai tikėtina situacija, kad nekaltas asmuo tartųsi su nukentėjusiojo automobilio vairuotoju, tuo labiau nenurodydamas jam, kad vairavo kitas asmuo. Be to, apklausiant nukentėjusįjį, šis patvirtino, kad „automobilis iš įvykio vietos pabėgo“, jam teko jį vytis, sustoti šonu, kad neišvažiuotų, nusifotografuoti automobilio numerius, nes buvo įtartinais numeriais ir pasitikėjimo nekėlė situacija, kad nebuvo pasikeista kontaktais, apsiribota bendro pobūdžio fraze apie automobilio susitvarkymą servize, t. y. iš esmės nespręstas žalos atlyginimo klausimas tokiu būdu, kokio galima būtų tikėtis analogiškoje situacijoje, ypač žinant tai, kad automobilis nelietuviškais numeriais ir pasišalinus tikėtina galimybė išvengti atsakomybės. Pasitikėjimo nekelia ir D. Š. parodymai, kad jis nevairavo automobilio, kadangi juos paneigia nukentėjusiojo parodymai, kad pats D. Š., sėdęs už automobilio vairo, po pokalbio išvažiavo. Remdamasis išdėstytais duomenimis, teismas mano, kad byloje pakanka duomenų išvadai, kad D. Š. (ne kitas asmuo), vairuodamas minėtą automobilį, padarė jam inkriminuojamus nusižengimus, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju, vairuojančiam transporto priemonę asmeniui, kilo pareiga laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių neįvykdžius, atsirado pavojus bei žala ne tik jo paties, bet ir kitų asmenų turtui. Teismas konstatuoja, jog D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 226, 219 punktų reikalavimus bei jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus.

Atsižvelgus į anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nutarimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

 

n u t a r i a:

 

D. Š. skundą atmesti.

Nutarimą palikti nepakeistu.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybai administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 17065206793.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                   Beatričė Bakanauskaitė